- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-05
- Bylos Nr.
- 2A-353/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Liuks“, uždarosios akcinės bendrovės „Corpus Medica“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos farmacijos centras“, Rusijos įmonė Chemijos-farmacijos kombinatas „Akrichin“, Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Algirdo Gailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo atvirosios akcinės bendrovės ,,Farmak“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-4459-431/2010 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Liuks“, uždarosios akcinės bendrovės „Corpus Medica“ ieškinį atsakovui atvirajai akcinei bendrovei „Farmak“ dėl prekių ženklų registracijos pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos farmacijos centras“, Rusijos įmonė Chemijos-farmacijos kombinatas „Akrichin“, Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai UAB ,,Liuks“ ir E. K. personalinė firma „Corpus“ (dabar - UAB ,,Corpus Medica) 2005 m. spalio 10 d. kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti negaliojančia atsakovui atvirajai akcinei bendrovei ,,Farmak“ priklausančių prekių ženklų ,,VALIDOL“ (reg. Nr. 44405), ,,VALIDOL“ (reg. Nr. 47921), ,,??????? VALIDOLUM“ (reg. Nr. 37101) registraciją, nurodydami, kad šie prekių ženklai yra registruoti 5 prekių klasei pagal Tarptautinę Nicos klasifikaciją (farmacijos preparatai (raminamieji) ir kt.) bei 30 prekių klasei (saldainiai ir kt.). Nurodė, kad egzistuoja absoliutūs prekių ženklų registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindai: žymuo ,,Validol“ dabartinėje kalboje, sąžiningoje ir nusistovėjusioje veikloje bei prekybos praktikoje yra tapęs bendriniu, neturi jokio skiriamojo požymio ir žymi arba nurodo tik prekių rūšį. Egzistuoja ir santykinis prekių ženklų registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindas: prekių ženklai atsakovo pareikšti registruoti, turint nesąžiningų ketinimų – įregistravus bendrinį žymenį ,,Validol“ prekių ženklu, atsakovas įgijo teisę drausti kitoms įmonėms Lietuvoje toliau prekiauti validolio tabletėmis taip monopolizuodamas rinką. Tą aplinkybę, kad žymuo ,,Validol“ yra tapęs bendriniu dabartinėje lietuvių kalboje, patvirtina lietuvių mokslininkų - kalbos specialistų išvados, taip pat viešosios nuomonės tyrimų kompanijos ,,Sprinter tyrimai“ atliktos visuomenės apklausos rezultatai, pagal kuriuos pavadinimas ,,Validol“ yra bendrinis ir jis nesiejamas su konkrečiu gamintoju ar prekių ženklu. Žymuo ,,Validol“ taip pat yra tapęs bendriniu medicinos srities, farmacijos veiklos ir mokslo, prekybos praktikos terminu. Kadangi žymuo ,,Validol“ neturi jokio skiriamojo požymio, tai negali atlikti Prekių ženklų įstatymo 2 straipsnyje nustatytos prekės ženklo paskirties – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų. Be to, jis žymi tik vaistinio preparato rūšį. Ginčo žymens registracijos panaikinimas užtikrintų ne tik ieškovų teises, bet ir viešąjį interesą.
Atsakovas AAB ,,Farmak“ 2005 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į teismą su priešieškiniu dėl pažeistų prekių ženklų savininko teisių gynimo, prašydamas uždrausti atsakovui UAB ,,Liuks“ Lietuvos Respublikoje parduoti, siūlyti, sandėliuoti, įvežti, pateikti į Lietuvos rinką Rusijos gamintojo ,,Akrichin“ gaminamus medicininės paskirties produktus, pažymėtus prekių ženklu ,,VALIDOL“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškovų UAB ,,Liuks“ ir UAB ,,Corpus Medica“ ieškinį patenkino ir pripažino negaliojančiomis prekės ženklų „Validol“ (reg. Nr. 44405), „Validol“ (reg. Nr. 47921), „Validol Validolum“ (reg. Nr. 37101) registracijas, priešieškinį atmetė.
Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2010 nutarta panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutarties dalis, kuriomis pripažinta negaliojančia atsakovui AAB ,,Farmak“ priklausančio prekių ženklo ,,VALIDOL“ (reg. Nr. 47921) registracija 30 klasės prekėms pagal Tarptautinę Nicos klasifikaciją (saldieji konditerijos gaminiai, saldainiai, čiulpiamosios tabletės (ne medicinos reikmėms); visi išvardyti produktai su valerijono ekstrakto ir mentolio priedais), ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Corpus Medica“ teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti prekių ženklo VALIDOL (reg. Nr. 47921), registraciją negaliojančia 30 Tarptautinei prekių ir paslaugų klasifikacijos klasei (saldieji konditerijos gaminiai, saldainiai, čiulpiamosios tabletės (ne medicinos reikmėms); visi išvardinti produktai su valerijono ekstrakto ir mentolio priedais).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino, pripažino prekių ženklo VALIDOL (reg. Nr. 47921), registraciją negaliojančia 30 Tarptautinei prekių ir paslaugų klasifikacijos klasei (saldieji konditerijos gaminiai, saldainiai, čiulpiamosios tabletės (ne medicinos reikmėms); visi išvardinti produktai su valerijono ekstrakto ir mentolio priedais), priteisė iš atsakovo AAB ,,Farmak“ ieškovui UAB ,,Liuks“ 1 293 Lt, o ieškovui UAB ,,Corpus Medica“ 3 977 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre įregistruotas prekių ženklas VALIDOL (reg. Nr. 47921), kurio vienintelis elementas yra žodinis elementas Validol. Prekių ženklas įregistruotas 30 klasės prekėms – saldieji konditerijos gaminiai, saldainiai, čiulpiamosios tabletės (ne medicinos reikmėms); visi išvardinti produktai su valerijono ekstrakto ir mentolio priedais. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje nustatyta, kad žodis validolis naudojamas kaip bendrinis, apibūdinant mentolio tirpalą izovalerionų rūgšties mentilo esteryje, kuris ilgą laikotarpį buvo plačiai naudojamas įvairių tokio paties produkto gamintojų, todėl teismas nurodė, kad ši aplinkybė laikytina prejudiciniu faktu. Žymens validol pripažinimas bendriniu žodžiu reiškia, kad jis žymi apibendrintą vienarūšio daikto vardą. Teismo teigimu, nustačius, kad produkto su valerijono ekstraktu ir mentolio priedais pavadinimas yra bendrinis ir negali priklausyti vienam subjektui – atsakovui, todėl ir atsakovo 30 klasės produktai, kurių sudėtyje yra valerijono ekstraktas ir mentolio priedas, žymimi pavadinimu validol negali turėti prekių ženklo teisinės apsaugos. 1998 m. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, pagal tuo metu galiojusią tvarką, 5 metų laikotarpiui buvo įregistravusi validolį kaip vaistinį preparatą. Pasibaigus 5 metų laikotarpiui, validolio registracija nebuvo pratęsta. 2004 metais validolis buvo įtrauktas į medicininės paskirties produktų sąrašą, kuris 2009 m. liepos 9 d. panaikintas. Nuo 2009 m. liepos l d. validoliu prekiaujama kaip maisto papildu. Tai rodo, kad mentolio tirpalas izovalerionų rūgšties mentilo esteryje (bendrinis pavadinimas - validolis) platinimo tikslais 1998 metais buvo įregistruotas kaip farmacijos produktas, kuris pagal Nicos klasifikaciją, naudojamą prekių ženklų teisėje, priskiriamas 5 klasės prekėms, tuo tarpu tas pats produktas nuo 2009 m. registruojamas kaip maisto papildas, t.y. maisto produktas. Prekės, patenkančios į 30 klasę, skirtos maisto produktams, yra susijusios (panašios) su maisto papildais, skirtais papildyti įprastą maisto racioną, ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų šaltinis (Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003-12-24 Įsakymas dėl Lietuvos higienos normos HN 17:2003 „Maisto papildai" patvirtinimo 4.1 p.). Prekių ženklu VALIDOL pažymėtų prekių, nepriklausomai nuo to jos registruotos klasės kaip maisto papildas ar farmacijos produktas naudojimo paskirtis bei realizavimo sąlygos yra panašios. Reikalavimai mažmeninei prekybai prekių ženklu VALIDOL pažymėtu produktu taip pat išlieka nepakitę, nes tiek maisto produktų, maisto papildų didmeninės ir mažmeninės prekybos subjektams, tiek vaistinėms privalomas maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo pažymėjimas, išduodamas pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr.Bl-727 „Dėl maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“. Valstybinio patentų biuro direktoriaus 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3R-37 patvirtintų Prekių ženklų registravimo taisyklių ZR/03/2004 (toliau - Taisyklės) 114.2 p. nurodoma, kad skiriamojo požymio neturi žymuo, jeigu toks žymuo negali atskirti vieno asmens prekių ar pasaugų nuo kito asmens prekių ir paslaugų. Žymenys negali atskirti vieno asmens prekių ar paslaugų nuo kito asmens prekių ir paslaugų, jeigu be kita ko, tokie žymenys sudaryti tik iš visuotinai pripažintų bendrinių žodžių, pavadinimų ar žymenų (Taisyklių 114.2.6 p.). Teismas nurodė, kad ginčijamas prekių ženklas VALIDOL sutampa su bendriniu žodžiu validol, neturi jokio kito skiriamojo požymio, ypatingo fono ar šrifto, papildomų žodžių ar kitų žymenų, kurie skirtų atsakovo gaminamą produktą nuo kito analogiško produkto. Prekių ženklas VALIDOL neturi savitos grafinės išvaizdos, būdingos prekių ženklams, leidžiančios vartotojui neklystant, be supainiojimo rizikos atskirti analogiškos sudėties prekinį produktą pagal jo konkretų gamintoją. Tai reiškia, kad prekių ženklas VALIDOL negali atlikti prekių ženklo funkcijos. Žymuo validol, nusakantis produktą, kurio sudedamosios dalys yra valerijono ekstraktas - izovaleriono rūgšties esteris bei mentolio priedas, būtent tokio poveikio, sudėties ir paskirties produktą turėtų žymėti, nes priešingas jo pavartojimas sudarytų prielaidas klaidinti pirkėjus. Todėl bendrinio žodžio validol panaudojimas prekių ženkle VALIDOL, nesuteikiantis vartotojui juo pažymėtos prekės identiškumo garantijos, negali atitikti prekių ženklui keliamiems absoliutiems reikalavimams (Prekių ženklų įstatymo 6 str. l d. 2 p.). Pripažinus, kad žodis validol yra bendrinis ir neturi skiriamojo požymio, būtina užtikrinti, kad teisinėje sistemoje išimtinės teisės nebūtų suteikiamos savininkui tokio prekės ženklo, kuris nebeatlieka prekės ženklo funkcijų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas AAB ,,Farmak“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo informuotas apie teismo priimtą ieškovų patikslintą ieškinį, bylos nagrinėjimo pagal patikslintą ieškinį eigą, nebuvo šaukiamas į teismo posėdžius ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Atsakovas dėl jo atstovavimo kasaciniame procese buvo susitaręs su advokatu J. M.. Pasibaigus kasaciniam procesui su advokatu nebuvo pratęsta ar sudaryta nauja teisinių paslaugų sutartis. Advokatas J. M. 2010-07-13 informavo teismą, kad nėra įgaliotas atstovauti atsakovą iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Patikslintas ieškovų ieškinys teismui buvo pateiktas 2010-08-17, teismui jau esant informuotam, jog atsakovas šiame civiliniame procese nėra atstovaujamas advokato. Nepaisant to, atsakovui nebuvo pranešta apie tai, kad teismas priėmė ieškovų patikslintą ieškinį bei paskyrė bylos nagrinėjimą 2010 m. gruodžio mėnesį.
