Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. T. ir N. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. T. ir N. Z. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjai pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, konstatavęs, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų apie privalomosios mediacijos atlikimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad, teikiant prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, privalomosios mediacijos institutas nėra taikomas.

8. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama laikantis specialių įstatymo nustatytų reikalavimų. Kai asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis).

9. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio, reglamentuojančio privalomosios mediacijos atvejus, 1 dalyje nustatyta, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šiuos civilinius ginčus: šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, arba yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, arba yra pateikta įstatymų nustatyta tvarka įgalioto teikti specializuotą kompleksinę pagalbą subjekto pažyma apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą asmeniui dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje (1 punktas); kitais įstatymų nustatytais atvejais (2 punktas). Darytina išvada, kad privalomoji mediacija yra taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) IV skyriaus nuostatos reglamentuoja santuokos nutraukimo pagrindus. Vienas iš jų yra santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pagal CK 3.51 straipsnio 2 dalies nuostatą, esant CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms (nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai; abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje), santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama teisme supaprastinto proceso tvarka. CPK 381 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis) nagrinėjamas ypatingąja teisena. Taigi, jeigu nėra ginčo, taikomos CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXV skyriaus bendrosios nuostatos (CPK 442–443 straipsniai) ir XXXV skyriaus normos (CPK 538–541 straipsniai).

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuris nagrinėjamas ypatingosios, o ne ginčo teisenos tvarka, todėl privalomoji mediacija pareiškėjams nėra taikoma. Dėl to pirmosios instancijos teismas įrodymų apie privalomąją mediaciją nebuvimą nepagrįstai vertino kaip pagrindą atsisakyti priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Tokią išvadą patvirtina ir pati mediacijos instituto esmė. Kilus šeimos ginčui šalys neteismine tvarka turi pabandyti jį išspręsti taikiai. O santuokos nutraukimas šalių susitarimu yra sietinas su situacija, kai toks taikus susitarimas jau yra atrastas, t. y. tikslai, kurių siekiama mediacijos procedūra, jau pasiekti.

12. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimą reglamentuojančias teisės normas, priėmė nepagrįstą nutartį, todėl panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 338 straipsnis).

13. Pareiškėjai atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje konstatavo esant pareiškėjų teisę kreiptis į notarą dėl santuokos nutraukimo. Tokios išvados pirmosios instancijos teismas nepadarė, priešingai, nurodė, kad pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, tik klaidingai vertino, kad prieš tą darydami pareiškėjai turi pasinaudoti privalomosios mediacijos institutu.

14. Pareiškėjai atskirajame skunde, be kito ko, prašo išspręsti prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokio prašymo priėmimo klausimo išsprendimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, todėl apeliacinės instancijos teismas šį klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartį ir pareiškėjų D. T. bei N. Z. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.