Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistojo V. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo

V. R. pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 2 d. (2005 m. gruodžio 29 d. epizodas) ir, vadovaujantis BK 62 str. 2 d., nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikius ir suėmus nuo 2006 m. vasario 3 d. iki 2006 m. lapkričio 28 d.

V. R. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 str. 2 d. (2006 m. sausio 14 d. epizodas), BK 260 str. 3 d. (2006 m. vasario 3 d. epizodas) ir BK 253 str. 1 d., vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 1 p., išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. K. pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 2 d. (2005 m. gruodžio 29 d. epizodas) ir, vadovaujantis BK 62 str. 2 d., nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikius ir suėmus nuo 2006 m. vasario 3 d. iki 2006 m. lapkričio 28 d.

E. K. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 str. 2 d. (2006 m. sausio 14 d. epizodas) ir BK 260 str. 3 d. (2006 m. vasario 3 d. epizodas), vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 1 p., išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. ir E. K. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje, kurią subūrė V. R. , padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 260 str. 2 d., sekančiomis aplinkybėmis:

V. R. nuo 2005 m. spalio mėn. iki gruodžio mėn. pabaigos bendraudamas su asmeniu slapyvardžiu „J.“, veikusiu pagal nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį (toliau – NVIEM), pažadėjo parūpinti ir parduoti jam didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino. Realizuodamas susitarimą, V. R. , įtraukęs į organizuotą grupę narį E. K. , nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo didelį kiekį psichotropinių medžiagų 56,378 g amfetamino, turint tikslą jas parduoti. 2005 m. gruodžio 29 d. šias neteisėtai įgytas psichotropines medžiagas neteisėtai laikė, atgabeno ir paslėpė automobilio padangoje prie garažo, esančio (duomenys neskalbtini), po ko E. K. , vykdydamas V. R. jam skirtą užduotį, prie parduotuvės „Rimi Jeruzalė“, esančios Vilniuje, Kalvarijų g. 296, susitiko su NVIEM dalyviu „J.“, o vėliau su NVIEM dalyviu „S.“. Kartu su pastaruoju E. K. nuvyko prie paminėto garažo ir parodė automobilio padangoje paslėptas psichotropines medžiagas – 1034 tabletes, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis 56,378 g amfetamino. NVIEM dalyvis „J.“ perdavė E. K. už šias psichotropines medžiagas 4500 Lt, tą pačią dieną, apie 19 val., prie parduotuvės „Rimi Jeruzale“, esančios Vilniuje, Kalvarijų g. 296, kai NVIEM dalyvis „S.“ paėmė tas psichotropines medžiagas iš E. K. nurodytos laikymo vietos.

V. R. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje neteisėtai įgijo, laikė, gabeno didelį kiekį psichotropinių medžiagų ir narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti, organizavo šių psichotropinių ir narkotinių medžiagų pardavimą ir jas 2006 m. sausio 14 d. pardavė tariamam minėtų medžiagų įgijėjui, veikusiam pagal NVIEM, t. y. padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 2 d., sekančiomis aplinkybėmis:

jis, realizuodamas savo nusikalstamą sumanymą – 2006 m. sausio 14 d. neteisėtai parduoti didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 1007 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra 31,055 g psichotropinės medžiagos MDMA, 0,018 g psichotropinės medžiagos amfetamino, nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 0,504 g kokaino, 0,101 g heroino, bei 0,149 g psichotropinės medžiagos metamfetamino tariamam šių psichotropinių ir narkotinių medžiagų įgijėjui „J.“, veikusiam pagal NVIEM, aptartą su pastaruoju daugkartinių abipusių telefoninių pokalbių, susirašinėjimų trumposiomis tekstinėmis žinutėmis, vykusių nuo 2005 m. gruodžio 29 d. iki 2006 m. sausio 14 d., bei tiesioginių susitikimų, vykusių 2006 m. sausio 6 d., 2006 m. sausio 7 d., 2006 m. sausio 13 d. ir 2006 m. sausio 14 d., metu, veikdamas anksčiau pačio suburtoje organizuotoje grupėje, nurodytam nusikalstamam siekiui įgyvendinti pasitelkė organizuotos grupės narį E. K., parengė šios nusikalstamos veikos padarymo planą, pavesdamas E. K. jo (V. R. ) nusikalstamai naudai neteisėtai parduoti NVIEM dalyviui „J.“ didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 31,055 g psichotropinės medžiagos MDMA, 0,018 g psichotropinės medžiagos amfetamino, nedidelį kiekį narkotinių medžiagų - 0,504 g kokaino, 0,101 g heroino, bei 0,149 g psichotropinės medžiagos metamfetamino už jo nustatytą bendrą 4500 Lt sumą, prieš pardavimą minėtas psichotropines medžiagas, 1007 tabletes, paslepiant namo, esančio (duomenys neskalbtini), laiptinėje. Įgyvendinant šį nusikalstamą ketinimą, jis kartu su organizuotos grupės nariu E. K. nenustatytomis aplinkybėms neteisėtai įgijo narkotines medžiagas – 0,504 g kokaino, 0,101 g heroino, bei 0,149 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, supakuotas į atskirus sunumeruotus keturis polietileninius maišelius su užrašais „KOLA2“, „KOLA“, „GER“, „AMF“, ir didelį kiekį psichotropinių medžiagų - 31,055 g psichotropinės medžiagos MDMA, 0,018 g psichotropinės medžiagos amfetamino, turėdamas tikslą jas parduoti, po to E. K. neteisėtai įgytas minėtas narkotines medžiagas bei 0,149 g psichotropinės medžiagos metamfetamino 2006 m. sausio 14 d., apie 14 val. 45 min., automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabeno prie parduotuvės ,,Rimi Jeruzalė“, esančios Vilniuje, Kalvarijų g. 296, kur susitiko su NVIEM dalyviu „J.“ ir vėliau, apie 15 val., prie šios parduotuvės taksi automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykusiu kitu tariamu šių psichotropinių ir narkotinių medžiagų įgijėju „S.“, veikusiu pagal NVIEM, ir pastarajam nurodytame taksi automobilyje neteisėtai perdavė narkotines medžiagas - 0,504 g kokaino, 0,101 g heroino, bei 0,149 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, supakuotas į nurodytus keturis polietileninius maišelius. Po to, E. K. , toliau atlikdamas jo (V. R. ) jam iš anksto skirtą užduotį, kartu su NVIEM dalyviu „S.“ tą pačią dieną, apie 15 val. 10 min., taksi automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie namo, esančio (duomenys neskalbtini), E. K. parodė NVIEM dalyviui „S.“ psichotropinių medžiagų slėptuvę, esančią (duomenys neskalbtini), kur V. R. kartu su E. K. neteisėtai laikė nenustatytomis aplinkybėmis atgabenta didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 1007 tabletes, kurių sudėtyje yra 31,055 g psichotropinės medžiagos MDMA, 0,018 g psichotropinės medžiagos amfetamino, kurias NVIEM dalyviui „J.“ neteisėtai pardavė už V. R. nurodytą bendrą 4500 Lt sumą. Šią pinigų sumą NVIEM dalyvis „J.“ perdavė E. K. tą pačią dieną, apie 15 val. 45 min., prie minėtos parduotuvės „Rimi Jeruzalė“, kai NVIEM dalyvis „S.“ paėmė tas psichotropines medžiagas (31,055 g psichotropinės medžiagos MDMA, 0,018 g psichotropinės medžiagos amfetamino) iš E. K. nurodytos laikymo vietos.

