- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-08
- Bylos Nr.
- 2A-837-198/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Birutė Jonaitienė (pran.), Eigirdas Činka
- Atsakovas
- L. V.
- Ieškovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“
- Kategorijos
- 2.6.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-837-198/2015
Algirdas Švedavičius Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00337-2014-0
2015 m. gruodžio 8 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. V. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-57-500-2015 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui L. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, trečiasis asmuo AB „Swedbank“, išvadą teikianti institucija Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teismo posėdyje nagrinėjant bylą šalys paprašė teismą ieškinį ir priešieškinį palikti nenagrinėtais, santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti teismui pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 22 d. sprendimu ieškovės A. V. ieškinį atsakovui L. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir atsakovo L. V. priešieškinį ieškovei A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės paliko nenagrinėtais. Nutraukė santuoką tarp A. V. ir L. V. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Patvirtino pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Grąžino A. V. 75 % sumokėto 200, 00 Lt žyminio mokesčio. Grąžino L. V. 75 % sumokėto 431, 00 Lt žyminio mokesčio. Priteisė iš pareiškėjų A. V. ir L. V. po 12,00 € pašto išlaidų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas L. V. prašo pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, kuriuo patvirtinta pareiškėjų 2015-06-22 sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dalyje dėl 2 punkto, tai yra dėl sutartyje neteisingai nurodytos 2014-04-08 datos, nuo kurios yra pradedamas skaičiuoti išlaikymas nepilnamečiams vaikams ir 2015-06-22 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą išdėstyti taip: „L. V. (a/k (duomenys neskelbtini) įsipareigoja mokėti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. V. (a/k (duomenys neskelbtini) gim. 2004-05-20 ir V. V. (a/k (duomenys neskelbtini) gim. 2002-09-24, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 101€ per mėnesį, pradedant nuo 2014-12-17 ir tęsiant iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriama vaikų mama A. V. (a/k (duomenys neskelbtini) Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Arba panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-06-22 sutarties 2 p. nurodyta 2014-04-08 data, nuo kurios pradedamas skaičiuoti išlaikymas nepilnamečiams vaikams negalėjo būti nurodyta, kadangi jis, apeliantas, nebūtų sutikęs pasirašyti sutarties, nes ji neatitinka ne tik jo valiai, bet ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms, bei įstatymui (CK 3.53 str.). Minėtą sutartį apeliantas pasirašė dėl neatidumo, vyravusios įtampos. Apeliantas nurodo, kad 2014-12-17 data, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atitiko šalių valią ir yra pagrįsta dokumentais. Šalims siekiant sudaryti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, faktiškai buvo derinamos tokios sutarties sąlygos, kurios buvo tuo metu, tame tarp ir data, nuo kurios būtų pradėtas skaičiuoti išlaikymas nepilnamečiams vaikams, kadangi faktinės aplinkybės (pateikti byloje įrodymai, ieškovės pripažinimas, kad vaikams išlaikymas buvo teikiamas įvairiomis formomis) sąlygojo taip elgtis ir taip susitarti. Be to, laikinas išlaikymas ieškovės prašymu priteistas nuo 2014-12-17. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantas išlaikymą teikė iki Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-12-17 nutartimi priteisto išlaikymo. Tai, kad išlaikymas yra teikiamas iki šiol, patvirtina antstolės pažyma. 2015-06-22 sutartyje nebuvo nurodytas įsiskolinimas vaikų išlaikymui, kadangi faktiškai byloje visi pateikti įrodymai patvirtina, kad jo nebuvo, todėl ir 2015-06-22 sutarties 2 p. nurodyti 2014-04-08 datą nebuvo jokio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą A. V. prašo palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalių sutarta data yra teisės į išlaikymą atsiradimo diena, ieškinio teismui dėl išlaikymo priteisimo diena. Apeliantas išlaikymo nuo vaikams nuo 2014 m. balandžio mėn. neteikė. Tai, kad apeliantas nevykdė išlaikymo prievolės įrodo teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliantas nepateikė teismui įrodymų, kad nuo 2014 m. balandžio mėnesio mokėjo materialinį išlaikymą. Apeliantas byloje buvo atstovaujamas advokato, su kuriuo viso proceso metu tarėsi, aptarė sąlygas, tačiau jokių pastabų, nesutikimų, abejonių neišreiškė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byla dėl santuokos nutraukimo pirmosios instancijos teisme buvo pradėta pagal CK trečiosios knygos II dalies IV skyriaus ketvirtąjį skirsnį – ieškovei pareiškus ieškinį, akcentuojant atsakovo kaltę, atsakovui pareiškus priešieškinį, akcentuojant ieškovės kaltę ir nesant sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.60 str.). Bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu šalys pasiekė susitarimą - sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pateikė ją teismui tvirtinti. Taigi šalių valia buvo sukurtos prielaidos santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą baigti CK trečiosios knygos II dalies IV skyriaus antrojo skirsnio nustatyta tvarka ir sąlygomis - abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 str.). Skundžiamu teismo sprendimu buvo patvirtinta sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria sutuoktiniai sutarė santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo, bendravimo su vaikais klausimais. Ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju egzistavo visos CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos, byloje nėra.
Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad teismo patvirtintas sutarties 2 punktas, kuriame yra numatyta, jog „L. V. (a/k (duomenys neskelbtini) įsipareigoja mokėti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. V. (a/k (duomenys neskelbtini) gim. 2004-05-20 ir V. V. (a/k (duomenys neskelbtini) gim. 2002-09-24, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 101 € per mėnesį, pradedant nuo 2014-04-08 ir tęsiant iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriama vaikų mama A. V. (a/k (duomenys neskelbtini) neatitinka tikrosios apelianto valios ir iš esmės pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus bei prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo pareiškimo padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Priešieškiniu atsakovas prašė priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 250 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2014-04-14, atsakovo atsiliepimas teisme buvo gautas 2014-10-02, priešieškinys 2014-11-05, abu sutuoktiniai nuo bylos iškėlimo teisme naudojosi kvalifikuotų teisininkų – advokatų teisinėmis paslaugomis, teismo posėdyje 2015-01-19 nutarta daryti pertrauką byloje, 2015-06-22 teismo posėdyje buvę sutuoktiniai pateikė teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią pirmosios instancijos teismas patvirtino 2015-06-22 skundžiamu sprendimu, kas leidžia daryti išvadą, kad apeliantas apie tai, jog išlaikymą prašoma priteisti nuo 2014-04-08 iki vaikų pilnametystės, turėjo žinoti ir žinojo nuo ieškinio gavimo dienos, turėjo pakankamai laiko išsamiai išstudijuoti pateiktos teismui tvirtinti jo pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinį, ir ypač atkreipti dėmesį į joje nurodytą išlaikymo vaikams dydį bei jo mokėjimo pradžią. Apeliantas sutartį pasirašė laisva valia, įvertinęs savo galimybes dėl teiktino išlaikymo dydžio bei jo teikimo pradžios momento. CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2014-04-08 iki vaikų pilnametystės, ieškovė iš esmės paminėtos įstatymo nuostatos nepažeidė, o pareiškėjai, susitardami dėl nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydžio bei šio išlaikymo teikimo pradžios momento, šias aplinkybes įvertino. Ginčijamu sprendimu patvirtintos sutarties 2 punkto turinys yra visiškai aiškus, jame išdėstyti teiginiai yra vienareikšmiški, joje nėra jokių dviprasmybių arba nuostatų, keliančių abejonių dėl jų taikymo praktikoje. Apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių jis pasirašė suklydęs ar dėl kitos šalies apgaulės (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011). Apeliantas, turėdamas pareigą sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių būti ypač atidus ir rūpestingas, negalėjo nesuprasti šios sutarties 2 punkte aiškiai suformuluotos sąlygos mokėti išlaikymą kas mėnesį nuo 2014-04-08 iki išlaikytinių pilnametystės kiekvienam vaikui mokamą periodinėmis išmokomis po 101 €, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, o abejodamas dėl galimų teisinių padarinių, būdamas sąžiningas, protingas ir apdairus, turėjo galimybę pasikonsultuoti ir su kompetentingu asmeniu – jį atstovavusiu advokatu. 2015-06-22 teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad apeliantą tenkino sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir jokių klausimų dėl neaiškaus šios sutarties turinio jis nekėlė. Apeliantas, privalėdamas ir turėdamas galimybę įvertinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, pats prisiėmė tokios sutarties sudarymo riziką ir galimas teisines pasekmes. Išanalizavusi ir įvertinusi bylai reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punkte nurodyta sąlyga neprieštarauja nei imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nei viešajai tvarkai ir iš esmės nepažeidžia apelianto teisių bei teisėtų interesų, nes sutartyje numatytas teises ir pareigas apeliantas prisiėmė laisva valia, tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis), CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus; vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas; spręsdamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimą, teismas turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.); išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimą dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 6.200 str.). Apeliantas nepateikė įrodymų jo nurodomai aplinkybei, kad jis nuo 2014 m. balandžio mėnesio teikė vaikams išlaikymą, pagrįsti. Išklausius teismo posėdžio garso įrašą nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovė pripažino, kad vaikams išlaikymas buvo teikiamas įvairiomis formomis. Apelianto pateikta antstolės I. E. 2015-07-02 pažyma Nr. S-9727 tik patvirtina aplinkybę, kad pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo išduotą 2014-12-17 vykdomąjį raštą Nr. 2-566-500 nepilnamečiams vaikams išlaikymas yra teikiamas ir išlaikymo skolos 2015-07-01 dienai nėra. Tai neįrodo, kad apeliantas, turėjo pagrindą nesutikti su 2015-06-22 sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktu, kuriame nurodyta 2014-04-08 data.
Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai ir nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.