Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, iki suėmimo dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) mieste, deklaravęs gyv. vietą – (duomenys neskelbtini), teistas 2003-08-04 Panevėžio apygardos teismo pagal BK 259 str. 1 d. ir BK 260 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 m. 6 mėn.; Kaišiadorių raj. apylinkės teismo 2009-04-21 nutartimi paleistas lygtinai prieš terminą, teistumas neišnykęs, kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu;

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. tyčia nužudė žmogų sekančiomis aplinkybėmis:

jis 2016 m. gegužės 31 d. apie 17.40 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame alaus bare, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio peiliu dūrė R. G. 3 kartus į kairę ranką ir 1 kartą į krūtinę, padarydamas kiauryminę durtinę – pjautinę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą su kairiojo plaučio, širdiplėvės ir širdies pažeidimais, durtinę – pjautinę žaizdą kairiame žaste su paviršiniu raumenų pažeidimu ir dvi paviršines pjautines žaizdas kairiame dilbyje, bei peiliu padarė paviršinį odos įdrėskimą kairiame dilbyje, dėl ko nuo kiauryminio durtinio – pjautinio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo, įvykus ūmiam vidiniam nukraujavimui į krūtinės ląstos ertmę, nukentėjusysis mirė.

Kaltinamasis V. V. teismo posėdyje savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino iš dalies ir paaiškino, kad prisipažįsta, jog peiliu dūrė R. G., kai šis jį įžeidė ir puolė muštis. Nurodė, jog R. G. pažinojo iš matymo, nes anksčiau su juo lankydavosi kazino. R. iš jo daugiau nei prieš metus yra skolinęsis pinigų ir buvo skolingas apie 50 Lt sumą. Įvykio dieną – 2016-05-31 apie vidurdienį užėjęs į alaus barą, esantį S. gatvėje, nusipirko skardinę alaus, bendravo su barmene V.. Po kurio laiko į alaus barą atėjo R.. Su juo sužaidė biliardo partiją. R., jį pašiepdamas, klausė, ką jis veikia šiame bare, sakė, kad valkatų čia nereikia, kad čia jo baras, o jis – pastovus lankytojas. Kalbėjo apie tai, jog lankėsi pas jo, t.y. V. V., sugyventinę. Tada jis R. paklausė, ar prisimena, kad jam yra skolingas 50 litų. R. pagrasino jį užmušti. Daugiau jie apie skolas nebešnekėjo. Tada R. priėjo arčiau ir pradėjo aiškinti, kad ateina į jo namus, pas jo draugę. Vėliau, kai biliardą žaidė R. su G. N., jis pakomentavo jų žaidimą. Su R. nenorėjo žaisti, nes jis per gerai žaidė ir su juo žaisti buvo neįdomu. Tada pasakė, kad dabar žais jis. R. atsakė, kad gal jis spręs, kam žaisti. Aiškino, jog yra nuolatinis lankytojas, visus pažįsta ir spręs, kas žais, kas nežais. Tada jis R. pasakė, kad susitvarkytų su skolomis. Po to sekė R. smūgis jam į veidą ir jis nugriuvo. R. dar pasakė, kad jį sulaužys. Atsikėlęs jis išėjo į koridorių, parūkė, o grįžęs sumokėjo už biliardo partiją, kurią žaidė R. G. ir G. N.. Buvo susinervinęs, nes gavo į kaktą. Po to jis išėjo iš baro, parėjo namo, o vėliau vėl sugrįžo, tikėdamasis, kad R. jau bus išėjęs. Įėjęs į baro koridorių, salėje prie biliardo stalo vėl pamatė R.. Tada koridoriuje atsisėdo ant kėdės parūkyti, laukė, kol jis išeis, nes nebenorėjo su juo konfliktuoti ir vėl nuo jo gauti į nosį. Koridoriuje buvo keli baro klientai, kurie rūkė. R. koridoriumi pradėjo vesti savo dviratį išėjimo link. Jis jam pasakė: „pagaliau išeini, dabar aš galėsiu pažaisti“. Viskas vyko rūkymo patalpoje. R. priėjęs sako: „tu man nepaaiškinsi, kada man išeiti“. Tada R. smūgiavo jam į galvą ir atsitraukė, sakydamas: „ateik čia, išsiaiškinsime“. Jam trūko kantrybė ir iš kišenės išsitraukė peilį. Smūgiavo vieną kartą. Smūgiuojant antrą kartą, R. pagavo jo ranką. Prie jų prišoko G. N.. Jis įsikišo, kai pamatė peilį. Vyko grumtynės, mirtinas smūgis buvo per tas grumtynes. Ranką supjaustė prieš grumtynes, du kiti smūgiai buvo grumtynių metu. G. buvo užsikabinęs už jo rankos. Tada jie visi trys susikabinę krito ant žemės. Liudytojas G. krito laikydamas jo ranką, kurioje buvo peilis. Traukiant ranką, peilis smigo jam į koją. Teigia, jog jis susižalojo pats su savo peiliu. Visi smūgiai buvo jiems stovint. Buvo du smūgiai į ranką, kilo grumtynės, įsikišo trečias, jis laikė už rankos, nukentėjęs stovėjo priešais jį. Peilis turėjo smigti arba į jį, arba į nukentėjusįjį, kito varianto nebuvo. Nežino, kodėl žmogus norėjo muštynių. Jam tiesiog nepatiko, kad jis turi draugę, darbą. Teigia, jog pripažindamas savo kaltę, nesutinka, kad tai buvo tyčinė žmogžudystė. Taip gavosi, nes jis nekontroliavo situacijos, buvo išvestas iš pusiausvyros. Nukentėjęs buvo pasiruošęs muštis.

