Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2025-08-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1652-1113/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-08-28
Bylos Nr.
1-1652-1113/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28134-2025-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Renata Maziliauskienė
Kaltinamasis
M. R.
Nukentėjusysis
S. U.
Advokatai
Algirdas Zakrasas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1652-1113/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28134-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.9.9; 1.2.4.6.2.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; 2.12.2.8 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 28 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė,sekretoriaujant Ilonai Gedminei,dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui,kaltinamajam M. R., jo gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,nukentėjusiajai S. U.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, deklaruota ir faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. R. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį - sugyventinę S. U., o būtent: 2025 m. rugpjūčio 8 d. apie 02:25 val. namuose, adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu trenkė nukentėjusiajai S. U. į kairę veido sritį, taip sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - poodinę kraujosruvą kairės akies vidinio kampo -kairės akies apatinio voko - kairio skruosto srityje.

2. M. R. posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 8 d., naktį, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose jis gyvena kartu su nukentėjusiąja S. U., miegamajame, jiems būnant lovoje, kilo ginčas su nukentėjusiąja, dėl gyvenimiškų situacijų. Konflikto metu jis dešine ranka trinktelėjo nukentėjusiajai kumščiu į veido sritį. Prieš tai kartu išgėrė 2 butelius trauktinės „Čepkelių“, 0,5 litro talpos. Jis jautėsi nestipriai apsvaigęs. Jo išgertas alkoholis, turėjo įtakos jo veiksmams, blaivus taip nebūtų pasielgęs. Po to matė paraudimą nukentėjusiajai ties kaire akim, vėliau matė „mėlynę“ po akimi. Nukentėjusioji po patirto smūgio verkė, mano, kad ji galėjo jausti skausmą. Po smūgio, nukentėjusioji išėjo pas jo tėvus, pasakyti ką jis padarė. Jis iškvietė policijos pareigūnus. Dėl savo veiksmų gailisi. Nukentėjusiosios jis atsiprašė, ši atleido. Kartu gyvena jau 2,5 metų, planuoja toliau tęsti bendrą gyvenimą. Jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 1600 Eur, neatskaičius mokesčių. Turi kreditą už butą apie 14 000 Eur, greitųjų kreditų daugiau kaip už 10 000 Eur. Mano, kad įmoka į nukentėjusių fondą būtų jam sunki našta. Per mėnesį už kreditus moka – 550 Eur, be mokesčių. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam su nukentėjusiąja susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

3. Nukentėjusioji S. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su kaltinamuoju susitaikė ir jam atleido, civilinio ieškinio nereiškia. Prašo atleisti kaltinamąjį M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės, šiam susitaikius su nukentėjusiąja, ir bylą nutraukti.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 426 ir 432 straipsnių nuostatomis, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažįsta esąs kaltas, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis ir jo gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

5. Be paties kaltinamojo M. R. visiško prisipažinimo teisme, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:

5.1. M. R., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, kaltę pripažino ir parodė, kad S. U. yra jo sugyventinė, kartu gyvena apie 2,5 metų, veda bendrą ūkį. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini), gyvena dviese, vaikų neturi. 2025 m. rugpjūčio 7 d. apie 17-18 val., jis su S. namuose buvo dviese ir nusprendė išgerti alkoholio. Alkoholį vartojo abu. Viskas buvo gerai, nesipyko. Toliau vartojant alkoholį tarp jo su S. kilo žodinis konfliktas, dėl buitinių priežasčių. Labiau konfliktavo S., jis buvo ramesnis. Apie 02:20 val., jau su S. atsigulė į lovą, ruošėsi miegoti. Jiems gulint lovoje ir toliau žodžiu konfliktuojant S. jam vieną kartą delnu sudavė per veidą (neskaudėjo, fizinis skausmas sukeltas nebuvo) tada jis automatiškai vieną kartą kumščiu sudavė S. į veido sritį. S. pašoko iš lovos, nubėgo į virtuvę pasiėmė peilį ir atėjusi į kambarį pradėjo šaukti, kad ji pasiskųs broliams. Grasinimų jo atžvilgiu nebuvo. Jis vis jai sakė padėti peilį, sakė, kad iškvies policiją. S. padėjo peilį ir pasakė, kad eina pas jo mamą papasakoti kas nutiko. Jo mama yra N. R. gyvena toje pačioje laiptinėje kaip ir jie. Kai S. išėjo, jis iškvietė pareigūnus. Pareigūnams papasakojo, kas įvyko. Tada pareigūnas nuėjo pas jo mamą, kur buvo S., ji papasakojo savo versiją ir jį sulaikė. Pas S. jis matė kraujosruvą po kaire akimi. Įvykio metu buvo dviese. Labai gailisi dėl savo tokio elgesio, norėtų S. atsiprašyti ir susitaikyti (b. l. 77–80);

