- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-12
- Bylos Nr.
- 1-155-295/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-02348-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
- Nukentėjusysis
- D. S., D. B.
- Kaltinamasis
- M. J.
- Kategorijos
- 1.2.28.4Savavaldžiavimas (BK 294 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis plytelių klojėju UAB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje,
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis M. J., 2011 m. spalio 24 d., apie 11 val., statomame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas fizinę prievartą, savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę atgauti galimai pagrobtą savo turtą, ir sumušė nukentėjusiuosius D. S. ir D. B., padarydamas kiekvienam iš jų nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šiais savo veiksmais M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis M. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę jam inkriminuojama nusikalstama veika iš esmės pripažino ir patvirtino, kad konfliktas tarp jo ir nukentėjusiųjų D. S. ir D. B. kilo dėl jam priklausančių darbo įrankių dingimo. Tačiau teigė, kad fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu jis panaudojo atsakydamas į nukentėjusiųjų smurtinius veiksmus jo atžvilgiu, be to, kaltinamojo M. J. teigimu, įvykio metu jis buvo vienas ir nedalyvavo joks kitas asmuo.
Apžiūrėjęs kaltinamojo M. J. sveikatos istoriją, specialistas pateikė išvadą (b.l. 71), kad M. J. nustatytas dešinės plaštakos penkto delnakaulio artimojo galo skeveldrinis lūžis, kuris padarytas kietu buku daiktu ir galėjo atsirasti pačiam M. J. smūgiuojant kumščiu kitam asmeniui į veidą.
Be kaltinamojo M. J. prisipažinimo, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo kaltė savavaldžiavimu, panaudojant fizinę prievartą, įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.
Nukentėjusysis D. S. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad 2011 m. spalio 24 d., apie 11 val., kaltinamasis M. J., atvykęs su dar vienu nepažįstamu jam asmeniu į statomą gyvenamąjį namą, kuriame tuo metu D. S. dirbo kartu su nukentėjusiuoju D. B., ir nieko nesakęs pradėjo mušti D. S. su savimi turėta teleskopine lazda į įvairias kūno vietas, o kartu su juo buvęs vyriškis pradėjo mušti D. B.. Kiek smūgių iš viso sudavė kaltinamasis nukentėjusiajam D. S., nukentėjusysis pasakyti negalėjo. Tačiau nuo gauto smūgio į veido sritį, D. S. lūžo nosis ir jis paplūdo kraujais.
Specialisto išvadoje konstatuota (b.l. 17-18), kad nukentėjusiajam D. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, nosies kaulų lūžiu ir poodinėmis kraujosruvomis nugaros dešinėje pusėje. Sužalojimai padaryti 2-3 trauminiais poveikiais kietu buku ribotą bei ribotą pailgą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), o nosies kaulų lūžis su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose padarytas suduodant vieną smūgį į nosies nugarėlės sritį kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu (pvz. kumščiu).
Nukentėjusysis D. B. teisiamojo posėdžio metu davė analogiškus parodymus kaip ir nukentėjusysis D. S., papildomai paaiškinęs, kad kaltinamasis M. J. mušė ne tik D. S., bet ir nukentėjusiajam D. B. sudavė vieną smūgį ranka į veidą. Tačiau nukentėjusysis D. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kūno sužalojimai (žandikaulio lūžimas) jam buvo padaryti kito asmens, o ne kaltinamojo M. J., veiksmais.
Iš baudžiamojoje byloje esančios (b.l. 31-32) specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam D. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs abipusiu apatinio žandikaulio lūžimu dešinės šakos srityje ir kairėje 34-35 dantų srityje. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu.
Liudytojas R. B. teisiamajame posėdyje teigė, kad 2011 m. spalio 24 d., apie 11 val., į objektą, kuriame jis dirbo kartu su nukentėjusiaisiais D. S. ir D. B., atvažiavo kaltinamasis M. J. ir kartu su juo dar vienas nepažįstamas asmuo. Jie pareikalavo grąžinti M. J. priklausančius darbo įrankius. Kadangi jie buvo per klaidą pasiėmę M. J. plaktuką, R. B. plaktuką grąžino kaltinamajam, o gulsčiuką atsisakė grąžinti, kadangi jie M. J. priklausančio gulsčiuko neėmė. Tada kaltinamasis M. J. paklausė liudytojo R. B., kur yra D. S. ir išgirdęs atsakymą, kad jis yra gretimame kotedže, nuėjo ten, kur buvo nukentėjusysis D. S.. Po kiek laiko pasirodė kruvini D. S. ir D. B.. Į liudytojo R. B. klausimą kas jiems atsitiko, D. S. ir D. B. atsakė, kad juos sumušė M. J. su savo draugu.
Kad 2011 m. spalio 24 d. į statybų objektą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kaltinamasis M. J. buvo atvažiavęs ne vienas, o kartu su kitu asmeniu, ir ieškojo nukentėjusiojo D. S., teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas R. P..