Šalies argumentai
2. Teismas, spręsdamas bylą dėl atsakovo ženklo registracijos teisėtumo, nepagrįstai pripažino, kad prejudiciniu faktu yra aplinkybė, kad žodis ,,VALIDOL“ naudojamas kaip bendrinis, apibrėžiant mentolio tirpalą izovalerijonų rūgšties mentilo esteryje. Žodis ,,VALIDOL“ naudojamas 30 klasės prekėms, t. y. saldiesiems konditerijos gaminiams, saldainiams, čiulpiamosioms tabletėms (ne medicinos reikmėms) žymėti, nėra skirtas vienarūšiam daiktui, kaip teigiama ginčijamame sprendime, žymėti. Vertinimas dėl skiriamojo požymio buvimo ar nebuvimo negali būti abstraktus, neatsižvelgiant į konkrečias prekes, kurioms žymėti yra registruotas ženklas. Ženklas ,,Validol“, registruotas 30 klasės prekėms, skirtingai nuo medicininės paskirties prekių pagal 5 klasę, nėra praradęs skiriamųjų savybių.
3. Teismas, nagrinėdamas bylą pagal ieškovų patikslintą ieškinį, nepagrįstai pripažino, kad prekės, patenkančios į 30 klasę, yra panašios į 5 klasės prekes, kadangi yra panaši jų naudojimo paskirtis bei realizavimo sąlygos. Be to, medicininės paskirties prekės negali būti prilygintos maisto papildams ar konditerijos gaminiams. Pradiniame ieškinyje apie kurį buvo informuotas atsakovas, nebuvo įrodinėjamas 30 ir 5 klasių prekių panašumas. Teismui nepranešus atsakovui apie gautą patikslintą ieškinį, atsakovas neturėjo galimybės atsikirsti į ieškovų nurodomas faktines aplinkybes ir teikti savo įrodymus dėl prekių nepanašumo, tuo buvo pažeistos atsakovo teisės numatytos CPK 12, 13, 17 straipsniuose.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB ,,Liuks“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:
1. Procesinių dokumentų įteikimo apeliantui pagrindus nustato išimtinai CPK normos. CPK 805 straipsnis numato vienintelį atvejį, kai teismui tenka pareiga tiesiogiai faktiškai įteikti procesinius dokumentus užsienyje gyvenančiai šaliai. Pirmą kartą įteikus procesinius dokumentus, visi vėlesni įteikimai vykdomi pasinaudojant CPK 805 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią dokumentai laikomi įteiktais, jei šalis nėra paskyrusi atsakovo ar įgalioto asmens Lietuvoje.
2. Žodis ,,Validol“ yra bendrinis pavadinimas iš izovalerijonų rūgšties mentilo eteryje ištirpusio mentolio sudarytiems produktams (prekėms), platinamiems atitinkamoje rinkoje (Lietuvoje), o šie produktai pagal nuolat kintančius įstatymus traktuojami kaip vaistai, ar kaip medicininės paskirties produktai ar kaip maisto papildai šiuo atveju esminės reikšmės negali turėti.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB ,,Corpus Medica“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:
1. Byloje esatys duomenys patvirtina, kad atsakovui buvo žinoma apie kilusį ginčą, jis kreipėsi teisinių paslaugų į advokatus bei aktyviai gynė savo teises procese. Byloje esantis advokato pranešimas apie įgaliojimų panaikinimą, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas kaip proceso šalis elgėsi nerūpestingai. Atsakovui atsisakius atstovo ir nepaskyrus kito, nėra CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.