5.2. M. R., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu papildomai, parodė, kad prisipažįsta pilnai padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Apie tai jau davė pilnus ir išsamius parodymus ir jų keisti neketina. Tai yra prisipažįsta, kad 2025 m. rugpjūčio 8 d. apie 2:30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jis savo sugyventinei S. U. trenkė vieną kartą kumščiu į veido sritį ir taip sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė pranešime apie įtarimą nurodytą sužalojimą. Kadangi po įvykio S. nubėgo pasiskųsti jo mamai, tai supykęs paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė, kad S. puolė ant jo su peiliu ir sudavė vieną kartą delnu per veidą. Tą patį pasakė ir apklausos metu. Atsiprašo, kad suklaidino pareigūnus. Kaip minėjo, prisipažįsta pilnai padaręs nusikalstamą veiką, labai gailisi dėl savo tokio elgesio, S. atsiprašė ir susitaikė (b. l. 86–89);

5.3. Nukentėjusioji S. U., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. R. yra jos sugyventinis, kartu gyvena apie 2,5 metų. Veda bendrą ūkį. Gyvena kartu adresu (duomenys neskelbtini), butas priklauso M.. Mažamečių vaikų neturi, gyvena dviese. Santykiai su M. geri, niekada nėra smurtavęs. 2025 m. rugpjūčio 7 d. apie 18:00 val., namuose abu su M. nusprendė išgerti trauktinės. Viskas buvo gerai, sėdėjo kambaryje, gurkšnojo alkoholį, nors ji M. sakė, kad nenori gerti, nes blogai jaučiasi. M. vis įkalbinėjo toliau gerti su juo ir vis pylė alkoholį į taurelę. Jiems toliau sėdint ir kalbantis, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, dėl to, kad ji pasakė, kad M. draugai jo negerbia. Buvo kambaryje, jau gulėjo lovoje, nes buvo apie 02:25 val., nakties. Jiems gulint lovoje ir žodžiu konfliktuojant M. atsisuko į ją ir vieną kartą kumščiu trenkė jai į kairę veido pusę, jai skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Po tokio jo veiksmo ji atsisėdo ir pradėjo klausti: „kaip tu taip pasielgei?“, jis pradėjo sakyti, kad ji to nusipelnė. Ji pasakė, kad eina pas jo mamą viską papasakoti, ir išėjo. M. mama yra N. R., kuri gyvena toje pačioje laiptinėje. Ji nuėjo pas jo mamą ir viską papasakojo. Jai būnant pas M. mamą, į butą atėjo M. ir pareigūnai. Jis pats išsikvietė pareigūnus. Pareigūnams ji paaiškino situaciją ir jie M. sulaikė. Atvykę medikai ją apžiūrėjo vietoje, į ligoninę nevyko. Po smūgio jai iškart atsirado kraujosruva kairėje akyje. Pas ekspertus nuvyks. Civilinio ieškinio tvarka jai išaiškinta, jį pateiks ikiteisminio tyrimo eigoje. Įvykio metu buvo dviese. Taikytis su M. ikiteisminio tyrimo byloje nesutinka (b. l. 35–38);

5.4. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta: kad 2025 m. rugpjūčio 8 d. apie 03:25 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, neblaivus (0,97 prom.) M. R. sumušė neblaivią (0,96 prom.) sugyventinę S. U.. Įvykio vietoje moterį apžiūrėjo atvykę medikai, į gydymo įstaigą nukentėjusioji nepristatyta. Informuotas Specializuotas kompleksinės pagalbos centras. Namuose nepilnamečiai negyvena. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota. M. R. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių apskrities VPK areštinę (b. l. 6–9);

