- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-20
- Bylos Nr.
- 1A-239-290-2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Algerdas Urbšys
- Nukentėjusysis
- J. B.
- Kaltinamasis
- E. G.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
Pranešėjas: Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr.1A-239-290-2013
1.2.8.2.2;1.2.4.8.2;2.4.7.
2013 m. kovo 20 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algerdo Urbšio ir Jūratės Jakubonienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant nukentėjusiajai J. B., išteisintajai E. G., jos gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo baudžiamoji byla pagal kaltinimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d., E. G. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 9 p. pagrindu nutraukta.
E. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nukentėjusiosios J. B. 2287,16 litų civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
E. G. buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., 155 str. 2 d., kad 2010 m. lapkričio 3 d. apie 14 val. (duomenys neskelbtini), E. G. namuose J. B. nuėjus pas E. G. išsiaiškinti dėl E. G. vyro lankymosi J. B. kieme, jai pamačius, kad su E. G. nepavyks išsiaiškinti ir ruošiantis išeiti, kaltinamajai E. G. pagrasinus, kad ją apiplikys verdančiu vandeniu ir norėjus suduoti lazda, bet nepasiekus, E. G. elektriniu virduliu sudavė 3-4 kartus J. B. per galvą ir rankas, dėl ko jai buvo padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje, kairės akies vokuose, dešinėje plaštakoje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, muštinės žaizdos dešiniame momenyje, kaktoje, tuo J. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji J. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nuosprendį ir patenkinti civilinį ieškinį (2287,16 Lt) patenkinti bei iš E. G. išieškoti turėtas 1400 litų išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Skunde nurodo, kad Kauno rajono apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, jos parodymų, kurie viso tyrimo metu buvo logiški ir nuoseklūs ir jais netikėti nebuvo jokio pagrindo, nenagrinėjo, o iš esmės rėmėsi vien tik prieštaringais E. G. parodymais ir nesiėmė jokių veiksmųšiems prieštaravimams pašalinti. Apeliantės nuomone, išteisintoji meluoja, jos parodymuose gausu prieštaravimų (iš pradžių ji teigė, kad buvo suduota su arbatinuku, vėliau – su taburete; teiginiai, kad nukentėjusioji susižeidė nukritusi ant padėklo, buvusio ant staliuko; aplinkybės dėl išdužusio lango). Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad jos daug metų gyvena kaimynystėje ir apsilankymas pas kaimynus nėra naujiena, nes kaimynas pas kaimyną vaikšto neatsiklausęs, taip pat nesiaiškino, ar išteisintoji neturėjo tikslo įsileisti ją į namus, kad galėtų išlieti savo pyktį. Apeliantė nurodo, kad ji nutarė nueiti pas E. G. išsiaiškinti, kadangi norėjo gyventi taikiai be jokių konfliktų, ji atsiklausė, ar gali užeiti, kad ją pakvietusi per atidarytą langą. Tik jai atidarius duris, prasidėjo puolimas visokiais žodžiais, E. G. ją iškoliojo ir griebė žalsvą arbatinuką, septynis kartus sudavė juo į akis, kaklą, viršugalvį ir rankas iš išorės, kai ji gynėsi. Tuomet griebė lazdą ir dūrė