Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Višinskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „ESKALADA ECABT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5325-735/2009 pagal ieškovo UAB „Pristis“ ieškinį atsakovui UAB „ESKALADA ECABT“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „Pristis“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „ESKALADA ECABT“ 4 301,10 Lt įsiskolinimo, 160,03 Lt palūkanų, 15,21 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 136 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 41-45).

Nurodė, kad tarp šalių 2008-09-03 buvo sudaryta žodinė pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovui prekes – 100 vienetų žymeklių ir 100 vienetų adatėlių - ir tą pačią dieną išrašė PVM sąskaitą-faktūrą PRI Nr. 804550 171,10 Lt sumai, kurioje buvo nustatytas 10 dienų jos apmokėjimo terminas, tačiau atsakovas už patiektas prekes neatsiskaitė iki šiol. Su atsakovu žodžiu buvo sutarta ir dėl techninės įrangos pirkimo-pardavimo bei jos instaliavimo atsakovo valdomose patalpose, esančiose adresu Gedimino pr. 39, Vilniuje. Ieškovo teigimu, vykdydamas šį susitarimą jis perdavė atsakovui techninę įrangą bei atliko jos montavimo darbus, kuriuos atsakovas priėmė. Atsakovui 2008-10-06 buvo pateikta PVM sąskaita-faktūra PRI Nr. 805190 4.130 Lt sumai, nustatant 20 dienų apmokėjimo terminą, kurios atsakovas neapmokėjo. Bendras atsakovo įsiskolinimas ieškovui pagal minėtas pirkimo-pardavimo sutartis – 4.301,10 Lt. Mano, kad atsakovas pažeidė LR CK 6.314 str. bei LR CK 6.344 str. 1 d. nuostatas. Ieškovas pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymu atsakovui už uždelsimo atsiskaityti laiką paskaičiavo 160,03 Lt palūkanų. Ieškovas nurodė, kad prieš pateikiant prekes ir suteikiant jų montavimo paslaugas atsakovui buvo pateiktas komercinis pasiūlymas, su visomis jame nurodytomis sąlygomis atsakovas sutiko, priėmė prekes bei darbų rezultatą. Ieškovas neigė, jog tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis, atvirkščiai, manė, jog tarp šalių sudaryta sutartis dėl techninės įrangos pirkimo-pardavimo bei jos instaliavimo atsakovo valdomose patalpose yra pirkimo-pardavimo sutartis (CK 6.645str. 4d.), kurios objektas–prekės ir jų sumontavimas. Aplinkybę, jog nesusitarta remontuoti jau esamą atsakovo įrangą ieškovas grindė liudytojų parodymais.

