Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-09-26 · Administracinė byla Nr. eI1-6203-402/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-09-26
Bylos Nr.
eI1-6203-402/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01082-2022-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Natalja Zelionkienė (pirm.)
Pareiškėjas
T. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI1-6203-402/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01082-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1
(S)REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 26 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde pareiškėjas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio mėn. buvo laikomas Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN, Pataisos įstaiga) netinkamomis sąlygomis. Nuo patekimo į Alytaus PN pareiškėjui nėra skiriami vaistai, t. y. metadonas, padedantys atsisakyti narkotikų vartojimo, dėl ko jis vėl įsitraukė į narkotikų vartojimą, vėl tapo nuo jų priklausomas. Nuo bausmės atlikimo pradžios Alytaus PN buvo patalpintas į šeštąjį kamerų tipo, lokalinį sektorių, kur buvo pažeistas teisės aktuose nustatytas reikalavimas, dėl minimalaus vienam asmeniui turėjusio tekti gyvenamojo ploto. Nuo 2021 m. sausio 20 d. buvo perkeltas į darbo zoną 6 būrį, šeštąjį miegamąjį, kuris buvo šešių vietų; nuo 2021 m. liepos mėnesio buvo perkeltas į 20 būrį, šeštąjį miegamąjį, kuris yra aštuonių vietų, bei kamerų tipo. Visose minėtos patalpinimo vietose buvo pažeistas teisės aktuose nustatytas reikalavimas dėl minimalaus vienam asmeniui turėjusio tekti gyvenamojo ploto. Kamerose blogas apšvietimas, lempos be gaubtų, nėra galimybės, nei skaityti knygų, nei rašyti laiškų, nes labai pavargsta akys, ėmė blogėti regėjimas. Kameroje neveikė ventiliacinė sistema, buvo pelėsis, didelė drėgmė, kamera nebuvo dezinfekuojama, langai sulūžę, neatsidaro, per langus patenka mažai oro, buvo tarakonų. Administracija neduodavo tinkamų buitinių valymo priemonių, t. y. šluosčių grindims plauti, kempinėlių, šveistukų kriauklėms plauti, langų valymui purškiklių, šiukšlių maišų. Dėl šių priežasčių buvo priverstas gyventi nehigieniškai. Dėl tokių sąlygų nuolat jautėsi žeminamas, patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, emocinę depresiją, negalėjo ramiai miegoti, sutriko visavertis gyvenimas. Dėl šių priežasčių teismo prašo priteisti neturinei žalai atlyginti 2000 Eur sumą, atsiradusią dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad atsakovo skaičiavimais, vienam asmeniui turėjusi tekti ploto norma pažeista nebuvo. Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas. Dalis kamerų pradėta eksploatuoti 2009 m. sausio mėnesį, kita dalis - 2010 m. birželio mėnesį. Remonto metu visose kamerų tipo kamerose buvo pakeisti langai (plastikiniais), durys, naujai įrengti sanitariniai mazgai (tualetai), pastatyti unitazai, šiose patalpose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. Baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpos įrengtos pagal remonto atlikimo metu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. 2018-12-21 Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė tikrinimo aktą, kuris apėmė visas Alytaus PN patalpas, akto Nr. PA -9545 išvadoje visuomenės sveikatos centras pažeidimų nenustatė. 2021-05-05 Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė tikrinimo aktą dėl KTP 3 patalpos, akto Nr. PA -2954 išvadoje visuomenės sveikatos centras pažeidimų nenustatė. Alytaus PN vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 134:2015t ir šiltuoju metų periodu užtikrina, kad bendrabučio tipo kambariuose oro temperatūra būtų 18°C - 28 °C, šaltuoju metų laiku 18°C - 22 °C, šiltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė 35-65 %, šaltuoju 35-60, šiltuoju mėtų laiku oro judėjimo greitis 0,15 m/s - 0,25m/s., šaltuoju - 0,05-0,15, dirbtinė apšvieta 200 lx ir daugiau. Alytaus PN esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas visuose pataisos namuose. Gyvenamieji kambariai ir kameros ventiliuojami atidarius langus kaip tą numato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 17 p. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengtos apsauginės grotos, tačiau tai netrukdo atidaryti langų 15 cm į vidinę grotų pusę ir taip išvėdinti gyvenamąją patalpą. Kamerų ir kambarių langai, sienos, apšvietimas tvarkingi, kadangi pareigūnai atsakingi už patalpas prižiūrėdavo tvarką ir švarą gyvenamose patalpose, todėl esant poreikiui šios patalpos buvo kuo skubiau remontuojamos. Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 134:2015 37 p. patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsių yra atmestini. Nuo 2016-12-27 Alytaus PN yra sudarę sutartį su UAB „Alytaus profilaktine dezinfekcijos stotimi, įstaigoje pagal poreikį atliekančia dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus. Šios įmonės paslaugomis Alytaus PN naudojasi pastoviai, pagal poreikį. Valymo ir dezinfekavimo priemones ir įrangą (šluotos, šepečiai ir pan.) pareiškėjui būnant 15, 8, 6, 20 būriuose ir atliekant nuobaudas kamerų tipo patalpose išduodavo šio būrio Resocializacijos skyriaus specialistai atsakingi už konkretų būrį ar kamerų tipo patalpas. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus PN dėl skunde nurodytų aplinkybių susijusių su netinkamomis kalinimo sąlygomis jam paskirtose gyvenamosiose patalpose, nesikreipė. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Šios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto normos trūkumo.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 21 d.) 111.1 punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkte buvo nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Analogiškos ploto normos reglamentuotos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – Įsakymas dėl minimalaus ploto) 2.1 ir 2.2 punktuose. Teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose pareiškėjo buvimo metu buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalijant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2020-12-22 iki 2021-01-26, pareiškėjas paskirtas ir gyveno 15 būryje (6 lokalinis sektorius), 3 gyvenamoji patalpa, kuri yra 34.68 kv m ploto, joje įrengtos 9 miegamosios vietos ir esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3.85 kv m; nuo 2021-01-26 iki 2021-02-11 pareiškėjas paskirtas ir gyveno 8 būryje (7 lokalinis sektorius- darbo zonoje dirbantys nuteistieji), 4 gyvenamojoje patalpoje, kuri yra 36.25 kv m ploto, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,29 kv m; nuo 2021-02-11 iki 2021-07-13 pareiškėjas paskirtas ir gyveno 6 būryje (7 lokalinis sektorius- darbo zonoje dirbantys nuteistieji), 6 gyvenamojoje patalpoje, kuri yra 19.81 kv m ploto, joje įrengtos 6 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,3 kv m; nuo 2021-07-13 iki 2021-07-22 pareiškėjas paskirtas ir gyveno į 20 būryje (4 lokalinis sektorius), 5 gyvenamojoje patalpoje, kuri yra 30,07 kv m ploto, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,75 kv m; nuo 2021-07-22 iki 2021-08-12, nuo 2021-10-20 iki 2021-11-05 pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 3 (atlikinėjo nutarimu paskirtą nuobaudą - perkėlimas į kamerų tipo patalpas), kuri yra 29,36 kv m ploto, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3.67 kvm; nuo 2021-08-12 iki 2021-08-20 pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 1 (atlikinėjo nutarimu paskirtą nuobaudą - perkėlimas j kamerų tipo patalpas), kuri yra 28.77 kv m ploto, joje įrengtos 7 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4.11 kv m; nuo 2021-08-20 iki 2021-10-08, nuo 2021-11-09 iki 2021-12-20, nuo 2021-12-23 iki skundo padavimo teismui dienos, pareiškėjas paskirtas ir gyveno į 20 būryje (4 lokalinis sektorius), 6 gyvenamojoje patalpoje, kuri yra 30.31 kv m ploto, joje įrengta 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3.78 kv m; nuo 2021-10-08 iki 2021-10-20 pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 26 (atlikinėjo nutarimu paskirtą nuobaudą - perkėlimas į kamerų tipo patalpas), kuri yra 29.91 kv m ploto, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3.73 kv m; nuo 2021-11-05 iki 2021-11-09 pareiškėjas paskirtas ir gyveno į 20 būryje (4 lokalinis sektorius), 1 gyvenamojoje patalpoje, kuri yra 29.53 kv m ploto, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3.69 kv m.

