- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-24
- Bylos Nr.
- 2-57/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- I. G.
- Atsakovas
- P. P., V. B., V. K.
- Kategorijos
- 129.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 30 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, civilinėje byloje Nr. 2²⁸-744/99 pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovams P. P., V. B., V. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2²⁸-744/99, kuri Vilniaus apygardos teismo 1999 m. spalio 22 d. nutartimi buvo nutraukta patvirtinus šalių taikos sutartį. Patikslintu prašymu ieškovė prašė atnaujinti terminą vykdomajam raštui gauti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 30 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą. Nustatė, kad atsakovai V. B. ir V. K. savo įsipareigojimus pagal teismo patvirtiną taikos sutartį įvykdė, o atsakovas P. P. – ne. Teismas taip pat nustatė, kad teismo nutarties, kuria patvirtina taikos sutartis, pateikimo vykdyti senaties terminas baigėsi 2009 m. spalio 30 d., nes ši nutartis įsiteisėjo 1999 m. spalio 30 d. Pažymėjo, kad įstatymas numato, jog senaties terminas nėra naikinamasis, todėl gali būti atnaujinamas. Teismas sprendė, kad ieškovė nenurodė pakankamai svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą senaties terminui atnaujinti, o jos delsimas kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo nėra protingas. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, galinčių objektyviai pagrįsti jos nurodytą aplinkybę, dėl ko ieškovei susiformavo lūkestis, jog atsakovas P. P. ketina grąžinti skolą. Byloje nėra nė vieno ieškovės pareikalavimo grąžinti skolą ar atsakovo P. P. patvirtinimo, kad jis pripažįsta skolą ir žada ją grąžinti. Teismas nurodė, kad ieškovė, 2000 m. balandžio 25 d. sutarties pagrindu suteikusi atsakovui P. P. 12 800 Lt paskolą ir pateikusi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, įstatyme numatytu terminu nesikreipė dėl vykdomojo rašto išdavimo ir nereikalavo iš atsakovo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido senaties terminą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą vykdomajam raštui gauti ir išduoti ieškovei vykdomąjį raštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl prašymo esmės. Atsakovas P. P. yra skolingas ieškovei 195 800 Lt, o ne 12 800 Lt, kaip teismas nepagrįstai konstatavo. Vilniaus apygardos teismas 1999 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi ieškovės ieškinio reikalavimams užtikrinti areštavo du atsakovo butus, o 2000 m. gegužės 26 d. nutartimi, remdamasis ieškovės prašymu, panaikino areštą tik vienam butui. Tai reiškia, kad pagal teismo patvirtintą taikos sutartį šis atsakovas didžiosios savo įsipareigojimų dalies nebuvo įvykdęs.
2. Dėl senaties termino. Atsakovas P. P. 2013 m. spalio 30 d. teismo posėdžio metu aiškiai pasakė, kad savo įsipareigojimų pagal taikos sutartį nesiruošė vykdyti. Tai reiškia, kad šis atsakovas iš anksto žinojo, kad taikos sutarties nevykdys ir dės visas pastangas, kad praeitų terminas, per kurį taikos sutartis gali būti vykdoma priverstinai. Teismas neteisingai nustatė senaties termino pradžią ir pabaigą. Kai pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, senaties termino eiga prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos (1964 m. CPK 387 str. 3 d.). Pagal taikos sutartį paskutinė įmoka buvo numatyta 2001 m. gruodžio 31 d., todėl teismo nutarties, kuria patvirtina taikos sutarties, pateikimo vykdyti senaties terminas baigėsi ne 2009 m. spalio 30 d., o 2011 m. gruodžio 31 d. Be to, 1964 m. CPK 388 straipsnis numatė senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti nutraukimą, t. y. šis terminas nutraukiamas, pateikiant vykdomąjį dokumentą vykdyti ir jeigu skolininkas iš dalies įvykdo sprendimą, po nutraukimo senaties eiga prasideda iš naujo. Atsakovai V. B. ir V. K. savo įsipareigojimus pagal taikos sutartį įvykdė tinkamai, o atsakovas P. P. – tik iš dalies, 2000 m. birželio 16 d. parduodamas ieškovei savo butą už dalį skolos, tokiu būdu sumažindamas 17 200 Lt skolą iš teismo nutartimi patvirtintos 213 000 Lt sumos. Atsakovas P. P. įtikino ieškovę, kad skolai užtikrinti yra likęs dar vienas areštuotas butas ir prašė nesikreipti dėl vykdomo rašto išdavimo, nes senaties terminas yra nutrauktas pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CPK 388 straipsnį dėl butui taikymo arešto. Atsakovas įtikinėjo ieškovę, kad pinigai jam reikalingi vystyti verslą, todėl visą sumą galės grąžinti vėliau. Ieškovė buvo suklaidinta atsakovo ir sąžiningai klydo dėl senaties termino eigos, manė, kad senaties terminas nėra skaičiuojamas, kol dar vienas butas yra areštuotas. Šios aplinkybės sudarė pagrindą teismui atnaujinti ieškovės praleistą senaties terminą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas V. K. prašo atmesti skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai skaičiavo senaties terminą, ieškovė šį terminą praleido be svarbios priežasties, todėl prašymas jį atnaujinti yra nepagrįstas.
