Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-08-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-628-1189/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-17
Bylos Nr.
II-628-1189/2023
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00047-2023-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Pažeidėjas
A. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-628-1189/2023Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00047-2023-7Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugpjūčio 17 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė,sekretoriaujant E. J.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. B. ir jo atstovui advokatui D. F.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos vyresniosios specialistės L. L. 2023 m. gegužės 16 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0010-ANR_N-85-2023.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – Institucija) vyresnioji specialistė L. L. 2023 m. gegužės 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0010-ANR_N-85-2023 A. B. buvo pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 226 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad 2023 m. balandžio 25 d. apie 12.40 val. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, introskopo patalpoje, introskopo aparatu patikrinus A. B. nešamus daiktus, jo nešamoje kolonėlėje buvo rasti neleistini daiktai, tai yra 11 vienetų mobiliojo ryšio telefonų, 7 vienetai Sim kortelių ir 5 vienetai USB laidų.

Šalies argumentai

A. B. nesutikdamas su nurodytu nutarimu Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams pateikė skundą, kuriuo prašė skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. A. B. savo skundą grindė tuo, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, o apie daromą administracinį nusižengimą jis apskritai nežinojo, nes juo buvo pasinaudota. Savo skunde pareiškėjas nurodė, jog užsiima muzikine veikla, yra didžėjus, savo veiklą reklamuoja socialinio tinklo ,,facebook“ paskyroje. Jam kaip didžėjui į socialinio tinklo paskyrą ,,facebook“ parašė nepažįstamas asmuo, paprašęs, jo surengti koncertą (duomenys neskelbtini) kalėjime, dėl koncerto jis sutiko, nurodydamas, kad jam bus reikalinga didžėjaus įranga, o būtent garso kolonėlės koncerto surengimui. Vėliau jam iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) parašė asmuo ir paprašė jo elektroninio pašto adreso, kad jam būtų suteiktas leidimas atvykti į (duomenys neskelbtini) kalėjimą. 2023 m. balandžio 24 d. jis su nepažįstamu asmeniu, kurio telefono numeris yra (duomenys neskelbtini) susitiko Vilniuje ant Tauro kalno, kad jam būtų perduotos garso kolonėles reikalingos būsimam koncertui. 2023 m. balandžio 25 d. atvykus koncertuoti į (duomenys neskelbtini) kalėjimą jam duotoje kolonėlėje pareigūnai rado neleistinus daiktus, dėl ko jo atžvilgiu buvo surašytas skundžiamas nutarimas. Tai, kad jo atvežtoje kolonėlėje buvo draudžiami daiktai jis neginčija, tačiau nesutinka su tuo, jog administracinį nusižengimą padarė būtent jis, kadangi jis apie neleistinus daiktus gabenamus kolonėlėje nežinojo ir akivaizdu, kad juo pasinaudojo žmogus, kuris jam parašė per socialinį tinklą ,,facebook“. Kartu jis skunde pažymi, kad po įvykio susisiekė su asmeniu, kuris jam perdavė kolonėlę, pokalbį įrašė, perdavė Institucijai, tačiau ji nenustatinėjo nurodyto asmens, taip nenustatinėjo kas padarė administracinį nusižengimą.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į A. B. skundą prašė skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad A. B. žinojo kokioje įstaigoje koncertuos, buvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis, tačiau vis viena į įstaigą įnešė draudžiamus daiktus. Be to A. B. iš pradžių į įstaigą norėjo važiuoti su automobiliu, tačiau pareigūnams neleidus, nustačius, jog aparatūra nėra sunki, jis ir jo draugas nešė aparatūrą per introskopo kabinetą, kur buvo rasti draudžiami daiktai. Kartu Institucija savo atsiliepime nurodė, kad į jos funkcijas neįeina laisvėje esančių asmenų nustatinėjimas, nors pareiškėjas buvo pateikęs susirašinėjimo tarp asmenų nuotraukas, tačiau tie susirašinėjimai nebuvo rišlūs ir aiškūs, todėl nebuvo vertinami kaip pagrįsti įrodymai. Tai pat pažymima, kad tai būtų perteklinis veiksmas, kadangi už ANK 226 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusižengimą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymu uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius, o pareiškėjas realizavo visus ANK 226 straipsnio 1 dalyje padarytus požymius, dėl to Institucija nemato pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo. Kartu atsiliepime Institucija pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, įvertinus tai, byla buvo išnarinėta teismo posėdyje nedalyvaujant Institucijos atstovui (ANK 629, 630 straipsniai).

