Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Elektrėnų savivaldybės Civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.27 str. 1 d, numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, kuriems atsakovas prieštaravimų nepateikė, atsakovas nusišalinęs nuo rūpinimosi sutuoktine ir vaikais, neremdamas jų moraliai ir materialiai iš esmės pažeidė santuokine pareigas, kas sąlygojo santuokos iširimą, todėl pripažįstama, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Be to, kaip nurodyta Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje, skyriaus specialistams lankantis atsakovo gyvenamojoje vietoje atsakovas elgėsi arogantiškai ir įžūliai, neišsakė savo nuomonės dėl pareikšto ieškinio. Kas rodo, kad atsakovas net ir esant ieškiniui teisme, neieško būdų iškilusioms problemoms spręsti ir šeimai išsaugoti.

Šalių santuokoje gimė vaikai L. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. V., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l.8,9). Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, visų pirma vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Atsakovas nepareiškė prieštaravimų, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jų motina ir nepareiškė noro, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-07-26 išvadoje nurodyta, kad ieškovė vaikams sudaro tinkamas buities ir gyvenimo sąlygas. Duomenų, kad gyvenimas su motina neatitiktų vaikų teisių, byloje nėra. Todėl šalių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina.

CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Sprendžiant išlaikymo klausimus, prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaikams išlaikymą po 400 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Ieškovė nenurodo, kad pati negalėtų teikti vaikams išlaikymo lygiai su atsakovu, todėl laikytina, kad kiekvieno vaiko poreikių tenkinimui būtų skiriama po 800 Lt per mėnesį. Ieškovė vaikų poreikiams tenkinti reikalingo išlaikymo sumos nepagrindžia įrodymais, tačiau ši suma yra mažesnė negu teismų praktikoje laikoma minimali išlaikymo suma, todėl laikoma, kad ieškovės nurodyta suma atitinka vaikų poreikius, juo labiau, kad atsakovas šios sumos neginčijo ir nepateikė įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, kad jis dėl objektyvių priežasčių negali dirbti ir vaikams teikti ieškinyje nurodytą išlaikymą. Todėl šioje dalyje ieškinys tenkinamas. Išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.). Nors ieškovė nurodė, kad atsakovas nepadeda išlaikyti vaikų, tačiau išlaikymo įsiskolinimo priteisti neprašo, todėl laikytina, kad teisė į išlaikymą atsirado ieškinio padavimo teismui dieną. Ieškovės prašymas priteisti išlaikymą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vertinamas kaip prieštaraujantis vaikų interesui gauti išlaikymą nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Todėl išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio padavimo teismui dienos t.y. nuo 2012-07-01 iki vaikų pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir pavedant ieškovei vaikams teikiamą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise ( CPK 376 str. 3 d.).

Šalys neprašo priteisti tarpusavio išlaikymo, todėl šalims tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog šalys turėtų kreditorių.

Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo priteistinos 144 Lt bylinėjimosi išlaidos ieškovei ir valstybei, nuo kurių ieškovė yra atleista (288 Lt žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 26,32 Lt išlaidos susijusios, su procesinių dokumentų įteikimu).