Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Dianai Stimbirytei, Aušrai Briedienei, dalyvaujant nukentėjusiajam asmeniui J. K., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. K., skundžiamą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos –Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. K. skundą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Miesto policijos nuovados įgaliotas pareigūnas 2010 m. spalio 7 d. priėmė nutarimą Nr. 64-AP-64, 64-AP-65, 64-AP-66, kuriuo nutarė administracinio teisės pažeidimo teisenos pagal AR ATPK 187² str., 188 str. nepradėti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Organų (pareigūnų), atsakingų už administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymą, sprendimai, priimti sprendžiant klausimus, susijusius su patraukimu administracinėn atsakomybėn, peržiūrimi, t.y. įvertinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtintomis procesinėmis teisės normomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A4-912/2004 (Administracinių teismų praktika Nr. 6) konstatavo, kad procesinių sprendimų, kuriais atsisakoma surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, teisėtumą ir pagrįstumą turi įvertinti teismas. Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija 2004 m. gruodžio 21 d. šioje byloje priimtoje nutartyje, skundai dėl procesinių sprendimų atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną, taikant įstatymo analogiją, priimami ir nagrinėjami laikantis ATPK nuostatų, reglamentuojančių administracinių teisės pažeidimų bylų procesą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas J. K. dėl tariamų pažeidimų kreipėsi į policijos komisariatą trimis 2010 m. rugsėjo 8 d. pareiškimais (b.l. 8-10). Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Miesto policijos nuovados įgaliotas pareigūnas 2010 m. spalio 7 d. priėmė nutarimą (b.l. 11), kuriame konstatavo, kad D. K. veiksmuose nėra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 187² ir 188 straipsniuose, sudėties.

Nagrinėjamoje byloje skundžiamas nutarimas buvo priimtas, vadovaujantis ATPK 250 str. 1 p., kuriame numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Taigi šiuo atveju būtina išsiaiškinti, ar teisėtai ir pagrįstai buvo nustatyta, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas nebuvo ir nėra jo sudėties.

ATPK 178² str. numatyta atsakomybė už melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimą, vengimą ar atsisakymą duoti parodymus, melagingą vertimą, įkalčių arba įrodymų naikinimą bei jų slėpimą, naudojimąsi negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymą administracinio teisės pažeidimo byloje.

ATPK 188 str. numatyta atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusio esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Tai yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl šios ATPK normos pažeidimas turi pasireikšti kituose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų pažeidimu.

Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tačiau įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Esant civilinių teisių pažeidimams, jos gali būti nustatyta tvarka apgintos teismo įstatymų numatytais būdais (Civilinio kodekso 1. 137 str. 2-3 d., 1. 138 str.). Sutinkamai su Civilinio kodekso 3.87 str. 2 d., sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybės, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, kad sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos. Nuosavybės bendrumas reiškia, kad kiekvienas sutuoktinis turi lygias teises bendrą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti CK 3.92 straipsnyje nustatyta tvarka.

Sutuoktinių lygiateisiškumas grindžia­mas konstituciniu asmenų lygiateisiškumo principu, įtvirtintu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 5 straipsnyje, Konstitucijos 29 straipsnyje ir 1998 m. gruo­džio 1 d. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme ( Nr. VIII-947). Lygiateisiškumas reiškia diskriminavimo draudimą. Todėl vienas sutuoktinis neturi dau­giau teisių ar pareigų nei kitas sutuoktinis. Lygiateisiškumas rei­kalauja, kad visi Šeimos gyvenimo klausimai būtų sprendžiami ne vienašališkai, o abipusiu sutuoktinių susitarimu. Įstatymas tik išimtiniais atvejais numa­to valstybės institucijų kišimąsi sprendžiant šiuos klausimus (pvz. CK 3.167 str.). Tačiau daugeliu kitų atvejų sutuokti­niai privalo patys rasti abipusiškai priimtiną sprendimo variantą, kuris nebūtų vienašališkas problemos sprendimas, nes savo valios primeti­mas kitam sutuoktiniui gali išardyti šeimą. Lygiateisiškumas kartu reiš­kia ir pareigų bei atsakomybės už šeimos reikalų tvarkymą ir jos prievo­les lygybę.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai patvirtina, kad J. K. ir D. K. yra sutuoktiniai, jų santuoka nenutraukta, santuokoje įgytas turtas įstatymo nustatyta tvarka nepadalintas. Jų pačių paaiškinimais, sutuoktiniai tarpusavyje konfliktuoja 10 metų. Įvertinus nustatytą aplinkybių ir įrodymų visumą, darytina išvada, kad išskyrus abiejų konflikto pusių parodymus, jokių kitų faktinių duomenų apie savavaldžiavimą byloje nėra. Išnagrinėjus įvykio aplinkybes ir byloje esančią medžiagą dėl dokumentų slėpimo, daiktų ir maisto išmetimo, nėra jokių įrodymų, kurie būtų pakankamas pagrindas dėl D. K. pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 188 str., o ginčas tarp J. K. ir D. K. kilęs iš šeimos civilinių teisinių santykių ir turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Teismo posėdžio metu J. K. nurodė, kad ginčas dėl automobilio raktų vagystės vyko tarp jo ir sutuoktinės jų namuose. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos ( b.l. 21-22), D. K. 2010-08-22 prašymu į policiją kreipėsi ne dėl raktų vagystės, o dėl jos atžvilgiu pavartoto fizinio smurto ir išnagrinėjus gautą prašymą 2010-08-26 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl D. K. sumušimo. 2010-01-05 D. K. į policiją kreipėsi dėl jos vyro J. K. netinkamo elgesio. Tyrimo metu J. K. buvo įpareigotas savo medžioklinį ginklą perkelti laikyti į kitą vietą, o 2010-02-01 buvo priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo teisenos J. K. atžvilgiu nepradėti (b.l. 26-30). Atsižvelgus į J. K. ir D. K. paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad D. K. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187² str., sudėties, administracinio teisės pažeidimo teisena negalima. Be to, administracinio teisės pažeidimo teisena dėl melagingo pranešimo apie grasinimą medžiokliniu šautuvu negali būti pradėta dėl pasibaigusių ATPK 35 str. numatytų terminų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Miesto policijos nuovados įgalioto pareigūno 2010 m. spalio 7 d. nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos yra teisėtas ir pagrįstas, nutarimą priėmė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., teisėja

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Miesto policijos nuovados įgalioto pareigūno 2010 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. 64-AP-64, 64-AP-65, 64-AP-66, kuriuo nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos pagal AR ATPK 187² str., 188 str., palikti nepakeistą ir skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.