Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

2021-01-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-82-660/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-01-19
Bylos Nr.
A15.-82-660/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01886-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Larisa Tamulionienė (pirm.)
Pažeidėjas
R. J.
Institucija
Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-82-660/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01886-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7; 16.9.10; 21.9.10
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. sausio 19 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Larisa Tamulionienė,sekretoriaujant R. Š.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. J., jo atstovei advokato padėjėjai J. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. 2020 m. spalio 8 d., apie 17 val. 10 min., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Toyota Corola Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių turtui, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir kliudė šalia stovėjusią transporto priemonę Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino. Taip pat nepranešė apie eismo įvykį nukentėjusiajam ar policijai ir iš įvykio vietos pasišalino. Po eismo įvykio vartojo alkoholį iki jo aplinkybių išsiaiškinimo, jam nustatytas 0,54 promilės neblaivumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127, 219, 221, 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. J. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad minėtą dieną nuo 13 val. iki 17 val. buvo „Girstučio“ baseine. Apie 17 val. išėjo, įsėdo į savo automobilį, stovėjusį aikštelėje nuo pastato galinėje eilėje, įsijungė radiją ir išvažiavo iš aikštelės, jokio kontakto su kitu automobiliu nejautė. Buvo blaivas. Nuvažiavo namo, automobilį pastatė kieme. Po to nuėjo į barą, kur nupirko ir ten išgėrė 0,5 litro stipraus alaus. Grįžo namo. Tuo metu jam paskambino iš policijos ir pranešė apie tai, kad jis prie „Girstučio“ kliudė automobilį ir liepė atvažiuoti į įvykio vietą. Tada jis apžiūrėjo savo automobilį ir pamatė nedidelį įbrėžimą. Į įvykio vietą nuvažiavo dviračiu apie 18 val. Nesijautė išgėręs. Įvykio vietoje buvęs kito - apgadinto automobilio - savininkas iškvietė policiją. Ant kito automobilio matė apgadinimą ant priekinio bamperio kairės pusės. Atvyko policijos pareigūnai, kurie patikrino jį alkotesteriu ir nustatė neblaivumą. Po to policijos pareigūnai nuvažiavo apžiūrėti jo automobilį, ant jo rasti apgadinimai – įbrėžimai ant dešinės pusės galinių durelių ir galinio sparno.

Liudytoja V. B. parodė, kad ji tvirtina savo paaiškinime nurodytas aplinkybes (b. l. 7). 2020-10-08, apie 17 val. ji sėdėjo savo automobilyje, kuris stovėjo prie „Girstučio“ esančioje aikštelėje, prie tvoros esančioje eilėje. Matė kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, išvažiuodamas iš stovėjimo vietos, kliudė šalia jos iš kairės pusės stovintį automobilį – kontaktas buvo labai stiprus, pasigirdo duslus smūgio garsas ir minėtas automobilis net sujudėjo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo stabtelėjo, pažiūrėjo per dešinės pusės veidrodėlį, bet neišlipo iš automobilio ir nuvažiavo. Ji užsirašė nuvažiavusio automobilio valstybinį numerį, apžiūrėjo šalia stovintį automobilį – buvo apgadintas priekinis buferis – stipriai nubrauktas. Apie įvykį pranešė telefonu 112. Atėjo automobilio savininkas. Po 15-20 min. atvažiavo dviračiu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pasakė, kad jie sugadino jam gyvenimą. Jis sakė, kad nepastebėjo, jog kliudė automobilį.

Liudytojas R. Š. parodė, kad 2020-10-08 dirbo „Girstučio“ baseine. Apie 17 val. jam paskambino sutuoktinė ir pranešė, kad jai iš policijos pranešė apie tai, kad apgadintas jo automobilis. Automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo palikęs kraštinėje eilėje prie laikinos statybinės tvoros. Jis nuėjo prie automobilio ir pamatė, kad nubrozdintas priekinis buferis ir įkritęs žemyn, nes atsikabino nuo laikiklio. Prie jo priėjo auklėtinio mama V. B., kuri papasakojo, kad matė, kaip išsiparkuodamas kitas automobilis kliudė jo automobilį, kuris stipriai sujudėjo. Kito automobilio vairuotojas sustojo, pažiūrėjo per langą ir nuvažiavo. Ji užsirašė nuvažiavusio automobilio valstybinį numerį ir paskambino policijai. Tuo metu, kai jis laukė policijos, dviračiu atvažiavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris apžiūrėjo automobilį ir pasakė, kad jis apgadino automobilį, bet to nepastebėjo. Jis buvo išgėręs, jo kalba buvo nerišli. Sakė, kad alkoholį vartojo grįžęs po baseino namo. Jis (R. Š.) iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai patikrino administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį alkotesteriu. Dėl automobilio apgadinimo padarytą žalą (apie 100 eurų) atlygino draudimas.

Liudytoja A. D. parodė, kad ji dirba bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, barmene. 2020-10-08, apie 17 val. į barą atėjo R. J., buvo blaivas. Jis nusipirko 0,5 litro talpos bokalą alaus, kurį išgėrė ir po maždaug pusvalandžio išėjo. Vėliau pagal jo atstovės prašymą buvo pateiktas pirkimo kvitas, kuriame nurodytas laikas nėra tikslus, nes laikas nebuvo koreguotas.

