Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2019-08-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-851-922/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-08-01
Bylos Nr.
1-851-922/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29272-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Janiulytė
Kaltinamasis
K. M.
Baudžiamosios bylos Nr. 1-851-922/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29272-2019-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.2.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.6.1.; 2.12.1.1.; 2.12.1.4.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 1 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Loreta Janiulytė,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje K. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. M. 2019-07-11 apie 19 val. 15 min. Varėnos r., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, kilus asmeniniam konfliktui, būdamas neblaivus (nustatytas 2,07 promilių neblaivumas), tyčia pagriovė ant grindų savo brolį A. M. ir gulinčiam sudavė kumščiu ne mažiau kaip penkis smūgius į veido kairę pusę, padarydamas nukentėjusiajam A. M. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų kairės akies vokuose, kairio antakio muštinės žaizdos ir sukeldamas fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimu metu apklaustas įtariamuoju K. M. kaltę pripažino ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini)., kartu gyvena jo žmona V. M. ir jo brolis A. M.. Namą jiems abiem paliko tėvai. Tėvas miręs, o motina gyvena kitur. 2019-07-11 vakare su žmona V. jis vartojo alkoholinius gėrimus. Dar nesutemus, į namus grįžo neblaivus brolis A. M.. Jie tarpusavyje susibarė dėl to, kad brolis ištraukė laidą, jungiantį televizorių su antenos stiprintuvu. Brolis pradėjo iš šaldytuvo traukti jo maisto produktus, pasakė, kad šaldytuvas yra ne jo ir jis ten maisto negali laikyti, tačiau šaldytuvas yra bendras. Būdamas virtuvėje, jis labai ant brolio supyko, nelabai ką jis konkrečiai prisimena, bet sudavė broliui per veidą kumščiu du kartus, jam atrodo, kad sudavė broliui stovinčiam. Tada brolis iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį atvežė į policijos komisariatą. Jo žmona, kai buvo jo konfliktas su broliu, kaip jis broliui sudavė smūgius, nematė, tuo metu ji sėdėjo mažame kambaryje ir laukė, kol jis atneš laidą. Dėl savo poelgio jis labai gailisi. Jis yra darbingas. Jis sutinka, kad esant galimybei, ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 82-84).

K. M. papildomai parodė, kad savo kaltę jis pripažįsta visiškai. Jis 2019-07-11 broliui sudavė į veidą kumščiu gal ir daugiau negu du kartus, gali būti , kad jis buvo pargriovęs brolį ant grindų. Jam brolis A. smūgių nesudavė. Jis dabar gyvena atskirai nuo brolio, su šiuo nepalaiko jokių kontaktų. Dėl savo elgesio jis labai gailisi. Jis yra darbingas, sutinka atlikti viešuosius darbus (b. l. 91-93).

A. M. pateikė pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką, kuriame pareiškėjas nurodė, kad 2019-07-11 19 val. 15 min. (duomenys neskelbtini) namų virtuvėje jo brolis K. M. jį sumušė, suduodamas 5 smūgius dešinės rankos kumščiu į veidą, dėl to jis patyrė fizinį skausmą (b. l. 9-10).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2019-07-11 apie 18 val. jis sugrįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kurie priklauso jo sesei V. K.. Šiuose namuose jis gyvena kartu su broliu K. M. ir šio žmona V. M.. Kai jis grįžo, namuose buvo jo brolis K., brolio žmona V. M. miegojo savo kambaryje. Jis, nuėjęs į savo kambarį, įsijungė televizorių, pamatė, kad nėra signalo, nuėjo pažiūrėti prie antenos, pamatė, kad televizijos kabelis, vedantis į jo kambario televizorių, yra nupjautas. Jis pamanė, kad tai galėjo padaryti jo brolis, dėl to nuėjo pas šį pasiaiškinti. K. buvo savo kambaryje. Jis paklausė brolio, kodėl nupjovė televizijos kabelį, šis atsakė, kad tai padarė dėl 2019-07-10 įvykusio žodinio konflikto. Dėl šio nupjauto televizijos kabelio tarp jų vėl įvyko žodinis konfliktas. Jis nuėjo į savo kambarį ir įsijungė radiją. Brolis, pamatęs, kad jis į tai, jog nėra televizijos signalo, nekreipia dėmesio, išjungė elektrą, ištraukdamas elektros saugiklius. Po tokio brolio poelgio jis šiam pasakė, kad šaldytuvas priklauso jam, todėl liepė broliui išsiimti visus šiam priklausančius maisto produktus, kadangi savo šaldytuvu daugiau neleis naudotis niekam. Dėl tokių jo žodžių brolis K. tapo agresyvus. 19 val. 15 min., jiems būnant namo virtuvėje, brolis K. jį pargriovė ant grindų, įsirėmė savo keliais jam į kojų šlaunis, kaire ranka įsirėmė į jo kairės pusės šonkaulius, gulinčiam ant nugaros, jam su dešine ranka sudavė penkis vieną po kito smūgius į veido kairę pusę. Jis broliui jokių smūgių nesudavė, tik prašė, kad šis nustotų mušęs. Mušdamas brolis jam nieko nesakė. Sudavęs penkis smūgius, brolis nuo jo nulipo ir nuėjo į savo kambarį. Jis patyrė fizinį skausmą, pajuto, kaip pradėjo tekėti kraujas iš kairiojo antakio, taip pat jis labai išsigando. Brolis K. prieš jį smurtauja jau nebe pirmą kartą. Jis bijo, kad tai gali tęstis ir toliau, dėl to iškvietė policiją. Brolį jis perspėjo, kad dėl šio tokių veiksmų iškvietė policiją. Netrukus iš miegų pasikėlė ir brolio žmona V. M.. Jis žino, kad jo brolis K. su žmona 2019-07-11 nuo ryto vartojo alkoholinius gėrimus. Šio konflikto daugiau niekas nematė ir negirdėjo. V. M. jų konflikto metu buvo kitame kambaryje ir miegojo (b. l. 10).

