- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-22
- Bylos Nr.
- e2A-1344-265/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14763-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Albina Pupeikienė, Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- UAB „Verslitas“
- Ieškovas
- UAB „Memel invest“
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. e2A-1344-265/2015
2015 m. spalio 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Verslitas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Memel invest“ ieškinį atsakovei UAB „Verslitas“ dėl iškeldinimo ir nuostolių priteisimo, ir atsakovės UAB „Verslitas“ priešieškinį ieškovei UAB „Memel invest“ dėl nepagrįsto praturtėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Verslitas“ (5 102,18 Eur) 17 616,81 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, iškeldinti atsakovę su visu įmonei priklausančiu turtu ir personalu iš pastato adresu Liepų g. 81, Klaipėda. Nurodė, kad su atsakove sudarė negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį, pagal kurią buvo subnuomotos patalpos adresu Liepų g. 81, Klaipėda. Už subnuomotą objektą atsakovė pagal sutarties 5.3 p. įsipareigojo mokėti 1 448,10 Eur (5 000 Lt) + PVM mėnesinį subuomos mokestį. Pasak ieškovės, 2014-08-18 pasibaigus įstatymų nustatytam įspėjimo terminui, negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis Nr. 131129/01 buvo nutraukta. Po sutarties nutraukimo atsakovė neišsikėlė iš užimtų patalpų ir aikštelės, toliau savavališkai naudojasi įrenginiais, elektros energija, dėl to ieškovės turtas nepagrįstai dėvisi, kaupiasi eksploatacinės išlaidos, teritorijos negalima subnuomoti kitam ūkio subjektui, todėl ieškovė negauna pajamų (daroma žala).
Atsakovė pateikė priešieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, kuriuo prašo priteisti iš UAB „Memel Invest“ 4 344,3 Eur, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo dienos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašo pripažinti šalių žodinį susitarimą, sudarytą tuoj po sutarties pasirašymo, subnuomos sutarties 5.3 punkto ir 5.6 punkto pakeitimu ir sutarties papildymu. Modifikuoti šias sutarties sąlygas ir sutartį nustatant, kad nuomininkas atsisakė nuo reikalavimo sumokėti 1 448,10 Eur į depozitą ir sumažino nuomos kainą iki 1 013,67 Eur (be PVM) bei sudarė papildomą susitarimą, pagal kurį 434,43 Eur, gaunamų pagal sutartį, turėjo būti skirti D. M. įsipareigojimui pagal 2013-05-09 vekselį mažinti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis tarp šalių buvo nutraukta 2014-08-18. Tuo tarpu ieškovei nuomojamos patalpos buvo grąžintos 2015-02-18, šalims pasirašius perdavimo-priėmimo aktą. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad net ir pasirašius patalpų perdavimo-priėmimo akto, ieškovei priklausančiose patalpose vis dar liko atsakovei priklausantis konteineris ir svarstyklės. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė priešingų įrodymų nepateikė, iškeldino atsakovę iš patalpų. Teismo vertinimu, esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti sprendžiant dėl tinkamos pareigos grąžinti daiktą nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nuomotojas, nutraukus nuomos sutartį, turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį. Teismui nustačius, kad nuomininkas, pasibaigus nuomos sutarčiai, tinkamai neįvykdė pareigos grąžinti nuomotą daiktą, nuomotojas įgyja teisę į nuomos mokesčio ir kitų nuostolių už uždelstą laiką grąžinti daiktą atlyginimą (CK 6.499 straipsnio 2 dalis). Teismas konstatavo, kad atsakovė susidariusios skolos ir prietaisų rodmenų neginčijo, nepateikė duomenų, kad skola už elektros energiją yra sumokėta, todėl nustatęs, jog po sutarties nutraukimo atsakovė vis dar naudojosi ieškovei priklausančiomis nuomojamomis patalpomis, ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo tenkino. Teismas, atmesdamas atsakovės priešieškinį konstatavo, kad įstatymas imperatyviai įtvirtina, jog pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartis turi būti rašytinė (CK 6.531 str. 1 d.), todėl tokiai sutarčiai ar jos pakeitimams žodinė forma nėra galima. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė priešieškinyje nurodė, kad sutarties žodinius pakeitimus įrodinės liudytojų parodymais, tačiau įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 str. 2 d.). Esant šiai aplinkybei teismas konstatavo, kad atsakovė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių priešieškinyje išdėstytas aplinkybes, nepateikė, todėl jos priešieškinį atmetė.