Taip pat V. R. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, organizavo šių psichotropinių medžiagų pardavimą ir jas 2006 m. vasario 3 d. pardavė tariamam minėtų medžiagų įgijėjui, veikusiam pagal NVIEM, t. y. padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d., sekančiomis aplinkybėmis:

jis, realizuodamas savo nusikalstamą sumanymą – 2006 m. vasario 3 d. neteisėtai parduoti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 2464 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra 140,047 g psichotropinės medžiagos amfetamino, tariamam šių psichotropinių medžiagų įgijėjui „J.“, veikusiam pagal NVIEM, aptartą su pastaruoju daugkartinių abipusių telefoninių pokalbių, susirašinėjimų trumposiomis tekstinėmis žinutėmis, vykusių nuo 2006 m. sausio 14 d. iki 2006 m. vasario 3 d., metu bei tiesioginių susitikimų, vykusių 2006 m. vasario 1 d. ir 2006 m. vasario 2 d., metu, veikdamas anksčiau pačio suburtoje organizuotoje grupėje, nurodytam nusikalstamam siekiui įgyvendinti pasitelkė organizuotos grupės narį E. K. , parengė šios nusikalstamos veikos padarymo planą, pavesdamas E. K. jo (V. R. ) nusikalstamai naudai neteisėtai parduoti NVIEM dalyviui „J.“ labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 140,047 g psichotropinės medžiagos amfetamino už jo nustatytą bendrą 10500 Lt sumą. Įgyvendinant šį nusikalstamą ketinimą, jis kartu su organizuotos grupės nariu E. K. nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 140,047 g amfetamino, po ko, E. K. , atlikdamas jo (V. R. ) jam iš anksto skirtą užduotį, 2006 m. vasario 3 d., apie 15 val., atvyko prie parduotuvės „Rimi Jeruzalė“, esančios Vilniuje, Kalvarijų g. 296, kur, susitikęs su NVIEM dalyviu „J.“, su pertraukomis prabuvo iki 18 val., kol nenustatytomis aplinkybėmis prie garažo, esančio (duomenys neskalbtini), buvo neteisėtai atgabentas labai didelis kiekis psichotropinių medžiagų - 140,047 g amfetamino, paslepiant šias psichotropines medžiagas automobilio padangoje prie nurodyto garažo. Minėtas psichotropines medžiagas atgabenus į paslėpimo vietą, E. K. kartu su NVIEM dalyviu „J.“, būdamas prie parduotuvės „Rimi Jeruzalė“, esančios Vilniuje, Kalvarijų g. 296, toliau laukė kito tariamo šių psichotropinių medžiagų įgijėjo „S.“, veikusio pagal NVEIM, o pastarajam apie 18 val. 30 min. atvykus nurodė vietą – slėptuvę, esančią automobilio padangoje prie minėto garažo, kur buvo 140,047 g amfetamino, ir šį labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų pardavė už 10500 Lt sumą.

E. K. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno didelį kiekį psichotropinių medžiagų ir narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti, V. R. suorganizavus šių psichotropinių ir narkotinių medžiagų pardavimą, jas 2006 m. sausio 14 d. pardavė tariamam minėtų medžiagų įgijėjui, veikusiam pagal NVIEM, t. y. padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 2 d., sekančiomis aplinkybėmis:

