- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-05
- Bylos Nr.
- 2-8928-717/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02242-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Valentukevičiūtė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Prekybos miestelis Urmas“
- Atsakovas
- L. K.
- Kategorijos
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Prekybos miestelis Urmas“ įgaliotam atstovui R. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. K. prieštaravimus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6834-717/2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Prekybos miestelis Urmas“ (toliau – ieškovė) pateikė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams ieškinį dėl 1 817,10 Eur skolos, 8 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės J. K. (toliau – atsakovė). Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys 2016 m. birželio 16 d. sudarė patalpų subnuomos sutartį, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei 32,91 kv. m. ploto patalpas, esančias Pramonės pr. 16, Kaunas. Atsakovė turėjo mokėti sutartyje nurodytus mokesčius už perduotas patalpas pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė pilnai jų neapmokėjo ir liko skolinga ieškovei iš viso 1 817,10 Eur. Kadangi atsakovė gera valia nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartį ir neapmokėjo PVM sąskaitose faktūrose nurodytų sumų, atsakovė kreipėsi į teismą.
Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 11 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės – 1 817,10 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 817,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. vasario 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 27 Eur žyminį mokestį.
Atsakovė 2019 m. kovo 4 d. pateikė prieštaravimus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. preliminaraus sprendimo.
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktuose prieštaravimuose nurodė, kad su teismo priimtu preliminariu sprendimu nesutinka. 2016 m. birželio 16 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos Patalpų subnuomos sutarties sudarymo neginčija, tačiau nurodo, kad ji sąžiningai laikėsi sutarties įsipareigojimų, minėtose patalpose vykdė veiklą (buvo įkūrusi (duomenys neskelbtini)) ir laiku mokėjo nuomą bei kitus sutartyje nurodytus mokesčius. Atsakovė savo veikloje naudojosi A. M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris nuo (duomenys neskelbtini) buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini), priklausančia įranga. 2017 m. sausio 14 d. atsakovė išvyko į Didžiąją Britaniją aplankyti ten gyvenančios savo dukters. 2017 m. sausio 17 d. sulaukė skambučio, kad yra iškraustoma jos (duomenys neskelbtini), buvusi nuomojamose patalpose. Atsakovė nedelsdama susisiekė su ieškovės atsakinga darbuotoja, kuri patvirtino, kad patalpos iškraustomos, kad jos vadybininkas A. M. K. iškrausto patalpas, priima priklausančią įrangą, kad su ja bus nutraukta Patalpų subnuomos sutartis. Pažymėjo, kad patalpos buvo iškraustytos su ieškovės atsakingų už nuomą darbuotojų žinia, negavus atsakovės sutikimo, neužkertant kelią neteisėtiems A. M. K. veiksmams. Atsakovė į Lietuvą grįžo 2019 m. sausio 22 d., o kitą dieną nuvyko pas UAB „Prekybos miestelis Urmas“ nuomos vadybininkę V. S. ir pažymėjo, jog sutinka geranoriškai atsiskaityti už visą 2017 m. sausio mėnesį. Buvo priimtas žodinis susitarimas, kad atsakovė kas mėnesį mokės po 100 Eur už 2017 m. sausio mėnesio nuomą. 2019 m. sausio 23 d. UAB „Prekybos miestelis Urmas“ nuomos vadybininkė V. S. jai padavė pasirašyti dokumentą, atsakovė paklausė, ar tai sąskaita už 2017 m. sausio mėnesį, ir ją vadybininkė patikino, kad tai sąskaita už 2017 m. sausio mėnesį. Pažymėjo, kad atsakovė turi neįgalumą, kad jos labai silpnas regėjimas, o tą dieną ji iš streso buvo pamiršusi akinius, tačiau pasitikėdama minėta vadybininke, dokumentą pasirašė, kuris kaip vėliau paaiškėjo, buvo ne sąskaita už 2017 m. sausio mėnesį, o 2017 m. vasario 28 d. Perdavimo-priėmimo aktas prie 2016 m. birželio 16 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties. Tokiu būdu atsakovė nieko nenutuokdama pasirašė minėtąjį perdavimo aktą, o ieškovė tuo pagrindu įgijo teisę reikalauti iš atsakovės atsiskaityti pagal sutartį už 2017 m. vasario mėnesio nuomą ir kitus mokesčius. Atsakovė individualią veiklą nutraukė 2018 m. vasario mėnesio pradžioje, atidavė ieškovei patalpų raktus, o faktiškai veiklos nevykdė ir ieškovei priklausančiomis patalpomis nesinaudojo nuo 2017 m. sausio 17 d., kai buvo iškraustyta įranga. Šiai dienai atsakovė pagal geranorišką susitarimą liko skolinga ieškovei 115 Eur už 2017 m. sausio mėnesį, tačiau šią sumą ieškovė gali pasidengti iš atsakovės įmokėto 300 Eur depozito. Kategoriškai nesutinka, kad ji ieškovei yra skolinga 1 817,10 Eur, todėl prašo panaikinti priimtą preliminarų sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti.
