- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- I-9431-257/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02168-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- S. P.
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. P. patikslintą skundą atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. P. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu prašydama iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priteisti 9 000 Eur žalos atlyginimo.
Pareiškėja patikslintame skunde nurodo, kad gyvena (duomenys neskelbtini), įmonės (duomenys neskelbtini) kaimynystėje. Nuo 2017 m. gegužės 11 d. ne kartą kreipėsi į atsakovę, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentą bei telefonu į pačios įmonės direktorių dėl (duomenys neskelbtini) teritorijoje skleidžiamo triukšmo lygio viršijimo nakties metu pareiškėjos gyvenamojoje aplinkoje. Nurodo, kad gyvena antrame aukšte, už 5-6 m nuo (duomenys neskelbtini) blokinės tvoros, todėl įmonės teritorija per buto langą matosi labai aiškiai. Nurodo, kad pro pareiškėjos langus įvairiu greičiu ir garsu nuolat pravažiuoja ne tik lengvieji, bet ir sunkiasvoriai krovinių pervežimo automobiliai, ypač ryte ir vakare. Pažymėjo, kad vairuotojai rinkdavosi 5-6 val. ryto, užvesdavo automobilių variklius ir ilgai bei garsiai bendraudavo, kol išsiskirstydavo. 2017 m. gegužės 11 d. pareiškėja Šiaulių miesto savivaldybės tinklapyje pateikė elektroninį skundą bei elektroniniu paštu nusiuntė kelis vaizdo įrašus, kurie patvirtintų skunde išdėstytas aplinkybes. Nesulaukusi atsakymo 2017 m. liepos 11 d. pareiškėja nusiuntė paklausimą dėl skundo nagrinėjimo bei užpildė savivaldybės elektroninėje sistemoje skundą dėl per ilgo skundo nagrinėjimo. Nurodė, kad po šio skundo pateikimo su ja susisiekė savivaldybės administracijos darbuotojas ir kitą dieną dienos metu nuvažiavo į įmonės teritoriją bei užpildė faktinių duomenų patikrinimo aktą. Nurodo, kad 2017 m. liepos 18 d. pareiškėja iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos gavo prieštaringą atsakymą Nr. SG-916-(6.K). Pareiškėja telefonu susisiekė su rašto rengėju, tačiau pastarasis negalėjo patikslinti atsakymo žodžiu, nes visa medžiaga buvo jau atiduota į archyvą. Pareiškėja norėjo pasitikslinti, kodėl vienoje pastraipoje nurodoma, kad teritorija yra valdoma valstybinės žemės sklypo nuomos teise, o kitoje pastraipoje ta pati teritorija yra nurodyta, kaip privati nuosavybė. Pareiškėja mano, kad savivaldybė, nuomodama valstybinę žemę, ne tik turi teisę, bet ir privalo spręsti tokias problemas, privalo tikrinti, ar laikantis normų yra statomi krovininiai automobiliai, nes tai taip pat yra reglamentuota įstatymais. Nurodo, kad šiuo metu ši problema lyg ir išsisprendė – po pareiškėjos langais krovininiai automobiliai statomi labai retai. Nurodo, kad 2017 m. rudenį prasidėjo kita problema (duomenys neskelbtini) spalio mėnesį pradėjo dirbti naktimis. Pažymi, kad nuo įkyriai kaukiančio ventiliatoriaus, kuris stovi pareiškėjos langų lygyje, tapo neįmanoma išsimiegoti ir pailsėti, o rudenį įsigijo oro pūstuvą, juo nupūsdavo lapus, sniegą ir tai darydavo naktimis, tiesiai po pareiškėjos langais. Pareiškėja kreipėsi telefonu į įmonės direktorių, prašydama imtis priemonių pakeisti minėto ventiliatoriaus darbo laiką. Nurodo, kad 2018 m. sausio 26 d. kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentą (toliau – ir Sveikatos centras) su prašymu išmatuoti pareiškėjos bute minėto ventiliatoriaus skleidžiamą garsą. 2018 m. vasario 23 d. gavo atsakymą, tačiau nežinodama, kur kreiptis dėl įmonės teritorijoje naudojamų garsiai veikiančių rankinių prietaisų ir mechanizmų naudojimo nakties metu, savivaldybės internetiniame puslapyje 2018 m. vasario 19 d. uždavė tokį klausimą ir teigia, kad dėl institucijos darbuotojo nekompetencijos gavo visiškai neteisingą atsakymą. Išsiaiškinusi, kad pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 3, 4, 22 straipsniuose numatytas nuostatas, šis klausimas yra priskiriamas savivaldybių institucijų kompetencijai, 2018 m. vasario 22 d. savivaldybės tinklapyje pateikė elektroninį skundą. Į savivaldybės paklausimą 2018 m. kovo 19 d. Sveikatos centras pateikė atsakymą, kuriame aiškiai nurodyta, kad atlikus matavimus buvo nustatytas didesnis nei leidžiamas garso slėgio lygis. 