Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-02-21 · Administracinė byla Nr. AS-261-166-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-21
Bylos Nr.
AS-261-166-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Stasys Gagys (pran.)
Trečiasis asmuo
Uždarosios akcinės bendrovės „Rojaus apartamentai“
Pareiškėjas
R. K., T. T., S. N., V. D.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybai
Administracinė byla Nr. AS-261 – 166/2009Procesinio sprendimo kategorija 67; 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. vasario 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens Uždarosios akcinės bendrovės „Rojaus apartamentai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. K., T. T., S. N. ir V. D. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai R. K., T. T., S. N. ir V. D. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 1-593 „Dėl sklypo Pylimo g.17 detaliojo plano tvirtinimo“ ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą surengti pakartotiną sklypo Pylimo g.17 detaliojo plano svarstymą dalyvaujant visuomenei.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pareiškėjų skundą priėmėm nagrinėti.

Pareiškėjai 2009 m. sausio 19 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 1-593 „Dėl sklypo Pylimo g.17 detaliojo plano tvirtinimo“ galiojimą iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas ir uždrausti Vilniaus miesto savivaldybei išduoti bet kokius leidimus, susijusius su griovimo ir/ar žemės judinimo darbais ginčo sklype Pylimo g. 17, Vilniuje.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjai motyvavo tuo, kad jiems tapo žinoma, jog detaliojo planavimo ginčo sklype organizatorius UAB „Rojaus apartamentai“ kreipėsi su prašymu į Vilniaus miesto savivaldybę dėl leidimo nugriauti buvusio kino teatro „Lietuva“ pastatą sklype Pylimo g. 17, Vilniuje, išdavimo, o statybos leidimas griovimo darbams vykdyti ir leidimas žemės darbams gali būti išduodamas ir be sklypo detaliojo plano. Nurodė, kad tuo atveju, jeigu nebūtų taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir detaliojo plano galiojimas nebūtą laikinai sustabdytas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėtų teisinį pagrindą išduoti statybos leidimą (leidimus) naujoms statyboms kino teatro „Lietuva“ sklype Pylimo g. 17, ir ginčijamu detaliuoju planu leistos statybos būtų įgyvendintos. Todėl, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, skundo tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, o atkurti buvusią iki ginčijamo akto priėmimo padėtį būtų sudėtinga arba neįmanoma.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 20 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių tenkino iš dalies - laikinai sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 18 d. sprendimo Nr.1-593 „Dėl sklypo Pylimo g.17 detaliojo plano tvirtinimo“ galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Teismas nustatė, kad ginčijamu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 1-593 „Dėl sklypo Pylimo g.17 detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto sklypo, esančio adresu Pylimo g.17, Vilniuje, detaliojo plano sprendiniai numato šiame sklype esančių statinių, tarp jų pastato, kuriame įsikūręs kino teatras „Lietuva“, nugriovimą (I t.,b.1.36-37,39). Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų argumentai, jog nesustabdžius ginčijamo detaliojo plano galiojimo, juo numatytos statybos būtų įgyvendintos, yra pagrįsti, nes išties, nesustabdžius ginčijamo detaliojo plano galiojimo, o trečiajam suinteresuotam asmeniui - tebetęsiant statybas, ypač tuo atveju, jei pareiškėjų skundas būtų patenkintas, gali atsirasti papildomų sunkumų realizuojant teismo sprendimą, o statytojams – žalingų pasekmių.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalis nustato, kokius dokumentus turi pateikti statytojas (užsakovas) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) siekdamas gauti statybos (išskyrus griovimą) leidimą, o šio straipsnio 7 dalis nustato, kokius dokumentus privaloma pateikti siekiant gauti statybos leidimą tik statinį griauti. Atvejus, kuriems esant pastatytas statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) turi būti nugriaunamas, nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 35 straipsnis, kuris numato, kad toks statinys nugriaunamas šiais atvejais: 1) savininko noru; 2) kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose (po to, kai žemės sklypas ar jo dalis arba statinys paimamas visuomenės poreikiams) - per savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą laiką; 3) kai baigėsi laikino statinio naudojimo terminas; 4) kai statinys arba jo dalis yra fiziškai susidėvėję ir kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą nustatytą laiką 5) kai statinys pastatytas ar statomas pažeidžiant šį ar kitus įstatymus, normatyvinius statybos techninius dokumentus - per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą nustatytą laiką 6) kitais Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose numatytais atvejais.