jis, realizuodamas V. R. nusikalstamą sumanymą – 2006 m. sausio 14 d. neteisėtai parduoti didelį kiekį psichotropinių medžiagų - 1007 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra 31,055 g psichotropinės medžiagos MDMA, 0,018 g psichotropinės medžiagos amfetamino, nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 0,504 g kokaino, 0,101 g heroino, bei 0,149 g psichotropinės medžiagos metamfetamino tariamam šių psichotropinių ir narkotinių medžiagų įgijėjui „J.“, veikusiam pagal NVIEM, aptartą su pastaruoju daugkartinių abipusių telefoninių pokalbių, susirašinėjimų trumposiomis tekstinėmis žinutėmis, vykusių nuo 2005 m. gruodžio 29 d. iki 2006 m. sausio 14 d., metu bei tiesioginių susitikimų, vykusių 2006 m. sausio 6 d., 2006 m. sausio 7 d., 2006 m. sausio 13 d. ir 2006 m. sausio 14 d., metu, veikdamas V. R. suburtoje organizuotoje grupėje ir pastarajam pasitelkus jį, kaip organizuotos grupės narį, nurodytam nusikalstamam siekiui įgyvendinti, vykdydamas V. R. parengtą šios nusikalstamos veikos padarymo planą ir pavedimą V. R. nusikalstamai naudai neteisėtai parduoti NVIEM dalyviui „J.“ didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 31,055 g psichotropinės medžiagos MDMA, 0,018 g psichotropinės medžiagos amfetamino, nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 0,504 g kokaino, 0,101 g heroino, bei 0,149 g psichotropinės medžiagos metamfetamino už jo nustatytą bendrą 4500 Lt sumą, prieš pardavimą minėtas psichotropines medžiagas, 1007 tabletes, paslepiant namo, esančio (duomenys neskalbtini), kartu su organizuotos grupės nariu V. R. nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo narkotines medžiagas – 0,504 g kokaino, 0,101 g heroino, bei 0,149 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, supakuotas į atskirus sunumeruotus keturis polietileninius maišelius su užrašais „KOLA2“, „KOLA“, „GER“, „AMF“, ir didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 31,055 g psichotropinės medžiagos MDMA, 0,018 g psichotropinės medžiagos amfetamino, turėdamas tikslą jas parduoti, po to, neteisėtai įgytas minėtas narkotines medžiagas bei 0,149 g psichotropinės medžiagos metamfetamino 2006 m. sausio 14 d., apie 14 val. 45 min., automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabeno prie parduotuvės „Rimi Jeruzalė“, esančios Vilniuje, Kalvarijų g. 296, kur susitiko su NVIEM dalyviu „J.“ ir vėliau, apie 15 val., prie šios parduotuvės taksi automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykusiu kitu tariamu šių psichotropinių ir narkotinių medžiagų įgijėju „S.“, veikusiu pagal NVIEM, ir pastarajam nurodytame taksi automobilyje neteisėtai perdavė narkotines medžiagas - 0,504 g kokaino, 0,101 g heroino, bei 0,149 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, supakuotas į nurodytus keturis polietileninius maišelius. Po to, jis, toliau atlikdamas V. R. jam iš anksto skirtą užduotį, kartu su NVIEM dalyviu „S.“ tą pačią dieną, apie 15 val. 10 min., taksi automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie namo, esančio (duomenys neskalbtini), parodė NVIEM dalyviui „S.“ psichotropinių medžiagų slėptuvę, esančią (duomenys neskalbtini), kur V. R. kartu su juo (E.K.) neteisėtai laikė nenustatytomis aplinkybėmis atgabentą didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 1007 tabletes, kurių sudėtyje yra 31,055 g psichotropinės medžiagos MDMA, 0,018 g psichotropinės medžiagos amfetamino, kurias NVIEM dalyviui „J.“ neteisėtai pardavė už V. R. nurodytą bendrą 500 Lt sumą. Šią pinigų sumą NVIEM dalyvis „J.“ perdavė jam tą pačią dieną apie 15 val. 45 min. prie minėtos parduotuvės „Rimi Jeruzalė“, kai NVIEM dalyvis „S.“ paėmė tas psichotropines medžiagas (31,055 g psichotropinės medžiagos MDMA, 0,018 g psichotropinės medžiagos amfetamino) iš jo nurodytos laikymo vietos.

Taip pat E. K. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, V. R. suorganizavus šių psichotropinių medžiagų pardavimą, jas 2006 m. vasario 3 d. pardavė tariamam minėtų medžiagų įgijėjui, veikusiam pagal NVIEM, t. y. padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d., sekančiomis aplinkybėmis:

jis, realizuodamas V. R. nusikalstamą sumanymą – 2006 m. vasario 3 d. neteisėtai parduoti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 2464 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra 140,047 g psichotropinės medžiagos amfetamino, tariamam šių psichotropinių medžiagų įgijėjui „J.“, veikusiam pagal NVIEM, aptartą su pastaruoju daugkartinių abipusių telefoninių pokalbių, susirašinėjimų trumposiomis tekstinėmis žinutėmis, vykusių nuo 2006 m. sausio 14 d. iki 2006 m. vasario 3 d., metu bei tiesioginių susitikimų, vykusių 2006 m. vasario 1 d. ir 2006 m. vasario 2 d., metu, veikdamas V. R. suburtoje organizuotoje grupėje ir pastarajam pasitelkus jį, kaip organizuotos grupės narį, nurodytam nusikalstamam siekiui įgyvendinti, vykdydamas V. R. parengtą šios nusikalstamos veikos padarymo planą ir pavedimą V. R. nusikalstamai naudai neteisėtai parduoti NVIEM dalyviui „J.“ labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų - 140,047 g psichotropinės medžiagos amfetamino už jo nustatytą bendrą 10500 Lt sumą, kartu su organizuotos grupės nariu V. R. nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų - 140,047 g amfetamino, po ko, jis, atlikdamas V. R. jam iš anksto skirtą užduotį, 2006 m. vasario 3 d., apie 15 val., atvyko prie parduotuvės „Rimi Jeruzalė“, esančios Vilniuje, Kalvarijų g. 296, kur, susitikęs su NVIEM dalyviu „J.“, su pertraukomis prabuvo iki 18 val. 30 min., kol nenustatytomis aplinkybėmis prie garažo, esančio (duomenys neskalbtini), buvo neteisėtai atgabentas labai didelis kiekis psichotropinių medžiagų – 140,047 g amfetamino, paslepiant šias psichotropines medžiagas automobilio padangoje prie nurodyto garažo. Minėtas psichotropines medžiagas atgabenus į paslėpimo vietą, jis kartu su NVIEM dalyviu „J.“, būdamas prie parduotuvės „Rimi Jeruzalė“, esančios Vilniuje, Kalvarijų g. 296, toliau laukė kito tariamo šių psichotropinių medžiagų įgijėjo „S.“, veikusio pagal NVIEM, o šiam apie 18 val. 30 min., atvykus, NVIEM dalyviui „S.“ nurodė 140,047 g amfetamino, kurį pardavė už ­bendrą 10500 Lt sumą, neteisėto laikymo vietą-slėptuvę, esančią automobilio padangoje prie paminėto garažo, iš kur NVIEM dalyvis „S.“ ir paėmė labai didelį kiekį šių psichotropinių medžiagų.

Prokuroras cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 str. l2 d., 7 str. 2 d. 3 p., 11 str. l d. ir Lietuvos Respublikos BPK 198 ¹ str. l bei 2 d. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nuostatas ir teigia, jog byloje 2006 m. sausio 6 d. sankcionuotu NVIEM bei 2006 m. sausio 14 d. ir 2006 m. vasario 3 d. taikytu V. R. ir E. K. atžvilgiu, NVIEM dalyviai tik prisijungė prie šių nuteistųjų daromų tęstinių nusikaltimų, jų nekurstė ir neprovokavo daryti naujus nusikaltimus. Todėl teigia, kad 2006 m. sausio 6 d. sankcionuotas NVIEM, kuris taikytas 2006 m. sausio 14 d. ir 2006 m. vasario 3 d. V. R. ir E. K. atžvilgiu, pritaikytas pagrįstai ir teisėtai, jo taikymo metu surinkta informacija turi įrodomąją galią šioje byloje, todėl V. R. ir E. K. turi būti pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 260 str. 2 d. (2006 m. sausio 14 d. epizode) bei pagal BK 260 str. 3 d. (2006 m. vasario 3 d. epizode).