Ikiteisminio tyrimo metu V. V. paaiškino, kad savo kaltę dėl R. G. nužudymo pripažįsta pilnai. Nurodė, jog bežaidžiant su R. biliardą, šis jį pastūmė, kumščiu trenkė į veidą ir jis nugriuvo ant žemės. Kur sudavė R. smūgius, neprisimena dėl girtumo ir susijaudinimo. Peilis iš jo taip ir nebuvo atimtas. Jis išsigando, kad pats savo peiliu gali būti sužalotas, todėl atsistojo ir išbėgo iš baro. Jis išsigando pasekmių ir nusprendė slėptis bei nebegrįžti į namus. Pasiskambino draugui G. T., kurio paprašė susitikti. G. jam davė 50 eurų. Jis buvo išvažiavęs iš Panevėžio, o vėliau grįžo. 2016-06-02 buvo policijos sulaikytas pas savo bendradarbį V. B. bute. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (2 t. 127, 129-130 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

b) durtinė - pjautinė žaizda kairiame žaste su paviršiniu raumenų pažeidimu.

c) paviršinės pjautinės žaizdos kairiame dilbyje.

d) odos įdrėskimas kairiame dilbyje.

Sužalojimas padarytas vienu aštriu, pjaunančių savybių daikto, galimai užduotyje nurodyto peilio geležtės, ar panašiai, poveikiu, į ką nurodo lygūs kraštai, linijinė forma. Sužalojimas padarytas neilgame laikotarpyje iki mirties, į ką nurodo gijimo požymių nebuvimas. Gyviems asmenims dėl tokio sužalojimo sveikata sutrikdoma nežymiai.

e) odos nubrozdinimai dešinio kelio srityje.

Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (paviršiumi), galimai į tokį atsitrenkiant ar panašiai, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai susiformavo neilgame laikotarpyje iki mirties, į ką nurodo rusva odos nubrozdinimų spalva. Gyviems asmenims dėl tokių sužalojimų sveikata sutrikdoma nežymiai.

Nustatyti sužalojimai padaryti neužilgo iki mirties vienas po kito; nukentėjusysis po kūno sužalojimų padarymo galėjo atlikti veiksmus (pvz. judėti, gintis, šauktis pagalbos) iki kol neprarado sąmonės; tikėtina, kad paviršinės pjautinės žaizdos kairiame dilbyje, odos įdrėskimas kairiame dilbyje galėjo būti padaryti ginantis, prisidengiant rankomis, tam sužalojimų lokalizacija neprieštarauja; pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją mažai tikėtina, kad R. G. galėjo susižaloti pats;

R. G. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t. 26-28; 29;30 b.l.).

1. V. V. nustatyta odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, kairėje šlaunyje, paviršinė pjautinė žaizda kairėje šlaunyje.

2. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai suduodant kumščiu ar panašiai. Pjautinė žaizda padaryta aštriu pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai užduotyje nurodyto peilio geležte ar panašiai.