nukentėjusiajai į pilvą, bet ši atėmė lazdą, nes buvo prie staliuko ir ją pasiekė. Jai buvo prakirsta kakta, smarkiai bėgo kraujas. Ji iš išteisintosios namų išėjo nepalietusi nei vieno daikto, nei pačios E. G.. Pati E. G. prisipažino, kad ji pirma puolė arbatinuku ir vandeniu nepylė, o mušė nukentėjusiajai per galvą. Nukentėjusiajai išėjus, E. G. išsikvietė sūnų iš Raudondvario ir pradėjo regzti planus, kaip išgelbėti savo „kailį“. Apeliantė pažymi, kad teismas visiškai nevertino liudytojos J. K. parodymų, nors ši liudytoja sakė tiesą. Ji matė, kad E. G. nebuvo sumušta, lova buvo tvarkinga, jokių sudaužytų daiktų nebuvo, tik buvo pilna kraujo ir peilis bei šakutė numesta prie durų. Policijos pareigūnas Ž. A. į įvykio vietą atvyko 2010 m. lapkričio 3 d. 17 val., praėjus 3 valandoms, kurias galima visą namą apversti aukštyn kojom. Teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad E. G. medicininiai dokumentai neteisingi, nes gydytoja buvo iškviesta praėjus daug laiko po įvykio. Nukentėjusiosios nuomone, su gydytojais galima susitarti, ką ir padarė su eksperte M. Kolcovaite, kuri E. G. net nemačiusi, 2011 m. sausio 20 d surašė medicininę ekspertizę, kurioje konstatavo nežymų sveikatos sutrikdymą. Skunde pažymi, kad E. G. yra agresyvi, ji visą gyvenimą muša savo vyrą, pjausto jį peiliais, visi kaimynai žino, koks ji žmogus. E. G. vyras nieko nematė, negirdėjo, nes girtas miegojo, todėl jis negalėjo nieko liudyti. Tai patvirtina ir policijos pareigūnas Ž. A., nurodęs, kad išteisintosios sutuoktinis buvo be jokios orientacijos, nesusivokė laike. E. G. neturi nei vieno liudininko, kadangi įvykio metu jos buvo vienos, įvykio niekas nematė ir negirdėjo. Tik apeliantės liudytoja J. K. matė visą teisybę ir jos parodymai teisingi, nes ji pirma po įvykio užėjo į namus, ir dabar su E. G. nebendrauja dėl jos melagingų parodymų. Visi E. G. liudytojai yra jos giminaičiai ir jie nieko nematė. Kad nukentėjusioji iš kiemo išėjo visa kruvina matė liudininkas G. Š.. Nurodo, kad jos liudytojai viską matė, o E. G. liudytojai viską sukūrė. Apeliantė teigia, kad teismas nevertino jai padarytų sužalojimų (b.l. 125), bei nuotraukų, kuriose užfiksuoti jai padaryti sužalojimai. Nukentėjusiosios nuomone, apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, pažeidė pagrindines įrodymo vertinimo taisykles, nustatytas BPK 20 str. 5 d., dėl ko priimtas nuosprendis negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiosios prašymą jos apeliacinį skundą tenkinti, išteisintosios ir jos gynėjos prašymus apeliacinį skundą atmesti bei įvertinusi byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad nukentėjusiosios apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Nukentėjusioji apeliaciniu skundu ginčija nuosprendžio dalį, kuria E. G. išteisinta pagal BK 155 str. 2 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog byloje nepakanka patikimų įrodymų, galinčių neginčijamai patvirtinti E. G. kaltę dėl BK 155 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo, ir pagrįstai E. G. išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas teisingai bei tinkamai įvertino byloje surinktus ir ištirtus duomenis dėl 2010-11-03 įvykio, esminių BPK pažeidimų dėl įrodymų vertinimo nepadaryta.
