Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartis

2020-03-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-38-995/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-19
Bylos Nr.
II-38-995/2020
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00019-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Vaida Railienė (pirm.)
Institucija
Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-38-995/2020Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00019-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.; 1.2.1.; 1.5.2.; 1.5.3.; 16.9.6.; 21.6.; 21.8.1.; 21.10.4.; 21.11.3 (S)
ROIK: 20110840319PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. kovo 19 d.Palanga

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (toliau - pareiškėjo) D. M. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2020 m. vasario 16 d. nutarimo, priimto D. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. 2020 m. vasario 16 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje padarymą, t. y. už tai, kad jis 2020 m. vasario 16 d., 9.00 val., Kretingos – Vilimiškės kel., Palangos m., vairavo transporto priemonę Ford Escape, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,6 promilių girtumas, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Administracinio nusižengimo protokole yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. M. rašytinis paaiškinimas, kad alkoholį jis vartojo vakare, o ryte jautėsi gerai, todėl ir nutarė važiuoti namo. Dėl padaryto nusižengimo gailisi.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo P. B. 2020 m. vasario 16 d. nutarimu D. M. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir nubaustas 800 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) dvylikai mėnesių.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. M. pateikė dėl jo skundą Plungės apylinkės teismui. Pareiškėjas skundu prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki šešių mėnesių bei skirti administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieneriems metams. Nurodo, kad sutinka, jog jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, taip pat sutinka ir su jam paskirta bauda, tačiau mano, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, yra per griežta. Jis prisipažino padaręs nusižengimą, dėl jo padarymo labai gailisi, jam nustatytas nežymus alkoholio viršijimas, o paskirtą baudą yra sumokėjęs, todėl atsižvelgiant į tai, mano, kad nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti, paskiriant trumpesnio termino teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tačiau skiriant papildomą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieneriems metams.

Pareiškėjas D. M. pateikė teismui rašytinį paaiškinimą, kuriame papildomai nurodė, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo labai išgyvena, teisė vairuoti jam reikalinga, nes tai tiesiogiai susiję su jo darbu, dažnai tenka vykti pas klientus, nes dirba įmonėje, kuri užsiima metalo prekyba. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka, atsižvelgiant į Lietuvoje, esančią ekstremalią situaciją, dėl koronaviruso grėsmės.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą. Prašo klausimą dėl D. M. spręsti teismui, įvertinus visas byloje ir skunde nurodytas aplinkybes, o bylą nagrinėti, nedalyvaujant Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovui nedalyvaujant.

Kadangi į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, pareiškėjas prašo jo skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o institucijos atstovas pareiškė prašymą skundą nagrinėti jam nedalyvaujant, teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėja proceso dalyviams nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjos skundas tenkintinas.

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo fakto nėra. Pareiškėjas neginčija jam skirtos nuobaudos – baudos, pagrįstumo bei šios administracinės nuobaudos dydžio, paskirtą 800 Eur baudą, jis sumokėjo. Pareiškėjas D. M. skundžia nutarimu jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą dvylikai mėnesių, ir prašo, vadovaujantis ANK 27 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 31¹ straipsniu, 422 straipsnio 6 dalimi, už jo padarytą administracinį nusižengimą paskirti naujai įsigaliojusią sankciją – taikyti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisę vairuoti transporto priemones) šešiems mėnesiams; draudimą vairuoti transporto priemones kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai ir šio draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nustatyti terminą vienerius metus.

Atsižvelgiant į tai, teismas byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina tik tiek, kiek ji susijusi su paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu dvylikai mėnesių, ir prašymu šią administracinio poveikio priemonę pakeisti į teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieneriems metams.

ANK 22 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

ANK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės, tarp jų ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas.

Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis (2019 m. kovo 26 d. įstatymo Nr. XIII-2027 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.). Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Skiriant nuobaudą D. M. pagrįstai buvo atsižvelgta į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi), sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, pažeidimo pobūdį (padarė itin pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą), pavojingumo laipsnį (nustatytas 0,6 promilės neblaivumo laipsnis), pažeidėjo asmenybę. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad Institucijos pareigūnas paskyrė teisingą nuobaudą – minimalią straipsnio sankcijoje numatytą piniginę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam straipsnio sankcijoje numatytam terminui. Teisė vairuoti transporto priemones D. M. atimta už tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Už šį pažeidimą D. M. teisė vairuoti transporto priemones atimta sankcijoje numatytam minimaliam terminui, todėl, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, dar labiau trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą pareigūnui nebuvo pagrindo.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) pakeitimai, priimti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1932, ir ANK pakeitimai, priimti ANK 27, 34, 420, 422, 423, 424 straipsnių pakeitimo ir ANK papildymo 31¹ ir 693 straipsniais įstatymu Nr. XIII-2027. Šie pakeitimai susiję su nauja administracinio poveikio priemone – draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (toliau – ir poveikio priemonė).

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antialkoholinis variklio užraktas yra įtaisas, neleidžiantis užvesti transporto priemonės variklio, jeigu transporto priemonės vairuotojo iškvėpto oro ėminyje aptinkama alkoholio.

