Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą), suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Remiantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus mirties liudijimu AA Nr. 445287, nustatyta, kad Č. K. mirė (duomenys neskelbtini) Remiantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus mirties įrašu Nr. 4584, nustatyta, kad V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro 2023 m. lapkričio 22 d. pažymos apie asmens duomenis matyti, kad Č. K. mirė santuokoje su V. K.. V. K. turi sūnų – V. K.. Santuoka tarp Č. K. ir V. K. sudaryta (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro 2024 m. sausio 29 d. išrašo matyti, kad šiame registre nėra įregistruotų Č. K. sudarytų testamentų, jame taip pat nėra įregistruotų palikėjos Č. K. palikimo priėmimo faktų. Iš Nekilnojamojo turto registro 2024 m. sausio 29 d. išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas 1992 m. sausio 22 d. Gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos pažymos Nr. 93 pagrindu ir registruotas kaip V. K. nuosavybė.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.

Remiantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, V. K. yra mirusios Č. K. sutuoktinis. CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Taigi (duomenys neskelbtini) mirus Č. K., kuri buvo V. K. sutuoktinė, V. K. įgijo teisę į palikėjos Č. K. palikimą.

Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Po Č. K. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymų nustatytą terminą teisės į palikimą įgyvendinimui į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau V. K. palikimą priėmė pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Bylos medžiaga patvirtino, kad V. K. iki palikėjos bei po jos mirties gyveno bute, (duomenys neskelbtini).

Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais bei paaiškinimais, nustatyta, jog per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos V. K. atliko veiksmus, kuriais išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, valdyti jį kaip savą. Pareiškėjo teigimu, po palikėjos Č. K. mirties V. K. ir toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jokie kiti asmenys nėra priėmę Č. K. palikimo ir byloje nebuvo nustatyta duomenų, jog kurie nors kiti asmenys į jį pretenduotų.

Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių teigti, kad V. K. priėmė po sutuoktinės Č. K. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą, atsiradusį po V. K. mirties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 443 straipsnio 5 dalimi, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priėmė po sutuoktinės Č. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), mirusios (duomenys neskelbtini), likusį palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po V. K. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.