Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, susipažinęs su baudžiamąja by­la, ku­rioje

B. A., gim. (duomenys neskelbtini), Gruzijos pilietis, aukštojo išsi­la­­vi­ni­mo, našlys, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Res­pub­­li­ko­je neteistas, kal­tinamas pagal Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis B. A. 2013 m. rugsėjo 21 d., vakare, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pažeis­da­mas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 3 dalių reika­lavimus, neteisėtai, neturėdamas asmens dokumento, suteikiančio teisę teisėtai pereiti valsty­bės sieną, bei išvengdamas patikrinimo pasienio kontrolės punkte, jį apeinant, nenustatytoje valstybės sienos kirtimui vietoje, neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltaru­si­jos Respublikos į Lietuvos Respubliką.

Kaltinamojo B. A. parodymais (b. l. 27-28, 30), kad 2013 m. rugsėjo mėnesį atvyko į Baltarusiją, norėjo vykti į Lenkiją. Gruzijoje buvo sunku gyven­ti, neseniai buvo praradęs darbą. Dėl vizos nesikreipė, kadangi ji labai brangiai kainuoja, o jis netu­rėjo pinigų. Atvykus į Baltarusijos Respubliką, Minske, prie traukinių stoties susirado lengvojo auto­mo­bi­lio vairuotoją, su kuriuo sutarė, kad jį nuveš iki Marijampolės. Suprato, kad iš Baltarusijos neteisėtai vyks į Lietuvą, kadangi reikiamų dokumentų, t. y. vizos, neturėjo. Su savimi turėjo Gruzi­jos piliečio pasą, kurį vėliau pametė. Vairuotojas lengvuoju automobiliu nuvežė jį iki kažkokio kont­rolės punkto, kurį 2013-09-21 vakare apėjo. Negali pasakyti kokioje vietovėje perėjo Lietuvos sieną. Apėjęs punktą kažkokioje degalinėje sėdo į tą patį automobilį, kurio markės ir modelio neat­si­mena, ir nuvyko į Marijampolę. Pabuvęs visą dieną Marijampolėje, vakare sėdo į taksi automobilį ir vyko į Lenkijos Respubliką, kur 2013-09-23 buvo sulaikytas Lenkijos pareigūnų.

Val­s­­ty­bės sienos apsaugos tarnybos prie Lie­tu­vos Respub­li­kos vi­daus reikalų ministerijos Laz­­­­­dijų rinktinės pareigūnų V. M. tarnybiniu pranešimu (b. l. 2) ir S. G. parodymais (b. l. 16-17), iš kurių ma­­tyti, kad 2013-09-24 11 val. Lietuvos–Lenkijos kontak­­ti­nio punkto tarnybinėse patalpose įvyko Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos ir Lietuvos Respublikos Lazdijų rinktinės pareigūnų susitikimas, kurio metu Lietuvos Respublikos pareigūnams buvo perduotas B. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo sulaikytas 2013-09-23 23.25 val. Suval­kų mieste. Jis neturėjo galiojančio kelionės dokumento, suteikiančio teisę būti Lenkijos Respub­­likoje bei Euro­pos Sąjungoje. Pirminės apklausos metu B. A. paaiškino, kad į Lietuvą atvyko iš Baltarusijos 2013-09-21 pėsčiomis pereidamas valstybės sieną. Sakė, kad turėjo Gruzi­jos piliečio pasą, kurį pametė Lietuvoje, tačiau pase nebuvo vizos, suteikiančios teisę atvykti ir būti Šengeno erdvėje.

Susitikimo prie valstybės sienos bei asmens perdavimo/priėmimo protokolais (b. l. 4-5, 7-8), iš kurių matyti, kad 2013-09-24 Lenkijos Respublikos pareigūnai perdavė, o Lazdijų rinktinės parei­gū­nai priėmė Gruzijos pilietį B. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris 2013-09-23 23.25 val. (Lenki­jos laiku) vyko kaip keleivis Lietuvos piliečio vairuojamu taksi auto­mo­biliu iš Lietuvos Respubl­ikos į Lenkijos Respubliką. Asmuo buvo Lenkijos teritorijoje be galio­jan­čių vizų ar kitų galio­­jančių dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lenkijos Respublikos teri­to­ri­jo­je, ir pažeidė vyki­mo per valstybės sieną tvarką.