Teismas, paskirdamas nuteistiesiems V. R. ir E. K. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, netinkamai pritaikė BK 62 str. 2 d., nepagrįstai pripažino lengvinančia aplinkybe, kad V. R. ir E. K. prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei paskyrė neteisingas, aiškiai per švelnias bausmes.

Teismas teisingai pripažino, kad V. R. ir E. K. nusikalto organizuotoje grupėje, kur V. R. buvo nusikaltimo organizatorius ir atliko sudėtingesnį vaidmenį. Tačiau nepagrįstai neatsižvelgė į šią ir kitas BK 54 str. numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Be to, teismas netinkamai kvalifikavo nuteistųjų V. R. ir E. K. 2005 m. gruodžio 29 d. padarytą nusikaltimą kaip nebaigtą pagal BK 22 str. l d., 260 str. 2 d. Šį nusikaltimą nuteistieji padarė iš anksto suplanavę, veikdami organizuotoje grupėje, tiesiogine tyčia, skatinami savanaudiškų paskatų, jie neteisėtai disponavo dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu, nusikaltimas, susiję su psichotropinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei, padeda plisti narkomanijai ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp nepilnamečių. Be to, V. R. ir E. K. pripažinus kaltais ir pagal BK 260 str. 2 d. (2006 m. sausio 14 d. epizodas) ir 260 str. 3 d. (2006 m. vasario 3 d. epizodas), tikslinga įvertinti ir šių nusikalstamų veikų sistemingumą per pakankamai trumpą laiko atkarpą - nuo 2005 m. gruodžio 29 d. iki 2006 m. vasario 3 d. Todėl prokuroras teigia, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. K. taikant realią laisvės atėmimo bausmę, lygią įstatymo sankcijoje numatytam minimaliam bausmės dydžiui, o V. R. taikant realią laisvės atėmimo bausmę, lygią įstatymo sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Mano, kad tokio dydžio bausmės paskyrimas atitiktų padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, kaltininkų asmenybes, bylos aplinkybes bei neprieštarautų teisingumo principui.

Nuteistasis V. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria nustatyta, kad jis nusikaltimą padarė veikdamas organizuotoje grupėje, ir pripažinti, kad nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupėje, bei, atsižvelgiant į pastarąją aplinkybę, skirti švelnesnę bausmę. Taip pat prašo jam grąžinti pistoletą „IŽ-79-9T" Nr. (duomenys neskalbtini), 2 apkabas, šio ginklo techninį pasą. Kitos nuosprendžio dalies prašo nekeisti.

Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis nusikaltimą padarė veikiant organizuotoje grupėje su kitu nuteistuoju E. K. , nes byloje nėra duomenų patvirtinančių šią aplinkybę. Nurodo, kad 2005 m. pabaigoje, Vilniuje, susipažino su vaikinu, prisistačiusiu „J.", kuris pasakojo apie save, jog Rygoje jis yra gerai žinomas nusikalstamo pasaulio atstovas, turi plačius ryšius, prekiauja narkotikais, užsiima įvairia kita neteisėta veikla bei domėjosi narkotikų kainomis Vilniuje ir galimybėmis jų įsigyti. Be to, jis pats turėjo narkotinių medžiagų - kokaino, kurio siūlė apeliantui pabandyti, kas dar labiau sustiprino apelianto įsitikinimą, kad „J.“ apie save sudarytas įvaizdis pilnai atitinka tikrovę. Todėl ir apeliantas su E. K. , siekdami, kad juos gerbtų bei su jais bendrautų kaip su lygiaverčiais partneriais, taipogi stengėsi apie save sudaryti analogišką įvaizdį pasakodami „J.“, kad neva jie gali gauti įvairiais kiekiais bet kokios rūšies narkotinių bei psichotropinių medžiagų, kad neva veikia kaip organizuota grupė, kad šioje srityje yra patyrę ir pan. Tačiau apeliantas tvirtina, kad iš tikrųjų jis su E. K. neturėjo jokių realių galimybių gauti bet kokios rūšies narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei įvairių jų kiekių, bei kad abu veikė kaip vykdytojai. Nurodo, kad jis su E. K. , susitarę parduoti psichotropines medžiagas „J.“, abu kartu šias medžiagas, įgytas iš E. K. pažįstamo „S.“, pervežė iš vienos slaptavietės į kitą, lygiomis dalimis susidėjo pinigus šioms medžiagoms įgyti, o vėliau po lygiai pasidalino gautą pelną, kartu su E. K. sprendė dėl „J.“ parduotinų psichotropinių medžiagų kainos, abu kartu susitikdavo su „J.“. Todėl apeliantas teigia, kad jis su E. K. veikė kaip paprasta bendrininkų grupė, nei vieno iš jų vaidmuo nebuvo nei sudėtingesnis, nei svarbesnis, nei aktyvesnis. Taip pat šią aplinkybę patvirtina nuteistojo E. K. parodymai ir kiti bylos duomenys, kuriuos teismas netinkamai įvertino ir padarė nepagrįstą išvadą dėl nusikalstamos veikos padarymo organizuotoje grupėje.

