Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Malvyra Bučienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant ieškovei J. Š., jos atstovui advokatui Eugenijui Baršiui, atsakovui M. Š., trečiajam asmeniui V. T., Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl tėvystės nuginčijimo, pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui M. Š., tretysis asmuo V. T., institucija teikianti išvadą byloje - Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas M. Š. pripažino, kad nuo 2010m. spalio mėnesio su ieškove gyvena atskirai ir jokių artimų santykių neturėjo. Teigia, kad jis nėra ieškovės sūnaus tėvas, jis vaiko nėra matęs. Prašo ieškovės ieškinį tenkinti.

Tretysis asmuo V. T. parodė, kad jis dirba pas ieškovės motiną L. Č. ir ten susipažino su J. Š. Nuo 2010m. gruodžio 1d. pradėjo su ja kartu gyventi. Gimus K. jis nuo pat gimimo juo rūpinasi, teikia vaikui išlaikymą, vaiką vadina savo sūnumi ir įteisins tėvystę. Prašo ieškinį tenkinti.

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė J. M. nurodė, kad vaiko teisių institucija, atstovaudama vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, sutinka su ieškovės ieškiniu, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad, siekdamos užtikrinti teisinį šeimos teisinių santykių tikrumą ir saugumą, valstybės pagrįstai taiko bendrąją prezumpciją, pagal kurią vedęs

vyras yra laikomas sutuoktinės vaikų tėvu, o šios prezumpcijos paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.).

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad M. Š. ir J. Č. (po santuokos sudarymo Š.) santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (civ. byla Nr.2-1205-126/2011, b.l.3). K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime tėvu įrašytas M. Š. (b.l.3). Ieškovė kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo.

Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį.

Ieškovė ir atsakovas pripažino, jog nuo 2010m. spalio mėnesio santuokinio gyvenimo negyvena ir nuo 2010m. gruodžio mėnesio ieškovė pradėjo gyventi su V. T. Tą patvirtino ir V. T., kuris nurodė, kad vaiku rūpinasi nuo pat gimimo, materialiai jį išlaiko, K. yra labai panašus į jį.

Liudytoja L. Č., yra J. Š. motina, patvirtino, kad jos dukra su V. T. pradėjo gyventi kartu nuo 2010m. pabaigos. Ji dukrai priekaištavo, kad visų pirma reikia santuoką nutraukti, tačiau ji neklausė. Liudytoja K. Š. parodė, kad 2010 metų pabaigoje ji pastebėjo, jog jos sūnus M. Š. su J. negyvena kartu ir po Naujų metų sūnus pradėjo gyventi jos namuose. Liudytojai N. M., J. Č., A. J. patvirtino, kad J. Š. ir V. T. nuo 2010 metų pabaigos gyvena kartu, veda bendrą ūkį ir susilaukė sūnaus K., kuris yra labai panašus į V. T.

Iš Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011m. spalio 17d. sprendimo matyti, kad ieškovė su atsakovu santuokos nutraukimo byloje teigė, kad santuokinio gyvenimo nebegyvena ir bendro ūkio nebetvarko, gyvena atskirai metai laiko (b.l.33-34).

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad V. T. pripažino vaiką kaip savo nuo pat jo gimimo, dalyvauja kasdieniame jo gyvenime, teikia vaikui išlaikymą. Tuo tarpu M. Š. nuo pat gimimo nepripažino savo vaiku, jo nelanko, neremia materialiai, nėra matęs vaiko. Tai įrodo, kad M. Š. nėra K. Š. tėvas, todėl duomenys įrašyti vaiko gimimo įraše neatitinka tikrovės (CK 3.149 str.).

Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-03-27 sprendimu Nr.(1.2)-SP1-0916 (b.l.4) J. Š. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, 100 procentų apmokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Priteistina iš atsakovo M. Š. bylinėjimosi išlaidų: 143Lt žyminio mokesčio, 400Lt ieškovės turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 24,30Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 567,30 valstybei (LR CPK 80str. 1d.5p., 93str.1d., 96, 99str.2d., 88str.1d.3p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 263-265, 270, 399 straipsniais teismas

nusprendžia:

J. Š. ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad M. Š., a.k(duomenys neskelbtini) nėra K. Š., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Priteisti iš M. Š., a.k(duomenys neskelbtini) 567,30Lt (penkis šimtus šešiasdešimt septynis litus 30ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (400Lt sumokėti įmokos kodu 5630, 167,30Lt – įmokos kodu 5660).

Įsiteisėjęs teismo sprendimas šioje dalyje yra pagrindu, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui, įregistravusiam K. Š. gimimą, išregistruoti tėvystę.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą per 3 dienas nuo jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per šį rajono apylinkės teismą.