Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-10-11 · Byla Nr. 2T-242/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-11
Bylos Nr.
2T-242/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė
Pareiškėjas
Ukrainos Respublikos valstybinės įmonės „Zarečenskoje lesnoje choziajstvo“
Civilinė byla Nr. 2T-242/2011
Procesinių sprendimų kategorija 130.3.2(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ukrainos Respublikos valstybinės įmonės „Zarečenskoje lesnoje choziajstvo“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. 613 ?/2009 dėl skolos ir arbitražo rinkliavos išlaidų išieškojimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prašymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ukrainos Respublikos Tarptautinis komercinis arbitražo teismas prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2010 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą arbitražo byloje Nr. 613?/2009, kuriuo priteisė iš Loretos Panasiukienės įmonės VĮ „Zarečenskoje lesnoje choziajstvo“ naudai 5 573 eurus pagrindinės skolos ir 984, 47 eurus arbitražinių rinkliavų atlyginimui, iš viso 6 557,47 eurus.

Pareiškėjas Ukrainos Respublikos valstybinė įmonė „Zarečenskoje lesnoje choziajstvo“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą prašydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. 613 ?/2009.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikoje nuo 1995 m. vasario 2 d. įsigaliojusi 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija). Pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 39 straipsnio 1 dalį arbitražinio teismo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – Niujorko konvencijos dalyvėje, Lietuvos Respublikoje yra pripažįstamas ir vykdomas pagal Komercinio arbitražo įstatymo 39 bei 40 straipsnių ir Niujorko konvencijos nuostatas. Užsienio arbitražo sprendimas pripažįstamas, jeigu nėra nustatoma Niujorko konvencijos V straipsnyje numatytų nepripažinimo pagrindų. Spręsdamas pripažinimo klausimą, teismas neturi teisės iš esmės nagrinėti arbitražo išspręsto ginčo, t.y. teismas negali spręsti fakto ir materialinės teisės klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės. Pagrindai, nustatyti Niujorko konvencijos V straipsnyje, kuriems esant atsisakoma pripažinti arbitražo sprendimą, yra tik procesinio pobūdžio ir todėl negalima atsisakyti pripažinti sprendimą dėl to, kad arbitrai netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, neteisingai išaiškino ir (ar) įvertino bylos faktus ar panašiai.

Vadovaujantis Niujorko konvencijos IV straipsniu, pripažinimui ir vykdymui gauti prašančioji pusė, paduodama dėl to prašymą, pateikia:

a) reikiamai paliudytą arbitražo sprendimo originalą arba reikiamai paliudytą jo nuorašą;

II straipsnyje nurodyto susitarimo originalą arba reikiamai paliudytą jo nuorašą.

Jeigu arbitražo teismo sprendimas ar arbitražinis susitarimas surašyti ne oficialia valstybės kalba, tai besikreipiančioji šalis turi pateikti tinkamai patvirtintą tų dokumentų vertimą į lietuvių kalbą. Pareiškėjas pateikė reikiamai paliudytą Ukrainos Respublikos Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų sprendimą ir jo vertimą į lietuvių kalbą (20 – 26, 28 – 34 b. l.). Šis sprendimas įsigaliojo jo priėmimo dieną (37, 38 b. l.).

Niujorko konvencijos II straipsnyje nurodyta, kad kiekviena susitariančioji valstybė pripažįsta rašytinį susitarimą, pagal kurį šalys pasižada perduoti arbitražui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius arba galinčius kilti tarp jų dėl kurių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, galinčių būti arbitražo nagrinėjimo dalyku. Analogiškas reikalavimas yra numatytas Komercinio arbitražo įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjas pateikė šalių sudarytą Sutartį Nr. 2009-168, kurios 8 dalyje nurodyta, kad šalims nepriėjus susitarimo, byla nagrinėjama ir sprendžiama Tarptautiniame komerciniame arbitražo teisme prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų ir šio teismo sprendimas yra galutinis ir būtinas abiem šalims (8, 10 – 11 b. l.).

Pagal Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies nuostatą, arbitražo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakyta esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams, kai to prašo kita šalis, prieš kurią jis nukreiptas.

Suinteresuotas asmuo Loretos Panasiukienės įmonė 2011 m. rugpjūčio 26 d. pranešimu (42 b. l.) buvo informuotas apie VĮ „Zarečenskoje lesnoje choziajstvo“ prašymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą nagrinėjimą. Suinteresuotas asmuo nepateikė atsiliepimo ar jokio kito dokumento, kuriame būtų nurodytos aplinkybės, leidžiančios spręsti apie pagrindų, nurodytų Niujorko konvencijos V straipsnio pirmojoje dalyje, kuriems esant, turi būti atsisakoma pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimą, egzistavimą bei arbitražo proceso sąžiningumo principo pažeidimus. Kadangi Niujorko konvencijos V straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti nepripažinimo pagrindai yra priskiriami pagrindams, kuriuos turi nurodyti ir įrodyti suinteresuotas asmuo, prieštaraujantis arbitražo sprendimo pripažinimui, suinteresuotam asmeniui nepateikus jokių duomenų, teisėjų kolegija savo iniciatyva šių pagrindų netikrina.

Remiantis Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalimi, arbitražo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, jei tos šalies, kurios prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentinga valdžios institucija pripažįsta, kad: a) ginčo objektas pagal šios šalies įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas, arba b) to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai. Šių arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo klausimą tikrina teismas ex officio.

Nagrinėjamu atveju, pagal ginčo pobūdį byla nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai ar byloms, kurios negali būti perduotos arbitražui pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Komercinio arbitražo įstatymo 11 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Ukrainos Respublikos Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo pripažinimas bei vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

Pareiškėjas prašo ne tik pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą, bet taip pat pareiškė prašymą sprendimą įvykdyti. Teismas pažymi, kad 1993 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 44 straipsnyje nustatyta, jog sprendimų vykdymo tvarką reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas vykdomas, įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato, kad Lietuvos apeliacinis teismas pats galėtų imtis priemonių įvykdyti pripažintus ir leistus vykdyti užsienio arbitražo teismų sprendimus. Pagal CPK 774 straipsnį Lietuvos apeliacinis teismas išduoda vykdomąjį raštą pagal pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražo teismo sprendimą bei išsiunčia jį išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje. Šį vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti pateikia pats išieškotojas arba jo atstovas (CPK 650 str. 1 d.). Siekdamas pripažintą ir leistą vykdyti Ukrainos Respublikos arbitražo teismo sprendimą vykdyti priverstinai, pareiškėjas turi teisę su vykdomuoju raštu, prie jo pridėdamas šios nutarties patvirtintą kopiją, pripažinto ir leisto vykdyti Lietuvos Respublikoje arbitražo teismo sprendimo patvirtintą kopiją ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, kreiptis į vykdymo vietos antstolį (CPK 590, 775 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810 str. 6 d., 812 str., 814 str.,

nutaria:

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. 613?/2010, kuriuo iš Loretos Panasiukienės įmonės buvo priteisti valstybinės įmonės „Zarečenskoje lesnoje choziajstvo“ naudai 5 573 eurai pagrindinės skolos ir 984, 47 eurai arbitražinių rinkliavų atlyginimui, iš viso 6 557,47 eurai.

Teismo nutartis per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pagal bylų proceso kasaciniame teisme taisykles.

Teisėjai Alė BukavinienėVirginija ČekanauskaitėArtūras Driukas