Apeliantas cituoja nuteistojo E. K. žodžius, užfiksuotus 2006 m. sausio 15 d. protokole apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus, ir teigia, kad E. K. pats organizavo psichotropinių medžiagų gavimą bei jų perdavimą NVIEM dalyviams „J.“ ir „S.“. E. K. 2005 m. gruodžio 29 d. „J.“ sakė, jog pinigus, gautus už parduotas psichotropines medžiagas, jis dalinasi pusiau su apeliantu, o susitikęs 2006 m. sausio 13, 14 ir 15 d. sakė, kad būtent jis, E. K., organizuoja narkotinių ir psichotropinių medžiagų gavimą ir jų perdavimo „J.“ mechanizmą. Todėl apeliantas tvirtina, kad apelianto ir E. K. vaidmenys buvo lygiaverčiai bei, kad būtent E. K. atliko atitinkamus parengiamuosius veiksmus, reikalingus nusikalstamai veikai įvykdyti, psichotropinėms medžiagoms gauti naudojosi savo ryšiais ir pan. Susitikimo 2006 m. vasario 1 d. metu E. K. „J.“ sakė, kad jis pats nuvažiuos ir pasižiūrės, ar yra „Extazy" tablečių su atitinkamu logotipu. Apeliantas teigia, kad tai patvirtina, jog E. K. kaip lygiavertis nusikalstamos veikos vykdytojas savarankiškai priiminėjo sprendimus, rūpinosi psichotropinių medžiagų įgijimu ir pan. Susitikimo 2006 m. vasario 2 d. su „J.“ metu E. K. kalbėjo apie parduotinų psichotropinių medžiagų kainą. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad svarbiausius klausimus apeliantas su E. K. sprendė bendru susitarimu. Taip pat cituoja E. K. ir „J.“ susitikimo, įvykusio 2006 m. vasario 3 d., pokalbio turinį ir teigia, jog jo su E. K. vaidmenys buvo lygiaverčiai, kad pastarasis nevykdė jokių apelianto įpareigojimų, pats savarankiškai priiminėjo sprendimus, rūpinosi psichotropinių ir narkotinių medžiagų įgijimu, svarbiausius klausimus jie sprendė bendru susitarimu, apeliantas nevadovavo E. K. ir jie veikė kaip nusikalstamos veikos vykdytojai. Šias aplinkybes patvirtina telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolai bei 2006 m. balandžio 20 d. specialisto išvada Nr. 2923. Byloje nėra jokių patikimų ir objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog apeliantas subūrė organizuotą grupę ar jai vadovavo, o teismo išvada, jog jis veikė organizuotoje grupėje, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Todėl mano, kad turi būti pašalinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstama veika padaryta organizuota grupe.

Teismas padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad apeliantas buvo nusikaltimo organizatorius ir nusikaltimo padaryme atliko sudėtingesnį vaidmenį, bei tuo pagrindu paskyrė griežtesnę, nei kitam nuteistajam, bausmę. Kadangi tiek apeliantas, tiek nuteistasis E. K. atliko iš esmės tokius pačius vaidmenis, todėl ir jiems skirtinos bausmės turėtų būti tokios pačios.

Teismas pagrįstai išteisino apeliantą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 str. 1 d., padarymo, tačiau nepagrįstai ir neteisingai nusprendė daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - pistoletą „IŽ-79-9T" Nr. (duomenys neskalbtini), 2 apkabas ir techninį pasą - perduoti valstybės institucijai - Ginklų fondui. Byloje nustatyta, kad minėtas pistoletas yra priskiriamas „D“ ginklų kategorijai, tai yra dujinis ginklas, kuriam įsigyti specialaus leidimo nereikia, analogiškais ginklais Lietuvoje prekiaujama be jokių apribojimų, leidimus prekybai šiais dujiniais ginklais išduoda Ginklų fondas. Teisme prokuroras atsisakė palaikyti valstybinį kaltinimą pagal BK 253 str. 1 d., ir apeliantas dėl šios veikos padarymo buvo pagrįstai išteisintas. Todėl apeliantas teigia, kad šis pistoletas, vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 5 p. nuostatomis, turi būti jam grąžintas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. R. ir jo gynėjai prašė nuteistojo V.R. apeliacinį skundą patenkinti, o prokuratūros – atmesti. Prokuroras prašė prokuratūros skundą patenkinti, o nuteistojo – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas, o nuteistojo V. R. tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei jų gavimo teisėtumą ir paskyrė nuteistiesiems tinkamas savo dydžiu bausmes.

Apygardos teismo išvadų dėl nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio (toliau – modelio) taikymo metu surinktų įrodymų teisėtumo (2006 m. sausio 14 d. ir 2006 m. vasario 3 d. epizoduose), nusikalstamos veikos padarymo stadijos, bausmių dydžio, bendrininkavimo formos prokuroro ir nuteistojo apeliacinių skundų argumentai nepaneigia.

Tiek nuteistasis, tiek prokuroras nusikalstamos veikos, padarytos 2005 m. gruodžio 29 d., įrodytumo, juridinio įvertinimo, įrodymų leistinumo neginčija, todėl kolegija šių aplinkybių neaptarinėja, nors tam tikrų abejonių kelia tas faktas, kad įrodinėtina byloje aplinkybė – duomenų apie asmens, dėl kurio atliekamas tyrimas, nusikalstamą veiką buvimas, nusikalstamos veikos neprovokavimas, o tuo pačiu modelio teisėtumas, grindžiamas iš esmės tik liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas (toliau – liudytojas „J.“) parodymais, nes pirmieji V. R. ir liudytojo „J.“ susitikimai ir telefoniniai pokalbiai techninėmis priemonėmis nebuvo fiksuojami arba nėra pridėti prie bylos.

Prokuroro apeliaciniame skunde aptariama didžioji dalis pokalbių tarp liudytojo „J.“ ir V.R. bei E. K. ir iš to daroma išvada, kad nuteistųjų sumanymas nusikalstamai veikti buvo susiformavęs prieš 2005 m. gruodžio 29 d. padarytą nusikaltimą ir planuotas bei orientuotas į ateitį.

Su tokia apelianto išvada galima sutikti tik iš dalies. Iš tiesų, pokalbiai, kurių atskirus fragmentus savo apeliaciniame skunde cituoja prokuroras, yra užfiksuoti baudžiamojoje byloje. Jų neginčija ir nuteistieji. Tačiau abu nuteistieji tvirtina, kad kalbos apie ketinimus ateityje sistemingai realizuoti liudytojui „J.“ didelius kiekius psichotropinių ir narkotinių medžiagų, neatitinka tikrovės, kadangi tokiomis kalbomis jie siekė sureikšminti savo statusą nusikalstamame pasaulyje, stengdamiesi prilygti Rygos nusikalstamo pasaulio autoritetu prisistačiusiam liudytojui „J.“.

Tokius nuteistųjų parodymus, kaip savarankišką įrodymų šaltinį, paneigti nėra galimybės, nes tam nepakanka vien netikėti jais. Kad nuteistųjų kalbos apie jau paminėtus ketinimus gali būti tik paprasčiausias noras pasigirti, patvirtina ir įrašyti pokalbiai tarp liudytojo „J.“ ir V. R. apie ilgus metus, praleistus laisvės atėmimo vietose, apie prekybą bet kurios rūšies ir galingumo ginklais, vogtais automobiliais, nors byloje nėra net užuominos apie tokios rūšies nuteistojo nusikalstamą veiką ir jo nuteisimą ilgalaikėmis laisvės atėmimo bausmėmis.

