Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-02-19 · Administracinė byla Nr. eI-1050-394/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-02-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-09-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-19
Bylos Nr.
eI-1050-394/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02464-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė
Atsakovas
D. B.
Trečiasis asmuo
J. B.
Pareiškėjas
viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras
Advokatai
Giedrius Gvildys
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1050-394/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02464-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1.;55.1.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 19 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,dalyvaujant atsakovei D. B.,dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. B., J. B.,nedalyvaujant pareiškėjos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, atstovaujamos advokato Giedriaus Gvildžio, prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovės D. B., tretieji suinteresuoti asmenys byloje J. B. ir J. B..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau tekste – pareiškėja, VšĮ ŠRATC), atstovaujama advokato Giedriaus Gvildžio, kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės D. B. 81,46 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2013-10-01 iki 2014-12-31, bei 18,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja teismui pateiktame prašyme nurodė, kad atsakovė nuo 1978-03-22 savo nuolatinę gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbiami), atsakovės gyvenamojoje vietoje nuolatinę gyvenamąją vietą buvo deklaravę trys asmenys, todėl jai kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri nustatyta norminių aktų pagrindu. Atsakovei kartą į metus buvo siunčiami vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimai dėl skolos, susidariusios nesumokėjus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovė per laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2014-12-31 yra nesumokėjusi pareiškėjai 81,46 Eur vietinės rinkliavos, kuri apskaičiuota remiantis Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T-245 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas įtvirtina savivaldybių teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą; vietinę rinkliavą bei rinkliavos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba savo sprendimu. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras yra Šiaulių regiono savivaldybių (tame tarpe ir Pakruojo rajono savivaldybės) įsteigta įstaiga, viešojo administravimo subjektas, kuriam pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Nuostatų 10 p. nurodo, jog vietinę rinkliavą administruoja viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu pavestas vietinės rinkliavos administravimas ir kuris apskaičiuoja vietinę rinkliavą ir siunčia mokėjimo pranešimą mokėtojui, kontroliuoja vietinės rinkliavos mokėjimą, vieną kartą per metus kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui pateikia mokėjimo pranešimą (sąskaitą), o vietinė rinkliava mokama į administratoriaus sąskaitą už pasirinktą laikotarpį.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad rinkliava atsakovei skaičiuojama Nuostatų 4.2. p. ir 16 p. nustatyta tvarka pagal atsakovės būste savo gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų skaičių. Nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Nuostatų 30 p.). Tokiu būdu ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1. str. rinkliavos mokėjimas yra atsakovės prievolė, kurią LR CK 6.59 str. draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti.

Atsiliepimas

Atsakovė D. B. su pareiškėjos prašymu nesutinka, prašo atmesti, atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nesutinka mokėti todėl, kad komunalinės atliekos pas juos nesusidaro, niekas iš jų nieko neveža. Gyvena vienkiemyje, apie 300 m nuo kelio, „Pakruojo komunalininkas“ buvo atvežęs jiems konteinerį, tačiau jie neturėjo ką į jį dėti, todėl vėl išsivežė. Atliekas rūšiuoja, plastiką, stiklą, metalą priduoda patys, popierių degina, o maisto atliekas naudoja gyvuliams šerti, kompostuoja, augina sliekus, tam taip pat naudoja atliekas. Ne kartą kreipėsi į ŠRAC, kad atliekų neturi, tačiau mokestis vis tiek buvo skaičiuojamas. Nuo 2015 metų Pakruojo savivaldybė ją nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už šiukšles buvo atleidusi.

Tretieji suinteresuoti asmenys J. B. ir J. B. teismo posėdyje paaiškino, kad niekas atliekų nevežė ir jie jų neturėjo, todėl už nesuteiktą paslaugą mokėti neprivalo. Konteineriai yra atvežti, stovi, bet neturi ką į juos dėti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