Pareiškėjas minėtų aplinkybių, gavęs atsakovo atstovo atsiliepimą, neginčijo. Pareiškėjui skunde nurodytų aplinkybių dėl nepakankamo ploto nedetalizavus bei nepagrindus, teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, todėl vertina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu vienam asmeniui turėjusi tekti gyvenamojo ploto norma bendrabučio tipo patalpose ir kamerų tipo patalpose pažeista nebuvo.

Pažymėtina, kad nors nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse ir Įsakyme dėl minimalaus ploto nustatyta gyvenamojo ploto norma. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo užtikrinta teisės aktais nustatyta minimalaus ploto norma, todėl nėra pagrindo pripažinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo.

Pareiškėjas žalą kildina iš to, kad kamerose blogas apšvietimas, lempos be gaubtų, nėra galimybės, nei skaityti knygų, nei rašyti laiškų, neveikė ventiliacinė sistema, buvo pelėsis, didelė drėgmė, kamera nebuvo dezinfekuojama, langai sulūžę, neatsidaro, per langus patenka mažai oro.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 14 punkte nustatyta, kad bendra dirbtinė apšvieta gyvenamosiose patalpose turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju – 0,05–0,15 m/s (16 p.). Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.). Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamosios patalpos Alytaus PN vėdinamos per atidaromus langus, o tai atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, taip, be kita ko, išvengiant ir drėgmės. Alytaus PN įrengta kompiuterizuota šildymo sistema, kuri žiemos metu nuolat palaiko Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus atitinkančią temperatūrą. Kamerų tipo patalpose 2009–2010 metais atliktas kapitalinis remontas. 2021-05-05 Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė tikrinimo aktą dėl KTP 3 patalpos, akto Nr. PA -2954 išvadoje visuomenės sveikatos centras pažeidimų nenustatė.

Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjas reiškė atsakovo atstovui pretenzijas dėl netinkamo apšvietimo, ventiliacijos, sulūžusių langų, kreipėsi į kompetentingas institucijas, kad būtų įvertinta, ar pakankamas apšvietimas, tinkama ventiliacija.

Pareiškėjas dėl nurodytų pažeidimų sulūžusių langų, kameros dezinfekavimo, (pelėsio), drėgmės, apšvietimo neatitikimo higienos normoms skunde apsiribojo tik galimų pažeidimų abstrakčiu įvardinimu, t. y nenurodė, kada ir kaip pasireiškė minėti pažeidimai, kada ir į ką dėl netinkamų gyvenimo sąlygų kreipėsi. Nurodytų aplinkybių pareiškėjas neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonėmis. Be to, į bylą nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsakovo atstovui, kitoms kompetentingoms institucijoms reiškė pretenzijas dėl aukščiau nurodytų galimų pažeidimų, o šie, žinodami apie vykdomą pažeidimą, nesiėmė jokių veiksmų jo šalinimui, todėl, nesat tokių duomenų, abstraktaus, bendro pobūdžio, deklaratyvaus pareiškėjo teiginio pagrindu atsakovės atstovo atsakomybė šiame kontekste negalima (žr. pvz. 2019-05-15 LVAT nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-1624-438/2019).

Be to, nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų laikomas gyvenamojoje patalpoje su neatidaromais langais. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo patalpų vėdinimo, drėgmės, pelėsio, sulūžusių langų, kameros dezinfekavimo, netinkamo apšvietimo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Pateiktas Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018-12-21 patikrinimo aktas Nr. (1-12 15.4.8)PA-9545 (b. l. 27–29) nevertintinas, kadangi patikrinimas vyko 2018 m., o ginčo laikotarpis šioje byloje yra už 2021 m.

Pareiškėjas skundėsi, kad gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų.

Higienos normos HN 134:2015 20 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Atsakovės atstovas į bylą nepateikė duomenų apie nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje stebėjimą bei jų naikinimą, todėl, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl tarakonų buvimo yra pagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad administracija neduodavo tinkamų buitinių valymo priemonių, t. y. šluosčių grindims plauti, kempinėlių, šveistukų kriauklėms plauti, langų valymui purškiklių, šiukšlių maišų, dezinfekavimo priemonių.

Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (Higienos normos HN 134:2015 37 p.).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą tvirtino, kad valymo ir dezinfekavimo priemones ir įrangą (šluotos, šepečiai ir pan.) pareiškėjui būnant 15, 8, 6, 20 būriuose ir atliekant nuobaudas kamerų tipo patalpose išduodavo šio būrio Resocializacijos skyriaus specialistai atsakingi už konkretų būrį ar kamerų tipo patalpas. Šią aplinkybę grindė direktoriaus įsakymais patvirtintomis priemonių išdavimo normomis bei CPO sutartimis dėl įrangos valymui prikimo, tačiau šie pateikti įrodymai objektyviai nepatvirtinta faktinės aplinkybės, kad ginčo patalpos buvo aprūpintos valymo priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo aprūpinimo valymo priemonėmis yra pagrįsti.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad nuo 2020-12-22, kuomet pradėjo bausmę atlikinėti Alytaus PN jam nebuvo skiriamas metadonas, kad nuslopinti potraukį heroinui ar kitiems opioidams.

Teismo vertinimu, pareiškėjo kildinamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu asmeniui, laikomam pataisos įstaigose.

Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme yra nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į įstatyme nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Vadovaujantis minėto įstatymo nuostatomis, pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.

Taigi, ginčui, kurį inicijuoja pareiškėjas, nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra, o Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, veikianti prie Sveikatos apsaugos ministerijos, yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS624-914/14, 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-773/2013). Taip pat pažymėtina, kad ginčai dėl sveikatos priežiūros paslaugų (teikimo) kokybės nėra administracinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo nagrinėjimo dalykas. Teisinius santykius dėl iš sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kilusios žalos atlyginimo reguliuoja civilinės teisės normos, todėl ginčai dėl žalos, patirtos dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų net ir įkalinimo įstaigoje, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1162-525/2018 ir kt.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuolat jautėsi žeminamas, patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, emocinę depresiją, negalėjo ramiai miegoti, sutriko visavertis gyvenimas.

Teismas pažymi, kad objektyvių duomenų apie nustatyto pažeidimo poveikį pareiškėjo psichinei sveikatai į bylą nėra pateikta, todėl, darytina išvada, kad byloje nėra jokių įrodymų apie nustatyto pažeidimo poveikį pareiškėjo emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Įvertinęs pažeidimo pobūdį, jo trukmę, atsižvelgęs į tai, kad dėl nustatytų pažeidimų (neišduotų valymo priemonių, tarakonų buvimo) į Alytaus PN administraciją nesikreipė, nesant duomenų, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė reikšmingų neturtinių praradimų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Remiantis išdėstytu, pripažintina, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo T. T. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus pataisos namuose sąlygas.

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Natalja Zelionkienė