Kiti atsakovai atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 1999 m. spalio 22 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovų taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2²⁸-744/99 (b. l. 3). Pagal teismo patvirtintos taikos sutarties 2 punktą atsakovai įsipareigojo sumokėti ieškovei 530 000 Lt. Taikos sutarties 2.1-2.9 papunkčiuose šalys numatė konkrečias kiekvieno atsakovo mokėtinas sumas ir mokėjimo terminus, kurių vėliausias – 2001 m. sausio 31 d. Ši teismo nutartis buvo priimta galiojant 1964 m. CPK, todėl nustatant teismo sprendimo pateikimo vykdyti senaties termino pradžią taikytinos šio kodekso nuostatos. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal 1964 m. CPK 387 straipsnio 1 dalį teismo sprendimai gali būti pateikti vykdyti per trejus metus nuo jų įsiteisėjimo, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, senaties termino eiga prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos. Taigi nagrinėjamu atveju senaties termino pradžia yra 2001 m. sausio 31 d., o ne 1999 m. spalio 30 d., kaip pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė. Šis procesinės teisės normos pažeidimas nelaikytinas pagrindu panaikinti skundžiamą nutartį, kadangi dėl šio pažeidimo byla nebuvo neteisingai išspręsta. Sutiktina su skundžiamos nutarties motyvais dėl senaties termino trukmės. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu, teisingai nustatė, kad šio ginčo atveju teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, pateikimo vykdyti senaties termino trukmė yra 10 metų (CPK, redakcija galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d., 606 str. 2 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad minėtos teismo nutarties pateikimo vykdyti senaties terminas pasibaigė 2011 m. sausio 31 d., tačiau ir šiuo atveju ieškovė praleido šį terminą, nes į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi 2013 m. rugpjūčio 2 d. (b. l. 2). Be to, pati apeliantė, net ir prieštaraudama pirmosios instancijos teismo taikytam senaties termino skaičiavimui ir pateikdama kitą skaičiavimą, pripažįsta, kad bet kuriuo atveju teismo nutarties pateikimo vykdyti terminas yra praleistas. Nagrinėjamoje byloje konstatuotas senaties termino pasibaigimas turi esminę reikšmę, nes pagal CPK 646 straipsnio 6 dalį teismas neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas. Tačiau išieškotojui, kuris praleido šį terminą dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, jis gali būti atnaujintas (CPK 608 str.).
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas praleisto senaties termino vykdomajam raštui pateikti atnaujinimo klausimą, padarė išvadą, kad ieškovė nenurodė pakankamai priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą, ir jos delsimą kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo laikė neprotingu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia išvada. Įstatymas nenumato konkrečių senaties termino atnaujinimo pagrindų sąrašo ir kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Ieškovė (apeliantė) senaties termino praleidimą grindžia šiomis, jos manymu, svarbiomis priežastimis: atsakovas dėjo pastangas, kad praeitų terminas, per kurį taikos sutartis gali būti vykdoma priverstinai, įtikino ieškovę, kad ji nesikreiptų į teismą, nes ieškovei naudai yra areštuotas atsakovo žmonos vardu registruotas butas, be to, įtikino, kad pagal tuo metu galiojantį CPK terminas vykdomajam raštui išduoti buvo nutrauktas. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes. Skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėta, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, galinčių objektyviai pagrįsti nurodytas aplinkybes, dėl ko ieškovei susiformavo lūkestis, jog atsakovas P. P. ketina vykdyti taikos sutartį. Byloje nėra ieškovės rašytinių pretenzijų šiam atsakovui dėl taikos sutarties vykdymo arba atsakovo rašytinių patvirtinimų, kad jis ketina vykdyti taikos sutartį. Priešingai, ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad P. P. iš pradžių žadėjo atsiskaityti pagal paskolos sutartį, tačiau vėliau buvo mažiau kalbų, skambučių ir pažadai taip ir liko pažadais. Be to, ieškovė patvirtino, kad P. P. 2010 m. jai pasakė, jog pinigų ji neatgaus (b. l. 83-86). Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir pats P. P., t. y. nurodė, kad neketino mokėti ieškovei daugiau, negu yra sumokėjęs pagal taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, kiekvienas protingas žmogus, siekiant apsaugos didelės vertės reikalavimo teises, nesivadovautų vien žodiniais skolininko pažadais atsiskaityti, o po skolininko pareiškimo, kad jis su kreditoriumi neketina atsiskaityti, imtųsi priemonių dėl savo reikalavimų patenkinimo priverstine tvarka (nagrinėjamu atveju, kreiptųsi į teismą dėl vykdymo rašto išdavimo ir jo pateikimo vykdyti), nes po tokio pareiškimo kreditorius neturėjo pagrindo tikėtis, kad skolininkas įvykdys savo įsipareigojimus. Nurodytas ieškovės elgesys (delsimas kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo) negali būti laikomas pateisinamu, apdairiu ir protingu, suteikiančiu pagrindą atnaujinti praleistą senaties terminą. Senaties terminu yra užtikrinamas civilinių teisinių santykių stabilumas ir apibrėžtumas. Atnaujinus be svarbių priežasčių praleistą senaties terminą būtų padaryta žala civilinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui.
Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovo P. P. pagal taikos sutartį neįvykdytų įsipareigojimų dydį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo P. P. neįvykdytų įsipareigojimų dydžio apskritai nenustatinėjo, o apsiribojo tik fakto, jog šis atsakovas nėra įvykdęs įsipareigojimų, prisiimtų pagal taikos sutartį, konstatavimu. Šios aplinkybės nagrinėjamu atveju būtų reikšmingos tik tada, jeigu teismas atnaujintų praleistą senaties terminą. Tokiu atveju teismas turėtų tirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą (CPK 646 str. 3 d.). Tačiau skundžiama nutartimi šis terminas nebuvo atnaujintas, todėl nebuvo pagrindo tiksliai nustatyti skolininko neįvykdytus įsipareigojimus, prisiimtus pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.