Todėl kyla pagrįstų abejonių ar nuteistųjų ketinimai verstis narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekybą ateityje buvo iš tiesų realūs ir ar jie būtų įgyvendinti be kitų asmenų poveikio.

Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog modeliu gali būti „prisijungiama“ prie tęstinių ar trunkamųjų nusikalstamų veikų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų. Ši nusikalstama veika turi tęstis be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų.

Akivaizdu, kad kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos negali būti laikomos nei tęstinėmis, nei trunkamosiomis. Tai faktiškai pripažįsta ir kaltinančioji institucija, nes kaltinamajame akte, aprašant nusikalstamas veikas, jos apibūdinamos kaip pavienės.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad visos trys kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos buvo padarytos skirtingu laiku ir nebuvo susietos vieninga tyčia. Tokie duomenys liudija ne apie tęstinę ar trunkamąją nusikalstamą veiką. Kaltinime nurodyta nuteistųjų veika galėtų būti vertinama kaip pavieniai nusikaltimai, kurie daromi sistemingai. Duomenys apie tokią veiklą (kelių nusikaltimų padarymą) taip pat gali būti pripažįstami teisėtu pagrindu modeliuoti nusikalstamą veiką. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti ar ta veika rengiama, ar jau pradėta ir modelis buvo realizuojamas teisėtai, t. y. ar nusikalstama veika būtų buvusi padaryta be asmens, kuriam leista atlikti modelio veiksmus, pastangų.

Apygardos teismas konstatavo, kad 2006 m. sausio 14 d. ir 2006 m. vasario 3 d. nuteistieji buvo provokuojami realizuoti didelį ir labai didelį kiekį psichotropinių ir narkotinių medžiagų. Ši teismo išvada patikimais bylos duomenimis nepaneigta. Priešingai, nuosprendyje aptartų SMS žinučių ir telefoninių pokalbių, kurių įrodomąja verte neabejoja ir prokuroras, turinys leidžia daryti išvadą, kad 2006 m. sausio 14 d. ir 2006 m. vasario 3 d. atvejais modelis nebuvo priemonė išsiaiškinti rengiamą ar jau pradėtą daryti nusikaltimą, o jį realizuojant buvo peržengta riba, draudžianti kurstyti, provokuoti asmenis padaryti nusikaltimus. Teismas visų pirma pasirėmė modelio panaudojimą reglamentuojančiais, BPK 159 str. 3 d. ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 str. 12 d., 7 str. 2 d. 3 p., 11 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos BPK 198 ¹ str. 1 bei 2 d. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Modelis ir jo taikymo teisėtumo ribos nuosprendyje įvertintos teisingai, išdėstant poziciją, kuri visiškai atitinka įstatymus, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pateiktą išaiškinimą, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją (sprendimas byloje Teixierade Castro v. Portugal, judgment of 9 June 1998, Reports 1998-IV, par. 34-36), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą vienodą teismų praktiką bylose, kuriose buvo taikomas NVIEM. Kita vertus, nuosprendyje pateikiami ir faktiniai argumentai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadą apie tai, kad šioje byloje modelio dalyvis savo aktyviais veiksmais rodė pernelyg didelę iniciatyvą, peržengdamas modelio, pagal kurį įslaptintiems liudytojams Nr. 1 ir Nr.2, V. R. ir E. K. pasiūlius už atlygį parduoti ar kitaip platinti narkotines ir/ar psichotropines medžiagas, labai didelius tokių medžiagų kiekius, leista sutikti su tokiu pasiūlymu ir jas įgyti, siekiant perduoti šias medžiagas teisėsaugos institucijų pareigūnams, ribas (t. 5, b. l. 52-54). Taigi, liudytojams, kuriems taikomas anonimiškumas, pagal modelio ribas, nebuvo leista aktyviai skatinti ir tokiu būdu provokuoti parduoti jam didelį ir labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Kolegijos nuomone, policijos pareigūno (liudytojo „J.“) veiksmai peržengė įslaptintų agentų veiksmų ribas, nes jie išprovokavo nuosprendyje paminėtų nusikalstamų veikų padarymą, o manyti, kad nuteistieji šias veikas būtų padarę be jų įsikišimo, nėra pagrindo.

Tokią išvadą kolegija daro remdamasi nuosprendyje aptartais ir tinkamai įvertintais įrodymais, t. y. SMS žinutėmis, telefoniniais pokalbiais ir slapta darytais pokalbių įrašais, kurių turinio, priešingai nei teigia prokuroras, paprasčiausiai kitaip interpretuoti neįmanoma.

Pažymėtina tik tai, kad ne nuteistieji, o liudytojas „J.“ prieš 2006 m. sausio 14 d. ir 2006 m. vasario 3 d. įvykusius narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimus skambino V. R. bei E.K. arba siusdavo jiems SMS žinutes reikalaudamas parduoti psichotropines medžiagas, priekaištaudavo, kad negali jiems prisiskambinti. Maža to, nuteistiesiems negavus reikalaujamo kiekio paminėtų medžiagų, liudytojas „J.“ itin aktyviai reikalavo gauti 20000-30000 „Ekstazy“ tablečių ir grasino nemalonumais, teigdamas, kad „čia taip viskas nesibaigs“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojas „J.“ netgi reikalavo 2500 „Ekstazy“ tablečių perduoti jam nemokamai, t. y. avansu, žadėdamas už jas apmokėti kai bus pateiktas visas reikalaujamas kiekis psichotropinių medžiagų (t. 6, b. l. 81-104). Tai reiškia, kad policijos slaptasis agentas aktyviu spaudimu stengėsi sukurti tokią situaciją, kuriai esant nuteistiesiems būtų apribota pasirinkimo laisvė.

Skundžiamame nuosprendyje cituojami liudytojo „J.“ išsireiškimai atspindi pokalbio esmę ir nėra išimti iš šio pokalbio konteksto. Šio ir kitų nuosprendyje paminėtų pokalbių ir SMS žinučių turinys aiškiai ir nedviprasmiškai rodo, kad liudytojas „J.“ neapsiribojo nuteistųjų nusikalstamų veikų tyrimu iš esmės pasyviu būdu, o padarė jiems tokią įtaką, kuri sukurstė nusikaltimų padarymą.

