Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2014-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. T-82-2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-30
Bylos Nr.
T-82-2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21953-2013-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Janina Januškienė (pirm.), Egidijus Laužikas, Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas
If P
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybei
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“
Kategorijos
  • 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Teismingumo byla Nr. T-82/2014
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21953-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)
NUTARTIS2014 m. birželio 30 d.Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Egidijaus Laužiko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo If P&C Insurance AS filialo skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“, dėl turtinės žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

If P&C Insurance AS filialas su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinę bylą pagal teismingumą perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1433,78 Lt turtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 m. vasario 9 d. Vilniuje, Galvės g., automobilis VOLVO V70 įvažiavo į kelio dalyje esančią duobę, kas sąlygojo minėto automobilio apgadinimą. Automobilio vairuotojas kelių eismo taisyklių nepažeidė, transporto priemonė buvo apdrausta. Dėl automobilio sugadinimo pareiškėjas pagal sutartį išmokėjo 1433,78 Lt dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. Kelio atkarpa Galvės g. Vilniuje, kurioje įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri yra sudariusi sutartį su UAB „Grinda“ dėl minėtos gatvės priežiūros ir remonto. Žala padaryta dėl netinkamos kelio būklės. Transporto priemonės vairuotojas negalėjo laiku pastebėti kliūties ir nėra atsakingas dėl įvykusios avarijos.

Pareiškėjas ir atsakovas pateikė prašymus kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją spręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodo, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2014 m. kovo 28 d. priėmė nutartį, kuria suvienodino praktiką sprendžiant dėl teismingumo tokio pobūdžio bylose ir nurodė, kad ginčai, susiję su savivaldybės civiline atsakomybe už žalą, atsiradusią dėl inžinerinio statinio – kelio trūkumų, pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnį, turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Kadangi ginčai dėl teismingumo tarp teismų negalimi, todėl teismas kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją dėl šio skundo reikalavimo priskirtinumo nagrinėti atitinkamos kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Aptariamu atveju byloje ginčas kilęs dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl inžinierinio statinio – kelio trūkumų.

Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Civilinio kodekso 6.266 straipsnis reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą, padarytą dėl statinių, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Ginčai dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad ginčus dėl savivaldybės pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių trūkumų, nagrinėja tiek bendrosios kompetencijos teismai, taikydami Civilinio kodekso 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, nuostatas, tiek ir administraciniai teismai, remdamiesi Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, numatančiu atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, Specialioji teisėjų kolegija 2014 m. kovo 28 d. nutartyje T-38/2014, priimtoje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., konstatavo, kad tikslinga suvienodinti bylų, susijusių su dėl kelio trūkumų atsiradusios žalos atlyginimu, rūšinio teismingumo praktiką. Minėtoje nutartyje Specialioji teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčai dėl savivaldybės pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių trūkumų, peržengia Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos administracinių teismų nagrinėjamų ginčų kategorijos ribas, nes yra susiję su savivaldybės civiline atsakomybe už žalą, atsiradusią dėl inžinierinio statinio – kelio trūkumų pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnį, todėl aptariami ginčai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Tokios praktikos turi būti laikomasi ir šioje byloje.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo If P&C Insurance AS filialo skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“, dėl turtinės žalos atlyginimo perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Janina JanuškienėLietuvos vyriausiojo administracinio teismopirmininko pavaduotojasIrmantas JarukaitisLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjasEgidijus LaužikasLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasAnatolijus Baranovas