Atsiliepimas
Atsakovės su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo priėmė sprendimą iškeldinti ją iš užimamų patalpų, nes konteinerį ir svarstykles ieškovė pasiliko kaip užstatą. Be to, šie daiktai nėra nuomos sutarties objektai, todėl priimti sprendimą dėl jų iškeldinimo galima. Taip pat nurodo, kad ieškovei už nuomos mokesčio laikotarpyje nuo 2014-09-17 iki 2014-10-01 nemokėjo, nes pastaroji jai nepateikė sąskaitų faktūrų. Pasak atsakovės, ieškovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą, dėl to jai nekyla pareiga mokėti. Tai pat atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jos skolą už elektros energiją, nes ši skola nėra pagrįsta apskaitos duomenimis, o vien tik fakto apie skolą nepakanka. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netenkino jos priešieškinio, nes tinkamai neįvertino su tuo susijusių aplinkybių.
Šalies argumentai
Ieškovė su atsakovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip teisiškai nepagrįstą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino materialinius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl naikinti sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė sprendimą iškeldinti atsakovę iš nuomojamų patalpų. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CK 6.535 straipsnio 1 dalį pastatas, statinys ar įrenginys perduodamas ir priimamas pagal perdavimo–priėmimo aktą. Jį pasirašo abi šalys. Nepaisant to, jog šalys pasirašė pastato priėmimo – perdavimo aktą, tačiau pati atsakovė neneigia aplinkybės, kad iš nuomojamų patalpų visiškai neišsikėlė. Kaip nurodo atsakovė, konteinerį ir svarstykles ieškovė pati pasiliko kaip užstatą, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nepateikė. Dėl to byloje nustačius, kad atsakovė iš nuomojamų patalpų neišsikėlė visiškai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą ją iškeldinti. Tuo tarpu apeliantės nurodoma aplinkybė, kad svarstyklės ir konteineris nebuvo nuomos sutarties objektas, todėl nebuvo galima jos iškeldinti, yra teisiškai nepagrįsti ir neargumentuoti.
Taip pat nagrinėjamu atveju negalima sutikti su apeliante, jog ji dėl bendradarbiavimo stokos neprivalo ieškovei mokėti nuomos mokesčio. Pagal CK 6.530 straipsnio 1 dalį nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti arba laikinai naudoti pastatą, statinį ar įrenginį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį yra besąlyginė ir nėra siejama su nuomotojo bendradarbiavimo pareigos pažeidimu. Be to, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, jog ieškovė, nepateikdama sąskaitų faktūrų apmokėjimui, pati pažeidė prievolę. Pažymėtina, jog pagrindas mokėti nuomos mokestį kyla ne iš sąskaitų faktūrų, o iš nuomos sutarties. Dėl to pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatęs atsakovės skolos faktą, priteisė iš pastarosios nuomos mokestį. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovė neįrodė atsakovės prievolės mokėti už suvartotą elektros energiją. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovė pateikė duomenis, kad už laikotarpį nuo 2014-09-17 iki 2014-11-30 sunaudota ir neapmokėta už elektros energiją pagal apskaitos prietaisų rodmenis suma sudaro 274,30 Eur (947,13 Lt). Atsakovė šios sumos ir apskaitos prietaisų duomenų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nepaneigė (CPK 178 straipsnis).
Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino vekselio sudarymo aplinkybių ir dėl to jos priešieškinio nepagrįstai netenkino. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės priešieškinį, įstatymas imperatyviai įtvirtina, jog pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartis turi būti rašytinė (CK 6.531 str. 1 d.). Šios formos reikalavimų nesilaikymas sukuria atitinkamas teisines pasekmes – atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 str. 2 d.). Taigi apeliantei leistinais rašytiniais įrodymais neįrodžius, kad tarp šalių atitinkami nuomos sutarties punktai buvo pakeisti, ir dalis sumos, gaunamos pagal sutartį, turėjo būti skirta D. M. įsipareigojimui pagal 2013-05-09 vekselį mažinti, pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį.
Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikė materialinius teisinius santykius reglamentuojančias normas. Dėl to keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d sprendimą palikti nepakeistą.