Kad ikiteisminio tyrimo institucijos dar neturėdamos specialisto išvados dėl 2005 m. gruodžio 29 d. realizuotos psichotropinės medžiagos kiekio (specialisto išvada surašyta 2006 m. sausio 7 d.) pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 260 str. 3 d., leidžia pagrįstai manyti, jog šios institucijos iš tiesų siekė „sukurti“ nusikalstamą veiką (2006 m. sausio 14 d. ir 2006 m. vasario 3 d. epizoduose), o vėliau už ją bausti.

Priešingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, 2003 m. liepos 22 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Edvards ir Lewis prieš Jungtinę Karalystę liečia ne tik rungimosi principo pažeidimą, tačiau ir teisingo baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagal Konvencijos 6 str. pažeidimą, kuris reiškia, kad viešasis kovos su nusikalstamumu interesas negali pateisinti įrodymų, gautų dėl to, kad policija sukurstė padaryti nusikaltimą, naudojimo.

Apygardos teismas motyvuotai konstatavo, kad įrodymais BPK 20 str. 4 d. prasme, gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Duomenys, kurie gauti pažeidžiant modelio nustatytas veiksmų ribas, negali būti pripažinti įrodymais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas išteisinti nuteistuosius dėl kaltinamajame akte nurodytų 2006 m. sausio 14 d. ir 2006 m. vasario 3 d. nusikalstamų veikų, yra teisėtas ir pagrįstas.

BK 22 str. 1 d. nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Prokuroro nuomone, BK 260 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė ne tik už psichotropinių medžiagų pardavimą, kuris šiuo atveju buvo kontroliuojamas policijos pareigūnų, bet ir už alternatyvias veikas (įgijimą, laikymą, gabenimą, turint tikslą parduoti), kurios nebuvo kontroliuojamos teisėsaugos institucijų. Prokuroro teiginiai dėl BK 260 str. 2 d. numatytų savarankiškų nusikalstamų veikų kontrolės apimties yra teisingi. Tačiau apeliantas neatkreipia dėmesio į tai, kad nuteistieji, pasiskirstę vaidmenimis, 2005 m. gruodžio 29 d. veikė turėdami konkretizuotą (apibrėžtą) ir vieną tyčią – psichotropines medžiagas iš nenustatyto asmens tą pačią dieną įgijo, laikė ir gabeno turėdami vienintelį tikslą – parduoti jas „J.“ prisistačiusiam pirkėjui, kuriam leista atlikti modelio veiksmus. Byloje nėra jokių duomenų, kad iki susitarimo su liudytoju „J.“ šioje byloje nuteisti asmenys būtų įsigiję, laikę, gabenę psichotropines medžiagas, turėdami tikslą jas platinti. Taigi, esant apibrėžtai ir vieningai tyčiai, veikos negalima skaidyti į tarpines stadijas: psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą ar gabenimą turint tikslą jas platinti ir tuo pačiu dirbtinai sunkinti nuteistųjų padėtį. Nuteistųjų veika, padaryta veikiant konkretizuota (apibrėžta) tyčia šiuo konkrečiu atveju nesukėlė siekiamo rezultato dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, todėl veika teisingai kvalifikuota kaip pasikėsinimas parduoti psichotropines medžiagas, t. y. pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 2 d.

Prokuroro apeliaciniame skunde paminėtose bylose, kuriose Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas kitaip išsprendė nusikalstamų veikų baigtumo klausimus, yra nustatytos visiškai kitokios faktinės bylų aplinkybės bei nuteistųjų tyčios turinys ir kryptingumas. Todėl paminėta kasacinės instancijos teismo formuojama teismų praktika šioje byloje negali būti taikoma.

Nuteistasis V. R. savo apeliaciniame skunde ginčija teismo išvadas, kuriose nustatyta, kad abu nuteistieji veikė organizuota grupe.

Teismų praktikoje bendrininkavimas aukštesniame lygyje, t. y. organizuotoje grupėje pripažįstamas tada, kai organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius numatomo padaryti nusikaltimo momentus: paruošiamas ir suderinamas nusikaltimo padarymo planas, išanalizuojamas nusikaltimo padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, pasiskirstoma vaidmenimis, sutariama dėl nusikaltimo padarymo vietos, laiko. Neretai atliekami ir tam tikri pasirengimo nusikaltimui veiksmai. Visos šios aplinkybės byloje yra nustatytos. Faktinės bylos aplinkybės, kurių beje neginčija nuteistieji, rodo, kad nusikalstamos veikos padarymas buvo pakankamai gerai suplanuotas, konspiratyvus ir organizuotai atliktas. Nuteistieji psichotropines medžiagas atgabeno prie garažo ir paslėpė ten buvusioje senoje padangoje. Po to E. K. , pagal iš anksto aptartą planą, susitiko su tariamu pirkėju - liudytoju „J.“ ir liudytoju „S.“. Vėliau su pastaruoju nuvyko prie paminėto garažo ir nurodė paslėptas psichotropines medžiagas. Po to, kai liudytojas „J.“ gavo iš „S.“ patvirtinimą apie psichotropinių medžiagų paėmimą, jis, „J.“, perdavė pinigus E. K.. Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistieji veikė tokiame organizuotumo lygyje, kuris viršijo paprasto bendrininkavimo ribas.

Nuteistojo apeliaciniame skunde minimos atskiros ištraukos iš E. K. ir liudytojo „J.“ pokalbių ir V. R. telefoninių pokalbių įrašų iš tiesų patvirtina, kad E. K. vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme taip pat buvo pakankamai aktyvus. Tačiau tai neturi jokios reikšmės sprendžiant bendrininkavimo formos klausimus. Pažymėtina ir tai, kad V. R. nutyli, jog byloje yra užfiksuoti ir kiti pokalbiai tarp jo ir liudytojo „J.“ bei to paties liudytojo ir E. K., iš kurių matyti, jog svarbiausius psichotropinės medžiagos pardavimo organizacinius ir kainos klausimus sprendė būtent V. R., todėl jo aktyvesnis, vadovaujantis ir organizacinis vaidmuo organizuotoje bendrininkų grupėje yra akivaizdus.

Nuteistasis taip pat ginčija apygardos teismo sprendimą perduoti pistoletą „ IŽ-79-9T“, 2 apkabas ir techninį pasą Ginklų fondui.

Kolegijos nuomone, paminėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat yra teisėtas ir pagrįstas.