2018 m. kovo 27 d. pareiškėja gavo atsakymą iš savivaldybės administracijos. Nurodo, kad atsakyme į pareiškėjos skundą atmestinai, skubotai, formaliai, nesigilinant į problemą tik atkartotas Sveikatos centro atsakymas. Pareiškėja skunduose nurodė Triukšmo prevencijos Šiaulių miesto viešosiose vietose taisyklių punktus, kurių, pareiškėjos nuomone, (duomenys neskelbtini) nesilaikė ir todėl pareiškėja kreipėsi į savivaldybės administraciją. Nurodo, kad iš pateikto atsakymo liko visiškai neaišku, kodėl nebuvo tenkintas pareiškėjos prašymas ir savivaldybės administracija, gavusi informaciją iš Sveikatos centro apie užfiksuotą viršytą triukšmo ribinį dydį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsniu neįvykdė savo pareigos ir nepareikalavo triukšmo šaltinio valdytojo keisti triukšmo šaltinio naudojimo trukmę, pradžios ir pabaigos laiką, nes ventiliatorius ir toliau būdavo įjungiamas 6 val. ryto. Pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo nuostatas, tokio lygio triukšmas gali būti tik nuo 7 val. ryto. 2017 m. liepos mėnesį pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių. 2017 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymoje Nr. 4D-2018/2-481 nurodyta, jog pareiškėjos skundas dėl Šiaulių miesto savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo) yra pagrįstas. Minėtoje Seimo kontrolieriaus pažymoje konstatuota, kad Šiaulių miesto savivaldybė netinkamai vykdė jai priskirtą triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinio valdymo įgyvendinimo funkciją, galimai netinkamai organizavo darbą, kad pareiškėjai būtų pateikti motyvuoti atsakymai. Nurodo, kad nuo nuolatinio streso ir įtampos pašlijo sveikata: dėl nuolatinės įtampos bei skleidžiamo triukšmo sutriko miegas, dėl to sumažėjo darbingumas, prasidėjo problemos su klausa. Dėl nuolat pradėjusių užgulti ausų, ausyse atsiradusio ūžimo 2018 m. vasario mėnesį kreipėsi į gydytoją ir buvo paskirtas gydymas, o sveikatos būklei nepagerėjus, išduotas siuntimas konsultacijai į Kauno klinikas. Nurodo, kad kai ventiliatorius vėl pradėjo garsiai veikti iki jo sutvarkymo, triukšmo sukelto streso, trikdomo ryte miego, įmonės primesto gyvenimo ritmo, padariniai buvo gerokai skaudesni – staiga apkurto viena ausimi, dėl to 2018 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į medikus, o nuo 2018 m. lapkričio 7 d., diagnozavus ūmų klausos nervo uždegimą, nedelsiant buvo paskirtas stacionarus gydymas. Nurodo, kad prieš 2018 m. lapkričio 7 d. paskiriant stacionarų gydymą, lėtinėmis ligomis nesirgo, kraujospūdis normalus, sveikai maitinasi, sportuoja, negeria, nerūko, dirba patinkantį, streso nekeliantį darbą, galvos traumų nėra turėjusi. Pažymėjo, kad dėl to, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija savo neveikimu neužkirto kelio ir leido nesilaikyti bei grubiai pažeidinėti Triukšmo prevencijos Šiaulių miesto viešosiose vietose taisykles, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą, įmonė nuolat ir ilgą laiką pažeidinėjo pareiškėjos teises į ramų poilsį ir gyvenimą, dėl nuolatinio streso ir poilsio trūkumo pareiškėjos sveikata buvo sutrikdyta taip, kad dvi savaites teko gydytis stacionare, klausa iki šiol nėra atsistačiusi. Nurodo, kad būtent dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) patyrė neturtinę žalą. Nors Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2019 m. rugpjūčio 12 d. pateiktame rašte Nr. S-6-762 teigia, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija nėra atsakinga už pareiškėjos sveikatos sutrikdymus ir neturi pareigos atlyginti neturtinę žalą, tačiau pareiškėja mano, jog aukščiau skunde nurodytos aplinkybės šiuos atsakovo argumentus paneigia. Būtent Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmai (neveikimas) ir pareiškėjos patirta neturtinė žala yra siejama priežastinio ryšio.