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad savo skundą palaiko ir paaiškino, jog užsiima didžėjaus veikla, kurią reklamuoja socialiniame tinkle ,,facebook“. Kiek prisimena 2023 m. balandžio 14 d. jam į ,,facebook“ paskyrą parašė kažkoks asmuo, prašydamas pakoncertuoti (duomenys neskelbtini) kalėjime, jis manė, jog jam rašo pareigūnas, ir jis dėl koncerto sutiko, tačiau nurodė, kad jam bus reikalinga koncertinė įranga, kadangi jis tuo metu turėjo tik pultą, tačiau neturėjo kolonėlių. Kolonėlių skolinimasis ar gavimas iš koncerto užsakovo jo veikloje yra normalus dalykas, būna skirtingų tipų kolonėles. Anksčiau apie įkalinimo įstaigas nieko nežinojo, ten bausmę atliekančių žmonių nepažįsta, sutiko koncertuoti gerų tikslų vedinas, manė, jog taip pralinksmins žmones. Vėliau po to, kai jis sutiko koncertuoti, jam parašė, kaip jis suprato policijos pareigūnas, kuriam nurodė savo elektroninio pašto adresą, kuris buvo reikalingas leidimui koncertuoti gauti. Kadangi neturėjo kolonėlių, susiderino su koncerto užsakovu, kad jam tas kolonėles pristatys. 2023 m. balandžio 24 d. jam nepažįstamas asmuo pristatė kolonėles Vilniuje ant Tauro kalno, kolonėles jis iš karto padėjo į mašinos bagažinę ir iš jos išėmė tik jau įkalinimo įstaigoje. Kai kėlė kolonėles nepastebėjo, kad jos svertų kitaip nei kitos kolonėlės, nes jų būna įvairių rūšių. Žmogus perdavęs kolonėles neprisistatė, jie tik sutarė, kad po koncerto jis atvažiuos tų kolonėlių pasiimti. Sekančią dieną su kolega nuvyko į įkalinimo įstaigą, kur buvo patikrinti jų atsinešti daiktai ir jam perduotoje kolonėlėje buvo rasta neleidžiamų daiktų, jo draugo administracine tvarka nebaudė, nes tai jis susirašinėjo ,,facebook“ ir sutarė dėl koncerto, todėl viską pats ir apsiėmė. Juos sulaikius jie buvo patikrinti, parašė paaiškinimus, tačiau Institucija nesiėmė jokių veiksmų, kad išsiaiškintų kas į tą kolonėlę įdėjo draudžiamus daiktus. Po įvykio jis susisiekė su kolonėles perdavusiu asmeniu, iš pradžių jam dar nieko nesakė, paklausė ar jau jis nori atsiimti kolonėles, pastarasis pasakė, kad nenori, tada jis jam pasakė apie, tai, kad kolonėlėje buvo neleistini daiktai, klausė iš kur gavo tas kolonėles, nepažįstamasis paaiškino, kad kolonėles jam perdavė kažkoks asmuo, kuris atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, bet apie neleistinus daiktus nieko nežinojo. Apskirtai jis neneigia, jog tą kolonėlę į įkalinimo įstaigą nešė, tačiau nežinojo apie joje esančius neleistinus daiktus, nes tos kolonėlės netikrino, jo darbe įprasta praktika gauti reikiamus instrumentus koncertui, o anksčiau nėra nieko bendro turėjęs su įkalinimo įstaigomis, todėl nieko blogo ir negalvojo, dar ir dėl to, jog manė, kad bendrauja su pareigūnu, o dar ir buvo gavęs leidimą koncertuoti, visai nepagalvojo, jog gali būti kažkas blogai. Teigia, jog nėra kaltas, nes nežinojo apie kolonėlėje esančius neleistinus daiktus.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkinamas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Šiuo atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucijos 2023 m. gegužės 16 d. nutarimu A. B., remiantis (duomenys neskelbtini) kalėjimo introskopo kabinete atlikta neštų daiktų apžiūra, buvo pripažintas kaltu pagal ANK 226 straipsnio 1 dalį , už tai, kad į įkalinimo įstaigą nešė draudžiamus joje turėti daiktus. Už ką A. B. buvo paskirta administracinė nuobauda – 1000 eurų bauda. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija padarytą administracinį nusižengimą, teigdamas, jog jo nepadarė, nurodydamas, kad įnešti neleistinus daiktus į įkalinimo įstaigą neturėjo tikslo, apie per jį daromą administracinį nusižengimą jis nežinojo.