Ieškovė atsiliepime į atsakovės pareikštus prieštaravimus nurodė, kad ieškovė vadovaujasi tarp šalių sudaryta 2016 m. birželio 16 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartimi, todėl kokie santykiai sieja atsakovę su atsakovės nurodytu asmeniu nėra ieškovės kompetencija spręsti. Jei atsakovė ir atsakovės nurodytas asmuo turėjo kažkokius tarpusavio įsipareigojimus ar susitarimus, tai aiškintis kuri pusė turėjo kokias teises jų tarpusavio santykiuose, yra atsakovės ir jos nurodyto asmens prerogatyva. Ieškovės pozicija šiuo klausimu tokia, jog ne ieškovė iniciavo įrangos apėmimą ir ieškovė nieko neiškraustė savo iniciatyva. Be to atsakovė su ieškove yra pasirašiusi Susitarimą Nr. 1, kuriame susitarė, jog tarp šalių sudaryta 2016 m. birželio 16 d. Negyvenamųjų patalpų sutartis pasibaigia 2017 m. vasario 28 d. taip pat atsakovė yra pasirašiusi ir 2017 m. vasario 28 d. nuomojamų patalpų Perdavimo-priėmimo aktą. Visos ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros yra išrašytos teisingai, kadangi tarp šalių sudaryta sutartis galiojo iki 2017 m. vasario 28 d., todėl nuomos mokesčiai ir kt. mokesčiai buvo skaičiuojami už 2017 m. sausio ir vasario mėnesius, o kovo mėnesį buvo paskaičiuoti tik komunaliniai mokesčiai, tenkantys patalpoms iki 2017 m. vasario 28 d. Ieškovės nuomone, visiškai neturi reikšmės byla tai, nuo kada ieškovė nevykdo individualios veiklos ir kada iškraustyta įranga. Ieškovei jokio skirtumo, ar nuomininkas, šiuo atveju atsakovė, vykdo veiklą ar ne. Pažymėjo, jog ieškovė kaip tik bendradarbiavo su atsakove ir pasirašė Susitarimą Nr. 1, dėl minimos sutarties nutraukimo anksčiau termino be jokių pasekmių atsakovei, nors to galėjo nedaryti ir nesulaukus apmokėjimo vienašališkai nutraukti sutartį ir taikyti joje numatytas sankcijas – reikalauti sumokėti 4 mėnesių subnuomos mokesčio baudą. Lygiai tokios pat pasekmės būtų, jei ieškovė būtų laukusi atsakovės prašymo nutraukti tarp šalių pasirašytą sutartį anksčiau termino. Ieškovės nuomone, atsakovei buvo pasiūlytas tinkamiausias bendradarbiavimo variantas, siekiant kiek įmanoma sumažinti jos finansinius įsipareigojimus ieškovei.
Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė jame ir atsiliepime į atsakovės prieštaravimus pateiktais motyvais ir prašė teismo priimto preliminaraus sprendimo nekeisti. Papildomai paaiškino, kad atsakovei buvo išrašytos trys PVM sąskaitos faktūros: 2017 m. sausio 9 d. 1 470,30 Eur sumai už 2016 m. gruodžio mėnesio administravimo ir komunalinius mokesčius plius nuomos mokestis; 2017 m. vasario 9 d. 1 477,31 Eur sumai už 2017 m. sausio mėnesio administravimo ir komunalinius mokesčius plius nuomos mokestis (pažymėjo, jog tai visiškai naujas mokėjimas be ankstesnio įsiskolinimo sumos) ir 2017 m. kovo 8 d. 224,24 Eur sumai už komunalinius mokesčius, tenkančius patalpoms iki 2017 m. vasario 28 d., iš viso buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros bendrai 3 171,85 Eur sumai. Šios sąskaitos nebuvo apmokėtos. Pagal suderinimo aktą buvo atliekami daliniai mokėjimai, todėl skolos likutis šiai dienai 1 817,10 Eur. Tarp šalių sudarytos sutarties terminas buvo iki 2018 m. rugsėjo 30 d., kadangi sutartis terminuota, todėl atsakovė norėdama prieš terminą nutraukti sutartį turėjo pranešti ieškovei. Tokiu atveju pagal 7.2 p. galėjo būti paskaičiuota 4 mėnesių nuomos mokesčio dydžio bauda. Taip pat sankcijos galėjo būti taikomos, jei ieškovė vienašališkai būtų nutraukusi sutartį atsakovei tinkamai nevykdant sutarties sąlygų. Taigi atsakovės darbuotojui geranoriškai buvo pasiūlyta nutraukti sutartį nuo 2017 m. vasario 28 d. netaikant 4 mėnesių baudos ir atsakovė su tuo sutiko. Nauja minėtų patalpų subnuomos sutartis su kitu nuomininku sudaryta nuo 2018 m. kovo mėnesio jau pasibaigus subnuomos terminui.
Teismo posėdyje atsakovė palaikė prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo išdėstytą poziciją atsiliepime nurodytais motyvais ir prašė Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti. Dar kartą pažymėjo, jog buvo apgauta, jai skubiai sugrįžus iš Didžiosios Britanijos ir 2017 m. sausio 23 d. atvykus pas ieškovę, jos darbuotoja V. S. jai pakišo pasirašyti dokumentą, kuris kaip vėliau paaiškėjo, buvo patalpų Priėmimo-perdavimo aktas, nors atsakovė buvo įsitikinusi, jog pasirašo sąskaitą už 2017 m. sausio mėnesį, už kurį buvo sutikusi geranoriškai sumokėti. Kad tai sąskaita už 2017 m. sausio mėnesį ją patikino minėta darbuotoja.
Atsakydama į teismo užduotus klausimus atsakovė paaiškino, kad aplinkybė, jog pasirašė ne sąskaitą už 2017 m. sausio mėnesį paaiškėjo netrukus, pripažino, kad šio dokumento įstatymo nustatyta tvarka neginčijo, galimai dėl nežinojimo, taip pat pripažino, kad ir paaiškėjus kokį dokumentą pasirašė, ji toliau mokėjo sumas ieškovei pagal tarpusavio skolų suderinimo aktą. Taip pat nurodė, kad jos išsilavinimas aukštasis universitetinis, yra baigusi biochemiją.
Atsakovės atstovė advokato padėjėja E. Š. palaikė atsakovės poziciją, ją pagrindė teisiniais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas, preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas.
II. Nustatytos bylos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas
Iš byloje esančių duomenų ir duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2016 m. birželio 16 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei 32,91 kv. m. ploto patalpas, esančias Pramonės pr. 16, Kaunas, ir nustatė nuomos kainą už kvadratinį metrą, kitus mokesčius (marketingo ir administravimo mokesčiai) bei mokesčius už šių patalpų eksploatavimą ir komunalines paslaugas pagal pateiktas sąskaitas (b. l. 6-10). Šalys sutarė, kad nuomos sutartis sudaryta terminuotai, t. y. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 6). 2016 m. liepos 1 d. tarp šalių buvo pasirašytas negyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo aktas (b. l. 11).
2017 m. sausio 30 d. šalys sudarė Susitarimą Nr. 1 prie 2016 m. birželio 16 d. sudarytos Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. 003S05P1-133-2-02, kuria šalys susitarė pakeisti subnuomos sutarties specialiosios dalies 3.2 punktą, t. y. šalys susitarė pakeisti subnuomos sutarties terminą iš 2018 m. rugsėjo 30 d. į 2017 m. vasario 28 d., o 2017 m. vasario 28 d. tarp šalių buvo pasirašytas negyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo atsakovė perdavė, o ieškovė priėmė 32,91 kv. m. ploto patalpas, esančias Pramonės pr. 16, Kaunas (b. l. 12, 13).
Atsakovė nurodo, jog minėtą negyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo aktą pasirašė 2019 m. sausio 23 d. suklaidinta ieškovės darbuotojo, tačiau objektyvių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikta, 2017 m. negyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo aktas įstatymo tvarka nenuginčytas.