Atsiliepimas
Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos pateiktas skundas neatitinka formos ir turinio reikalavimų. Nurodo, kad pareiškėja teikia skundą dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus A. B. 2019 m. rugpjūčio 12 d. rašto Nr. S-6-762, tačiau neįrodinėja minėto administracinio akto priėmimo pagrįstumo, teisėtumo teisės normomis, nenurodo, kaip pareiškėjos teisės ir pareigos buvo pažeistos skundžiamu atsakovės priimtu administraciniu aktu, taip pat neaišku, kaip konkretus administracinis aktas susijęs su pareiškėjos nurodyta patirta neturtine žala. Mano, kad iš esmės skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje nustatytų skundo turinio ir formos reikalavimų. Nurodo, kad iš pareiškėjos pateikto skundo matyti, kad atsakovės veiklos neteisėtumą grindžia tuo, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija nevykdė jai priskirtų funkcijų triukšmo valdymo srityje, t. y. įmonei (duomenys neskelbtini) savo neveikimu neužkirto kelio ir leido nesilaikyti bei grubiai pažeidinėti Triukšmo prevencijos Šiaulių miesto viešosiose vietose taisykles, dėl to patyrė neturtinę žalą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja neįrodinėja, dėl kokio konkretaus atsakovo administracinio akto arba veiksmo (neveikimo) patyrė neturtinę žalą. Nurodė, kad savivaldybių institucijos vykdo triukšmo, kylančio atliekant statybos darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolę Vyriausybės nustatyta tvarka, atlieka triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių laikymosi kontrolę. Nurodo, kad savivaldybės administracijai nėra ir nebuvo suteikta kompetencija atlikti Valstybinės triukšmo kontrolės vykdymo procedūrų, Atsakovei teisės aktais suteikta kompetencija kontroliuoti triukšmo šaltinių skleidžiamą garsą, kurių valdytojai yra ūkio subjektai, kylančio atliekant statybos darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose. Kontrolę dėl kitų triukšmo šaltinių, kurių valdytojai yra ūkio subjektai, skleidžiamo triukšmo atlieka Sveikatos centras teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėja reikalavimą Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais bei taisyklėmis, nurodydama, kad atsakovas gavęs informaciją iš Sveikatos centro apie užfiksuotą viršytą triukšmo ribinį dydį, vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsniu neįvykdė savo pareigos ir nepareikalavo triukšmo šaltinio valdytojo keisti triukšmo šaltinio naudojimo trukmę <...> pagal Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą, savivaldybių institucijos privalo reikalauti, kad triukšmo šaltinio valdytojai tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo trukmę. Nesutikdami su šiuo pareiškėjos teiginiu, nurodė, kad atsakovei faktas, kad yra užfiksuotas viršytas triukšmo ribinis dydis, tapo žinomas iš pareiškėjos 2018 m. vasario 22 d. atsakovei pateikto skundo. Atsižvelgiant į tai, atsakovė taikyti Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnyje numatytus veiksmus gali tik gavusi Sveikatos centro prašymą. Šiuo atveju atsakovei Sveikatos centras tokio pobūdžio prašymo dėl (duomenys neskelbtini) neteikė, todėl Triukšmo valdymo įstatymo 2 dalies 1 punkte numatytas apribojimas, atitinkamai ir Taisyklių 22.1 papunktis – apriboti stacionariųjų triukšmo šaltinių veiklą, nebuvo taikytas. Pažymėjo, kad atsakovė pareiškėjos 2018 m. vasario 22 d. skundą nagrinėjo iš esmės, 2018 m. kovo 12 d. raštu Nr. S-743 „Dėl prašymo persiuntimo“ kreipėsi į Sveikatos centrą. Sveikatos centras patikrinimo aktu Nr. (6-12. 