Byloje yra išsami, motyvuota ir abejonių nekelianti specialisto išvada, kad iš nuteistojo paimtas pistoletas priskiriamas „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, kurių įsigijimui ir laikymui reikalingas specialus leidimas, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ir specialisto išvadoje paminėtame protokole. Tai, kad nuteistasis ginklą įgijo parduotuvėje be leidimo, ir tai, kad parduotuvė „Vilniaus ginklai“ dėl įvykusio nesusipratimo iš Ginklų fondo gavo leidimą prekiauti paminėtos rūšies ginklais be specialaus leidimo, be jokios abejonės, šalina nuteistojo baudžiamąją atsakomybę. Tačiau tai nereiškia, kad „B“ kategorijos ginklas buvo įgytas ir laikomas teisėtai. Todėl jis negali būti gražintas nuteistajam V. R. . Tačiau faktinės ginklo įsigijimo aplinkybės neatima nuteistajam civilinio proceso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš ginklą pardavusio ar leidimą prekybai išdavusio juridinio asmens.

Apeliaciniuose skunduose taip pat ginčijamas ir bausmės dydis.

Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistųjų prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir be pagrindo jiems taikė BK 62 str. nuostatas.

Su tokiais prokuroro teiginiais sutikti negalima.

Didžiausia naujojo BK vertybė yra ta, kad jame įtvirtinta nauja nusikalstamumo kontrolės koncepcija ir padedami naujos, labiau civilizuotos baudžiamosios politikos teisiniai pagrindai. Naujajame BK, greta nuo seniau galiojusių baudžiamosios teisės principų, įteisinta ir daug naujų principinių nuostatų, kuriuos galima įvardinti baudžiamosios teisės principais. Tai pasakytina apie gero kaltininko elgesio ir pagalbos ikiteisminiam tyrimui ar teismui atskleidžiant nusikaltimus skatinimo, šanso ir teisingumo principus.

Į paminėtas principines nuostatas šioje baudžiamojoje byloje neatsižvelgti negalima.

Nekyla abejonių, kad kaltininkas prisipažinti ir nuoširdžiai gailėtis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali ir teisme. Nuteistasis V. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teisme, o E. K. – ikiteisminio tyrimo pabaigoje. Abu nuteistieji dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Toks nuteistųjų elgesys be jokios abejonės yra teigiamas ir palankus teisingumo vykdymui. Todėl jis turi būti skatinamas.

Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal bylos aplinkybes nėra niekuo patvirtintas prokuroro teiginys, jog kaltininkų prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis yra nenulemtas savanoriško apsisprendimo, bet surinktų įrodymų gausos, beje, dalies kurių teisėtumą jis galėtų ginčyti.

Kita vertus, atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimas ar nepripažinimas negali būti nulemtas vien tik įrodymų gausa baudžiamojoje byloje, nes tokiu atveju nebetektų prasmės ir nebūtų susietas su konkrečiu bausmės palengvinimu, kas faktiškai ir buvo įtvirtinta 1961 m. BK, kaip tarybinės baudžiamosios teisės palikimas.

Prokuroras skunde teisingai nurodo BK 62 str. 2 d. taikymo sąlygas ir pagrindus. Akivaizdu, kad kaltininkų prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas tik viena jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o ne dvejomis, kaip teigiama skundžiamame nuosprendyje.

Tačiau byloje yra oficialiais dokumentais pagrįsti duomenys (t. 8, b. l. 143-149), kad V. R. tėvai sega sunkiomis ligomis (hipertenzinė širdies liga, cukrinis diabetas, vėžys). Nuteistojo E. K. motina taip pat serga vėžiu (t. 8, b. l. 51-52). Šios aplinkybės yra aptartos skundžiamame nuosprendyje, tačiau nepakankamai įvertintos. Kolegijos nuomone, paminėtas aplinkybes - sunkią nuteistųjų artimųjų sveikatos būklę - yra pagrindas pripažinti V. R. ir E. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Tai neprieštarauja BK 59 str. 2 d. nuostatoms.

Skundą šioje byloje yra padavęs nuteistasis V. R., prašydamas švelninti bausmę. Todėl jau paminėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimas V. R. lengvina jo teisinę padėtį ir neišeina už apeliacinio skundo ribų. Šia prasme švelnintinas nuosprendis ir nuteistajam E. K. , kuris nuosprendžio nėra apskundęs (BPK 320 str.).

BK 41 str. 2 d. nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį.

Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Tačiau teismas, skirdamas bausmę konkrečioje byloje, turi atsižvelgti ne tik į visus įstatyme išvardytus reikalavimus, bet ir atsižvelgti į nusikaltusio asmens asmenines savybes, amžiui, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos, į nukentėjusiojo elgesį ar jo poziciją bei visuomenės intereso reikšmę vykdant teisingumą, nes visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje baudžiamojoje byloje yra vienodai svarbios tiek vertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, tiek ir visas apskritai. Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas leidžia teismui paskirti mažesnę bausmę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta minimali arba švelnesnę bausmės rūšį negu numatyta sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką.

Kolegijos nuomone, prokuroras, ginčydamas BK 62 str. 2 d. taikymą, nepagrįstai sureikšmina arba išskiria nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, veikos padarymo paskatas. Veikos pavojingumą jau yra įvertinęs įstatymų leidėjas, BK 260 str. 2 d. sankcijoje numatydamas itin griežtą laisvės atėmimo bausmę ir labai nedidelį atotrūkį tarp apatinės ir viršutinės sankcijos ribų. Tyčia, savanaudiškos paskatos yra būtini šio nusikaltimo subjektyviosios pusės požymiai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad realiai psichotropinės medžiagos nebuvo išplatintos ir žala žmonių sveikatai ir gyvybei nebuvo padaryta.

Kolegija daro išvadą, kad byloje esant dvejoms nuteistųjų atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms ir nusikalstamai veikai nutrūkus pasikėsinimo stadijoje, apygardos teismo sprendimas taikyti BK 62 str. 2 d. nuostatas yra iš esmės teisingas ir neprieštarauja BK 54 str. nuostatoms bei BK 41 str. numatytai bausmės paskirčiai ir naujajame BK įtvirtintam šanso principui.

Nuteistiesiems pritaikius BK 62 str. 2 d. nuostatas, paskirtos bausmės yra pakankamai griežtos, tačiau ženkliai mažesnės negu BK 260 str. 2 d. sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė. Todėl, netgi pripažinus, kad byloje yra dar viena jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, šios bausmės dar labiau švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistųjų V. R. ir E. K. artimųjų sunkią sveikatos būklę pripažinti nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.