2. Vadovaujantis PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2,3 punktais atsakovo prekių ženklo VALIDOL registracija turi būti pripažinta negaliojančia, kadangi žymuo ,,Validol“ dabartinėje kalboje, sąžiningoje ir nusistovėjusioje veikloje bei prekybos praktikoje yra tapęs bendriniu bei neturi jokio skiriamojo požymio.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Byloje keliamas ginčas dėl prekių ženklo pripažinimo negaliojančiu dėl jo neatitikties absoliutiems reikalavimams ir dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo buvimo, nepranešus apie teismo posėdžio laiką ir vietą bylos dalyviui, kai šis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.
Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo
Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.
Nagrinėjamos bylos atsakovu yra Ukrainos atviroji akcinė bendrovė ,,Farmak“, neturinti Lietuvoje savo buveinės ar filialo. Pagal Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties ,,Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (Lietuvoje įsigaliojusios 1994 m. lapkričio 20 d.) 12 str., teismo šaukimai susitariančiai šaliai turi būti įteikti per įgaliotą Ukrainos įstaigą.
Šias aplinkybes reglamentuoja ir konvencijos ,,Dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje“ 5 straipsnis (Konvencija Lietuvoje ratifikuota 2001 m. birželio 1 d.). Šie norminiai aktai numato dokumentų įteikimo priemones ir būdus, kai faktinis dokumentų įteikimas užsienyje esančiai šaliai yra būtinas pagal taikytinas civilinio proceso taisykles, tačiau nei Konvencija, nei Sutartis nenustato teisminių dokumentų įteikimo užsienyje esančiai šaliai pagrindų. Kam ir kada yra būtina įteikti teisminius dokumentus, reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas, kurio 805 straipsnis numato, kad, jeigu užsienyje gyvenanti šalis nepaskyrė atstovo byloje, ji privalo paskirti asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai. Jeigu užsienyje gyvenanti šalis neįvykdo šios pareigos, visi jai skirti procesiniai dokumentai lieka byloje ir yra laikomi įteiktais. Taigi, CPK 805 straipsnis įpareigoja teismą, vadovaujantis apelianto nurodyta Konvencija ir Sutartimi, įteikti procesinius dokumentus užsienyje gyvenančiai šaliai tik pirmą kartą ir tik tuo atveju, jei teismas neturi duomenų apie paskirtą šios šalies atstovą ar įgaliotą asmenį Lietuvoje.
Byla nagrinėjama ,,antruoju ratu“, tai yra Lietuvos Aukščiausiajam Teismui panaikinus dalį teismo sprendimo ir šią bylos dalį perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Nagrinėjant bylą ,,pirmuoju ratu“, Ukrainos įmonei ,,Farmak“ teismas pranešė apie bylą ir išaiškino CPK 805 straipsnyje nurodytą pareigą paskirti atstovą ar įgaliotą asmenį Lietuvoje (t. 3, b. l. 88). Kad atsakovas šią pareigą suprato, rodo faktinės aplinkybės – jis atstovu byloje paskyrė advokatą ir šis vedė jo bylą, taip pat atsakovo vardu parengė ir pasirašė kasacinį skundą (t. 6, b. l. 75-83). Po bylos nagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiame Teisme atsakovas nutraukė sutartį su advokatu ir šis pranešė apie tai bylą nagrinėjančiam iš naujo pirmosios instancijos teismui (t. 6, b. l. 192).
Pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš naujo, ieškovas padavė patikslintą ieškinį (t. 7, b. l. 11-17). Teismas paskyrė teismo posėdžio datą, apie tai atsakovui nepranešė, taip pat neišsiuntė patikslinto ieškinio.
Apeliantas šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą ir prašo pripažinti tai absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 str. 2 d.
Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apelianto pozicija.
