Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjos S. D. įgaliota atstovė L. D. paaiškino, kad yra jos duktė. Turi vieną brolį, kuris šiuo metu dėl sveikatos būklės patalpintas slaugos ligoninėje. Mama visą gyvenimą gyvena (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje, kuri priklausė mamos mamai ( jos močiutei ) B. J.. Močiutė mirė (duomenys neskelbtini) m. Senelis ( močiutės sutuoktinis ) mirė anksčiau; be to, jie buvo seniai išsituokę. Pastaraisiais metais sodyboje ji su mama gyvena dviese, anksčiau ( iki patalpinimo į ligoninę ) ten gyveno ir brolis. Močiutei mirus liko tik ta sodyba ir indėlis banke, kurį mama kažkaip pasiėmė, neturėdama paveldėjimo liudijimo, nes prieš (duomenys neskelbtini) metų buvo kitokia tvarka. Močiutę palaidojo ir jos kapą prižiūri mama, ji mamai padeda, nes jos sveikata blogėja. Nuo močiutės mirties mama visą laiką tebegyvena toje sodyboje ir dėl jos paveldėjimo jokių ginčų nėra buvę. Be to, močiutė prieš mirtį mamai surašė testamentą seniūnijoje, kuriuo paliko visą turtą. Mama paveldėjimo dokumentų nesitvarkė, nes kitų artimų giminaičių nebuvo, turėjo testamentą ir taip patarė tuometinis seniūnas ( jog turint testamentą vykti pas notarą netikslinga ). Mamos vyras mirė apie (duomenys neskelbtini) m., kitų artimų giminaičių ji neturi. Žemės sklypo, kuriame yra namas, dokumentai nesutvarkyti; ji ( įgaliota atstovė ) pradėjo tai daryti, bet nėra paveldėjimo dokumentų. Prašo pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas ( Lietuvos CPK 268 str. 5 d. ).

Byloje surinktais įrodymais – pareiškime nurodomomis aplinkybėmis, pareiškėjos S. D. įgaliotos atstovės L. D. paaiškinimu teismo posėdyje, bylos medžiaga - nustatyta, kad B. J., gim. (duomenys neskelbtini), kurios nuolatinė gyvenamoji vieta nurodoma (duomenys neskelbtini) ( 14 l. ), mirė (duomenys neskelbtini) ( mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) - 10 l. ). Nurodoma, kad B. J. sutuoktinis miręs ( nors patvirtinantys dokumentai nepateikti, tačiau abejoti pačios pareiškėjos įgaliotos atstovės teiginiais nėra pagrindo ). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininko patvirtintu testamentu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), B. J. savo gyvenamą namą su ūkio pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), piniginį indėlį ir visą kitą turtą paliko savo dukrai pareiškėjai S. D. ( 12 l. ).

Mirus B. J. niekas, tame tarpe – įstatyminė įpėdinė pareiškėja S. D., į notarą dėl jos palikimo priėmimo per tuometinės redakcijos Lietuvos CK 587 str. 3 d. nustatytą terminą nesikreipė ( 11, 28 l. ). Pareiškime ir teismo posėdyje pareiškėjos įgaliota atstovė nurodė, kad pareiškėja per tuo metu galiojusio įstatymo 6 mėn. terminą nesikreipė būdama įsitikinusi, kad esant testamentui daugiau jokių teisinių veiksmų nebereikia atlikti ir jai taip patarė tuometinis seniūnas ( tik patikslintina, jog tai turėjo būti tuo metu dabartines jo pareigas atitinkantis darbuotojas ). Tačiau pradėjus tvarkytis nekilnojamojo turto dokumentus, paaiškėjo, kad reikia turėti paveldėjimo dokumentus. Byloje įrodymai patvirtina, kad pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) ( t. y. dar iki B. J. mirties ) yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, o po B. J. mirties iki pat šiol gyvena ir valdo bei tvarko ( taip nurodoma 15 l. ) pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) ( 7, 8, 15 l. ). Todėl pripažįstama nesant pagrindo spręsti, jog pareiškėja, per įstatymo nustatytą terminą nesikreipdama į notarą dėl palikimo priėmimo, būtų pasielgusi nesąžiningai ar aplaidžiai. Priešingai - nurodytos priežastys ir aplinkybės ( mirusioji turtą iki mirties testamentu paliko savo dukrai; ši dėl nežinojimo ir galimai dėl neteisingo patarimo buvo įsitikinusi, kad paveldėjimo dokumentų daugiau nebereikia tvarkytis ) objektyviai galėjo lemti, dėl ko ji, palikimą priėmusi faktiniu valdymu, laiku nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Duomenų apie kitus B. J. įpėdinius bei ginčų dėl palikimo priėmimo nėra.

Šie įrodymai patvirtina, kad pareiškėja S. D. priėmė mirusios motinos B. J. palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, tačiau praleido įstatymo nustatytą terminą ( tuometinio Lietuvos CK 584 str. 3 d. ir dabartinio Lietuvos CK 5.50 str. 3 d. ) paveldėjimo teisės liudijimui gauti, todėl pareiškimas tenkintinas ( Lietuvos CK 5.50 str. 2, 3 d., CPK 444 str. 2 d. 8 p. ).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną sumą, todėl jų atlyginimo valstybei klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, kad (duomenys neskelbtini) mirus B. J., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėja S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės Raseinių rūmus Kelmėje.