Papildomos apklausos metu A. M. parodė, kad jis yra davęs parodymus 2019-07-11, tuo metu buvo neblaivus, tačiau savo parodymus prisimena, jie yra teisingi, parodymus patvirtina, prašo jais remtis. Tuo metu, kai jį brolis K. pargriovė virtuvėje ant grindų ir prispaudė jį kojomis ir ranka, nuo prispaudimo sužalojimų jam nebuvo, fizinio skausmo jis nejautė. Dėl brolio jam suduotų smūgių į veidą jis jautė fizinį skausmą, jam brolis praskėlė kairį antakį. Šiuo metu jis su broliu K. M. nebendrauja, brolis jam jokios grėsmės nekelia. Brolis jo atžvilgiu elgiasi netinkamai, kai būna neblaivus. Jam išaiškintos teisės dėl civilinio ieškinio pareiškimo ikiteisminio tyrimo metu, jis ieškinio nereiškia (b. l. 39-40).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra. Pažymėta, kad alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 6810" Nr. ARFM-0249 2019-07-11 20 val. 14 min. A. M. buvo nustatyta 2,26 promilių neblaivumas, K. M. tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu 20 val. 08 min. buvo nustatyta 2,07 promilių neblaivumas (b. l. 9-27).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 634/2019(06) nurodyta, kad A. M. poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairio antakio muštinė žaizda galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 49).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Justinas Kavaliauskas parodė, kad jis dirba Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2019-07-11 jis dirbo pagal patvirtintą grafiką kartu su vyriausiuoju patruliu Mantu Danevičiumi. Apie 19.24 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus brolis mušasi. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėjas A. M., kuris pasakė, kad 2019-07-11 apie 19.15 val. jį brolis K. M. pargriovė gyvenamojo namo virtuvėje ant grindų ir kumščiu sudavė smūgius į veido sritį. Kaip jis suprato, konfliktas tarp brolių įvyko dėl televizoriaus antenos nupjauto laido. A. M. veidas buvo kruvinas. Namuose buvo K. M., kuris sakė, kad su broliu buvo konfliktas. Ar sakė K. M., kad sudavė broliui, ar ne, jis neprisimena. Name taip pat buvo V. M., kuri sakė, kad nematė konflikto tarp brolių Miškinių, nes miegojo, pabudo, išgirdusi triukšmą. A. M. ir K. M. buvo nustatyti girtumai. K. M. buvo sulaikytas ir nuvežtas į Varėnos rajono policijos komisariatą. Atvykęs kitas policijos pareigūnų ekipažas A. M. nuvežė į ligoninę. K. M. įvykio vietoje ir vežamas į komisariatą elgėsi ramiai, sakė, kad brolis A. pirmas sukelia konfliktines situacijas (b. l. 52-54).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo K. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, įrodo ne tik kaltinamojo nurodytos aplinkybės, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, nukentėjusiojo ir liudytojų apklausos protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvadoje esantys duomenys bei kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniui numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Kaltinamojo K. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio.

K. M. 2019-07-11 buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindu (b. l. 77), paleistas 2019-07-12 (b. l. 97-98). 2019-07-12 nutarimu K. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 94-96).

Prokuroras siūlo pripažinti K. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – 9 mėnesių viešųjų darbų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 67 str. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 mėnesių terminą.

Kaltinamasis neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir bausmės rūšimi, sutinka atlikti viešuosius darbus (b. l. 99-101).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijos. Teismas atsižvelgė į veikos padarymo faktines aplinkybes, jog veikdama tiesiogine tyčia panaudojo fizinę jėgą prieš nukentėjusįjį. Teismas atsižvelgė į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybes. Taip pat į kaltinamojo asmenybę – neteistas, administracine tvarka baustas, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, psichikos sveikatos centro bei priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas.

Teismas atsižvelgė į visumą aplinkybių į konkrečiai padaryto nusikaltimo sunkumą, į tai, kad kaltinamasis K. M. pripažino kaltę ir gailisi. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant prokuroro prašomą bausmės rūšį – viešuosius darbus, kadangi atsižvelgiant į aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, prašoma bausmė neabejotinai sukels kaltinamajam neigiamas pasekmes, dėl kurių jis padarys išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, kad paskirta bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė, baudžiamajam teismo įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pripažinti K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. M. skirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui (viso 180 val.).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies ir 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką - nuo 2019-07-11 iki 2019-07-12 (vieną parą), prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.

Paskirti K. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį privaloma atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti K. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti, kad vengiant atlikti viešųjų darbų bausmę, ši bausmė yra keičiama bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Loreta Janiulytė