Atsakovas UAB „ESKALADA ECABT“ su ieškiniu nesutiko (b.l.65-66). Nurodė, kad tarp šalių 2008-09-03 buvo sudaryta rangos, o ne pirkimo-pardavimo sutartis, nes jos dalykas buvo ne prekės, o darbų atlikimas. Be to, su ieškovu buvo susitaręs, kad pastarasis suremontuos įrangą pagal atsakovo užduotį ir perduos darbo rezultatą atsakovui, kuris įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti. Teigia, jog ieškovas sutartį vykdė netinkamai ir neekonomiškai, t.y. jis nesuremontavo įrangos, kaip buvo sutarta, o pakeitė ją nauja įranga, dėl to darbų kaina labai padidėjo, taip ieškovas pažeidė LR CK 6.653 str. 4 d. įtvirtintą pareigą pranešti užsakovui (atsakovui) apie būtinybę atlikti papildomus darbus bei kainos padidėjimą. Atsakovo teigimu, jis nėra gavęs ieškinyje nurodytų PVM sąskaitų-faktūrų, todėl neturi pareigos apmokėti nei jų, nei ieškovo paskaičiuotų palūkanų. Teigė, kad pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 1 str. 3 d. 5 p. šis įstatymas netaikomas, kai palūkanos mažesnės nei 20 Lt, o pagal 2008-09-03 PVM sąskaitą-faktūrą palūkanos sudaro tik 8,65 Lt, taigi, už delsimą apmokėti šią sąskaitą palūkanos negali būti skaičiuojamos.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 4.461,13 Lt nuostolių atlyginimo bei 136 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 4.597,13 Lt; priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 15,21 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4.461,13 Lt sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2009-03-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybei 19,68 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai pirkimo-pardavimo santykiai, ir atsakovas priėmęs prekes (adatėles ir žymeklius) prisiėmė pareigą sumokėti jų nustatytą kainą. Taip pat teismas konstatavo, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai techninės įrangos, t.y. dviejų antenų SOLO system III MAax, RF 8, pirkimo-pardavimo su jos montavimu, teisiniai santykiai. Teismas sprendė, jog atsakovo argumentą dėl šalių susitarimo dėl atsakovui priklausančios techninės įrangos remonto, paneigė byloje apklaustų liudytojų. Teismas nustatė, jog atsakovas sutiko su ieškovo komerciniu pasiūlymu, kuriame nurodyta įrangos bei montavimo darbų kaina ir atliktų darbų aktą pasirašė. Teismas nurodė neturintis pagrindo atmesti liudytojų parodymų, nes byloje nėra tai paneigiančių įrodymų. Teismas pažymėjo, jog 2008-09-26 atliktų darbų akte Nr. 0036929, pasirašytame atsakovo nėra duomenų apie tai, kad ieškovui buvo pavesta dviejų antenų sistemą remontuoti. Teismas pripažino, kad šalių susitarimas turi tiek pirkimo-pardavimo, tiek rangos sutarties elementų, kadangi ieškovas ne tik įsipareigojo parduoti minėtą techninę įrangą, bet ir ją sumontuoti. Teismas pripažino, kad šiuo atveju susitarimas dėl darbų atlikimo, t.y. techninės įrangos montavimo, buvo papildomas susitarimas sudarant sandorį dėl prekių pirkimo-pardavimo. Teismas, atsižvelgdamas į LR CK 6.645 str. 4 d., bei į 2008-08-31 Komercinį pasiūlymą Nr. 805149, 2008-10-06 PVM sąskaitą-faktūrą PRI Nr.805190, patvirtinančius, kad atliktų darbų vertė yra žymiai mažesnė už pateiktų prekių vertę, padarė išvadą, jog ir šiems šalių santykiams taikomos LR CK nuostatos, reglamentuojančios pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovui priėmus sumontuotą techninę įrangą, jam atsirado pareiga sumokėti sutartą kainą. Teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys buvo sutarusios, jog apmokėjimas už pateiktas prekes priklauso nuo PVM sąskaitos–faktūros pateikimo ar gavimo momento, todėl pripažino, kad atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų. Teismas atsižvelgdamas į LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 5 p. konstatavo, kad pateiktas reikalavimas yra didesnis nei 20 Lt, todėl jis patenka į Įstatymo teisinį reguliavimą.