3. Nustatyti sužalojimai susiformavo 6 ar daugiau trauminių poveikių pasekoje.

Panevėžio apskrities VPK KP SNTV 2-ojo skyriaus viršininko R. T. ir 3-iojo skyriaus vyr. tyrėjo I. Š. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2016-05-31 dirbant ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-25616-16 dėl R. G. nužudymo, kartu vykdė įtariamojo V. V. paiešką. Buvo nuvykę pas V. V. artimuosius - tėvus, seserį, sugyventinę bei kaimynus. Taip pat bendravo su G. T. (2 t. 48;49 b.l.).

2016-06-01 20:41:51 valandą G. T. į SIM kortelės numerį (duomenys neskelbtini) skambino SIM kortelės numeris (duomenys neskelbtini), kurį tuo metu naudojo V. V.. Pokalbio trukmė - 2 minutės 25 sekundės. Jo metu G. T. sako: „.... Tu supranti, kas yra či, geriau nesiskambinti ten, karočė, yra to ko prašei ten kas yra. ... Karočė, kokį mėnesį aš tavęs norėčiau nematyti, nei girdėti. ...Nes supranti, kaip sakant, kas 15 minučių važiuoja ... Ir visur kur kitur, tiek pas sesę, tiek pas mamą. ...Karočė, but gerai sakau, kad bent jau kiek laiko, karočė, dingtum visiškai...“ V. V. sako: „Supratau. ...Žinau kas ten darosi. ...Karočė, rodytis niekur negaliu. ...Gerai, nu viskas, nebe paskui pasiskambinsim gerai. ...Ačiū, kiek galėjai tiek padėjai. ...“ (2 t. 18-19; 21; 23 b.l.).

ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKOS KVALIFIKAVIMAS

Byloje neginčijamai nustatyta ir specialisto išvada patvirtinama, kad R. G. mirė nuo kiauryminio durtinio - pjautinio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo su kairiojo plaučio, širdiplėvės ir širdies pažeidimais, įvykus ūmiam vidiniam nukraujavimui į krūtinės ląstos ertmę, t.y. jo atžvilgiu pavartoto smurto suduodant ne mažiau vieną smūgį į krūtinės kairę pusę. Kaltinamasis V. V. nei ikiteisminiame tyrime, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, neneigė savo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme, ir sutiko, kad nukentėjusįjį R. G. turimu peiliu nužudė jis asmeninio konflikto metu, padarydamas jam teismo medicinos specialisto nustatytus sužalojimus, tame tarpe – ir tiesiogiai sukėlusį jo mirtį.

Kaltinamojo V. V. paaiškinimus, kad būtent jis, durdamas peiliu į krūtinę R. G. padarė šį sužalojimą, visiškai patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, jog sužalojimas padarytas duriančių pjaunančių savybių turinčiu daiktu, kuo galėjo būti vienašmenis peilis, į ką nurodo lygūs, neapibrozdinti žaizdos kraštai, vienas smailas, kitas užapvalintas jos galai, žaizdos kanalo buvimas, suglaudus žaizdos kraštus odos defekto nebuvimas. Ši teismo medicinos specialisto išvada proceso dalyvių neginčijama, ji abejonių niekam nekelia.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų tvirtinti, jog R. G. mirties priežastimi galėjo būti ne kaltinamojo V. V. veiksmai, o kitos priežastys. Kad kaltinamasis padarė R. G. sužalojimą, lėmusį pastarojo mirtį, visiškai patvirtina liudytojų G. N. ir P. P. parodymai, kurie įvykio metu buvo toje pačioje patalpoje, girdėjo nukentėjusiojo prašymą atimti peilį, matė kaltinamąjį mosikuojantį ranka, o po to grumtynes su nukentėjusiuoju.

