Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovams K. V. ir R. V., trečiasis asmuo V. B. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 2-3), prašydama pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kretingoje, buvo asmeninė jos mamos S. B., mirusios 2018-02-18, nuosavybė.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2018-02-18 mirė jos mama S. B., po kurios mirties liko palikimas – butas. Padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, notarė paaiškino, kad mamos butas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes butą S. B. įgijo, neįsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo su K. V.. Butas įregistruotas motinos S. B. vardu. Ji jį nusipirko 1996-03-21 iš savo asmeninių lėšų. Santuoka tarp S. B. ir K. V. nutraukta 1996-03-12. Santuokoje jie gyveno nuo 1986-04-05. K. V. mirė 2016-07-02. Su K. V. mama jau negyveno iki santuokos nutraukimo. Ginčo butą ji nusipirko iš asmeninių lėšų, kurias buvo pasidalinusi su K. V., kai pardavė jiems bendrai priklausiusį butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kretingoje.

3. Teismo posėdyje apklausta liudytoja R. S. parodė, kad S. B. buvo jos krikšto mama, su kuria ji artimai bendravo. Butą, (duomenys neskelbtini) g., Kretingoje, krikšto mama nusipirko iš pinigų, kurie atiteko jai po skyrybų su K. V.. Krikšto mama su K. V. pardavė bendrą butą, turėtą (duomenys neskelbtini) g. ir pinigus pasidalino. Iš jų S. B. ir nusipirko ginčo butą.

II. Atsakovų procesinė pozicija

4. Atsakovai K. V. ir R. V. atsiliepimo į ieškinį byloje neteikė. Raštu nurodė, kad dėl B. (V.) S. asmeninio turto, esančio Kretingoje, (duomenys neskelbtini), pretenzijų neturi ir nieko nereikalauja. (b.l. 56). Teismo posėdyje jie nedalyvavo, apie posėdį informuoti tinkamai.

III. Trečiojo asmens procesinė pozicija

5. Trečiasis asmuo V. B. atsiliepimo į bylą nepateikė. Raštu nurodė, kad viską suprato ir kad palikimą dėl mamos buto priims kartu su seserimi (b. l. 34). Teismo posėdyje trečiasis asmuo nedalyvavo, apie posėdį jai pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

IV.Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

6. Byloje nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 1996-03-12 sprendimu santuoką tarp K. V., gim. 1(duomenys neskelbtini) ir S. V., gim. (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kretingos civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukė (b.l. 9). Sprendimas dėl santuokos nutraukimo turėjo įsiteisėti po 20 dienų, t.y. 1996-04-02.

7. S. V. 1996-03-21 iš J. R. nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kretinga už (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, S. B. (buvusi V.) vardu 1996-09-28 įregistruotos nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kretinga. Įregistravimo pagrindas 1996-03-12 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).

8. Iš Medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad S. B. 2018-02-18 mirė (b. l. 5). K. V. mirė 2016-07-02 (b.l. 13).

9. Ieškovė, paduodama pareiškimą dėl motinos S. B. palikimo priėmimo, sužinojo, jog motinos butas pastarajai priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės su K. V. teise, nes S. B. butą įgijo, neįsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, t y. esant santuokoje su K. V.. Ieškovė – S. B. dukra (b.l. 10-12), norėdama paveldėti visą ginčo butą, prašo pripažinti, kad jis priklausė jos mamai asmeninės nuosavybės teise.

10. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl turto, įgyto santuokos metu iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – ir CK) įsigaliojimo, pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo 2001-07-01 (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis).

11. CK 3.87 straipsnyje įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. Tačiau CK 3.89 straipsnyje nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe.

12. Šiuo atveju aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas, gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn. Kitaip tariant, tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn.

13. Nustatyta, kad ginčo butą S. B. įgijo po teismo sprendimo, kuriuo santuoka tarp jos ir K. V. nutraukta priėmimo, bet jam dar neįsiteisėjus - 1996-03-21. Pinigus už butą ((duomenys neskelbtini)), S. B. pardavėjui sumokėjo iki sutarties sudarymo (b. l. 8). Ieškovė ir liudytoja teismo posėdyje parodė, kad už šį butą S. B. sumokėjo iš asmeninių lėšų, nes iki santuokos nutraukimo, S. B. ir K. V. pardavė turėtą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kretingoje, o pinigus pasidalino. Iš pastarųjų S. B. ir nusipirko ginčo butą, o K. V. kitą butą.

14. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad santuokos metu S. B. ir K. V. įsigijo nekilnojamojo turto: butą (duomenys neskelbtini), Kretinga (b.l. 59), butą (duomenys neskelbtini), Kretinga (b.l. 61), butą (duomenys neskelbtini), Kretinga (b.l. 67), garažą (duomenys neskelbtini), Kretinga (b.l. 62), garažą (duomenys neskelbtini), Kretinga (b.l.64), žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kretinga (b.l. 65). Butas (duomenys neskelbtini), Kretinga ir garažas (duomenys neskelbtini), Kretinga parduoti iki santuokos nutraukimo 1995-10-31 ir 1996-02-06 (b.l. 59, 64). Tai leidžia pagrįstai manyti, jog sutuoktiniai, pardavę turtą, turėjo lėšų ir galėjo jas pasidalinti, tokiu būdu pripažindami kiekvieno iš jų asmeninę nuosavybę į pasidalintų ir atitekusių lėšų dalį. Parduotas butas (duomenys neskelbtini), Kretinga buvo didesnis ir naujesnės statybos name nei S. B. įsigytas (duomenys neskelbtini), Kretinga, dėl ko tikėtina, kad gautų ir pasidalintų lėšų jo įsigijimui S. B. pakako. Be to, po santuokos nutraukimo, buvę sutuoktiniai pardavinėjo ir kitą santuokoje įgytą turtą, įsigijinėjo naują turtą ir ginčų dėl turto tarp jų nebuvo.

15. Tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija (11 sprendimo punktas), neužtenka vien nustatyti, kad turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas. Kaip nurodyta sprendimo 12 punkte, būtina nustatyti ir antrą sąlygą, jog to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn.

16. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. Iki 2001-07-01 galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008).

17. Šios bylos atveju turėto turto bendrumo klausimas sprendžiamas jau po S. B. mirties. Teismas, išklausęs ieškovės parodymus ir įvertinęs rašytinius įrodymus, liudytojos paaiškinimus, atsakovų ir trečiojo asmens poziciją byloje nustatė, kad ginčo butą S. B. įsigijo jau po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo. Nuo jo įgijimo momento iki mirties šiuo butu naudojosi tik pati S. B.. Nei K. V., nei atsakovai (K. V. vaikai ir įpėdiniai) niekada minėtame bute negyveno ir juo nesinaudojo. Iš byloje nustatytų aplinkybių visumos galima spręsti, kad S. B. neketino ginčo buto įgyti kaip bendrosios jungtinės nuosavybės ir juo dalytis su K. V.. Sprendžiant turto teisinio režimo (bendroji jungtinė ar asmeninė nuosavybė) klausimą, aktualu ir tai, kokia buvo kito sutuoktinio pozicija šiuo klausimu – K. V. iki mirties 2016-07-02 šiuo turtu nesidomėjo, S. B. pretenzijų dėl jo nereiškė. Taigi, S. B. valia įgyti ginčo nekilnojamąjį turtą būtent asmeninėn nuosavybėn liko nepaneigta (CPK 185 straipsnis).

18. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad 1996-03-21 nekilnojamasis turtas įgytas už asmenines S. B. lėšas (po faktinio santuokos nutraukimo pasidalintas lėšas), S. B. su sutuoktiniu K. V. kartu nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė nuo (duomenys neskelbtini), ką jie nurodė teismo posėdyje sprendžiant jų santuokos nutraukimo klausimą. Šio turto naudojimosi būdas bei sutuoktinių elgesys suponuoja išvadą, jog šis turtas buvo įgytas asmeninėn S. B. nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Ieškovė šioje byloje sumokėjo iš viso 821 Eur (50 Eur+771 Eur) žyminio mokesčio (b. l. 4,17), kurį paskaičiavo pagal turto vertę, nurodytą VĮ Registrų centre vidutinę rinkos kainą (25700x3 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimo būtinybę suponavimo tai, kad ieškovė negalėjo paveldėti viso motinos turto, nes pastarojo bendroji jungtinė nuosavybė buvo preziumuojama, todėl teismo nuomone, ieškovė teismui turėjo mokėti tik ½ žyminio mokesčio nuo turto vertės, t.y. 386 Eur, dėl ko 435 Eur grąžintini ieškovei kaip permokėta žyminio mokesčio dalis, pavedant tai padaryti valstybinei mokesčių inspekcijai.

20. Ieškinio patenkinimo atveju paprastai bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš priešingos ginčo šalies – atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į bylos pobūdį, atsakovų poziciją byloje, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, būtų neteisinga bylinėjimo išlaidas (sumokėtą žyminį mokestį) priteisti iš atsakovų, nes bylos pobūdis panašus į ypatingosios teisenos bylą dėl juridinio fakto nustatymo, kuriuo suinteresuota tik ieškovė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kretinga (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo asmeninė S. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2018-02-18) nuosavybė.

Grąžinti ieškovei A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš viso 435 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus), t.y. dalį žyminio mokesčio, sumokėto 2018-10-10 Maxima parduotuvėje (50 Eur) ir 385 Eur iš 771 Eur 2019-01-03 sumokėto per Perlo paslaugos terminalą Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.