4.80)PA-521 iki 2018 m. balandžio 24 d. įpareigojo (duomenys neskelbtini) pašalinti nustatytus pažeidimus. TVĮ 22 straipsnio 3 ir 4 dalyse valstybės ir savivaldybių institucijoms suteikta vienoda kompetencija teikti asmenims triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo reikalavimus per tuos pačius TVĮ nustatytus reikalavimų įvykdymo terminus, todėl atsakovė nebeinicijavo šių priemonių taikymo. Atsižvelgiant į pareiškėjos 2018 m. vasario 22 d. skundą, atsakovė 2018 m. kovo 16 d. nuvyko į įmonę (duomenys neskelbtini) ir patikrino faktinius duomenis vietoje. 2018 m. vasario 22 d. skundu pareiškėja prašė supažindinti įmonės vadovą su Taisyklių 9 punktu, tačiau šis prašymas nebuvo tenkintas, kadangi buvo skundžiamasi dėl triukšmo, keliamo komercinės paskirties žemės sklype (duomenys neskelbtini), o ne dėl pareiškėjos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje aplinkoje naudojamų rankinių prietaisų ir kitų judančių mechaninių įrenginių. Pažymėjo, kad pareiškėja po 2018 m. vasario 22 d. skundo problemos dėl užvedamų transporto priemonių keliamo triukšmo ir teritorijos valymo įrangos keliamo triukšmo nebekėlė. Atsakovė 2018 m. birželio 18 d. raštu Nr. (6-12 15.6.1.E)2 Sveikatos centro buvo informuota, kad pažeidimai buvo pašalinti. Pareiškėja teikdama skundą nurodo, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jai pablogėjo klausa. Kaip įrodymą, apie sutrikusią sveikatą pareiškėja pateikė 2018 m. gruodžio 6 d. medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, tačiau vien iš pateiktos pažymos negalima daryti išvados, jog būtent tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir suprastėjusios pareiškėjos klausos yra priežastinis ryšys. Pareiškėja skunde neturtinės žalos atlyginimo, žalos kilimo aplinkybes išdėstė labai abstrakčiai, nėra aiškiai bei konkrečiai įvardijamos žalos atsiradimo sąlygos. Pareiškėja teikdama skundą prašo priteisti 9 000 eurų neturtinės žalos, tačiau nepateikia jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių, jog ji patyrė realią žalą, taip pat nenurodo, kaip ir kokiais įrodymais remdamasi pareiškėja apskaičiuoja prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Tačiau atsakovė teigia, kad jei teismas, nagrinėdamas bylą, įžvelgtų atsakovės veiksmų mažareikšmius formalius pažeidimus, nustatytų faktą, jog viešojo administravimo subjektų padarytas pažeidimas pareiškėjai sukėlė laikiną nepatogumą, vertintiną kaip neturtinė žala, pažeidimo konstatavimas būtų pakankama ir teisinga pareiškėjos teisių gynimo priemonė, atmetant jos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš galimai neteisėtų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos veiksmų, nevykdant jai priskirtų funkcijų triukšmo valdymo srityje.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas.