Nors kaltinamasis kaltu prisipažino, tačiau tvirtino, kad R. G. sužalojo staiga susijaudinęs ir gindamasis nuo jo neteisėtų veiksmų, nes pastarasis jam smogė. Kaltinamasis aiškino, kad dėl neteisėtų R. G. veiksmų jo sveikatai ir gyvybei buvo kilęs realus pavojus. Veika pagal Lietuvos Respublikos BK 130 str. kvalifikuotina tik tada, kai dėl nukentėjusiojo neteisėto poelgio kaltininkas staiga labai susijaudinęs (būdamas fiziologinio afekto būsenos) nužudo nukentėjusįjį. Šios nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymis yra tuomet, kai sumanymas, pasiryžimas nužudyti (tiesioginė tyčia) ar smurtauti (gyvybės atėmimo atžvilgiu netiesioginė tyčia) kyla staiga dėl nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų ir įgyvendinamas tuoj pat, esant labai susijaudinus. Jeigu sumanymas kilo anksčiau ir nusikaltimas buvo numatytas, arba jeigu staiga kilusi tyčia nebuvo realizuota tuoj, tiesiogiai reaguojant į neteisėtus veiksmus, o vėliau atsipeikėjus, nužudymas negali būti kvalifikuojamas kaip padarytas didžiai susijaudinus.

Nepaneigta, kad kaltinamasis ir žuvusysis vienas kitam turėjo tam tikrų pretenzijų dėl tarpusavio skolų ir tą dieną jau buvo susitikę apsižodžiavę bei įsivėlę į konfliktą, ką patvirtino baro savininkės liudytojos V. Ž. parodymai ir specialisto išvada, liudijanti apie tam tikrus sužalojimus, padarytus V. V.. Taigi, gana įtempti santykiai tarp abiejų vyrų buvo susiklostę dar iki smūgių peiliu sudavimo. Visos šios aplinkybės paneigia tai, kad kaltinamasis dėl nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų – smūgio į veidą ir pašaipaus tono ar pasakymo buvo didžiai susijaudinęs ir tai įtakojo smūgių peiliu sudavimą nukentėjusiajam, nes konfliktas neįvyko staiga, jis klostėsi palaipsniui, kurstomas nukentėjusiojo. Tokie nukentėjusiojo veiksmai šiuo atveju gali būti vertinami tik kaip provokuojantys ir turėję įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Todėl teismas neabejoja, kad V. V. veika yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su R. G. mirtimi. Kaltinamojo veiksmai yra tyčiniai. Turėdamas su savimi peilį ir sudavęs nukentėjusiajam smūgius juo nukentėjusiajam į krūtinę, V. V. suprato savo veiksmų pavojingumą, suvokė, kad egzistuoja aiški ir reali tikimybė mirtinoms pasekmėms kilti bei sąmoningai leido tokioms pasekmėms atsirasti, nes sudavęs nukentėjusiajam smūgius peiliu, matydamas akivaizdžius sužalojimus ir kraujavimą, tokioje būklėje jį paliko, pabėgo ir pasislėpė, t. y. buvo abejingas tam, kad nuo padarytų sužalojimų šis gali mirti. Taigi, šios aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, jog V. V. R. G. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia, t.y. durdamas peiliu į krūtinę jis, neabejotinai suprato savo veiksmų pavojingumą ir numatė, kad dėl to R. G. gali mirti, ir nors tokių pasekmių jis galimai nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti. Įrodymų, kad kaltinamasis veikdamas kryptingai ir sąmoningai siekė nužudytojo mirties, t.y. veikė tiesiogine tyčia, byloje nėra.

Kaltinamajam V. V. taip pat yra inkriminuota, kad jis to paties asmeninio konflikto su R. G. metu sudavė pastarajam peiliu ne mažiau 3 smūgių į kairę nukentėjusiojo ranką, padarydamas durtinę – pjautinę žaizdą kairiame žaste su paviršiniu raumenų pažeidimu ir dvi paviršines pjautines žaizdas kairiame dilbyje, bei peiliu padarė paviršinį odos įdrėskimą kairiame dilbyje – sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šią kaltinimo dalį teismas pripažįsta įrodyta taip pat. Specialisto išvadoje nustatyta, kad aukščiau išvardinti sužalojimai, kaip ir sužalojimas į krūtinės sritį, kurio pasekoje R. G. mirė, buvo padaryti tuo pačiu metu. Liudytojai G. N. ir P. P. patvirtino, jog kaltinamasis V. V. „mosikavo“ rankomis prieš R. G., o A. P. matė, kaip tas vyras, pasišalindamas iš įvykio vietos, rankoje nešėsi peilį, kas taip pat nepaneigia buvus kitų smūgių, kuriuos, kaip minėta, tvirtina specialisto išvada.