5.5. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje ROIK 01250004959503 nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), apie 03 val. 30 min., pasitiko pranešėja S. U., kuri nurodė, kad išgertuvių metu, žodinio konflikto metu, S. U. sugyventinis M. R. miegamajame kambaryje ranka trenkė moteriai į veido sritį, ko pasekoje sužalojo kairę akį, daugiau apie įvykio aplinkybes moteris nieko paaiškinti negalėjo. S. U. patirtą skausmą vertina 9 balais iš 10. M. R. paaiškino, jog gailisi, kad sudavė savo sugyventinei, ir jos atsiprašė. Bendraujant su minėtais asmenimis nuo šių sklido alkoholio kvapas, alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARRF-0071, patikros sertifikato Nr. 2360051, galiojančio nuo 2025-05-29 iki 2025-11-28, S. U. nustatytas 0,96 prom. girtumas. Tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu M. R. nustatytas 0,97 prom. girtumas (b. l. 10–13);

5.6. iš įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 8 d. užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu fotografuota, niekas nepaimta (b. l. 14–22);

5.7. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus S. U., jos veido kairėje pusėje matoma raudona dėmė (b. l. 49–56).

5.8. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 900/2025(04) nurodyta, jog S. U. nustatytas sužalojimas: poodinė kraujosruva kairės akies vidinio kampo-kairės akies apatinio voko-kairio skruosto srityje, kuris kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 60).

2. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

3. Byloje ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pagrindu teismas konstatuoja, jog M. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia vieną kartą kumščiu trenkė nukentėjusiajai S. U. į kairę veido sritį, taip sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - poodinę kraujosruvą kairės akies vidinio kampo - kairės akies apatinio voko - kairio skruosto srityje, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį - sugyventinę S. U.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog M. R. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

4. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

5. Kaltinamasis M. R. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. M. R. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, patvirtino jam inkriminuojamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. 2025 m. rugpjūčio 21 d. teismui pateiktas susitaikymo protokolas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, pasirašytas nukentėjusiosios ir kaltinamojo (b. l. 124). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad su kaltinamuoju susitaikė ir sutinka, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla nutraukta. Kaltinamasis teismui taip pat patvirtino, kad su nukentėjusiąja susitaikė, jos atsiprašė. Nukentėjusioji, byloje civilinio ieškinio nebuvo pareiškusi, iš kaltinamojo neprašė atlyginti turtinės ir (ar) neturtinės žalos. Teisiamojo posėdžio metu valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras pritarė BK 38 straipsnio nuostatų taikymui.

6. M. R. yra vidutinio amžiaus (33 m.), nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (b. l. 98–99), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 100–105), dirbantis (b. l. 106–107). Kaltinamojo M. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Baudžiamojoje byloje nėra surinkta jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, šiuo atveju padarytas nesunkus nusikaltimas, nors neigiami padariniai kilo, tačiau kaltinamasis savo elgesį vertino kritiškai, dėl padaryto gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, teigė, kad daugiau jo toks elgesys nebesikartos. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis M. R. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos kaltinamajam kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, kuri sustiprins jo pasiryžimą laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas M. R. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajai susitaikius.

7. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (be kita ko, ir BK 38 straipsnio pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės teistumas ir su tuo susiję neigiami padariniai nekyla, tačiau nusikalstama veika buvo padaryta, kilo žalingi padariniai, kaltinamasis turi tam tikrų problemų su smurtinio elgesio valdymu, tikslinga M. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p. ir BK 72² str.), įpareigojant ją atlikti per 9 mėnesių terminą.

8. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius į bylą pateikė pažymą Nr. APD-2025-09098 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 110,42 Eur, priteisimo iš kaltinamojo M. R. (b. l. 131–134).

9. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kaltinamajam M. R. gynėjas advokatas buvo būtinas ir jam buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis, šio proceso kaltinamasis paveikti negalėjo. Kaltinamasis turi didelių finansinių įsipareigojimų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo M. R. nepriteistinos.

10. Kaltinamajam M. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

11. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus - skaitmeninė laikmena (1 vnt.), esanti voke prie bylos viršelio, paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

M. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiąja S. U., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir BK 72² straipsniu, M. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 (devynių) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Proceso išlaidų už kaltinamajam M. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš kaltinamojo nepriteisti.

Išaiškinti M. R., kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti M. R., kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - skaitmeninę laikmeną (1 vnt.), esančią voke prie bylos galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Teisėja Renata Maziliauskienė