ANK 226 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą daiktų ir reikmenų įnešimą, perdavimą ar bandymą juos perduoti laisvės atėmimo vietų įstaigoje, sulaikytųjų sulaikymo vietose laikomiems asmenims arba už neteisėtą daiktų ir reikmenų gavimas iš šių asmenų. Vadovaujantis tik šiuo įstatyminiu reguliavimu ir atsižvelgiant į tai, kad atlikus A. B. į įkalinimo įstaigą neštų daiktų apžiūrą, buvo rasta draudžiami daiktai, būtų galima spręsti, kad A. B. padarė ANK 226 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau, norint asmenį pripažinti kaltu padarius įstatymu uždraustą veiką, reikalinga įrodyti, kad konkrečiai tas asmuo yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

ANK 7 straipsnyje yra įtvirtinta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Tuo tarpu ANK 8 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo. Tuo tarpu komentuojamo straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. ANK 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Nepagrįstas pasitikėjimas yra įtvirtintas straipsnio 2 dalyje, kur numatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, tuo tarpu straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nerūpestingumo apibrėžimas – administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Aukščiau aptartas teisinis reguliavimas neabejotinai atskleidžia, jog nepaisant to kokia kaltės forma padaromas administracinis nusižengimas, tačiau jį darantis asmuo turi turėti bendrą supratimą, kad jis apskritai yra tokiame veikime, kuris yra prieštaraujantis įstatymams ir dėl to jam gali kilti atsakomybė, tačiau nepaisant to jis toliau taip veikia. Nagrinėjamos bylos kontekste, vis tik konstatuoti, kaip tai padarė Institucija, kad A. B. tyčiniais veiksmais ir suprasdamas, kad taip elgiantis jam kils atsakomybė, padarė administracinį nusižengimą, tai yra gabeno neleistinus daiktus į pataisos įstaigą, nėra teisinio pagrindo. Kaip matyti iš bylos duomenų ir Institucijos atsiliepimo, pastaroji nesiėmė veiksmų objektyvios tiesos byloje nustatymui, nevertino A. B. į bylą pateiktų duomenų, kas teismo vertinimu sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto Institucijos nutarimo priėmimą.

Tiek teismo posėdžio metu, tiek ir pateiktame skunde A. B. neginčijo aplinkybės, kad į pataisos įstaigą gabeno kolonėlę, kurioje buvo paslėpti neleistini daiktai, tačiau kartu nuosekliai teigė, jog jis užsiima didžėjaus veikla ir buvo gavęs užsakymą koncertuoti (duomenys neskelbtini) kalėjime, o įrangą reikalingą koncertui, šiuo atveju kolonėlę, jam davė užsakovas, kas jo veikloje yra įprasta darbinė praktika, tačiau apie tai, kad kolonėlėje yra neleistini daiktai, jis nežinojo sužinojo tik po patikros introskopo kabinete. Tai, kad į administracinėn atsakomybėn patrauktą A. B. per ,,facebook“ paskyrą kreipėsi asmuo prašydamas surengti koncertą (duomenys neskelbtini) kalėjime patvirtina ir byloje esantis susirašinėjimas, iš kurio turinio be kita ko matyti, kad A. B. nurodo, kad koncertuoti sutiktų, tačiau neturi kolonėlių, o renginio užsakovas nurodo, jog kolonėlės bus, vėliau susirašinėjimas atskleidžia, kad organizatorius nurodo, jog duos vieną kolonėlę, kurią kitas asmuo atveš pas A. B., o pastarasis atsiveš į koncerto vietą, o po koncerto renginio užsakovas, atvažiuos pasiimt kolonėlės iš A. B.. Byloje pateiktas susirašinėjimas epizodiškai vyko nuo 2023 m. balandžio 16 d. iki 2023 m. balandžio 24 d., tai yra iki 2023 m. balandžio 25 d., kada buvo padarytas administracinis nusižengimas. Netikėti aptariamo susirašinėjimo tikrumu nėra pagrindo, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. 2023 m. balandžio 25 d. sulaikytas kolonėlėje gabenantis neleistinus daiktus, iš karto parašė raštišką paaiškinimą apie įvykį, kuriame nurodė analogiškas aplinkybes, kurios buvo aptartos susirašinėjime, o susirašinėjimas buvo teikiamas kaip įrodymas į bylą. Akcentuojama ir tai, kad duodamas paaiškinimus teisminio bylos nagrinėjimo metu A. B. paaiškino, kad su asmeniu, jam perdavusiu kolonėles jis susitiko Vilniuje ant Tauro kalno ir kolonėlės net netikrino, o ją tiesiog įdėjo į mašinos bagažinę ir kitą dieną su ja nuvyko koncertuoti, susitikimą ant Tauro kalno, būsimo koncerto išvakarėse patvirtina ir aukščiau aptartas susirašinėjimas, taip pat analogiškas aplinkybes A. B. nurodė ir savo paaiškinime. Tokiu būdu konstatuoti aplinkybę, kad A. B., žinojo apie kolonėlėje, kurią gabeno į įkalinimo įstaigą, esančius draudžiamus daiktus, nėra objektyvaus pagrindo. Teismas sprendžia, kad A. B. iš esmės, nors ir racionaliai vertinant, elgėsi neatsakingai, vykdamas į įkalinimo įstaigą, nesidomėjo gabenama technika, tačiau bylos duomenimis konstatuota, jog ankstesnės patirties su pataisos įstaigomis A. B. neturėjo, ir sutikdamas koncertuoti bei paimdamas jam suteiktą koncerto užsakovo aparatūrą elgėsi, taip kaip jo darbinėje praktikoje buvo įprasta, neįvertindamas galimos grėsmės, taigi šiuo atveju konstatuotinas pareiškėjo netinkamas situacijos vertinimas, sumenkinant galimas rizikas, sutinkant koncertuoti pataisos įstaigoje, negali būti pagrindu spręsti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltas dėl ANK 226 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, nes apie kolonėlėje paslėptus draudžiamus daiktus A. B. nežinojo. Juo labiau A. B., kaip pats teigė teismo posėdžio metu, manė, jog susirašinėja socialiniame tinkle ,,facebook“ susirašinėja su policijos pareigūnų, kadangi sutikus koncertuoti, pastarasis sutavrkė ir leidimą dėl patekimo į pataisos įstaigą, todėl A. B. akivaizdžiai suklydęs dėl su juo bendraujančio asmens, naiviai pasitikėjo ir asmens perduodamos aparatūros saugumu.