Pakruojo rajono savivaldybės taryba 2007 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. T-244 nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. Pakruojo rajone įvedė privalomą vietinę rinkliavą ir nustatė jos dydį, kuris buvo pakeistas 2008-11-27 sprendimu Nr. T-380 ir 2013-07-18 sprendimu Nr. T-200, bei 2006-08-24 sprendimu Nr. T-245 patvirtino „Pakruojo rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus“, kurių 3.2 ir 3.3 punktai pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą bei kurie yra papildyti ir pakeisti sprendimais: 2008-08-28 Nr. T-271, 2008-12-29 Nr. 423, 2010-03-25 Nr. T-85, 2013-08-22 Nr. T-220. Pakruojo rajono savivaldybės taryba 2006-07-27 sprendimu Nr. T-213 patvirtino Pakruojo rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisykles (pakeistos 2008-11-27 sprendimu Nr. T-389, 2009-02-12 sprendimu Nr. T-45 bei 2010-03-25 sprendimu Nr. T-84, 2010-11-24 sprendimu Nr. T-360), kurių 25 p. nustatė, kad atliekų turėtojai už mokamą rinkliavą naudojasi regionine komunalinių atliekų tvarkymo sistema, o 30 punktas nustato, kad jie privalo teikti pareiškėjui duomenis, reikalingus rinkliavai skaičiuoti. Pagal nuostatų 4.1. p., vietinės rinkliavos mokėtojai yra ir fiziniai asmenys, gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių Pakruojo rajone, savininkai (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas, įregistruota nuosavybės teisė), savivaldybių gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai, kurie moka vietinę rinkliavą, apskaičiuotą priklausomai nuo gyventojų, kurių gyvenamoji vieta nustatyta tvarka deklaruota šių asmenų gyvenamojoje patalpoje, skaičiaus (4.1.1.p.), arba gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių Pakruojo rajone, vienas iš gyventojų (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka nėra suteiktas adresas arba nėra įregistruota nuosavybės teisė), kuris moka vietinę rinkliavą, apskaičiuotą priklausomai nuo gyventojų, kurių gyvenamoji vieta nustatyta jo gyvenamojoje patalpoje, skaičiaus (4.2.; 4.2.1. p.).

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, jog atsakovė D. B. savo nuolatinę gyvenamąją vietą nuo 1978-03-22 yra deklaravusi (duomenys neskelbiami), todėl pagal Nuostatų 4.2. punktą ji laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2014-12-31 buvo vietinės rinkliavos mokėtoja, kaip Pakruojo rajone esančios gyvenamosios patalpos gyventoja, ir turėjo mokėti vietinę rinkliavą pagal gyventojų (šeimos narių), deklaravusių gyvenamąją vietą šiame būste, skaičių (4.2.1. p.). Iš pateiktos pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą matyti, kad atsakovė tinkamai nemokėjo pareiškėjui vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 81,46 Eur įsiskolinimas. Atsakovė nesutinka mokėti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą motyvuodama tuo, kad komunalinės atliekos pas ją nesusidaro, komunalinių atliekų konteinerio neturi.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, be kita ko, yra pasisakiusi, jog tuo atveju, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose.

Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė, kad komunalinių atliekų neturi, nes atliekas rūšiuoja, plastiką, stiklą, metalą parduoda, popierių degina, maisto atliekas naudoja gyvuliams šerti, kompostuoja, augina sliekus, tam taip pat naudoja maisto atliekas, tačiau nepateikė teismui jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad atsakovė nelaikytina atliekų turėtoja Nuostatų prasme, todėl jai tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Iš pareiškėjos pateiktų rašytinių paaiškinimų ir dokumentų matosi, kad D. B. sodyba komunalinių atliekų konteineriu nagrinėjamu laikotarpiu buvo aprūpinta. Nors 2013 m. rugpjūčio 23 d. atsakovė atsisakė pasirašyti mišrių komunalinių atliekų konteinerio perdavimo neatlygintinai panaudos sutartį ir mišrioms komunalinėms atliekoms skirto konteinerio nepriėmė, tačiau konteineriai buvo palikti prie sodybos įvažiavimo, nes į individualią valdą sodybos savininkai neįsileido. UAB „Pakruojo komunalininkas“ raštu nurodė, kad darbuotojai visas rūšiavimo ir mišrioms komunalinėms atliekoms skirtas priemones yra pastatę prie įvažiavimo į individualios valdos teritoriją.

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu, šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose, nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu); vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (administracinė byla Nr. A525-471/2010, administracinė byla Nr. A556-334/2014 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012). Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T-252 „Dėl fizinių asmenų atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą“ Pakruojo rajono savivaldybės taryba nusprendė neatleisti D. B. nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2013-09-30 iki 2014-12-31, ir tik 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T-358 D. B. ir jos šeimos nariai J. B., J. B. ir S. B. buvo atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už šiai bylai neaktualų laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad Šiaulių RATC reikalavimas priteisti iš atsakovės per laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2014-12-31 susidariusį rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinamas.

Taip pat tenkinamas ir pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovės 18,60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis yra pagrįstas ir įrodytas byloje pateiktais dokumentais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos prašymą tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės D. B. pareiškėjai VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 81,46 Eur (aštuoniasdešimt vieną Eur 46 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2013-10-01 iki 2014-12-31, ir 18,60 Eur (aštuoniolika Eur 60 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jarūnė Sedalienė