Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Erikai Andrulienei, dalyvaujant ieškovei S. D., išvadą teikiančios institucijos atstovui Aurimui Bagavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. D. ieškinį atsakovams Ž. R. ir J. G., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikiančios institucijos atstovas palaikė išvadą, prašė ieškinį tenkinti (t. 1, 31-33 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, nustatyta, kad 2014-08-27 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraše Nr. 957 R. R., gim. (duomenys neskelbtini) tėvais įrašyti Ž. R. ir S. D., išduotas gimimo liudijimas (t. 1, 6 b.l.). S. D. ir R. R. gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (t. 1, 7 b.l.). Nei S. D., nei J. G. registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (t. 1, 8, 9, 10 b.l.). Iš pažymų apie pajamas matyti, kad 2014 m. S. D. gavo 1058,27 Eur, o 2015 m. per 6 mėnesius 1314,58 Eur pajamų (t. 1, 11, 12 b.l.). J. G. yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) Radviliškio r. (t. 2, 22 b.l.). Nuo 2015-07-13 iki 2015-11-26 jis dirbo UAB „NORDRENOVA“ bei UAB „JUODELIAI“ (t. 1, 27, t. 2, 66 b.l.). J. G. gauna 168 Eur dydžio šalpos pensiją neįgaliajam asmeniui (t. 2, 79 b.l.). Lietuvos darbo biržos duomenimis, jis 2016-02-12 be pateisinamos priežasties atsisakė siūlomo darbo (t. 2, 80 b.l). Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad J. G. yra biologinis R. R. tėvas su tikimybe 99,999615 proc. (t. 2, 128 b.l.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste- CK) 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko tėvas nėra biologinis tėvas. Kaip nustatyta ištyrus bylos aplinkybes J. G. yra biologinis vaiko R. R. tėvas, todėl teismas laiko įrodytu, kad Ž. R. negali būti vaiko, tėvu, jo tėvystė nuginčytina.

Netenkintinas ieškinio reikalavimas pripažinti R. R. gimimo akto įraše Nr. 957, sudarytame 2014-08-27 Šiaulių miesto CMS, esantį įrašą, kad atsakovas Ž. R., yra nepilnamečio vaiko R. R. tėvas, negaliojančiu, nes Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste- CPK) 399 straipsnyje nustatyta, kad teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę (motinystę) įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši išregistruotų tėvystę (motinystę). Ieškovės reikalavimas yra išvestinis bei perteklinis, nes įstatymas numato privalomą tėvystės išregistravimą, jei tėvystė yra nuginčyta, teismo sprendimui įsiteisėjus.

CPK 389 straipsnyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada. Kaip matyti iš eksperto išvados, atsakovas J. G. yra ieškovės S. D. sūnaus R. R. tėvas, todėl reikalavimas nustatyti tėvystę tenkintinas.

Įstatymas numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Teismų praktikoje nustatant vaiko poreikių turinį, reikalaujama atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas ir atitiktų būtinas vaiko vystymosi sąlygas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Nuo 2016 m. liepos 1 d. minimali mėnesinė alga yra 380 eurų, ieškovės prašoma išlaikymo suma - po 115 Eur yra mažesnė nei pusė MMA, todėl teismas laiko, kad ieškovės reikalaujama priteisti išlaikymo suma nėra per didelė, yra būtina vaiko minimaliems poreikiams patenkinti, ši suma priteistina iš atsakovo J. G. nuo vaiko gimimo dienos, t.y. 2014-08-19, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją

Atsakovas J. G. neteikė į bylą įrodymų apie savo turtinę padėtį, nevyko į teismo posėdžius. Nors teismas turi duomenų apie tai, kad atsakovui, kaip neįgaliam asmeniui, skirta šalpos pensija, tačiau pagal byloje esančius duomenis matyti, kad atsakovas yra darbingas, nes dirbo keliose darbovietėse, be to buvo registruotas darbo biržoje, kur be pateisinamos priežasties atsisakė siūlomo darbo. Byloje nėra duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius. Teismo nuomone, nors atsakovas ir turi sveikatos sutrikimų, tačiau gali dirbti ir teikti prašomo dydžio išlaikymą vaiko minimaliems poreikiams patenkinti.

Pažymėtina, kad išlaikymą vaikui privalo teikti abu tėvai, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 3 d.). Abiems tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3. 192 str. 2 d.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nėra pagrindo nustatyti, kad vieno kurio iš tėvų dalis vaiko išlaikymo prievolėje yra didesnė.

Priteisus iš atsakovo J. G. išlaikymą nepilnamečiui vaikui R. R., ieškovei S. D. nustatytina uzufrukto teisė tvarkyti vaiko R. R. išlaikymui skirtas lėšas.

Atsakovas nepareiškė prieštaravimo dėl vaiko gyvenamosios vietos, todėl vaiko R. R. gyvenamoji vieta nustatytina su motina S. D..

CK 3.165 straipsnio 3 dalis numato, kad visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu ir tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Ieškovė pareiškė reikalavimą neriboti atsakovui J. G. bendravimo su vaiku laiko, tačiau byloje nėra duomenų apie nesutarimus dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką, todėl toks reikalavimas laikytinas pertekliniu ir netenkintinas.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovų valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovo Ž. R. priteistinas žyminis mokestis - 31 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, iš J. G. valstybei priteistinas žyminis mokestis 31 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 41 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, viso: 72 Eur žyminio mokesčio. Išlaidos už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą paskirstytinos taip: kadangi byloje atsakovui Ž. R. buvo pareikštas vienas reikalavimas, o atsakovui J. G. 2 reikalavimai, iš Ž. R. priteistina 1/3 dalis valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų, iš J. G. priteistina 2/3 dalys valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Visos valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje yra 210,45 euro (191,27 euro už teisinę pagalbą ir 19,18 euro procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei), todėl iš Ž. R. priteistina 70,15 euro, o iš J. G. priteistina 140,30 euro bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 7 d., 92 str., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti.

Nuginčyti atsakovo Ž. R. tėvystę. Pripažinti, kad atsakovas Ž. R., a.k(duomenys neskelbtini) nėra vaiko R. R., gim. (duomenys neskelbtini), a.k (duomenys neskelbtini) R. R. nėra Ž. R. sūnus.

Nustatyti, kad atsakovas J. G., a.k(duomenys neskelbtini) yra R. R., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) tėvas; R. R. yra J. G. sūnus.

Priteisti iš atsakovo J. G., a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. R., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) po 115,00 Eur (šimtą penkiolika eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo vaiko gimimo 2014-08-19 iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti vaiko R. R. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise. Nepilnamečio vaiko R. R. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove S. D..

Priteisti valstybei iš atsakovo Ž. R., a.k(duomenys neskelbtini) 31,00 (trisdešimt vieną) eurą žyminio mokesčio ir 70,15 (septyniasdešimt eurų 15 ct) euro valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. G., a.k(duomenys neskelbtini) 72,00 (septyniasdešimt du) eurus žyminio mokesčio ir 140,30 (šimtą keturiasdešimt eurų 30 ct) euro valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų (gavėjas- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita, įmokos kodas: 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, 5630 – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Įsiteisėjus teismo sprendimui, per tris darbo dienas teismo sprendimo nuorašą išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.