Aukščiau pastraipoje teismo padarytą išvadą dėl A. B. nekaltumo pagal ANK 226 straipsnio 1 dalį patvirtina ir byloje esantis garso įrašas, darytas po 2023 m. balandžio 25 d., kai pareiškėjo į pataisos įstaigą gabentoje kolonėlėje buvo rasti neleistini daiktai. Minėtas garso įrašas buvo darytas pokalbio metu, kuriame kalbėjo A. B. ir asmuo jam perdavęs kolonėlę, tuo tarpu pokalbio turinys atskleidžia, jog pareiškėjas A. B. iš tiesų nežinojo apie gabenamos kolonėlės turinį bei siekia išsiaiškinti kas į kolonėlę sudėjo neleistinus daiktus. Pats pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, jog iš karto po skundžiamo įvykio jis susisiekė su asmeniu, kuris jam perdavė kolonėlę, tačiau jam nepavyko išsiaiškinti kas į kolonėlę sudėjo neleistinus daiktus, nes ir asmuo su kuriuo jis šnekėjo nurodė neaiškias aplinkybes apie kolonėlės gavimą. Esančio pokalbio kontekste, netikėti pareiškėjo paaiškinimais apie tai, kad jis nežinojo apie gabenamos kolonėlės turinį nėra pagrindo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014).

Apibendrinant aukščiau aptartus duomenis, teismas konstatuoja, jog skundžiamas nutarimas yra naikinamas ir administracinė teisena A. B. atžvilgiu nutraukiama neįrodžius jo kaltės. Byloje faktiškai yra nustatyta tik aplinkybė, kad A. B. iš tiesų į pataisos įstaigą atvežė kolonėlę, kurioje buvo neleistini daiktai, tačiau byloje nėra įrodyta, kad apie tų daiktų buvimą A. B. žinojo, priešingai aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad A. B. sutiko koncertuoti pataisos įstaigoje, jei ten bus kolonėlė, vėliau pats užsakovas nurodė duosiąs dar vieną kolonėlę, kurią A. B. ir paėmė, kaip koncerto įrankį, vadovaudamasis darbine praktika, tačiau kolonėlės netikrino. Toks asmens nepatyrimas bei naivus elgesys negali būti vertinamas kaip neabejotinas kaltės įrodymas, o pastarojo elemento nenustačius, asmens atžvilgiu negali kilti administracinė atsakomybė be to visos byloje kylančios abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Šiuo atveju spręstina, jog A. B. nepadarė administracinio nusižengimo ir nors kolonėlę, kurioje buvo neleistini daiktai į pataisos įstaigą atgabeno, tačiau apie tokių daiktų gabenimą nežinojo ir dėl to nėra kaltas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. skundą ir panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos vyresniosios specialistės L. L. 2023 m. gegužės 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0010-ANR_N-85-2023 ir administracinę teiseną A. B. atžvilgiu nutraukti.

Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą (ROIK: 23205489604), grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Gabrielė Kaktienė