- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-08-08
- Bylos Nr.
- ATP-314-366/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00437-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Pažeidėjas
- P. V.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Kristina Latožienė Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-314-366/2013
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
2014 m. rugpjūčio 8 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto P. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarimo, kuriuo P. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. paskirta 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams; vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. P. V. paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. V. nubaustas už tai, kad 2014-05-17, apie 08.05 val., Utenos m., J. Basanavičiaus g. 95, vairavo jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuojant pro stovintį automobilį ir staigiai stabdant, atsidariusios automobilio durelės apgadino automobilį OPEL MERIVA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos P. V. pasišalino ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija, Žin. 2008, Nr. 88-3530) Kelių eismo taisyklių 9, 231 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriame tvirtina nepastebėjęs, kad jo atsidariusios automobilio durelės kliudė ir apgadino kitą automobilį. Nurodo, kad jo vairuojamu automobiliu, ant kurio galinės sėdynės sėdėjo žmona ir proanūkis, išvažiuojant iš parduotuvės „Vyturiai“ stovėjimo aikštelės, staiga kelią užkirto prieš eismą važiuojantis automobilis, todėl buvo priverstas staigiai stabdyti. Stabdymo momentu atsidarė jo vairuojamo automobilio durelės, tačiau tai, kad jos kliudė kitą automobilį, nepastebėjo, nes tuo metu buvo susijaudinęs, jo vežamas proanūkis garsiai verkė. Nepastebėti galėjo ir dėl to, kad durelės kitą automobilį kliudė ne šonu, o kraštu. Uždaręs automobilio dureles, nuvažiavo į kitą parduotuvę. Apeliantas taip pat ginčija skundžiamos nutarties konstatuotą aplinkybę dėl jo veiksmais padarytos žalos dydžio, nesutinka su jam paskirta aiškiai per griežta nuobauda.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija prašo P. V. apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad P. V. turėjo jausti ir suprasti, kad kliudė kitą automobilį bei jį apgadino ir, laikydamasis Kelių eismo taisyklių, neturėjo teisės pasišalinti iš eismo įvykio.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹¹ straipsniu, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą, vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013 ir kt.). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus - eismo įvykio schemą, apgadintų automobilių fotonuotraukas, P. V. paaiškinimus, policijos pareigūno G. K. tarnybinį pranešimą, ir kt. - konstatuoja, kad negalima daryti kategoriškos išvados, jog P. V. suvokė sukėlęs eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, tokiu būdu siekė išvengti administracinės atsakomybės ar padarytos žalos atlyginimo bei apsunkinti įvykio aplinkybių nustatymą. Policijos pareigūnams nuvykus pas P. V., jis iš karto prisipažino, kad tą rytą buvo prie prekybos centro „Vyturiai“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, jo durelės buvo atsidariusios, bet smūgio nepajuto ir nepastebėjo, kad apgadino kitą automobilį. Iš teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad P. V. civilinė atsakomybė buvo drausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų (vairuotojų) civilinės atsakomybės draudimu. Duomenų, kad P. V. įvykio metu buvo neblaivus, nėra. Iš nuotraukų matyti, kad abiejų automobilių apgadinimai nėra stiprūs. Nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad P. V. nebuvo jokios dingsties pasišalinti iš įvykio vietos, juolab, kad jo apgadintame automobilyje sėdėjo vairuotojas. Nors atsiliepime nurodoma, kad P. V. turėjo jausti ir suprasti, kad kliudė kitą automobilį bei jį apgadino, tačiau šioje situacijoje reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad atidumui, reakcijai bei adekvačiam įvykio aplinkybių įvertinimui įtakos galėjo turėti ne tik stresinė situacija (buvo priverstas staigiai stabdyti automobilį dėl staiga prieš eismą išvažiavusio automobilio), bet ir garbus pažeidėjo amžius (įvykio metu buvo 77-erių metų). Įvertinus minėtas aplinkybes, negalima daryti kategoriškos išvados, kad P. V. suvokė savo automobilio durelėmis kliudęs kitą automobilį bei sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos. Vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad P. V. veikoje nepagrįstai nustatyta ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarimo dalį dėl P. V. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas);
panaikinti nutarimo dalį dėl P. V. paskirtų nuobaudų subendrinimo pagal ATPK 33 straipsnio 2 dalį;
Kitą nutarimo dalį, kuria P. V. pripažintas kaltu padaręs ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą ir nubaustas 100 Lt bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.