Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-06-04 · Administracinė byla Nr. eI-2087-208/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-04
Bylos Nr.
eI-2087-208/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Donatas Vansevičius, Mefodija Povilaitienė, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-2087-208/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00716-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 7.2.5; 55.1.1(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Mefodijos Povilaitienės, Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas V. K. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (7.5) 3-122490 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2018 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. (9.8) I-691; 2) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių apskaičiuoti mokesčių sumą pagal Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) deklaracijų 1 lapo 21 laukelio duomenis; 3) pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą – vienašališką 2013 m. gruodžio 20 d. 2 345,00 Lt mokėjimo už 2012 m. užskaitymą kaip VSD įmokų už 2011 m. padengimą be mokesčių mokėtojo sutikimo ir įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus – įskaityti 2 345,00 Lt (679,00 Eur) mokesčius už 2012 m.

Nurodo, kad nesutinka su skundžiamais VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimais, nes jie nepagrįsti ir pažeidžia viešojo administravimo principus. Ginčas su atsakove iškilo dėl skirtingo pajamų skaičiavimo pagal GPM deklaracijas ir įmokų įskaitymo be mokesčių mokėtojo informavimo, taip pat dėl atsisakymo perskaičiuoti mokesčius, atsižvelgiant į deklaracijų tikslinimą. Anot pareiškėjo, mokesčius VSDFV turėjo apskaičiuoti pagal duomenis GPM deklaracijos 1-me lape 21-me laukelyje, o ne pagal „V“ priede nurodyta laukelyje „V8“ pajamų sumą. Mano, kad VSDFV pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnį, kadangi į pareiškėjo prašymus pagrįsti mokesčių apskaičiavimą nepateikė jokio konkretaus atsakymo. Taip pat atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai atliko vienašališką 2 345 Lt mokėjimo už 2012 m. užskaitymą kaip VSD įmokų už 2011 m. padengimą. Toks padengimas atliktas be pareiškėjo sutikimo ir pažeidžia jo teises.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas nuo 2000 m. vasario 28 d. iki šiol vykdo individualią veiklą. Už individualios veiklos vykdymo laikotarpius: nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas deklaravo individualios veiklos bendras apmokestinamąsias pajamas, apskaičiuotas atėmus 30 proc. atskaitymų iš savo veiklos uždirbtų pajamų. Iš viso pareiškėjas pagal Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotas individualios veiklos pajamas už 2009–2014 metus turėjo sumokėti 20 815,39 Lt (6 028,48 Eur), o už 2015–2016 metus – 848,80 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų. Už individualios veiklos vykdymo laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas iš viso turėjo sumokėti 5 911,53 Lt (1 712,10 Eur), o už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 268,04 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Įvertinus pareiškėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose gyventojų pajamų mokesčio deklaracijose nurodytas pajamas, gautas vykdant individualią veiklą 2009–2016 metais bei iki 2017 m. gruodžio 31 d. sumokėtas / išieškotas valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nustatyta, kad pareiškėjas VSDFV biudžetui skolingas 789,41 Eur sumą, kurią sudaro 679,19 Eur valstybinio socialinio draudimo ir 110,22 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų skola. Pareiškėjo argumentą, kad VSDFV Vilniaus skyrius jo mokėtinų mokesčių sumą apskaičiuoja ne pagal gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos 1-ojo lapo 21 langelyje nurodytą sumą, o pagal šios deklaracijos „V“ priedo V8 langelyje nurodytą sumą, laiko nepagrįstu, kadangi VSDFV Vilniaus skyrius neturi galimybės nuspręsti, kurią savarankiškai dirbančio asmens pateiktoje gyventojų pajamų mokesčio deklaracijoje ar jos priede nurodytą sumą pasirinkti ir nuo jos skaičiuoti mokėtinų valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų dydį.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2017 m. lapkričio 6 d. pareiškėjui išsiuntė raginimą Nr. (7.5) R-20386, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, kad 2017 m. lapkričio 6 d. VSDFV yra skolingas 832,04 Eur (įmokų 789,41 Eur ir 42,63 Eur delspinigių). Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 13 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui prašymą dėl įmokų įsiskolinimo ir jame nurodė, kad toks raginimas yra nepagrįstas, o nesklandumai atsirado dėl skirtingo mokėjimo būdo. VSDFV Vilniaus skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2017 m. lapkričio 13 d. prašymą dėl įmokų įsiskolinimo, 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. (7.5) 3-122490 pripažino, kad pareiškėjo, kaip draudėjo, įsiskolinimas VSDFV biudžetui 2017 m. gruodžio 6 d. sudaro 837,47 Eur, taip pat pareiškėjas buvo informuotas, kad VSDFV Vilniaus skyrius neturi pagrindo atšaukti 2017 m. lapkričio 6 d. raginimo Nr. (7.5) R-20386 ir grąžinti 171,00 Eur VSD įmokų. Pareiškėjas pateikė 2017 m. gruodžio 27 d. skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo. VSDFV 2018 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. (9.8) I-691, išnagrinėjusi minėtą skundą, pripažino, kad VSDFV Vilniaus skyrius teisingai apskaičiavo pareiškėjo kaip individualią veiklą vykdančio asmens mokėtinas VSD ir PSD įmokų sumas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Savarankiškai dirbančių asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas), socialinį draudimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas (toliau – Valstybinio socialinio draudimo įstatymas), Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (toliau – Sveikatos draudimo įstatymas), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymai, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 (toliau – Registro nuostatai), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 nutarimu Nr. 647 (toliau – Taisyklės) bei SAV pranešimo apie savarankiškai dirbančius asmenis pateikimo taisyklės, patvirtintos VSDFV direktoriaus 2010 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. V-35. Tais atvejais, kai asmenys pažeidžia teisės normas, reglamentuojančias socialinį draudimą, VSDFV teritorinių skyrių veiksmus nustato Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklės, patvirtintos VSDFV direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-32.

Remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2009 m. gruodžio 31 d.) 7 straipsnio 2 dalimi, savarankiškai dirbančių asmenų, išskyrus asmenis, kurie verčiasi individualia veikla, turėdami verslo liudijimus, valstybinio socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo praėjusiais metais gautų pajamų metinės sumos. Asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, pajamų metinę sumą sudaro Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) deklaruotų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų ir apskaičiuotos mokestinių metų individualios veiklos pajamų mokesčio sumos skirtumas.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, valstybinio socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) suma. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo įmokos (sumokėtų įmokų ir mokėtinų įmokų sumų skirtumas), kai jų bazė priklauso nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, turi būti sumokėtos iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos. Pagal Taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 28 punktą asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis), socialinio draudimo įmokos mokamos nuo praėjusiais metais gautų pajamų metinės sumos. Pajamų metinė suma apskaičiuojama pasibaigus mokestiniams metams pagal metinę pajamų deklaraciją.

Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies ir 18 straipsnio 4 dalies nuostatas asmenys, vykdantys individualią veiklą, kas mėnesį moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos. Šių asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokų bazę sudaro suma, nuo kurios skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojų apskaitai tvarkyti bei mokesčių apskaičiavimo, sumokėjimo ir išskaičiavimo teisingumo kontrolei sudaromas bendras Mokesčių mokėtojų registras, kurį tvarko ir mokesčių mokėtojus registruoja teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos. Registro nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2017 m. balandžio 18 d.) 20.2 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – Registras) tvarkomi tokie draudėjo duomenys, kaip draudėjo kodas, mokesčių mokėtojo kodas, mokesčių mokėtojo pavadinimas, draudėjo įregistravimo ir išregistravimo Mokesčių mokėtojų registre datos, vykdomos veiklos rūšis, veiklos vykdymo pradžios ir pabaigos datos ir kt. Pagal Registro nuostatų 46.2 punktą šiems duomenims įrašyti ar patikslinti naudojami Mokesčių mokėtojų registro duomenys.

Ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas nuo 2000 m. vasario 28 d. iki šiol vykdo individualią veiklą, byloje nėra. Pareiškėjas skunde teigia, kad tiek VSDFV Vilniaus skyrius, tiek VSDFV priėmė neteisėtus sprendimus ir kaip pagrindinį skundo argumentą nurodo, kad mokesčius VSDFV turėjo apskaičiuoti pagal duomenis GPM deklaracijos 1-me lape 21-me laukelyje, o ne pagal „V“ priede nurodyta laukelyje „V8“ pajamų sumą. Teismas, vertindamas šį argumentą, pažymi, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad VMI šio įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka teikia VSDFV ir VSDFV teritoriniams skyriams informaciją, reikalingą socialiniam draudimui vykdyti. Remiantis anksčiau paminėtų Taisyklių 39 punktu, VMI teikia VSDFV informaciją apie savarankiškai dirbančių asmenų gautas pajamų metines sumas, nuo kurių turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Informacija teikiama VMI ir VSDFV duomenų teikimo sutartyje nustatyta tvarka. VMI, teikdama VSDFV duomenis apie individualią veiklą vykdančių asmenų individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas, nurodo požymį, jeigu individualią veiklą vykdantis asmuo savo individualios veiklos pajamas apskaičiavo atimdamas sumą, lygią 30 procentų individualios veiklos gautų pajamų. Tuo atveju, kai pagal VMI teikiamus duomenis nėra požymio, kad asmuo apskaičiavo savo individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas, atimdamas 30 procentų dydžio sumą iš individualios veiklos gautų pajamų, yra laikoma, kad asmuo, skaičiuodamas individualios veiklos pajamas, atėmė visus leidžiamus atskaitymus (įskaitant ir mokėtinas valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas). Taigi VMI duomenis apie individualią veiklą vykdančių asmenų individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas teikia iš Metinės pajamų deklaracijos priedo GPM308V, kuriame ir yra deklaruojamos individualios veiklos pajamos. Tokiu atveju teismas sutinka su atsakovo išvada, kad skaičiuoti individualią veiklą vykdančio asmens VSD ir PSD įmokas pagal duomenis, nurodytus Metinės pajamų deklaracijos 21 laukelyje nėra pagrindo, nes asmens individualios veiklos pajamos yra deklaruojamos Metinės pajamų deklaracijos priede GPM308V. Iš to seka, kad pareiškėjo teiginys dėl pareiškėjo mokėtinų mokesčių sumos apskaičiavimo ne pagal gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos 1-ojo lapo 21 langelyje nurodytą sumą, yra nepagrįstas, kadangi, kaip minėta, VSDFV Vilniaus skyrius neturi galimybės savavališkai nuspręsti, kurią savarankiškai dirbančio asmens pateiktoje gyventojų pajamų mokesčio deklaracijoje ar jos priede nurodytą sumą pasirinkti ir nuo jos skaičiuoti mokėtinų valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų dydį. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių apskaičiuoti mokesčių sumą pagal GPM deklaracijų 1 lapo 21 laukelio duomenis, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad jo 2013 m. gruodžio 20 d. atlikto 2 345 Lt (679 Eur) mokėjimo užskaitymą valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2011 metus, o ne už 2012 metus skolai padengti. Pagal Taisyklių 112 punktą (nuo 2017 m. gegužės 16 d. – 103 punktas), sumokėtos (išieškotos) sumos įskaitomos tokia eilės tvarka: 1 – socialinio draudimo įmokos; 2 – palūkanos; 3 – baudos; 4 – delspinigiai. Jeigu yra ankstesnės eilės skola, vėlesnės eilės skola pradedama įskaityti tik sumokėjus (išieškojus) ankstesnės eilės skolą. Vienos eilės skolos ribose pradedama įskaityti skola už seniausią laikotarpį. VSDFV Vilniaus skyrius pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis paminėta nuostata, pareiškėjo 2013 m. gruodžio 20 d. atliktu 2 345 Lt (679 Eur) mokėjimu padengė jo turėtą valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą už 2011 mokestinius metus, nes, kaip minėta, pirmiausia, draudėjo sumokėtomis lėšomis turi būti dengiamas draudėjo turimas seniausias įsiskolinimas. Taigi pagrindo teigti, kad dėl to buvo pažeistos pareiškėjo teisės, nėra, todėl pareiškėjo reikalavimas įskaityti 2 345,00 Lt (679,00 Eur) mokesčius už 2012 m. negali būti tenkinamas ir yra atmestinas.

Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad VSDFV Vilniaus skyrius, iš VMI gautais duomenimis apie pareiškėjo deklaruotas individualios veiklos pajamas už 2009–2016 metus, teisėtai ir pagrįstai apskaičiavo mokėtinų valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų dydį, pareiškėjo 2013 m. gruodžio 20 d. atliktu 2 345 Lt (679 Eur) mokėjimu padengė valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą už seniausią laikotarpį. VSDFV Vilniaus skyrius ir VSDFV priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Taigi tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėDonatas VansevičiusLiudmila Zaborovska