Teismas mano, kad nukentėjusiųjų D. S. ir D. B. parodymai apie įvykio aplinkybes yra nuoseklūs, patvirtinti specialistų išvadomis ir liudytojų R. B. bei R. P. parodymais, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Tuo tarpu, kaltinamojo M. J. parodymai apie tai, kad įvykio metu jis buvo vienas, prieštarauja ne tik nukentėjusiųjų parodymams šioje dalyje, bet ir liudytojo R. B. parodymams, kuris kategoriškai teisiamojo posėdžio metu teigė, kad kaltinamasis M. J. į statomą gyvenamąjį namą aiškintis santykių su nukentėjusiaisiais atvyko lydimas kito asmens, todėl kaltinamojo M. J. parodymus šioje dalyje, teismas vertina kritiškai.
Teismas kritiškai vertina ir kaltinamojo M. J. parodymus apie tai, kad fizinę prievartą nukentėjusiųjų atžvilgiu jis naudojo, gindamasis nuo nukentėjusiųjų D. S. ir D. B. smurtinių veiksmų. Teismas mano, kad jeigu nukentėjusieji, būdami jauno amžiaus ir tvirto kūno sudėjimo, dviese būtų naudoję fizinį smurtą kaltinamojo M. J. atžvilgiu, kuris, kaltinamojo teigimu, įvykio metu buvo vienas, ant kaltinamojo kūno turėjo likti fizinės prievartos naudojimo pėdsakai (poodinės kraujosruvos ir pan.), tačiau, kaip minėta, apžiūrėjus kaltinamojo M. J. sveikatos istoriją, nebuvo nustatyta jokių kitų kūno sužalojimų, išskyrus dešinės plaštakos penkto delnakaulio artimojo galo skeveldrinį lūžį, kuris galėjo atsirasti pačiam M. J. smūgiuojant kumščiu kitam asmeniui į veidą, todėl teismas mano, kad kaltinamojo teiginys apie tai, kad jis fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu naudojo gindamasis, niekuo nepagrįstas.
Išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad surinktų įrodymų pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti, ir mano, kad kaltinamojo M. J. kaltė savavaldžiavimu yra įrodyta jo paties, nukentėjusiųjų D. S. ir D. B., bei liudytojų R. B. ir R. P. parodymais, taip pat specialisto išvadomis, ir kad kaltinamojo M. J. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis savavaldžiavo, panaudodamas fizinę prievartą.
Kaltinamojo M. J. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors kaltinamasis savo kaltę jam inkriminuojama nusikalstama veika iš esmės pripažino, tačiau nenuoširdžiai aiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes ir nesigailėjo dėl savo veiksmų, todėl kaltinamojo prisipažinimo dėl nusikaltimo padarymo teismas nelaiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, į nukentėjusiesiems padaryto sveikatos sutrikdymo laipsnį, taip pat į kaltinamojo M. J. asmenybę, kuris anksčiau neteistas, dirba, ir mano, kad kaltinamajam M. J. skirtina BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta švelnesnė bausmės rūšis – areštas.
Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 5482 litų 74 centų civilinį ieškinį (b.l. 43-50), kuriuo prašo išieškoti iš kaltinamojo civilinio ieškovo turėtas nukentėjusiųjų D. S. ir D. B., bei kaltinamojo M. J. gydymo išlaidas. Nors civilinio ieškovo atstovas į teisiamąjį posėdį neatvyko, tačiau teismas pripažįsta, kad civilinį ieškinį nagrinėti reikalinga, todėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys buvo nagrinėjamas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant (BPK 252 straipsnio 2 dalis).
Sutinkamai su CK 6.283 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Visas nukentėjusiųjų D. S. ir D. B., bei kaltinamojo M. J. gydymo išlaidas padengė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).
Tačiau Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintinas tik iš dalies. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad nesunkus nukentėjusiojo D. B. sveikatos sutrikdymas buvo padarytas kito asmens, o ne kaltinamojo M. J. veiksmais, todėl kaltinamasis M. J. nėra atsakingas už kito asmens neteisėtais veiksmais padarytą žalą ir išieškoti iš kaltinamojo M. J. nukentėjusiojo D. B. gydymo išlaidas nėra pagrindo. Tačiau turtinė žala, kuri atsirado Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, gydant nukentėjusįjį D. S. ir kaltinamąjį M. J., buvo padaryta neteisėtais kaltinamojo M. J. veiksmais, todėl jis privalo civiliniam ieškovui atlyginti ne tik nukentėjusiojo D. S. gydymo išlaidas, bet taip pat ir išlaidas, kurias civilinis ieškovas turėjo dėl kaltinamojo M. J. gydymo. Iš civilinio ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusiųjų D. S. (b.l. 45) ir kaltinamojo M. J. (b.l. 47) gydymo išlaidos sudarė 2395 litus 68 centus, todėl ši suma ir turi būti išieškota civilinio ieškovo naudai iš kaltinamojo M. J..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1dalimi ir 302 - 308 straipsniais,
nusprendžia:
M. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam areštą 20 (dvidešimčiai) parų.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo M. J. sulaikymo, vykdant šį teismo nuosprendį, dienos.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Išieškoti iš M. J. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 2395 (du tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt penkis) litus 68 centus turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.