Apeliantas (atsakovas) UAB „ESKALADA ECABT“ pateikė apeliacinį skundą (b.l. 98-99), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-07-17 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5325-735/2009, ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodė, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas sutiko su 2008-08-31 komerciniu pasiūlymu Nr. 805 149 ir pasirašė 2008-09-26 Atliktų darbų aktą Nr. 0036929, kurių pagrindu ir buvo PVM sąskaita-faktūra PRI Nr. 805190 4.130,00 Lt sumai. Teigia, jog atsakovui buvo pateiktas komercinis pasiūlymas pirkti naujus apsaugos vartelius ir juos sumontuoti, su kuriuo jis nesutiko; žodžiu buvo tartasi tik dėl ekonomiškiausio apsaugos vartelių remonto, todėl sutarties objektas – darbų atlikimas (vartelių remontas), o ne prekių perdavimas. Mano, jog 2008-09-26 Atliktų darbų aktas Nr. 0036929 nėra tinkamas pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimus, nes pasirašytas asmens, kuris neturi teisės veikti ieškovo vardu. Teigia, jog ieškovas netinkamai organizavo darbų perdavimą, t.y nedalyvaujant atsakovo įgaliotam atstovui. Teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovas nevykdė pareigos veikti kuo ekonomiškiau, kaip tai įtvirtinta CK 6.38 str. Atsakovas vadovaujasi CK 6.653 str. 4 d. ir nurodo, kad esant būtinybei atlikti papildomus darbus arba jei dėl kitų priežasčių rangos darbų padidėja, rangovas privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Ieškovas sutartį vykdė netinkamai ir neekonomiškai: ne remontavo įrangą, kaip buvo susitarta, o keitė ją nauja įranga, dėl to rangos darbų kaina tapo neprotingai didelė. Mano, jog ieškovas privalėjo pranešti užsakovui apie kainų pasikeitimą, bet to nepadarė. Rangos sutartimi rangovas atlieka darbus savo rizika, todėl, nesilaikydamas sutarties ir teisės aktų, neprotingai didelę darbų kainą ieškovas turi prisiimti kaip savo riziką. Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai nurodo, kad PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimas nepriklauso nuo jos pateikimo momento. Rangos darbų priėmimo-perdavimo akte nebuvo nurodyta darbų kaina, todėl būtina sąskaita už darbus, šiuo atveju sąskaita už darbus buvo išrašyta žymiai vėliau, nei darbai atlikti ir perduoti. Ieškovas gi neišrašydamas sąskaitos nedelsiant, pažeidė CK 6.38 str. 3 d. nuostatas bei pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 str. 2 d. nuostatas. Mano, jog teismas netinkamai išaiškino Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo l str. 3 d. 5 p., nes ši nuostata taikoma, kai palūkanos, bet ne pats reikalavimas, yra didesnės nei 20 Lt, šiuo atveju palūkanos pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. PRI 804550 yra mažesnės nei 20 Lt.

Ieškovas UAB „Pristis“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 104-108) prašo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-07-17 sprendimo atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš apelianto ieškovo naudai 1161,60 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Nurodė, jog ieškovas leistinais įrodymais byloje pagrindė poziciją, jog tikroji šalių valia buvo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Teigia, jog liudytojai patvirtino, jog apeliantui buvo pateiktas pasiūlymas įsigyti naują elektroninę prekių apsaugos įrangą vietoje senosios, sugedusios, kurios įrangos remonto kaina būtų lygi ar net didesnė už naujos įrangos kainą. Pažymėjo, jog sumontavus naują įrangą, apeliantui buvo palikta senoji įranga, taigi apeliantas negalėjo nesuprasti, kad senoji įranga nėra remontuojama, o keičiama nauja. Nauja įranga buvo priimta 2008-09-26 Atliktų darbų aktu Nr. 0036929, kurį pasirašė ir atsakovas. Taigi, apeliantas savo veiksmais išreiškė sutikimą su įrangos įsigijimu bei jų kaina. Pažymi, jog atliktų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pakeisto daikto verte yra nedideli, todėl pagal CK 6.645 str. 4 d. sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo-pardavimo sutartimi. Teigia, jog liudytojų parodymais yra paneigti atsakovo argumentai, kad sprendime nepagrįstai konstatuota, jog apeliantas sutiko su pasiūlymu bei pasirašė aktą, kurių pagrindu buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra 4130,00 Lt sumai. Aplinkybę, jog apeliantas nusprendė įsigyti naują siūlomą įrangą, patvirtino liudytojų parodymai ir kiti įrodymai. Apeliantas nepateikė tai paneigiančių įrodymų (CPK 178 str.), pateikė tik savo subjektyvią nuomonę. Mano, jog aktą pasirašė atsakovo įgaliotas asmuo, kitu atveju, parduotuvės vedėjai nebūtų leista pasirašyti šio akto. Vadovaujasi CK 2.133 str. 9 d., ir nurodo, jog nagrinėjamu atveju liudytojai patvirtino, kad UAB „ESKALADA ECABT“ darbuotoja prieš pasirašydama Aktą bendravo su apelianto vadovu, davusiu sutikimą pasirašyti aktą. Mano, jog turi būti vertintina aplinkybių visuma, iš kurios darytina išvada, kad apeliantas pageidavo įsigyti įrangą, priėmė sumontuotą įrangą. Teigia, jog jei apeliantas iš tiesų nebūtų sutikęs su naujų vartelių sumontavimu, tai jam tariamai nereikalingą įrangą būtų grąžinęs ieškovui. Taip pat nurodo, jog PVM sąskaita-faktūra PRI Nr. 805190 buvo pateikta apeliantui paštu ir jis žinojo, jog privalo ją apmokėti; sumontuotos įrangos kaina buvo aiškiai nurodyta pasiūlyme; būdamas protingas ir sąžiningas civilinių teisinių santykių dalyvis, apeliantas turėjo pareigą pasidomėti, kodėl jis negauna sąskaitos už įrengtą įrangą (jeigu jos tikrai nebūtų gavęs), tačiau to nedarė ir nesumokėjęs įrangos kainos, ja naudojosi, t.y. elgėsi nesąžiningai. Ieškovas reikalauja priteisti 160,03 Lt delspinigių, todėl bendras reikalavimas, sietinas su palūkanų apskaičiavimu, yra didesnis nei 20 Lt ir patenka į LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 5 p. teisinio reguliavimo sritį. Įstatyme nenurodoma, jog palūkanos pagal kiekvieną atskirą PVM sąskaitą faktūrą turi viršyti 20 Lt.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Atsakovas UAB „ESKALADA ECABT“ apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-07-17 sprendimu, kuriuo yra iš jo ieškovui UAB“Pristis“ yra priteista 4.461,13 Lt nuostolių ir bylinėjimosi išlaidos.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o atsakovo argumentai atmestini.

Kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas nustatė, kad pagal žodinę šalių tarpusavio ir 2008-09-03 pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas perdavė atsakovui 100 vienetų žymeklių bei 100 vienetų adatėlių, išrašant PVM sąskaitą-faktūrą PRI Nr. 804550 171,10 Lt sumai. Be to, atsakovui taip pat 2008-10-06 buvo pateikta PVM sąskaita-faktūra PRI Nr. 805190 4.130 Lt sumai apmokėti už perduotus sumontuotus naujus vartelius patalpose Gedimino pr. 39. Pirmos instancijos teismas sprendė, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai pirkimo-pardavimo santykiai, todėl atsakovas priėmęs prekes (adatėles ir žymeklius) prisiėmė ir pareigą sumokėti nustatytą kainą. Taip pat teismas konstatavo, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai techninės įrangos (dviejų antenų SOLO system III MAax, RF 8) pirkimo-pardavimo su jos montavimu, teisiniai santykiai. Tuo tarpu atsakovas nors ir pripažįsta perduotų prekių ir sumontuotų vartelių faktą, tačiau teigia, kad jis neturi prievolės atsiskaityti pagal nurodytas sąskaitas faktūras. Tačiau kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad atsakovui priėmus adatėles ir žymeklius tarp šalių susiklostė prievoliniai pirkimo-pardavimo santykiai, kurių pagrindu atsakovui atsirado pareigą sumokėti ieškovui 171,10Lt prekių kainą (CK 6.305str.1d.).