Šalies argumentai
Pati išteisintoji nuosekliai neigė necenzūriniais žodžiais iškoneveikusi J. B.. Skunde nukentėjusioji J. B. nurodė, kad jai tik nuėjus pas E. G. pasiaiškinti, ši iš karto pradėjo ją koneveikti necenzūriniais žodžiais, tačiau nukentėjusioji nei savo skunde, nei pirmos instancijos teisiamųjų posėdžių metu nenurodė, kokiais konkrečiais žodžiais buvo iškoneveikta. Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į 2011 m. lapkričio 3 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo J. B. dėl 2010 m. lapkričio 3 d. įvykio nuteista pagal BK 165 str. 1 d., 145 str. 1 d., 187 str. 1 d., 140 str. 1 d., 187 str. 1 d., nustatytas aplinkybes ir konstatavo, kad pati nukentėjusioji buvo konflikto iniciatorė ir jį sprendė itin agresyviai. Kitų įrodymų, kurie paneigtų ar patvirtintų, kad E. G. koneveikė J. B. necenzūriniais žodžiais, ir jei koneveikė, tai koneveikė tokiais necenzūriniais žodžiais, kurie galėtų pažeminti J. B., byloje surinkta nėra. Kaip pati apeliantė skunde nurodo, įvykio niekas nematė ir negirdėjo, tiesioginių įvykio liudytojų nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bet kurioje baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nekyla jokių pagrįstų abejonių. Šiuo atveju buvo atliktas išsamus įrodymų tyrimas, išnaudotos visos išsamaus bylos aplinkybių išnagrinėjimo galimybės, bet nepavyko pašalinti abejonių ir prieštaravimų. Kadangi apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, o šiuo atveju byloje nesurinkta įrodymų, neabejotinai patvirtinančių E. G. veiksmuose esant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių pagal BK 155 str. 2 d., todėl šioje dalyje ji išteisinta teisėtai ir pagrįstai.
Iš nukentėjusiosios J. B. apeliacinio skundo matyti, kad ji ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., padarymo, taip bandydama paneigti būtinosios ginties versiją.
Nors išteisintoji E. G. savo kaltę dėl smūgių sudavimo nukentėjusiajai, dėl ko J. B. buvo padaryti sužalojimai, taip pat kategoriškai neigė, tačiau apylinkės teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, teisingai konstatavo, jog E. G. sudavė smūgius arbatinuku nukentėjusiajai J. B. ir jos padaryta veika formaliai atitinka BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius, tačiau ji padaryta esant būtinajai ginčiai.
Pažymėtina, kad būtinoji gintis yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, kai yra nustatoma, kad asmuo formaliai padarė veiką, kuri atitinka nusikalstamos veikos sudėties požymius, tačiau šie veiksmai buvo padaryti ginant save, kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šio instituto taikymas priklauso nuo bylos aplinkybių visumos, kuri leidžia daryti išvadas apie būtinosios ginties teisėtumo sąlygas, t. y. kėsinimąsi ir gynybą.
Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai atskleidė visas būtinosios ginties konstatavimui reikalingas sąlygas, įvertino svarbias aplinkybes, išanalizavo įvykio eigą, tiek kėsinimosi, tiek gynybos momentus apibūdinančias aplinkybes, įvertintas jų santykis, nulėmęs tinkamą BK 28 straipsnio pritaikymą ir teisingo sprendimo priėmimą. Pirmos instancijos nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad J. B. įsibrovė į išteisintosios gyvenamąsias patalpas, ten sukėlė konfliktą, pagrasino pirštais išdurti E. G. akis, taburete sudavė per galvą, t.y. pasikėsinimas į E. G. sveikatą bei gyvybę buvo pavojingas ir akivaizdus, be to nustatyta, kad E. G. turi judėjimo negalią, dėl ko ji neturėjo jokios galimybės išvengti pavojingo kėsinimosi. Šios ir kitos skundžiame nuosprendyje aptartos aplinkybės rodo, kad buvo susidariusi būtinosios ginties situacija, todėl nors E. G. padaryta veika formaliai ir atitinka BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius, tačiau ji padaryta esant būtinajai ginčiai, dėl ko jos atsakomybė pagal baudžiamąjį kodeksą negalima.
