Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. B., nedalyvaujant nukentėjusiojo - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. B. (V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pensininkė, (duomenys neskelbtini) vadove, neturinti administracinių nuobaudų, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

UAB (duomenys neskelbtini), į. k., (toliau - Bendrovė) yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolininkė. Vadovaujantis mokestinės nepriemokos 2019-06-05 balansu, Bendrovė turi 22368,35 Eur dydžio mokestinę nepriemoką. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2019-03-08 buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas, Operatyvus patikrinimas baigtas 2019-04-02, surašant 2019-04-02 operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (21.222) FR1042-1179. Operatyvaus patikrinimo metu buvo patikrinta Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai, banko dokumentai, atsiskaitymas su valstybės biudžetu už laikotarpį nuo 2018-08-01 iki 2019-02-28. Pagal pateiktas atskaitingų asmenų avansines apyskaitas per tikrinamąjį laikotarpį nuo 2018-08-01 iki 2019-02-28 atskaitingas asmuo G. B. avansinėms išlaidoms gavo 90179,06 Eur, išleido 90179,06 Eur, iš kurių sumokėta, darbuotojams atlyginimai 62462,58 Eur, Sodrai 20866,00 Eur, tiekėjams už paslaugas 5848,38 Eur ir kt. Tikrinamojo laikotarpio pradžiai 2018-08-01 ir tikrinamojo laikotarpio pabaigai 2019-02-28 atskaitingo asmens likutis sudarė 0,00 Eur. Taigi, operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovė vykdydama veiklą ir gaudama pajamas vykdė atsiskaitymus su prekių - paslaugų tiekėjais, darbuotojais. Tokiu būdu, Bendrovė vykdydama šiuos atsiskaitymus pažeidė CK 6.930¹ str. numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai buvo atlikti Bendrovei turint mokestinę nepriemoką. Bendrovė laikotarpyje nuo 2018-08-01 iki 2019-02-28, geranoriškai valstybės biudžetui nemokėjo, 7245,62 Eur išieškota priverstinai (kodas 8230).

UAB (duomenys neskelbtini) vadovė G. B. galimai žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turėdama susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Šiuo atveju, laikotarpiu nuo 2018-08-01 iki 2019-02-28 atlikti mokėjimai, kitiems ūkio subjektams Bendrovei turint mokestinę nepriemoką, patvirtina faktą, kad Bendrovės vadovas šiais savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. B. nusižengimą pripažino. Parodė, kad ji yra UAB (duomenys neskelbtini) steigėja. Įmonė skolinga valstybei, tačiau įmonė mokėjo atlyginimus darbuotojams, o valstybei skolos nesumokėjo. Prašė valstybinės mokesčių inspekcijos išdėstyti skolos sumokėjimą, tačiau inspekcija neišdėstė. Šiuo metu skola biudžetui apie 23000 Eur. Prašo skirti mažesnę nuobaudą, nes yra pensininkė, gauna 412 Eur dydžio pensiją ir išdėstyti skolos sumokėjimą ilgesniam laikui.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 120 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir G. B. kaltę įrodo: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 1-6), mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 7-8), mokestinės nepriemokos balansai (b. l. 9-49), įplaukų išrašai (b. l. 50-51), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 52-55), UAB (duomenys neskelbtini) vadovės G. B. pirkimai (b. l. 56-62), V. V. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) susidūrė su finansinėmis problemomis dėl ko negalėjo atsiskaityti biudžetui ir Sodrai (b. l. 63-64), G. B. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad pirmiausiai atsikaitė su įmonės darbuotojais, kad jie neišeitų iš darbo (b. l. 65), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už vienerius metus, iš kurio matyti, kad G. B. neturi nuobaudų (b. l. 71), kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padaromas tyčia, t. y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su visais kreditoriais. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai skolininkas, neturėdamas pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius įsipareigojimus, pirmiau patenkina reikalavimą, priklausantį žemesnei eilei arba tai pačiai eilei, tačiau atsiradusį vėliau.

Prie kreditorių yra priskiriamos mokesčius renkančios institucijos, kai atsiradusi mokestinė skola dar nesumokėta. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2019 m. vasario 27 d. duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 30 621,64 Eur, tokiu būdu Įstaiga yra VMI skolininkė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Minėto straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 1 dalies 5 punkte numatyta, jog penktąja eile privalo atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. B., būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove, suprato, kad turėjo galimybę sumažinti ar pilnai padengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. B. neneigia vykdyto „atrankinio“ atsiskaitymo kreditoriams siekiant išsaugoti ir plėtoti verslą ir tokios atsiskaitymo tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, jog atrankinis atsiskaitymo kreditoriams pobūdis, taip pat patvirtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad G. B., žinodama savo vadovaujamos bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodama apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydama su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei VMI, o ne su VMI, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką. Pirmiau aptartos aplinkybės leidžia spręsti ir dėl G. B. kaltės padarius šį teisės pažeidimą, t. y. kad tokie Įstaigos vadovės veiksmai, kuomet jos vadovaujama Įstaiga būdama skolinga VMI pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, pažeisdama įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, buvo sąmoningi. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad byloje pilnai įrodyta, jog G. B. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą.

G. B. (dabar V.) administracinių nuobaudų neturi. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, G. B. skirtina administracinė nuobauda – minimalaus dydžio bauda numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

ANK 675 str. 3 d. numatyta, kad atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį.

Atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį, į paskirtos baudos dydį, į kitas reikšmingas aplinkybes, teismas laiko, kad yra pakankamas pagrindas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą dėl baudos išdėstymo tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalis

nutaria:

G. B. (V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

G. B. (V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtos 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudos mokėjimą išdėstyti 14 (keturiolikos) mėnesių laikotarpiui, nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio kas mėnesį sumokant po 100,00 eurų (vieną šimtą eurų) baudos dalį.

Paskirtoji bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.