Kolegija taip pat sprendžia, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai pirkimo-pardavimo su rangos elementais teisiniai santykiai dėl techninės įrangos (dviejų antenų SOLO system III MAax, RF 8), t.y. vartelių pastatymu atsakovo patalpose (Gedimino pr. 39), kurių pagrindu yra priteista 4130Lt. Pirmos instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog nauji varteliai buvo pastatyti sutinkant atsakovui, su kuriuo buvo suderintas vartelių keitimas už nurodyta kainą. Šią aplinkybę patvirtina liudytojų parodymai ir atsakovo atstovo pasirašytas atliktų darbų aktas. Šio fakto negali paneigti atsakovo nurodyta aplinkybė, kad varteliai turėjo būti remontuojami, o atliktų darbų aktą pasirašė tam neįgaliotas asmuo, kadangi liudytojai nurodė dėl kokios priežasties buvo sumontuoti nauji varteliai, o aktą pasirašęs asmuo neabejotinai veikė atsakovo vardu (CK 2.133str. 2 ir 9d.). Be to, atsakovui liko seni varteliai, todėl faktiškai jis turėjo galimybę pateikti įrodymus dėl vartelių galimo remonto ir kainos, tačiau to nepadarė ir negrąžino naujų vartelių, todėl tikėti apeliantu nėra jokio pagrindo.

Kolegija taip pat mano, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šiuo atveju susitarimas dėl darbų atlikimo, t.y. techninės įrangos montavimo atitinka prekių pirkimo-pardavimo sandorį (CK 6.645 str. 4 d), kadangi iš 2008-08-31 komercinio pasiūlymo Nr. 805149 ir 2008-10-06 PVM sąskaitos-faktūros PRI Nr.805190 matyti, kad atliktų darbų vertė yra žymiai mažesnė už pateiktų prekių vertę. Tai rodo, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovui priėmus sumontuotą techninę įrangą atsirado pareiga sumokėti už ją sutartą kainą. Dėl šios priežasties kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad pirmo instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.

Atsakovas teigia, kad jis negavo PVM sąskaitų- faktūrų, todėl negalėjo žinoti ir mokėtinos sumos. Tačiau šio dokumento išsiuntimą atsakovui patvirtino liudytojai, be to prekės ir sumontuota įranga buvo priimta, pasirašant atsakovo darbuotojams atitinkamus aktus (b.l.25, 27), todėl faktiškai apeliantas turėjo elgtis sąžiningai, bendradarbiauti su ieškovu, siekti atsiskaitymo su juo ir reikalauti tam reikalingų dokumentų, jeigu jų negavo. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad byloje nėra įrodymų, jog apmokėjimas už pateiktas prekes priklauso nuo PVM sąskaitos–faktūros pateikimo ar gavimo momento, todėl pagrįstai pripažino, jog atsakovas privalėjo atsiskaityti per PVM sąskaitose- faktūrose nurodytą laiką.

Kadangi atsakovas pažeidė CK 6.38str.1d. ir savalaikiai su ieškovu neatsiskaitė, pirmos instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė ieškovui ir 4130Lt už pateiktą ir sumontuotą įrangą, o pagal abi PVM sąskaitas – faktūras 4301,10(CK 6.344str.1d.).

Be to, CK 314str.5d. numato, kad pirkėjui laiku nesumokėjus už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti sumokėti jam ir įstatymu ar sutartimi nustatytas palūkanas. Kolegija atmeta apelianto argumentus, kad pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 5 p. ir nepagrįstai priteisė ieškovui 8,65Lt palūkanas nuo 171,10Lt sumos, kurios yra mažesnės nei 20Lt. Kolegija pažymi, kad šis įstatymas faktiškai nereglamentuoja tik reikalavimų dėl mažesnių, kaip 20Lt palūkanų, tačiau tai nereiškia, kad ši norma turi būti taikoma neatsižvelgiant į kitų mokėjimų pažeidimus ir nustatytą bendrą palūkanų dydį. Kadangi šioje byloje ieškovui yra priteista 160,03Lt delspinigių suma, apelianto nurodyta įstatymo nuostata nėra pažeista.

Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino, taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 str.1d.1p.).

Vadovaujantis CPK 88, 93, 96, 98str., iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje teismo instancijoje, kurių dydį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 109, 110, 113).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5325-735/2009 palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „ESKALADA ECABT“ 1161,60Lt ieškovui UAB“Pristis“ advokato pagalbos ir 8,40Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.