Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Skundas Nr. 1S-357-312/2014

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

2014 m. balandžio 15 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo G. L. skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti nuteistojo prašymą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. nuteistas Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 135 str. 1 d. laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir galutinė subendrinta bausmė G. L. paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams ir 4 MGL dydžio, t. y. 520,00 Lt bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuteistasis 2014 m. sausio 31 d. Trakų rajono apylinkės teismui pateikė prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę 1/3 dalimi, vadovaujantis 2013 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos BK papildymo 64¹ straipsniu įstatymu Nr. XII-499.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant nei Lietuvos Respublikos BK, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) reikalavimų, todėl paliktina galioti. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją). Kolegija neturi pagrindo nesutikti su žemesnės instancijos teismo padarytomis išvadomis ir joms visiškai pritaria.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija) nuostatas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Pažymėtina, kad naujai įsigaliojęs baudžiamojo įstatymo pakeitimas jo taikymui numato keturias papildomas sąlygas: 1) baudžiamoji byla turi būti išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, arba 2) byla išnagrinėjama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba 3) byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, 4) net ir esant nurodytoms sąlygoms, Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. taikytinas tik tokio nuteistojo atžvilgiu, kuris baudžiamojo proceso metu pripažino savo kaltę (Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 2 d.). Taigi BK 64¹ str. taikytinas tik tokiu atveju, kai yra bent viena iš pirmųjų trijų sąlygų ir ketvirtoji sąlyga – asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. Vien tik asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką automatiškai nereiškia, kad jo atžvilgiu bus taikomos Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatos.

Kaip matyti iš kartu su nuteistojo skundu pateiktos medžiagos, G. L. baudžiamoji byla Trakų rajono apylinkės teisme nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, įrodymų tyrimas nebuvo sutrumpintas, nors jis kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. d. pripažino. Taigi, jau vien šios aplinkybės daro Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatų taikymą nuteistojo atžvilgiu negalimą.

Be to, Lietuvos apeliacinis teismas, kuris yra aukštesnės instancijos nei nuteistojo prašymą nagrinėjęs Trakų rajono apylinkės teismas ar skundą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas, savo sprendimuose yra konstatavęs, jog iš Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. dispozicijos matyti, kad bausmės sumažinimo klausimas turi būti išspręstas tuo pačiu nuosprendžiu, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu ir jam paskiriama baudžiamojo įstatymo straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už jo padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė. Tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatos taikomos asmenims, kurių atžvilgiu nuosprendis, išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba teismo baudžiamasis įsakymas priimamas po šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 2013 m. liepos 13 d. (2013 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 1N-153/2013, 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis Nr. 1N-179/2013). Esant nurodytų aplinkybių visumai, G. L. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. L. skundą atmesti ir Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.