Gruzijos ambasados pranešimu Nr. 41/39493 (b. l. 12), kuriuo patvirtina, jog remiantis Gruzijos teisingumo ministerijos duomenų baze ir pateikta fotomedžiaga, rašte minimas asmuo yra Gruzi­jos pilietis B. A., gim. 1983-04-16.

Pažyma apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus (b. l. 46), iš kurios ma­tyti, kad nėra duo­me­­nų apie tai, kad B. A. teisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad B. A. kaltė pa­da­­rius jam in­­kri­mi­­­nuojamą nusikaltimą visiškai įrodyta. Kaltinamasis neteisėtai perėjo Lietuvos Respub­li­kos vals­­­tybės sieną, todėl jo padaryta nu­si­kal­stama vei­ka teisingai kvalifi­kuota pagal Lie­tu­vos Respub­­­­likos baudžiamojo kodekso 291 straips­­nio 1 dalį.

Už Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje numatytos nusi­kal­s­­­­­ta­mos veikos padarymą gali būti ski­ria­­­­ma bauda arba areštas, ar­ba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamasis B. A. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžia­mojo kodekso 11 straips­nio 3 da­lis). Jo atsakomybę leng­vi­­nančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įs­ta­­ty­­­mo numatytą veiką ir nuo­širdžiai gailisi (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). At­sa­ko­my­bę sunkinančių ap­lin­ky­bių nėra. Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje ne­teis­tas (b. l. 44).

Prokuroras prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydamas kaltinamajam skir­­­­­­­­­­ti 45 parų arešto bausmę, pritaikius Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 parų arešto. Kaltina­ma­sis sutinka, kad procesas būtų už­­baigtas teismo bau­džia­muo­­­­­ju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 49).

Pirmą kartą teisiamam kaltinamajam nėra pagrindo skirti griežčiausią sankcijoje numatytą lais­­­­vės atėmimo bausmę, todėl, atsižvelgiant į tai, kad jis yra užsienio valstybės pilietis, nedirba, paja­­­­mų neturi, jam skirtina švelnesnė iš sankcijoje numatytų bausmių, kurią siūlo ir pro­­kuroras, – areš­tas. Paren­kant bausmės dydį atsižvel­gia­ma į kaltinamojo padarytos nusikalstamos vei­kos pobū­dį, pa­­­vo­­­jin­gu­mą, įvertinama tai, kad padarytas nusikaltimas susijęs su kelių valstybių teritorijų ribų pa­žei­­­di­mu, kaltinamasis, žinodamas teisėtą išvykimo į užsienio valstybes tvarką, ja nepasinaudojo ir są­moningai pasirinko nusikalstamą būdą patekti į valstybę, į kal­ti­na­mojo as­­­­me­­­­nybę, at­sa­komybę len­g­­­­­vi­­­nan­čią aplinkybę ir sunkinan­čių aplin­ky­­bių ne­­­­bu­vi­mą. Įvertinus šias aplinkybes teismas spren­džia, kad kal­ti­namajam skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis arešto baus­mė, nes pripažin­ti­na, kad tokia bausmė bus pakan­­­­­­­kama pa­siek­­ti baus­­­­mės tiks­­­lus – su­laikyti jį nuo nusikalstamų veikų dary­mo, nubaus­ti bei užtik­­rin­ti tei­sin­gu­mo prin­­­­­­cipo įgy­­ven­­di­nimą (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžia­mo­jo kodek­so 41, 61 straipsniai).

Kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. (b. l. 18, 34-35) įskaitytinas į bausmę.

Siekiant netrukdomai įvykdyti baudžiamąjį įsakymą kardomoji priemonė – suėmimas, palie­ka­­ma galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pa­­­bai­gos (Lietuvos Res­pub­likos baudžia­mo­jo proceso kodekso 119 straip­s­­nis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Res­pub­likos baudžia­mo­jo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teisėjas

nusprendžia:

B. A., gim. 1983-04-16, pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietu­vos Res­pub­likos baudžia­mo­jo kodekso 291 straipsnio 1 daly­je, ir nuteisti jį 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu.

Taikyti Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą B. A. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

B. A. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki bau­džia­mojo įsaky­mo įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pa­bai­gos.

Vadovaujantis Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti B. A. laikinajame su­­lai­­­­ky­me ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo die­­nos, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pa­bai­gos, vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prily­gi­nant vie­nai arešto parai.

Dėl teismo įsakymo per keturiolika dienų nuo įsakymo gavimo dienos kaltinamasis, nesu­tik­­da­­mas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą su­reng­­ti by­los nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kal­ti­namasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžia­mas.