Atsakovė nurodė, kad skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje numatytų skundo turinio ir formos reikalavimų. Pareiškėja neįrodinėja 2019 m. rugpjūčio 12 d. rašto Nr. S-6-762 „Dėl gautos pretenzijos“ priėmimo pagrįstumo, teisėtumo teisės normoms, nenurodo, kaip pareiškėjos teisės ir pareigos buvo pažeistos, todėl prašo šiuo pagrindu patikslintą skundą atmesti.
Atsakovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas praktiką yra nurodęs, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra laikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų, dėl kurių galbūt ir kilo žala, panaikinimo, todėl klausimas dėl turtinės žalos atlyginimo gali būti sprendžiamas atskirai ir, esant nustatytoms sąlygoms civilinei atsakomybei atsirasti, turi būti sprendžiama dėl turtinės žalos atlyginimo būdo ir/ ar dydžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-827/2011, 2013 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-11/2013, 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552 -314/2013).
Byloje nustatyta, kad S. P. 2017 m. gegužės 11 d. kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją su skundu dėl (duomenys neskelbtini) teritorijoje keliamo triukšmo. 2017 m. liepos 11 d. pareiškėja pakartotinai kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją, nurodydama, kad į aukščiau minėtą skundą jai nebuvo pateiktas atsakymas. 2017 m. liepos 18 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracija pareiškėjai raštu Nr. SG-916-(6.1K) „Dėl prašymo“ nurodė, kad skyriaus pareigūnai pagal kompetenciją atlikę patikrinimą pažeidimų nenustatė. 2018 m. vasario 22 d. pareiškėja pateikė skundą Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl (duomenys neskelbtini) teritorijoje ventiliatoriaus keliamo triukšmo. 2018 m. kovo 27 d. pateikė atsakymą Nr. SSA-131, kuriame nurodė, kad buvo nuvykę į įmonės teritoriją ir gavo įmonės įsipareigojimą, kad iki 2018 m. balandžio 24 d. šalia triukšmą skleidžiančio šaltinio bus pastatyta triukšmą sugerianti sienelė. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas 2018 m. vasario 23 d. Nr. (6-12 4.80)2-7305 „Dėl gauto skundo“ nustatė, kad veikiant įmonės ventiliatoriui nustatytas ekvivalentinis garso slėgis 41,6 dB (viršijo Lietuvos higienos normos HN 33:2011 leidžiamą 35 dB ekvivalentinį garso slėgio lygį), atsižvelgiant į tai įmonės administracija įpareigota pašalinti nustatytus Lietuvos higienos normos HN 33:2011 pažeidimus. 2018 m. kovo 12 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracija persiuntė pareiškėjos S. P. skundą dėl (duomenys neskelbtini), nakties metu vykdomos veiklos keliamo triukšmo. Sveikatos centras atsakydamas atsakovei 2018 m. kovo 19 d. rašte Nr. (6-12 4.80E)2-11227 „Dėl S. P. prašymo“ nurodė, kad (duomenys neskelbtini) administracija patikrinimo aktu Nr. (6-12.4.80)PA-521 iki 2018 m. balandžio 24 d. įpareigota pašalinti Lietuvos higienos normos HN 33:2011 pažeidimus. 2018 m. birželio 8 d. raštu Nr. (6-12 15.6.1.E)2 „Dėl grįžtamosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės (duomenys neskelbtini) nurodė, kad grįžtamosios kontrolės metu S. P. gyvenamajame kambaryje ir gyvenamojoje aplinkoje (duomenys neskelbtini) ventiliatorių keliamas triukšmas neviršijo Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkte reglamentuojamų triukšmo ribinių dydžių. 2019 m. liepos 24 d. pareiškėja S. P. kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybę su pretenzija „Dėl žalos atlyginimo“ dėl 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. 2019 m. rugpjūčio 12 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracija raštu Nr. S-G-762 „Dėl gautos pretenzijos“ pareiškėjai nurodė, kad nėra atsakinga už pareiškėjos sveikatos sutrikdymus ir neturi pareigos atlyginti padarytą žalą. Neturtinę žalą pareiškėja grindžia 2018 m. gruodžio 6 d. VšĮ Šiaulių centro poliklinikos medicinos dokumentų išrašu/siuntimu, kuriame nurodyta, kad ji klausos sutrikimu serga nuo 2018 m. vasario mėnesio. Diagnozė – (duomenys neskelbtini).