Vadovaujantis ANK 31¹ straipsniu, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) kartu su administracine nuobauda, gali skirti poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai; draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė gali būti nuo vienų iki dvejų metų; draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.

ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Teismas ar pareigūnas skirti šią poveikio priemonę gali, bet ne privalo. Tai yra, priimant sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo, turi būti įvertinta, ar bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis. Poveikio priemonės trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Ši poveikio priemonė gali būti skiriama už ANK 422 straipsnio 5 dalyje, numatytą administracinį nusižengimą.

Pažymėtina, kad asmenų, vairuojančių apsvaigus nuo alkoholio, veiksmai priskiriami itin šiurkštiems ir darantiems ypatingą žalą kelių eismo saugumui, tačiau, sprendžiant administracinės nuobaudos, o tuo pačiu ir administracinio poveikio priemonės asmeniui skyrimo klausimą, būtina įvertinti ne tik rūšinį, bet ir individualų jo padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Institucijos nutarimu, iš esmės nurodo, kad teisė vairuoti reikalinga jo darbinėms funkcijoms atlikti. Šiame kontekste teismas pažymi, kad asmuo, žinodamas, jog tam tikros administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymas gali pakenkti jo, jo šeimyniniams interesams ar kitai visuomeninei veiklai, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymą. Pažymėtina ir tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patiria darbinių ir buitinių nepatogumų, nėra išskirtinės aplinkybės panaikinti ar sumažinti administracinio poveikio priemonę. Pabrėžtina, kad darydamas administracinius nusižengimus pats pažeidėjas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra tik jis pats.

Teismas mano, kad šioje situacijoje tikslinga specialios teisės atėmimą palikti, tačiau, teismas atsižvelgia į pareiškėjo asmenybę – jis turi šeimą, nuolatinį darbą, ir darbo pobūdis yra susijęs su teise vairuoti, kad teisės vairuoti atėmimas dvylikai mėnesių nutrauks darbo santykius, paliks pareiškėją ir jo šeimą be pragyvenimo šaltinio, pareiškėjas dėl padaryto nusižengimo išgyvena ir savo elgesį vertina kritiškai, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi, į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai daryti išvadą, jog D. M. nevengia savo elgesio neigiamų pasekmių, nėra linkęs išvengti atsakomybės, o nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymas tebuvo vienkartinė neapdairumo apraiška, kuri suteikė pareiškėjui suvokimą ateityje būti atidesniam, prieš priimant sprendimą vairuoti transporto priemonę įsitikinti, jog yra blaivus ir gali saugiai dalyvauti eisme. Tikėtina, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas sąžiningai klystant dėl savo būklės, o ne dėl piktybiškų paskatų ar abejingo požiūrio į nustatytas elgesio taisykles.

Šiuo atveju taip pat itin didelę reikšmę turi D. M., kaip vairuotoją, apibūdinantys duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. M. praeityje keturis kartus yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau jo padaryti pažeidimai nėra priskiriami šiurkštiems, visos jam paskirtos baudos yra sumokėtos. Nustatytos aplinkybės parodo, kad padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, yra atsitiktinis, o ne sistemingas teisės normų nesilaikymo rezultatas. Taigi, D. M. nelaikytinas piktybiniu pažeidėju, pastoviai nesilaikančiu teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių. Be to, nutarimu paskirtą 800 Eur baudą D. M. sumokėjo, taigi jis patyrė neigiamas turtines pasekmes dėl nusižengimo padarymo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, jo paties kritišką požiūrį į padarytą nusižengimą, į tai, jog asmuo pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to gailisi, į tai, kad dėl pareiškėjo padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo, t. y. nebuvo sugadintas svetimas turtas, nebuvo sužaloti žmonės, nebuvo sukelta avarinė situacija, kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė, įvertinus nustatytą neblaivumo laipsnį, kuris, pritaikius paklaidą, viršija leistiną 0,4 promilės normą tik 0,18 promilės, į tai, kad asmuo sėsdamas už automobilio vairo nesijautė neblaivus ir galėjo sąžiningai klysti vertindamas savo būklę, todėl kryptingos tyčios sėsti už vairo būnant apsvaigus nuo alkoholio administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturėjo, į nustatytą lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti D. M. paskiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieneriems metams.

Visos pirmiau aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui abejoti tuo, kad pareiškėjas itin neigiamai ir kritiškai įvertino šį savo poelgį, suvokė tokio elgesio galimas sukelti pasekmes ir padarė dėl jo atitinkamas išvadas, o paskyrus nurodytą administracinio poveikio priemonę, asmuo vis dėl to patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 27 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 31¹ straipsniu, 422 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo D. M. skundą patenkinti.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo P. B. 2020 m. vasario 16 d. nutarimo Nr. 60-ANR_N-143-2020 (ROIK:20110840319) dalį dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo ir paskirti D. M. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d., ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieneriems metams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. rugpjūčio 17 d..

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtiną nuorašą siųsti VĮ „Regitra“.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos išsiuntimo ar išdavimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Vaida Railienė