Minėta, kad teismas išaiškino atsakovui pareigą paskirti Lietuvoje atstovą ar įgaliotą asmenį. Atsakovas neginčija šią pareigą supratęs. Aplinkybė, kad atsakovas (apeliantas) nutraukė sutartį su advokatu, neatleidžia jo nuo pareigos paskirti atstovą teisme ir neįpareigoja teismo iš naujo siųsti jam procesinius dokumentus. Kad apie tęsiamą procesą po kasacinio teismo nutarties atsakovui buvo žinoma, darytina išvada iš to, jog būtent pagal jo kasacinį skundą byla buvo nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme ir šio nutartimi bylos dalis buvo grąžinta teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas privalėjo ir toliau pats domėtis bylos eiga, rūpintis kuo operatyvesniu jos išnagrinėjimu, paskirti atstovą ir taip užtikrinti tinkamą savo teisių gynybą. To nepadarius, laikytina, jog jis tokios teisės atsisakė, jos realizuoti įstatymo numatytomis priemonėmis nesiekė, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 805 straipsnio nuostatomis, pagrįstai nesiuntė jam pakartotinai procesinių dokumentų.
Apelianto nurodoma aplinkybė, kad ieškovui padavus papildomą ieškinį, jis (apeliantas) negalėjo pateikti dėl jo atsikirtimų, nėra pagrindu pripažinti jo civilinių procesinių teisių pažeidimo, nes iš minėto patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovas nei naujo pagrindo, nei dalyko jame nenurodė, naujų faktinių aplinkybių taip pat nepateikė. Patikslintu ieškiniu buvo ne išplėstas, o priešingai, susiaurintas ieškinio dalykas – buvo prašoma pripažinti ginčo prekių ženklo registraciją negaliojančia 30 kvalifikacijos klasei, nes tokia apimtimi perdavė bylą nagrinėti iš naujo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pirminiame ieškinyje šis reikalavimas tam pačiam atsakovui taip pat buvo pareikštas, todėl nuo bylos nagrinėjimo pradžios jam buvo žinomas. Pažymėtina, kad byla nagrinėjama nuo 2005 m., todėl atsakovas turėjo galimybę tinkamai realizuoti savo procesines teises.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartu apeliacinio skundo argumentu neturi pagrindo nepranešimą atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą ir neišsiuntimą jam procesinių dokumentų (patikslinto ieškinio) pripažinti absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 str. 2 d.
Dėl prekių ženklo neatitikimo absoliutiems reikalavimams
Byloje nustatyta, kad atsakovas pagal 2004 m. vasario 4 d. pateiktą paraišką įregistravo savo vardu prekių ženklą VALIDOL 5 klasei (dietiniai produktai (medicinos reikmėms); pastilės (farmacijos reikmėms); saldainiai (vaisiniai); burnos priežiūros priemonės (medicinos reikmėms) ir 30 klasei (saldieji konditerijos gaminiai, saldainiai, čiulpiamosios tabletės (ne medicinos reikmėms); visi išvardinti produktai su ekstrakto ir mentolio priedais (t. 3, b. l. 18).
Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjamoje byloje 2010 m. kovo 2 d. nutartimi perdavė teismui iš naujo nagrinėti tik dalį bylos – dėl pripažinimo negaliojančia prekių ženklo VALIDOL (reg. Nr. 47921) registracijos 30 klasės prekėms pagal Tarptautinę Nicos klasifikaciją, todėl ženklo atitiktis absoliutiems reikalavimams nagrinėtina tik šia apimtimi. Ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia 5 klasės prekėms išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartimi ir dėl šios dalies teismo sprendimas įsiteisėjęs.
Prekių ženklų įstatymo (PŽĮ) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prekių ženklas – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Pagal PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 3 punktą žymuo nepripažįstamas ženklu ir neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu toks žymuo dabartinėje kalboje ar sąžiningoje ir nusistovėjusioje veikloje arba prekybos praktikoje yra tapęs bendriniu.