2016 m. birželio 16 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovė atsakovei išrašė PMV sąskaitas faktūras: 2017 m. sausio 9 d. PVM sąskaita faktūra Serija PMU Nr. 0026299 už 2016 m. gruodžio mėnesį 1 470,30 Eur sumai; 2017 m. vasario 9 d. PVM sąskaita faktūra Serija PMU Nr. 0027379 1 477,31 Eur sumai už 2017 m. sausio mėnesį ir 2017 m. kovo 8 d. PVM sąskaita faktūra Serija PMU Nr. 0028453 224,24 Eur sumai už komunalinius ir kitus mokesčius už 2017 m. vasario mėnesį (b. l. 14-16). Šių sumų dydžio atsakovė neginčija, tačiau nesutinka jų mokėti, atsakovės nuomone ji neskolinga ieškovei už 2017 m. sausio ir 2017 m. vasario mėnesius, nes veiklos nevykdė, iš patalpų buvo iškraustyta be jos žinios ir sutikimo, tik geranoriškai sutiko sumokėti 115 Eur už 2017 m. sausio mėnesį.
Tiek 2016 m., tiek 2017 m. tarp šalių buvo sudaryti Tarpusavio skolų suderinimo aktai, kuriuose nurodomos tiek ieškovės paskaičiuotos sumos, tiek atsakovės mokėtos sumos, galutinės mokėtinos ir sumokėtos sumos bei skolos ar permokos likutis (b. l. 17-18, 30). Pagal Tarpusavio skolų suderinimo aktą 2017 m. gruodžio 31 d. apskaitos duomenimis atsakovės skola ieškovei 1 817,10 Eur. Taip pat Tarpusavio suderinimo akte numatyta, jog negavus patvirtinimo ir pasirašyto 1 egz. skolų suderinimo akto, nurodytos akte sumos bus laikomos teisingos ir atsakovės patvirtintos. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė šį aktą būtų ieškovei grąžinusi ar atsisakiusi patvirtinti.
Atsakovės nurodymu jos išsilavinimas aukštasis, universitetinis. Atsakovė turi neįgalumą ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 31-32).
Ieškovė byloje sumokėjo 27 Eur žyminį mokestį (b. l. 5), kitų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė.
Atsakovei byloje yra teikiama valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba (b. l. 3435). Valstybės išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 195,47 Eur (b. l. 53).
Ieškovės reikalavimas atsakovei 1 817,10 Eur priteisimo kildinamas iš tarp šalių sudarytos rašytinės 2016 m. birželio 16 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė už užmokestį perdavė atsakovei laikinai naudotis 32,91 kv. m. ploto patalpas, esančias Pramonės pr. 16, Kaunas, o atsakovė įsipareigojo už perduotas patalpas mokėti sutartyje nurodytus mokesčius. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl tarp šalių sudarytos rašytinės Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties teisėtumo, t. y. atsakovė šioje byloje jos neginčijo, taip pat atsakovė, nors ir nesutinka su skolos suma, neginčijo nei 2017 m. sausio 30 d. Susitarimo Nr. 1 prie 2016 m. birželio 16 d. sudarytos Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. 003S05P1, nei Tarpusavio skolų suderinimo akto dėl skolos sumos 2017 m. gruodžio 31 dienai. Nors ir nurodo, kad 2017 m. vasario 28 d. perdavimo-priėmimo aktą pasirašė suklaidinta ieškovės darbuotojo 2017 m. sausio mėnesį, tačiau ir šis aktas šiai dienai nenuginčytas. Ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl mokesčių įsiskolinimo už 2017 m. sausio ir 2017 m. vasario mėnesius. Ieškovė nurodo, kad prievolė mokėti nuomą ir kitus pagal sutartį numatytus mokesčius atsakovei kyla iki 2017 m. vasario 28 d., t. y. iki sutarties termino pabaigos, kuris buvo pakeistas 2017 m. sausio 30 d. Susitarimu Nr. 1 iki 2017 m. vasario 28 d., tuo tarpu atsakovė su ieškovės reikalavimu nesutinka, nurodo, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti iš jos nesumokėtą nuomos mokestį ir kitus mokesčius už laikotarpį iki 2017 m. vasario 28 d., nes veiklos ji nevykdė nuo 2017 m. sausio mėnesio kai buvo iškraustyta iš patalpų, be to, ji 2017 m. vasario 28 d. patalpų perdavimo-priėmimo aktą pasirašė 2017 m. sausio mėnesį suklaidinta ieškovės darbuotojo, manydama, kad pasirašo sąskaitą už 2017 m. sausio mėnesį, kurią geranoriškai sutiko apmokėti.
Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (CPK 12, 178 ir 179 straipsniai).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str.). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pagal šalių sudarytos sutarties 5 p. atsakovė įsipareigojo už nuomojamas patalpas kas mėnesį mokėti nuomos mokestį bei kitus mokesčius už negyvenamųjų patalpų eksploatavimą ir komunalines paslaugas pagal pateiktas sąskaitas. Iš byloje esančių sąskaitų faktūrų, ieškovės ir atsakovės pasirašytų tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktų matyti, kad 2017 m. gruodžio 31 d. apskaitos duomenimis atsakovės skola ieškovei 1 817,10 Eur. Kaip jau minėta, atsakovė šio tarpusavio skolų suderinimo akto su pastabom negrąžino, todėl taip kaip numatyta tarpusavio skolų suderinimo akte, jame nurodytos sumos yra laikomos teisingomis ir atsakovės patvirtintomis. Nors atsakovė nurodo, kad ji 2017 m. vasario 28 d. patalpų perdavimo-priėmimo aktą pasirašė 2017 m. sausio mėnesį manydama, kad pasirašo sąskaitą už 2017 m. sausio mėnesį, tačiau net ir tuo atveju, jei šis aktas būtų įstatymo nustatyta tvarka nuginčytas, jis nesukeltų atsakovės taip siekiamų pasekmių, t. y. išvengti nuomos mokesčio ir kitų mokesčių sumokėjimo iki 2017 m. vasario 28 d. kaip jau nustatyta, Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis buvo sudaryta terminuotai iki 2018 m. rugsėjo 30 d. Tokiu atveju, jos nė vienai iš šalių nenutraukus, nuomos mokestis ir kiti mokesčiai turėtų būti mokami iki subnuomos sutarties termino pabaigos. Nagrinėjamu atveju, subnuomos sutarties terminas šalių susitarimu buvo pakeistas iki 2017 m. vasario 28 d., todėl ir visi mokesčiai pagal 2016 m. birželio 16 d. subnuomos sutartį turi būti mokami iki šios datos. Nors atsakovė neigia, jog pasirašė 2017 m. vasario 28 d. patalpų perdavimo-priėmimo aktą, tačiau dėl 2017 m. sausio 30 d. Susitarimo Nr. 1, kuriuo ir buvo pakeistas subnuomos sutarties terminas iš 2018 m. rugsėjo 30 d. į 2017 m. vasario 28 d. visiškai nepasisako, jo sudarymo neginčija, o 2017 m. sausio 30 d. sudarius Susitarimą Nr. 1, kuriuo subnuomos sutarties terminas buvo sutrumpintas iki 2017 m. vasario 28 d., patalpų perdavimo-priėmimo akto pasirašymas yra savaime suprantamas ir logiškas toliau sekantis veiksmas. Tai, kad atsakovė veiklą nutraukė anksčiau ar iš patalpų išsikraustė (ar jos darbuotojas iškraustė), anksčiau, nagrinėjamu atveju įtakos neturi, nes nuomos mokestis ir kiti mokesčiai turi būti mokami iki subnuomos termino pabaigos nepriklausomai nuo to, vykdoma veikla, ar nevykdoma. Taip pat nagrinėjamu atveju esmės neturi atsakovės ir jos darbuotojo santykiai, kadangi subnuomos sutartis sudaryta su atsakove, todėl ir prievolė mokėti nuomos mokestį ir kitus mokesčius pagal sutartį kyla atsakovei. Nors atsakovė teigia, jog pasirašė patalpų perdavimo-priėmimo aktą, būdama tikra, kad pasirašo 2017 m. sąskaitą už sausio mėnesį, tačiau įrodymų, jog šalys buvo sudarę kažkokius kitokius susitarimus, nei pateikta byloje, nepateikė. Be to, visiškai sutiktina su ieškovės atstovo argumentu, jog sudarytas Susitarimas Nr. 1 pirmiausia naudingas pačiai atsakovei, kadangi jai net ir nevykdant subnuomojamose patalpose veiklos vis teik būtų tekę mokėti nuomos mokestį ir kitus mokesčius iki pat 2018 m. rugsėjo 30 d., o jai nemokant gera valia ir susidarius įsiskolinimui, o ieškovei sutartį vienašališkai nutraukus grėstų piniginė sankcija pagal sutartį. Pagal subnuomos sutartį piniginė sankcija taip pat numatyta ir tuo atveju, jei dėl sutarties nutraukimo prieš terminą kreiptųsi pati atsakovė. Taigi iš esmės ieškovės ir atsakovės sudarytas Susitarimas Nr. 1 ir vėliau jo pagrindu pasirašytas negyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo aktas atsakovės teisių niekaip nepažeidė. Atsakovės pozicija, jog ji buvo suklaidinta dėl dokumento ir dėl regėjimo negalios jį pasirašė, laikytina tik jog gynybine pozicija siekiant išvengti prievolės atsakovei įvykdymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė yra turinti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, nors ir turi negalią, tačiau