Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, veikiančio per Socialinės paramos skyrių, atstovei Jolantai Papievienei,

suinteresuoto asmens G. Ž. atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, veikiančio per Socialinės paramos skyrių, pareiškimą dėl 2005 m. sausio 4 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo peržiūrėjimo, asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, suinteresuoti asmenys G. Ž., D. Ž., R. Ž., K. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. spalio 6 d. nutartimi byloje paskirta psichiatrinė ekspertizė ir civilinė byla sustabdyta.

2017 m. spalio 19 d. nutartimi civilinė byla atnaujinta.

Pareiškėjo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, veikiančio per Socialinės paramos skyrių, atstovė Jolanta Papievienė, teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti.

Suinteresuotas asmuo G. Ž. posėdžio, vykusio 2017 m. rugsėjo 29 d., metu pasakė savo vardą, tačiau pavardės ir amžiaus nežino, žino, kad gyvena su mama. Nurodė, kad lanko socialinių paslaugų centrą ten lipdo iš molio, žino kad gauna pinigų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš civilinės bylos Nr. 2-63-03/2005, nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 4 d. sprendimu G. Ž. pripažintas neveiksniu. Nagrinėjant civilinę bylą dėl G. Ž. pripažinimo neveiksniu, buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė G. Ž. psichinei būklei nustatyti, kurios metu nustatyta, kad G. Ž. nustatytas sunkus protinis atsilikimas (silpnaprotystė), dėl konkretaus mąstymo, primityvių, nebrandžių emocijų, defektinio intelekto asmuo negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 4 d. sprendimu neveiksniam G. Ž. nustatyta globa ir globėja bei turto administratore paskirta D. Ž..

Iš byloje esančio 2018 m. rugsėjo 11 – spalio 8 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-242/2018 išvados matyti, jog G. Ž. nustatytas sunkus protinis atsilikimas (įgimta silpnaprotystė). Nustatyta, kad dėl įgimtos silpnaprotystės reiškinių G. Ž. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti įgydamas bei realizuodamas savo civilines teises ir pareigas šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo ir kt. sandoriai); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo ir kt. sandoriai); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityje: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjime būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.). G. Ž. negali teismo posėdžio metu suteikti informacijos apie save ir savo sveikatą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d.) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo G. Ž. buvo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo.

2018 m. rugsėjo 11 – spalio 8 d. teismo psichiatrijos ekspertizės metu nustatyta, kad G. Ž. nustatyta įgimtos silpnaprotystės diagnozė. Nustatyta, kad G. Ž. negali teismo posėdžio metu suteikti adekvačios informacijos apie save ir savo sveikatą, jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti įgydamas ir realizuodamas savo civilines teises ir pareigas turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Kadangi G. Ž. negali rūpintis savimi, suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, atsižvelgiant į byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, ekspertų išvadą (2018 m. rugsėjo 11 – spalio 8 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 85TPK-242/2018) bei institucijos pateiktą išvadą, 2005 m. sausio 4 d. sprendimas keistinas ir asmuo pripažintinas neveiksniu ekspertizės akte įvardintose srityse (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnio 1 dalis, CPK 469 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 4 d. sprendimu neveiksniam G. Ž. nustatyta globa ir globėja bei turto administratore paskirta D. Ž..

Pareiškėjas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, veikiantis per Socialinės paramos skyrių, pateikė išvadą, kuria prašo atleisti nuo globėjos pareigų D. Ž., dėl jos sveikatos būklės, senyvo amžiaus. Siūlo globėju ir turto administratoriumi skirti R. Ž..

Suinteresuotas asmuo R. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka ir neprieštarauja būti paskirti neveiksnaus G. Ž. globėju ir turto administratoriumi.

CK 3.242 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kai teismas pripažįsta asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo nedelsiant paskirti šio asmens globėją. CPK 494 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal globėjo ar rūpintojo, globos ir rūpybos institucijos pareiškimą globėjas ar rūpintojas gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi atleistas nuo pareigų, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių.

Iš byloje pateiktų duomenų, šalių paaiškinimų, nustatyta, kad D. Ž. atsisako globėjos pareigų, kadangi dėl sveikatos būklė ir amžius negali toliau eiti globėjos pareigų. Nurodytos priežastys laikytinos svarbiomis, todėl pareiškimas tenkintinas, D. Ž. atleistina iš G. Ž. globėjos pareigų. Atleidus globėją neveiksnus G. Ž. liktų be globėjo ir nesant paskirto turto administratoriaus, todėl teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos reikalingų asmenų teisės ir interesai. Atsižvelgiant į tai skirtinas naujas globėjas ir turto administratorius (CPK 491 straipsnio 2 dalis).

Byloje nėra duomenų apie kitus galimus kandidatus neveiksnaus G. Ž. globėjo ir turto administratoriaus pareigoms, byloje pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog R. Ž. gali ir sutinka būti brolio globėju. Darytina išvada, kad R. Ž. paskyrimas globėju ir turto administratoriumi visiškai atitiks globotinio interesus.

Globėjui ir turto administratoriui R. Ž. išaiškintinos jo teisės ir pareigos. Globėjas yra globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo, turi teisę sudaryti neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius (CK 3.240 straipsnio 1 – 2 dalys). Globėjų veiklą prižiūri globos institucijos (CK 3.241 straipsnio 1 dalis). Globėjas gali būti atleistas nuo pareigų, jeigu jų negali atlikti dėl savo artimųjų giminaičių ligos, turtinės padėties pablogėjimo ar kitų svarbių priežasčių, taip pat jei jis netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais (CK 3.246 straipsnio 2 – 3 dalys). Jeigu globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo pareigų.

Neveiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus asmens interesais. Sandoriams, kurių suma didesnė kaip 1500 Eur sudaryti yra būtinas išankstinis teismo leidimas. Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Globėjas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jei tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 straipsnis). Neveiksnaus asmens globėjui draudžiama dovanoti neveiksnaus asmens turtą pastarojo vardu, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumos. Neveiksniam asmeniui skirtas dovanas turi teisę priimti tik jo globėjas, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumos (CK 6.470 straipsnio 1 – 2 dalys).

Teismo sprendimai ir nutartys dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdomos skubiai (CPK 496 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 468 straipsniais, 469 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 493, 496, 505, 506 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-63-03/2005, ir pripažinti G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), neveiksniu asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus visose turtinių ir neturtinių santykių srityse.

Atleisti D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo neveiksnaus G. Ž. globėjos pareigų.

Neveiksnaus G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėju ir turto administratoriumi skirti R. Ž., (duomenys neskelbtini) Išaiškintos globėjo bei turto administratoriaus teises ir pareigas.

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimo dalį dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.