Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai J. P. ir jos atstovui adv. D. Narmontui, neatvykus suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tai yra turto pripažinimo J. G. asmenine nuosavybe, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas (toliau - ir TB).

Aprašomoji dalis

nustatė:

2006 m. pareiškėja J. P. susipažino su palikėja J. G., kuri nuo 2009 m. atsikraustė gyventi pas pareiškėją.

(duomenys neskelbtini) palikėja J. G. mirė, iki jos mirties ją prižiūrėjo ir slaugė pareiškėja.

2009-07-27 testamentu, patvirtintu Šiaulių miesto pirmojo notarų biuro notarės I. P., palikėja J. G. pareiškėjai paliko butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini) Šiauliai.

Pareiškėja įstatyme nustatytu terminu kreipėsi dėl palikimo priėmimo j Šiaulių penktojo notaro biuro notarę S. J., kas matyti iš pateikiamo Testamentų registro išrašo.

Paaiškėjo, kad pirmiau minėtas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)Šiauliai, buvo įgytas palikėjai J. G. būnant santuokoje su M. G..

Tačiau minėtas visas butas palikėjos J. G. buvo įsigytas asmeninės nuosavybės teisėmis ir iki jos mirties valdomas asmeninės nuosavybės teisėmis, ką įrodo sekančios aplinkybės bei įrodymai.

Dar būdama gyva palikėja J. G. pareiškėjai pasakojo, kad ji su M. G. susituokė 1966 m., tačiau santuokoje pragyveno tik vienerius metus, M. G. buvo Rusijos pilietis, pagal profesiją karininkas. 1967 m. jis išvyko į Rusiją ir nuo to laiko jis su palikėja J. G. nebendravo, jai nebuvo žinoma nei jo buvimo vieta, nei kiti su šiuo asmeniu susiję duomenys.

O iš teikiamo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pirmiau minėtą butą palikėja J. G. įsigijo pagal 2001-04-23 pirkimo - pardavimo sutartį, taigi praėjus 34 metams, kada jos sutuoktinis M. G. išvyko iš Lietuvos.

1967 m. išvykus M. G. iš Lietuvos nuo to laiko palikėja J. G. iki mirties su juo negyveno bei nevedė bendro ūkio, negyveno santuokinio gyvenimo. Taigi M. G. niekada negyveno ir pirmiau minėtame bute - be to, tiek iki palikėjos mirties, tiek ir po palikėjos mirties.

Palikėja J. G. pirmiau minėtą butą įsigijo tada, kai jau 34 metus prieš tai gyveno skyrium su M. G., tiek laiko nevedė su juo santuokinio gyvenimo, ir jos valia buvo šį turtą įsigyti asmeninės nuosavybės teisėmis. M. G. pirkimo sandoryje nedalyvavo, jokios valios dėl to neišreiškė.

Pažymėtina, kad butas buvo įgytas iki naujojo CK įsigaliojimo, kur buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas. Faktiškai sudarant turto įgijimo sandorius teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė nuosavybė.

Motyvuojamoji dalis

Naujojo CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

Šiuo gi atveju, kaip jau minėta, minėtas butas adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai, įregistruotas tik palikėjos J. G. vardu bei nenurodyta, kad šis turtas būtų bendroji jungtinė nuosavybė.

Tiek iki palikėjos J. G. mirties, tiek ir po jos mirties per visą tą laiką niekas nereiškė jokių pretenzijų į pirmiau minėtą J. G. nuosavybės teise valdomą visą butą, nebuvo iškelta jokių bylų į šį butą ir panašiai.

Tai taip pat įrodo, kad pirmiau minėtas visas butas buvo palikėjos J. G. asmeninė nuosavybė ir jos valia buvo šį turtą įsigyti asmeninės nuosavybės teisėmis bei ji šį visą butą iki mirties valdė kaip asmeninę nuosavybę bei laikė, jog niekas kitas į šį visą butą neturi jokių teisių.

Palikėja ir 2009-07-27 testamente, kurį patvirtino Šiaulių miesto I notarų biuro notarė I. P., nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso pirmiau minėtas visas butas.

Butą visą tą laiką nuo jo įsigijimo iki palikėjos mirties irgi išlaikė, dengė su juo susijusius mokesčius tik palikėja, nes ji laikė save viso buto savininke. Kadangi niekas kitas nebuvo šio buto savininkas, todėl niekas kitas iki palikėjos mirties buto ir neišlaikė, nedengė su juo susijusių mokesčių.

Pažymėtina, kad ir CK 3.127 straipsnio 2 dalis nustato, kad vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, jog dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktinis pradėjo gyventi skyrium.

Be to, CK 3.100 straipsnio 1 punktas nustato, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių. Nuo palikėjos J. G. mirties iki šiol, tai yra per daugiau nei 6 metus, M. G. nesikreipė dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo į 1/2 buto, kas taip pat rodo, jog jis niekada nelaikė savęs minėto buto bendrasavininkiu.