Valstybinio patentų biuro direktoriaus 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3R-37 patvirtintų Prekių ženklų registravimo taisyklių ZR/03/2004 114.3 punkte nurodoma, kad prie dabartinėje kalboje ar sąžiningoje ir nusistovėjusioje veikloje arba prekybos praktikoje tapusių bendriniais žymenų priskirtini žodžiai, kurie, be kita ko, vartotojo suprantami kaip kilmės arba rūšies pavadinimai, kadangi ilgą laiką buvo naudojami tam tikrai prekių rūšiai žymėti ir dėl to yra praradę skiriamąsias savybes, arba prekių kilmės ir rūšies pavadinimai.
Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs šias nuostatas, padarė išvadą, kad teismui, pirmiau nagrinėjusiam šią bylą, nustačius, kad žymuo VALIDOL yra tapęs bendriniu, todėl neregistruotinas kaip prekių ženklas, ši aplinkybė nagrinėtinoje byloje iš naujo neįrodinėtina (CPK 182 str. 2 p.).
Su šia išvada teisėjų kolegija negali sutikti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šią bylą kasacine tvarka pagal atsakovo apeliacinį skundą, be kita ko, nutartyje nurodė, kad ženklo atitiktis įstatyme įtvirtintiems reikalavimams ir gebėjimas atlikti prekių atskyrimo funkciją inter alia turi būti vertinamas konkrečių prekių ir paslaugų aspektu. Kasacinis teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai apsiribojo byloje pateiktų duomenų ir įrodymų vertinimu tik dėl 5 klasės prekių – medicininės paskirties produktų, kurie sudaryti iš izovalerijonų rūgšties mentilo esteryje ištirpusio mentolio ir netyrė ieškinio reikalavimų dalies dėl ginčijamo ženklo atitikties 30 klasės ne medicininės paskirties prekėms.
Bylos dalį iš naujo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartyje nurodytų aplinkybių (dėl ginčo ženklo atitikties 30 klasės prekėms) iš esmės netyrė ir nevertino, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, neatskleidė bylos esmės.
Per gana ilgą bylos nagrinėjimą buvo renkami ir teismo tiriami tik tie įrodymai, kurie susiję su žymens Validol, kaip vaistinio preparato, naudojimu ir visuomenės nuomone dėl pavadinimo šiuo žymeniu vaistinio preparato (t. 1, b. l. 40-47). Tai yra, buvo aiškinamasi ginčo prekių ženklo atitikimas įstatymo reikalavimams, kaip 5 klasės prekėms registruoto ženklo. Tam buvo teikiami įrodymai ir dėl žymens Validol vartojimo istoriniu aspektu, lingvistiniu aiškinimu ir kt., ir iš visumos ištirtų įrodymų buvo padaryta išvada, kad medicininės paskirties preparato pavadinimas VALIDOL yra tapęs bendriniu, todėl neregistruotinu. Dėl prekių, skirtų 30 klasei, ženklo VALIDOL vartojimo aplinkybės nebuvo tirtos nei anksčiau, nei iš naujo bylą nagrinėjusio teismo. Nebuvo tirta ir vertinta, ar maisto prekės, pažymėtos žymeniu Validol (o ne vaistai) gali būti vidutinio vartotojo atskirti kaip vieno gamintojo prekės, ar apskritai leidžiamos į rinką ir vartojamos maisto prekės su žymeniu Validol, kokia šio žymens vartojimo istorinė raida ir reikšmė visuomenei. Ištyrus ir įvertinus šiuos įrodymus, teismas galėtų daryti išvadą apie prekių ženklo VALIDOL 30 klasės prekėms žymėti atitiktį įstatyme įtvirtintiems reikalavimams.
Konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas dėl minėtų aplinkybių neatskleidė bylos esmės, teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir šią bylos dalį perduoda teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Perduodant bylą teismui nagrinėti iš naujo, turėtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.