Tam, kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. Svarbu tai, kad neteisėta veika gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir dėl neteisėto veiksmų neatlikimo, jų neteisėto vilkinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1286/2006).
Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Todėl teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sąlygų, būtinų valstybės ir savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokią ar kitokią išvadą.
Vienas iš atsakomybės elementų – neteisėti veiksmai. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).
Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas nustato triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką. Šio įstatymo tikslas – reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą siekiant išvengti klausos sutrikimų ar netekimo, apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio. Tokios pačios nuostatos įtvirtintos ir Triukšmo prevencijos Šiaulių miesto viešose vietose taisyklėse, patvirtintose Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T-89 (toliau – ir Taisyklės), kurių tikslas – reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas viešosiose vietose, valdymą, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio ir užtikrinti žmonių gyvenimo kokybę Šiaulių mieste.
Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnyje numatyta savivaldybių institucijų kompetencija triukšmo prevencijos srityje. Šio straipsnio 2 dalies 6–10 punktuose numatyta, jog savivaldybės įgyvendina savivaldybės tarybos patvirtintuose savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose numatytas triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones; įgyvendina triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, įtrauktas į regionų plėtros planus; organizuoja triukšmo stebėsenos (monitoringo) tyliosiose zonose atlikimą; vykdo triukšmo, kylančio atliekant statybos darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolę Vyriausybės nustatyta tvarka; atlieka triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių laikymosi kontrolę; atlieka kitas triukšmo valdymo funkcijas, numatytas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose. Triukšmo prevencijos Šiaulių rajono viešose vietose taisyklėse numatyta, jog šių taisyklių vykdymo kontrolę atlieka Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, teisės aktais įgaliotos institucijos. Taigi, iš to, kas aptarta aukščiau, darytina išvada, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracija turi pareigą rūpintis, kad nebūtų pažeidžiamos įstatymų nuostatos dėl triukšmo ir jo prevencijos vykdymo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja S. P. į savivaldybę su skundu dėl (duomenys neskelbtini) teritorijoje keliamo triukšmo kreipėsi 2017 m. gegužės 11 d. Teismas konstatuoja, kad atsakovė, gavusi pareiškėjos skundą, nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdama įgyvendinti jai įstatymais pavestas funkcijas. Atsakovė tik 2018 m. kovo 12 d. raštu Nr. S-743 po pakartotinių pareiškėjos S. P. skundų kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentą dėl (duomenys neskelbtini), nakties metu vykdomos veiklos keliamo triukšmo. Nepriklausomai nuo to, kad skirtingais laikotarpiais pateiktuose skunduose triukšmo šaltinis skiriasi, tačiau atsakovė, veikdama savo pagal kompetenciją, turėjo pareigą informuoti Sveikatos centrą apie galimai viršytą triukšmo lygį, tačiau neveikė pakankamai atidžiai ir rūpestingai.
Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 6 punkte numatyta, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras vykdo stacionarių triukšmo šaltinių veiklos valstybinę visuomenės sveikatos kontrolę triukšmo prevencijos zonose.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas 2018 m. kovo 19 d. raštu Nr. (6-12 4.80 E)2-11227 „Dėl S. P. prašymo“ nurodė, kad įmonės (duomenys neskelbtini) administracija patikrinimo aktu Nr. (6-12.4.80)PA-521 iki 2018 m. balandžio 24 d. įpareigota pašalinti nustatytus Lietuvos higienos normos HN 33:2011 pažeidimus. (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 6 d. raštu Nr. 2 informavo Sveikatos centrą apie ventiliatoriaus keliamo triukšmo lygio mažinimo priemonių planą, kuriame nurodoma, kad iki 2018 m. balandžio 24 d. šalia triukšmą skleidžiančio šaltinio – ištraukiamojo ventiliatoriaus bus pastatyta triukšmą sugerianti, nekreipianti sienelė – atitvaras. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas 2018 m. birželio 8 d. raštu Nr. (6-12 15.6.1.E)2 „Dėl grįžtamosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės (duomenys neskelbtini) nurodė, kad grįžtamosios kontrolės metu S. P. gyvenamajame kambaryje ir gyvenamojoje patalpoje (duomenys neskelbtini) ventiliatorių keliamas triukšmas neviršijo Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkte reglamentuojančių triukšmo ribinių dydžių. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. balandžio 25 d. rašte Nr. (6-12 4.80E)2 „Dėl jūsų (S. P.) skundo“ atlikęs pakartotinę triukšmo lygio kontrolę nurodė, kad nustatyti triukšmo dydžiai neviršijo Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 reglamentuojamų ribinių triukšmo dydžių dienos metu, pastovus triukšmas gyvenamosiose patalpose ir jų aplinkoje vertinamas pagal ekvivalentinį garso slėgio lygį.