Iš VĮ Registrų centras Gyventojų registro pažymos matyti, kad duomenų apie M. G. deklaruotą gyvenamąją vietą registras neturi.

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų ministerijos kontrolės skyriaus rašto „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad apie M. G. pilietybę, buvimo vietą Lietuvos Respublikoje ar išvykimą iš Lietuvos Respublikos neturi.

Rusijos Federacijos Generalinis konsulatas Klaipėdoje atsisakė suteikti duomenis apie M. G..

Iš teikiamų Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro 2017-04-28 rašto „Dėl turto apmokestinamosios vertės nustatymo“, Šiaulių apskrities VMI 2017-05-04 paveldimo turto apmokestinamosios vertės pažymos ir 2017-05-10 mokėjimo patvirtinimo matyti, kad pareiškėja yra sumokėjusi paveldimo turto mokestį (85 Eur) už visą pirmiau minėtą butą.

Mirus palikėjai J. G. kitokia tvarka kaip juridinę reikšmę turinčio fakto (kad palikėja J. G. pirmiau minėtą turtą įgijo asmeninės nuosavybės teisėmis ir jį asmeninės nuosavybės teisėmis valdė iki mirties) nustatymas pareiškėjai J. P. nėra galimybės gauti palikėjos J. G. palikimą sudarantį konkretų turtą patvirtinančius dokumentus (tai yra, kad palikėjos J. G. palikimą sudaro ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)Šiauliai).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu, dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo, kuriame būtų nurodytas visas paveldimas turtas, likęs po palikėjos J. G. mirties, tai yra siekiant pareiškėjai realizuoti savo paveldėjimo teisę.

Kiti asmenys, kurie būtų suinteresuoti šioje byloje sprendžiamu klausimu, pareiškėjui nėra žinomi.

Remiantis išdėstytu, pareiškėja Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų prašė:

1. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) Šiauliai, nekilnojamojo turto registre įregistruotą palikėjos J. G. vardu, palikėja J. G. įgijo ir valdė asmeninės nuosavybės teise.

2. Juridinę reikšmė turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu, dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kuriame būtų nurodytas visas paveldimas turtas, likęs po palikėjos J. G. mirties, įskaitant pirmiau minėtas visas butas - taip pareiškėjai visiškai realizuojant paveldėjimo teisę.

Pareiškėja savo prašymą grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas pakartojo pareiškimo motyvus ir prašė teismo jį tenkinti visiškai.

Suinteresuotas asmuo TB pateikė teismui į bylą atsiliepimą su nuomone nurodydamas, kad teismas sprendimą priimtų savo nuožiūra, atsižvelgiant į jame išdėstytus argumentus ir atstovui nedalyvaujant.

TB atstovas į teismo posėdį neatvyko, teismas išklausęs kito bylos dalyvio nuomonės, nusprendė ją nagrinėti pastarajam nedalyvaujant.

Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas visiškai.

Pareiškimas išspręstinas remiantis tiek 1969 m. Santuokos ir šeimos Kodekso, tiek 2000 m. Civilinio kodekso nuostatomis (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnis).

Iš bylos medžiagos ir pareiškėjos bei atstovo paaiškinimų matyti, kad J. G. ir jos sutuoktinis M. G. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką, akto įrašo Nr. 827 (10 b. l.). Duomenų apie sutuoktinių santuokos metu įsigytą turtą byloje nėra, išskyrus faktą, jog J. G. 2001-04-23 pagal pirkimo pardavimo sutartį įsigijo butą esantį adresu (duomenys neskelbtini)Šiauliai. Iš bylos duomenų seka, kad M. G. dar 1967 metais paliko sutuoktinę ir išvyko gyventi į Rusijos Federaciją. Sutuoktinių santykiai po M. G. išvykimo nutrūko ir nebuvo atnaujinti. J. G. kaip buvusi M. G. sutuoktinė mirė (duomenys neskelbtini) (11 b. l.). Iš paminėto seka, kad po M. G. išvykimo iš Lietuvos praėjo 52 metai, o po J. G. mirties, kurios pagrindu pasibaigė buvusių sutuoktinių santuoka praėjo daugiau kaip 6 metai (CK 3. 49 str. 1 d.). O nuo buto įsigijimo irgi praėjo beveik 18 metų. Iš pateikto į bylą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo darytina išvada, kad butas, kuris nuosavybės teise šiuo metu yra įregistruotas J. G. vardu, tačiau duomenų, kad ši gyvenamoji patalpa būtų buvusi šeimos turtu byloje nėra (CK 3. 84 str. 4 d.) (13-14 b. l.). Šį butą J. G. nupirko 2001-04-23 pagal pirkimo - pardavimo sutartį, kuri viešame registre buvo išviešinta 2001-06-28 (14 b. l.).