Taigi, aptartų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad R. G. mirties priežastimi buvo V. V. jam padarytas durtinis pjautinis sužalojimas peiliu, po kurio nukentėjusysis įvykio vietoje mirė, t.y. V. V. kaltė tyčia dėl kilusių nesutarimų ir pykčio nužudžius R. G. visiškai įrodyta ir ši jo veika pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.

BAUSMĖS SKYRIMAS

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad V. V. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi padaręs šį nusikaltimą (BK 59 str. 1 d. 2 p.), suprasdamas, kad dėl jo veiksmų, R. G. artimieji neteko jiems brangaus žmogaus. Taip pat teismas įvertina, jog šio nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

V. V. pareikštame kaltinime sunkinančia jo atsakomybę aplinkybe nurodoma, jog jis R. G. nužudė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą sprendžia, kad V. V. girtumas įvykio metu nebuvo patvirtintas, o alaus įsigijimas ir vartojimas tame bare keletą valandų iki įvykio, nebuvo lemiamu veiksniu jo kilimui. Teismas konstatuoja priešingai, kad V. V. neteisėtai pasielgti paskatino paties nužudytojo smurtiniai veiksmai kaltinamojo atžvilgiu ir provokuojantis elgesys, ką patvirtina įvykio vietoje buvę liudytojai V. Ž. ir P. P. bei pati įvykio situacija.

V. V. – pilnametis, pakaltinamas asmuo. Padarė vieną tyčinį, labai sunkų, baigtą, itin pavojingą visuomenei nusikaltimą, kuris sukėlė nepataisomas pasekmes – žmogaus mirtį.

V. V. anksčiau buvo teistas ir šio nusikaltimo padarymo metu, priešingai, nei nurodoma kaltinamajame akte, turėjo neišnykusį teistumą, tačiau šios aplinkybės jo atsakomybe sunkinančia teismas nepripažįsta, nes kaltinamojo praeitis šiuo atveju, jo veiksmams įtakos neturėjo. Kaltinamasis iki sulaikymo dirbo. Priklausomybės ar psichikos ligų įskaitoje neregistruotas (t. 3 b.l. 6; 8). Administracine tvarka nebaustas (t. 2 b.l. 54 – 55).

Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl, įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, taip pat atsižvelgiant ir į nukentėjusiųjų nuomones šiuo klausimu, V. V. skirtina vienintelė įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, nustatant jos dydį mažesnį už sankcijos vidurkį, bet jam artimą.

Byloje civilinius ieškinius pareiškė nužudytojo motina A. S. G. 100000 € neturtinei žalai atlyginti, sesuo R. G. - 821 € turtinei ir 60000 € neturtinei žalai atlyginti ir brolis D. G. – 60000 € neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis, neneigdamas kaltės, R. G. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pripažino visiškai, o nukentėjusiųjų ieškinius dėl neturtinės žalos – iš dalies.

R. G. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra grindžiamas teismui pateiktais laidojimo išlaidas patvirtinančiais dokumentais. Dalį šių išlaidų – 305 €, kurias sudarė laidojimo pašalpa, nukentėjusiajai išmokėjo valstybė. Turtinę žalą nukentėjusioji patyrė dėl neteisėtų kaltinamojo V. V. veiksmų, todėl jis privalo ją atlyginti jos sumokėtoje dalyje (CK 6.280 str. 1 d., 6.283 str. 1 ir 2 d.). Dėl to R. G. priteistina turtinė žala sudarytų - 821 € sumą.

Nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai patirtai neturtinei žalai atlyginti tenkintini iš dalies. Dėl šio įvykio A. S. G. neteko savo sūnaus, o R. G. ir D. G. – brolio. Artimiausio giminaičio netektis, ypač jei su juo sieja labai tamprus artimas ryšys, sukelia neigiamas emocijas, stresą, sunkius dvasinius išgyvenimus. Visa tai, CK 6.250 str. prasme, yra neturtinė žala, kuri turėtų būti teisingai atlyginta. Minėtą neturtinę žalą nukentėjusieji patyrė dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, todėl jis privalo ją atlyginti. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad nužudytasis gyveno su senyvo amžiaus motina, o jo brolis ir sesuo su juo bendravo, sprendė bendrus gyvenimiškus klausimus, rūpinosi vieni kitais, bet nebuvo vieni nuo kitų priklausomi materialiai. Šiuo atveju sūnaus netektis motinai sukėlė sunkiausias pasekmes, todėl ji laikytina patyrusia didžiausią neturtinę žalą. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, atsižvelgus į paties kaltinamojo turtinę padėtį, nukentėjusiųjų ieškiniai mažintini iki 10000 € A. S. G., 5000 € - R. G. ir 3000 € - D. G..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš V. V. nepriteistinos, nes gynėjo dalyvavimas procese buvo privalomas BPK 51 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu (kaltinamasis buvo suimtas).

Taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas V. V. turtui - piniginėms lėšoms (esančioms ir įplaukiančioms), esančioms banko sąskaitoje AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje.

Daiktų, turinčių reikšmės bylai, tolesnio likimo klausimai, spręstini laikantis BPK 94 str. nuostatų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., ir skirti jam laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Jos pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2017 m. kovo 16 d. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikotarpį nuo V. V. sulaikymo - 2016 m. birželio 2 d. iki nuosprendžio paskelbimo.

Kardomąją priemonę – suėmimą iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistą.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius ir iš V. V. priteisti:

A. S. G. – 10000 € neturtinei žalai atlyginti;R. G. – 821 € turtinei ir 5000 € neturtinei žalai atlyginti;D. G. – 3000 € neturtinei žalai atlyginti.

Taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą V. V. turtui – piniginėms lėšoms (esančioms ir įplaukiančioms), esančioms banko sąskaitoje AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje.

Daiktinius įrodymus ir kitus bylai reikšmingus daiktus nuosprendžiui įsiteisėjus :

a) bandinį nuo dėmės, 10 cigarečių nuorūkų, rankų pėdsako atspaudą - priduotus saugojimui į Panevėžio AVPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugojimo patalpą, (2016-07-14 kvitas Nr. 049836 (1 t. 7-14, 15, 16 b. l.), sunaikinti;

b) nuo kėdės sėdimosios dalies paimtą kvapo pėdsaką bei foninio kvapo pavyzdį, patalpintus į du stiklainius, kurie 2016-07-14 perduoti saugojimui Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdybai (1 t. 7-14, 19 b. l. ), palikti šios institucijos dispozicijai;

c) nukentėjusiojo R. G. daiktus: vyrišką rankinę, kurioje yra užrašų knygelė, akinių dėklas su akiniais, tušinukas, trys raktai, mobilaus ryšio telefonas NOKIA, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini); piniginė, kurioje rasti 2,41 Eur monetomis, sutarties Nr. 215 nuorašas, 6 plastikinės kortelės, šventas paveikslėlis, fotonuotrauka, loterijos „Perlas“ bilietas; mobilaus ryšio telefonas NOKIA, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-06-08 Panevėžio AVPK KP SNTV 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. U. nutarimu grąžintus saugojimui R. G. seseriai R. G. (1 t. 7-14, 20-23, 96 b.l.), palikti jos žiniai.

a) R. G. lavono biologinius pavyzdžius (plaukai, nagai, kraujas, žaizdos) priduotus saugojimui į Panevėžio AVPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugojimo patalpą, pagal 2016-07-14 kvitą Nr. 049836 (1 t. 15, 16, 36-37 b. l.), sunaikinti;

b) R. G. marškinėlius, šortus, apatines kelnaites, gumines šlepetes, priduotus saugojimui į Panevėžio AVPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugojimo patalpą pagal 2016-08-19 kvitą Nr. 0000304 (1 t. 36-37, 39-43, 44, 45 b. l.), sunaikinti, giminaičiams nepareiškus noro jų atsiimti;

a) mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelės laikikliu, dvi popieriaus skiautes, priduotus saugojimui į Panevėžio AVPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugojimo patalpą pagal 2016-10-24 kvitą Nr. 0000622 (1 t. 78-80, 81-85, 87 b. l.), grąžinti nuteistajam;

b) pinigus - 10 eurų, 2016-06-10 Panevėžio AVPK KP SNTV 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. U. nutarimu priduotus saugojimui į Panevėžio AVPK Finansų skyriaus depozitinę sąskaitą pagal 2016-06-10 kvitą A Nr. 001922 (1 t. 78-80, 88, 89 b. l.), perduoti nuosprendį žalos išieškojimo dalyje vykdančiai antstolio kontorai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.