Teismas konstatuoja, kad atsakovė laiku nesiėmė jai teisės aktais nustatytų funkcijų ir susidariusią situaciją vengė tinkamai išspręsti, t. y. į instituciją, kurios kompetencija yra triukšmo lygio kontrolės funkcija, kreipėsi ne iš karto ir tik po pakartotinių pareiškėjos kreipimųsi į atsakovę.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-858-1810-12 pažymėjo, kad asmuo, patyręs žalą, turi teisę į visišką žalos atlyginimą, kuri sugrąžintų jį į tokią padėtį, kokia egzistuotų, jei žala nebūtų atsiradusi <...> Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad doktrinoje priežastinio ryšio nustatymas yra siejamas su conditio sine qua non (būtina, privaloma sąlyga) testu: siekiant konstatuoti, kad atsakovo neteisėtas veikimas buvo pareiškėjo patirtos žalos faktinė priežastis, būtina nustatyti, ar pareiškėjo patirta žala būtų kilusi, jei atsakovas nebūtų veikęs neteisėtai.
Pareiškėja patikslintame skunde neturtinę žalą grindžia sveikatos sutrikimu, t. y. klausos sutrikimo, kuris atsirado dėl nuolatinės įtampos ir streso dėl susidariusios situacijos bei triukšmo. 2018 m. gruodžio 6 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad pareiškėja serga nuo 2018 m. vasario mėnesio. 2019 m. lapkričio 15 d. VšĮ Šiaulių centro poliklinika pateikė medicininius duomenis apie pareiškėjos sveikatos būklę. Iš medicininių duomenų anamnezės matyti, kad pareiškėją vargina bloga klausa dešine ausimi, 2018 m. gruodžio mėnesį gydėsi dėl ūmaus nerito stacionare. Pagerėjimo nėra. Vaikystėje sirgusi otitais. Dešinėje ausyje labai ūžia. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja ir praeityje yra turėjusi sveikatos sutrikimų, susijusių su ausų uždegimu, teismas negali konstatuoti, kad tarp atsakovės neveikimo ir suprastėjusios pareiškėjos klausos yra priežastinis ryšys. Teismas konstatuoja, kad vaikystėje turėti ausies uždegimai liudija, kad pareiškėja ir praeityje yra turėjusi sveikatos sutrikimų, susijusių su klausa. Pareiškėja taip pat nepateikė jokių kitų įrodymų, kad tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjos sveikatos yra priežastinis ryšys, todėl teismas sprendžia, kad atsakovės netinkamas veikimas nagrinėjant pareiškėjos skundus nebuvo tokio intensyvumo, kad galėtų būti susijęs priežastiniu ryšiu su pareiškėjos pablogėjusia sveikata.
Kaip jau minėta, materialinė atsakomybė atsiranda tada, kai yra visos sąlygos tokiai atsakomybei atsirasti, nesant bent vienos iš jų, materialinė atsakomybė negalima. Įvertinęs faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas iš atsakovės priteisti atlyginti žalą yra nepagrįstas, nes nėra įrodytos visos sąlygos atsakovės atsakomybei kilti, t. y. teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp atsakovės neveikimo ir sveikatos sutrikimo kaip vienos iš sąlygų atsakovės atsakomybei kilti.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos S. P. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.