Šie ankščiau paminėti faktai turi svarbią reikšmę pareiškėjos prašymui tenkinti, kadangi tuo metu Lietuvoje ne tik pasikeitė politinė ir ekonominė santvarka, bet ir įvyko daug su šiais pasikeitimais susijusių teisinių įvykių. Pirmiausia, įvyko butų privatizavimas, kurio metu buvę buto nuomininkai ir jų šeimų nariai turėjo teisę asmeninės nuosavybės teisę įsigyti iš valstybės nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Dėl to butų savininkai galėjo perleisti jiems priklausantį turtą kitiems asmenims. Antra, pripažintina, kad nuo buto įsigijimo momento J. G. jį valdė asmeninės nuosavybės teise, o kiti asmenys, tame tarpe ir M. G. dėl to pretenzijų jai neturėjo ir nereiškė. Šis jos valdymas pasireiškė tuo, kad ji nuo buto įsigijimo momento viena turėjo mokėti mokesčius, rūpintis jo priežiūra ir remontu.

Įstatymas numato, kad neatsižvelgiant į tai, kada sutuoktiniai įsigijo turtą - iki įsigaliojant ar galiojant CK, tai yra, kad turtas įgytas asmenims susituokus, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 str. 1d., CK 3.87 str. 1d.). Taip pat įstatymas nustato turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe registravimo ypatumus (CK 3.88 str. 3 d.). Tačiau ši norma taikoma tik tuomet kai turtas registruojamas galiojant CK, t.y. po 2001-07-01. O iki įsigaliojant CK įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 str. 3 dalimi, pagal kurią turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu įgytas susituokus. Remiantis anksčiau paminėtu darytina išvada, kad buvę sutuoktiniai J. ir M. G. iki pastarojo išvykimo iš Lietuvos ir iki jų santuokos pasibaigimo 2012-11-12, nevaldė lygiomis dalimis, tai yra po 1/2 dalį santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto, nors šis turtas ir buvo viešame registre įregistruotas J. G. vardu. Po santuokos pasibaigimo M. G. galėjo būti išduotas liudijimas dėl jam priklausančios pusės dalies turto, įgyto santuokos metu, kadangi pasibaigė bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tačiau buvęs J. G. sutuoktinis M. G. nepasinaudojo šia įstatymo suteikta teise, todėl laikytina, kad po santuokos pasibaigimo jis pripažino, jog jam iš santuokos metu įgyto turto nepriklauso tam tikra nekilnojamojo daikto dalis. Sutuoktinių turto teisinis režimas įtvirtina jų bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindus. Kaip jau minėta vienas iš tokių pagrindų yra santuokos pasibaigimas. Dėl to J. G. dar 2009-07-27 notarinės formos testamentu paliko testamentinei įpėdinei pareiškėjai J. P. tik jai priklausantį turtą, kuris tebuvo tik formaliai priklausantis abiem sutuoktiniams kaip bendroji jungtinė jų nuosavybė, tačiau faktiškai buvo asmeninė J. G. nuosavybė (CK 3. 89 str. 1 d. 7 p.). Iš bylos duomenų seka, kad velionės J. G. sutuoktinis M. G. šį faktą pripažino, jog sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini)Šiauliuose, kadangi nesikreipė į teismą dėl jo padalijimo. Todėl pripažintina, kad M. G. ne tik neprisidėjo asmeninėmis piniginėmis lėšomis įsigyjant šį butą, bet ir niekada jo nelaikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Dėl to teismas konstatuoja, kad butas nors ir įgytas M. G. ir buvusios sutuoktinės J. G. santuokos metu, tačiau laikytinas asmeniniu pastarosios turtu.

Atskirai pažymėtina, kad visuma ankščiau nurodytų aplinkybių patvirtina, kad J. G. ne laikytina teisėta viso šio turto valdytoja, bet ir savininke. Tokia teismo išvada remiasi ne tik pareiškėjos nurodytais argumentais ir į bylą pateiktais dokumentais, bet ir susiformavusia teismų praktika. Tuo pačiu konstatuotina ir tai, jog M. G. šios J. G. teisės irgi neginčijo. Dėl to esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad su pareiškime nurodytais motyvais ir aplinkybėmis M. G. ne tik sutinka, bet ir pripažįsta, jog minėtas nekilnojamasis daiktas (butas) yra asmeninė buvusios sutuoktinės J. G. nuosavybė.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti visiškai.

1. Pripažinti butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, registruotą J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, asmenine pastarosios nuosavybe.

2. Šis juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai J. P. nustatomas su tikslu gauti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į velionės J. G. palikimą.

3. Išaiškinti pareiškėjai, kad įsiteisėjusią sprendimo kopiją ji turi pateikti VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filialui nustatytam teisiniam faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo rūmuose.