Atsižvelgdama į aukščiau paminėtų LR Statybos įstatymo nuostatų turinį, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju, neatsižvelgiant į tai, jog yra patvirtintas ginčo sklypo detalusis planas, trečiajam suinteresuotam asmeniu ir detaliojo planavimo ginčo sklype organizatoriui UAB „Rojaus apartamentai“ siekiant nugriauti pastatus, esančius ginčo sklype, anksčiau priimtų administracinių aktų pagrindu turi būti išduotas specialus administracinis aktas - statybos leidimas griauti statinį, ir tuo atveju, jeigu toks leidimas būtų išduotas, toks administracinis aktas galėtų būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka, taip pat dėl jo (jų) galiojimo sustabdymo galėtų būti paduodamas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismas pažymėjo, kad statybos leidimas griauti statinį ginčo sklype nagrinėjamu atveju negali būti išduodamas esant sustabdytam ginčo teritorijos detaliojo plano galiojimui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę uždraudžiant atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei išduoti bet kokius leidimus, susijusius su griovimo ir/ar žemės judinimo darbais ginčo sklype Pylimo g. 17, Vilniuje, netenkintinas.

Pareiškėjams išaiškintina, kad jie, gavę nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė UAB „Rojaus apartamentai“ leidimą griovimo darbams sklype adresu Pylimo g. 17, Vilniuje, arba išdavė kitokius administracinius aktus, susijusius su griovimo ir/ar žemės judinimo darbais ginčo sklype, ir nesutikdami su tokiu administraciniu aktus, turi teisę su skundu kreiptis į teismą ABTĮ nustatyta tvarka arba pateikti skundo patikslinimą šioje administracinėje byloje, taip pat turi teisę prašyti teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę sustabdant ginčijamo administracinio akto galiojimą.

III.

UAB „Rojaus apartamentai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 20 d. nutartimi pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Įsiteisėjusia ir galiojančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 200 m. balandžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-677/2008 yra konstatuota, kad visos skundžiamo detaliojo plano rengimo procedūros, atliktos detaliojo planavimo metu, yra teisėtos, todėl nėra pagrindo stabdyti skundžiamo detaliojo plano galiojimo.

2. Neegzistuoja viena iš būtinų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų - tikimybė, kad, galiojant skundžiamajam detaliajam planui, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės.

3. Pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė pažeidžia ekonomiškumo principą, kadangi sukelia didelių nuostolių trečiajam suinteresuotam asmeniui, nepagrįstai varžo jo teises.

4. Pareiškėjai neleistinai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir visais įmanomais būdais siekia užkirsti kelią detaliajame plane įtvirtinto žemės sklypo Pylimo g. 17 vystymo projekto įgyvendinimui.

Atsiliepimas

Pareiškėjai R. K., T. T., S. N. ir V. D. su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad administracinėje byloje Nr. A-146-677/2008 teismas vertino tik Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. (100)-11.81-4678 išdavimo teisėtumą.

LVAT 2005 m. sausio 21 d. nutartyje (Adm. byla Nr. A-14-54-05) konstatavo, kad aiškinant teritorijų planavimo įstatymo nuostatas apeliantų pateikiamu būdu būtų paneigta pati viešojo svarstymo procedūros prasmė – užtikrinti suinteresuotų asmenų galimybę dalyvauti detaliojo plano rengime ir šį procesą įtakoti taip, kad būtų užkirstas kelias jų teisių ir įstatymo saugomų interesų pažeidimams.

Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, nebus užkirstas kelias išduoti statybos leidimą ir pradėti statybos darbus ginčo objekte, dėl to teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu, nepriklausomai nuo to, ar statybos leidimas kaip administracinis aktas bus ar nebus išduotas, ir nepriklausomai bus, ar nebus jis skundimas ABTĮ nustatyta tvarka.

IV.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Taigi, šių priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o, atsižvelgiant į paminėtą, ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas ar sudėtingas. Tai nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir administracinėse bylose Nr.AS5-155/2005, AS5 230/2005. Tad tuo atveju, jei iš bylos medžiagos galima daryti pagrįstą prielaidą, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas arba sudėtingas, yra pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iki teismo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 18 d. sprendimo Nr.1-593 „Dėl sklypo Pylimo g.17 detaliojo plano tvirtinimo“ galiojimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 18 d. sprendimu Nr.1-593 „Dėl sklypo Pylimo g.17 detaliojo plano tvirtinimo“ nuspręsta patvirtinti sklypo Pylimo g. 17 detalųjį planą ir jo sprendinius. Pareiškėjai kreipdamiesi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindžia tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija turės teisinį pagrindą išduoti statybos leidimą naujoms statyboms kino teatro „Lietuva“ sklype Pylimo g. 17, ginčijamu detaliuoju planu leistos statybos būtų įgyvendintos ir kad tretysis suinteresuotas asmuo kreipėsi į atsakovą dėl leidimo nugriauti buvusio kino teatro „Lietuva“ pastatą sklype Pylimo g. 17.

Teisėjų kolegijų konstatuoja, kad pareiškėjo skundžiamas aktas nėra pagrindas pradėti statybos darbus. Šis teisės aktas tėra pagrindas rengti kitus administracinius aktus. Šiuo metu detaliojo plano sprendiniai dar nėra realizuojami, statybos leidimai nėra išduoti ir statybos darbai nepradėti. Be to, net ir išdavus statybos leidimus, pareiškėjai savo teises galėtų ginti ginčydami konkrečius statybos leidimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos medžiagoje nėra įrodymų, jog nesustabdžius ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 18 d. sprendimo Nr.1-593 „Dėl sklypo Pylimo g.17 detaliojo plano tvirtinimo“ galiojimo, iš esmės galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas, tai yra buvusios iki ginčijamo akto priėmimo padėties atkūrimas.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies tenkino pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 18 d. sprendimu Nr.1-593 „Dėl sklypo Pylimo g.17 detaliojo plano tvirtinimo“ akto galiojimą.

Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 20 d. nutartis dalyje, kuria teismas sustabdė ginčijamo akto galiojimą naikintina, o pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 18 d. sprendimu Nr.1-593 „Dėl sklypo Pylimo g. 17 detaliojo plano tvirtinimo“ galiojimą yra atmetamas.

Pareiškėjai taip pat prašė uždrausti Vilniaus miesto savivaldybei išduoti bet kokius leidimus, susijusius su griovimo ir/ar žemės judinimo darbais ginčo sklype Pylimo g. 17, Vilniuje. Šioje dalyje teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jeigu būtų išduotas leidimas griauti statinį, toks administracinis aktas galėtų būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka, taip pat dėl jo (jų) galiojimo sustabdymo galėtų būti paduodamas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrįstumo, todėl atskirojo skundo argumentai dėl pagrindinio pareiškėjų skundo reikalavimo, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 18 d. sprendimo Nr.1-593 „Dėl sklypo Pylimo g.17 detaliojo plano tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo nenagrinėtini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Uždarosios akcinės bendrovės „Rojaus apartamentai“ atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 20 d. nutarties dalį, kuria buvo patenkintas pareiškėjų R. K., T. T., S. N. ir V. D. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdytas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 18 d. sprendimo Nr.1-593 „Dėl sklypo Pylimo g.17 detaliojo plano tvirtinimo“ galiojimas.

Pareiškėjų R. K., T. T., S. N. ir V. D. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmesti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRoma Sabina AlimienėStasys Gagys Romanas Klišauskas