Šalies argumentai
Apeliantė skunde nepagrįstai teigia, kad apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį rėmėsi tik nepatikimais ir prieštaringais išteisintosios ir jos artimųjų - sutuoktinio, kuris dėl girtumo nesiorientavo aplinkoje, ir sūnaus, parodymais, tačiau visai neatsižvelgė į vienintelės liudytojos J. K., sakiusios tiesą, nurodomas aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas išanalizavo E. G. ir J. B. parodymus, juos gretino tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais, tinkamai juos įvertino visos įrodomosios medžiagos kontekste, motyvuotai nurodė, kuriais iš jų rėmėsi ir kuriais bei dėl ko nesirėmė. Priešingai nei teigia apeliantė, apylinkės teismas atsižvelgė į liudytojos J. K. parodymus, kuri nurodė, kad įėjusi į E. G. namą, matė, kad sienos išteptos krauju, kad E. G. sėdėjo lovoje nuleidusi kojas ir buvo išsigandusi bei prašė iškviesti greitąją. Jai išėjusi iš namo, pamatė prie J. B. namų stovintį greitosios pagalbos automobilį ir pasakė, kad kaimynei reikalinga medikų pagalba. Apygardos teismo nuomone, šios aplinkybės skundžiamame nuosprendyje įvertintos tinkamai. Apylinkės teismas taip pat pasisakė dėl A. G. parodymų, juos vertindamas kritiškai, kadangi jis išteisintosios sutuoktinis, galimai turintis suinteresuotumą byloje duodant kaltinamąją teisinančius parodymus, be to, byloje nustatyta, jog įvykio metu jis buvo visiškai girtas ir nesiorientavo aplinkoje. Apeliaciniame skunde taip pat neteisingai teigiama, kad E. G. yra visiems kaimynams žinoma kaip agresyvi ir konfliktiška moteris, naudojanti smurtą net prieš savo vyrą, tačiau teisiamajame posėdyje apklausti kaimynai J. K., G. Š., I. S. tokių aplinkybių nenurodė, be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių skundo autorės nurodomas aplinkybes. Apeliantės skunde nurodomi argumentai, jog teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, visiškai neatsižvelgė į specialisto išvadą, kurioje konstatuoti įvykio metu nukentėjusiajai padaryti kūno sužalojimai, yra visiškai nepagrįsti, kadangi apylinkės teismas, konstatuodamas, kad E. G. sudavė smūgius arbatinuku nukentėjusiajai J. B., būtent rėmėsi 2010-11-05 specialisto išvada Nr. G 3086/10(02).
Įvertinusi bylos aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad byloje nepakanka patikimų įrodymų, galinčių neginčijamai patvirtinti E. G. kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 155 str. 2 d. ir ją pagrįstai išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat pagrįstai jos veiksmuose nustatė baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę (būtinoji gintis) ir baudžiamąją bylą pagal BK 140 str. 1d. E. G. atžvilgiu BPK 3 str. 1 d. 9 p. pagrindu nutraukė.
Apeliantė skundžia apylinkės teismo nuosprendį ir dėl, jos manymu, neteisingai išspręsto civilinio ieškinio bei prašymo dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo. Aukštesnysis teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimą išsprendė teisingai (BPK 113 str., 115 str. 3 d.), taip pat tinkamai išsprendė nukentėjusiosios prašymą dėl išlaidų už jai suteiktą teisinę pagalbą priteisimo.
Nukentėjusioji J. B. buvo pareiškusi 287,16 litai turtinės žalos ir 2000 litų neturtinės žalos civilinį ieškinį bei prašymą iš išteisintosios E. G. išieškoti už jai suteiktą teisinę pagalbą 1400 litų. Kadangi E. G. veikė būtinosios ginties būklėje, t.y. J. B. padarė žalą teisėtai gindamasi, sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 ir 6.269, jai civilinė atsakomybė netaikoma, civilinis ieškinys atmetamas. Sutinkamai su BPK 104 str. 2 d., nukentėjusiosios turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti iš E. G. nepriteistinos.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir faktus, daroma išvada, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, jį naikinti nukentėjusiosios apeliacinio skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija
nutarė:
nukentėjusiosios J. B. apeliacinį skundą atmesti.