pakankamai ilgą laiką vertėsi individualia veikla. Priešingai nei nurodo atsakovės atstovė, atsakovė nėra silpnesnioji šalis, nes susitarimas tarp šalių sudarytas kaip tarp lygiaverčių verslo subjektų. Teismo manymu, kiekvienas atidus, rūpestingas, protingas ir apdairus asmuo, prieš atlikdamas vieną ar kitą veiksmą privalo įvertinti galimas jo pasekmes. Atsakovė teismo posėdyje pripažino, kad netrukus po pasirašymo pastebėjo, kokį dokumentą pasirašė, tačiau jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, ir toliau, iki pat 2017 m. gruodžio mėnesio, ieškovei mokėjo tam tikras sumas ir įsiskolinimą sumažino iki 1 817,10 Eur. Būtent ši suma buvo nurodyta tarpusavio skolų suderinimo akte, kurio kaip jau minėta, atsakovė negrąžino ir todėl laikoma, jog visos jame nurodytos sumos yra teisingos ir atsakovės patvirtintos. Byloje įrodymų, jog ši suma, t. y. 1 817,10 Eur ieškovei būtų sumokėta, nėra.
Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas vertina, kad atsakovei neįrodžius, jog ji neturi pareigos mokėti ieškovei nuomos mokestį ir kitus mokesčius pagal 2016 m. birželio 16 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. 003S05P1 iki 2017 m. vasario 28 d. ir neįrodžius, kad ji pilnai atsiskaitė su ieškove pagal 2016 m. birželio 16 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. 003S05P1, ieškovės ieškinys laikytinas pagrįstu, todėl tenkinamas visiškai – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 11 d. preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškinys tenkinamas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Galutiniu sprendimu teismas privalo išspręsti žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (CPK 430 straipsnio 7 dalis).
Dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose už ieškinį mokama pusė žyminio mokesčio sumos mokėtinos už ieškinio nagrinėjimą teisme bendrąja ginčo teisena, bet ne mažiau 10 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 425 straipsnio 3 dalis). Ieškovė ieškinį dokumentinio proceso tvarka pateikė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl už ieškinį mokėtina už ieškinį žyminio mokesčio suma – 27 Eur. Šią sumą valstybei ieškovė sumokėjo 2019 m. vasario 4 d. mokėjimo nurodymu (b. 1 5) ir ši suma iš atsakovės ieškovei yra priteista 2019 m. vasario 11 d. preliminariu sprendimu (CPK 93 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 7 dalis). Kadangi galutiniu sprendimu minėtas preliminarus sprendimas nekeistinas, todėl laikytina, kad žyminio mokesčio priteisimo klausimas yra išspręstas.
Kitų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė, todėl jos nepriteistinos.
Priimant preliminarų sprendimą valstybės turėtos išlaidos procesiniams dokumentams įteikti iš atsakovės nebuvo priteistos, kadangi jų dydis tuo metu neviršijo poįstatyminiais aktais nustatytos minimalios priteistinos 3 eurų sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas Nr. 1R-298/1K-290). Atsakovei pareiškus prieštaravimus ir bylą nagrinėjus toliau, valstybė patyrė 8,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas visiškai ir 2019 m. vasario 11 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas, todėl šios išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 6 dalis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290), tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovei byloje yra suteikta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos, o atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424, 428 straipsniais, 430 straipsnio 9 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6834-717/2019, kuriuo nuspręsta priteisti iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Prekybos miestelis Urmas“, juridinio asmens kodas 300069152, 1 817,10 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų septyniolikos eurų 10 ct) skolą, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 817,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. vasario 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 27 Eur (dvidešimt septynių eurų) žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.