Liudytojas J. B. parodė, kad lanko „Girstučio“ baseiną, kuriame lankosi jo draugas R. J.. 2020-10-12 apie 17 val. su R. J. išėjo iš „Girstučio“ pastato. R. J. buvo blaivus. Jis nuėjo prie savo automobilio, stovėjusio aikštelėje, R. J. nuėjo prie savo automobilio, stovėjusio maždaug už 50 metrų. Jokio eismo įvykio nematė.

Liudytojas V. Č. parodė, kad lankosi „Girstučio“ baseine, kurį tuo pačiu metu lanko ir R. J.. 2020-10-08 buvo baseine su R. J. iki 17 val., kartu išėjo iš pastato. R. J. buvo blaivus, įsėdo į automobilį, o jis nuėjo į savo automobilį. Važiuojančio R. J. nematė.

Liudytojas V. A. parodė, kad 2020-10-08 buvo aludėje, esančioje prie Kovo 11-osios turgelio, kur apie 17 val. atėjo pažįstamas R. J.. R. J. nusipirko 0,5 l talpos alaus bokalą, pabuvo apie valandą ir išėjo.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių nusižengimų padarymo faktą ir R. J. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų nusižengimų aplinkybės (b. l. 1-2), tarnybiniai pranešimai dėl eismo įvykio, iš kurių matyti, kad nuvykus pagal gautą pranešimą nurodytu adresu pasitiko pranešėja V. B., kuri paaiškino, kad automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas kliudė stovėjusį kitą automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo net neišlipęs iš automobilio. Po valandos minėtas vairuotojas grįžo į įvykio vietą, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Nustatyta, kad asmuo, vairavęs automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra R. J., kuris paaiškino, kad buvo atvykęs į baseiną, po kurio parvyko namo, kontakto su kitu automobiliu nejautė, todėl grįžęs namo vartojo alkoholio - alaus, vėliau jam paskambino policijos pareigūnė, kuri nurodė, kad jis kliudė kitą automobilį, todėl išgėręs atėjo į eismo įvykio vietą. Alkotesteriu jam buvo nustatytas 0,54 promilės neblaivumas. Automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas R. Š. paaiškino, kad paliko savo automobilį stovėjimo aikštelėje, o grįžęs rado jį apgadintą (b. l. 3-5), R. J. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad išėjo iš Girstučio baseino, sėdo į savo automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir per kelis kartus išvažiavo iš stovėjimo vietos, nes buvo daug mašinų. Manevravo pirmyn ir atgal daug kartų, kol išvažiavo. Grįžęs namo apie 17.20 val., išgėrė butelį alaus. Apie 18 val. jam paskambino pareigūnė ir pasakė, kad jis padarė eismo įvykį, tačiau pats jokio kontakto nejautė. Apžiūrėjęs savo automobilį, pamatė ant kairės pusės galinio sparno įbrėžimą, todėl atvyko į eismo įvykio vietą ir sužinojo, kad apgadino kitą automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - priekinį jo bamperį (b. l. 6), V. B. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad matė kaip automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas kliudė stovėjusį kitą automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo. Apžiūrėjusi kliudytą automobilį pastebėjo, kad jis apgadintas, todėl paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Po kurio laiko į įvykio vietą dviračiu atvažiavo vairuotojas, kuris vairavo automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis norėjo susitarti, kad nebūtų kviečiama policija. Nustatyta, kad asmuo, vairavęs automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra R. J. (b. l. 7), R. Š. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, jį paliko stovėjimo aikštelėje, o grįžęs rado jį apgadintą – nubrauktas priekinis bamperis (b. l. 8), VĮ Regitra duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. J. (b. l. 9), transporto priemonės apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti defektai – apgadintos dešinės pusės galinės durys, dešinės pusės galinis sparnas, išvadoje – automobilis dalyvavo eismo įvykyje (b. l. 10), eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti stovėjimo aikštelė, baseinas, apgadintas automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliams padaryti apgadinimai (b. l. 11-12), sprendimas dėl transporto priemonės grąžinimo savininkui iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo (b. l. 13), alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo lapų kopijos, iš kurių matyti, kad R. J. 2020 m. spalio 8 d., 18.35 val. nustatytas 0,54 promilės neblaivumas (b. l. 15-17), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad R. J. turi galiojančių nuobaudų (b. l. 18-19), įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas (b. l. 20), prašymai (b. l. 24-25, 26, 31, 32), el. susirašinėjimas (b. l. 28, 33), čekis (b. l. 29), el. laiškas, kuriame pranešama, kad čekio kopijos neatitikimas laike yra dėl to, kad laikas nebuvo pervestas nuo 2020 m. kovo mėnesio paskutinio savaitgalio, galima paklaida – 1 val. + - 5 min. (b. l. 30), apsilankymo Girstučio baseine išklotinė, iš kurios matyti, kad 2010-10-08 lankėsi nuo 13.18 val. iki 17.03 val. (b. l. 37-38), DVD su 2020 m. spalio 8 d. vaizdo įrašu, iš kurio matyti, kad 17.03 val. pravažiavime, esančiame už dviejų eilių automobilių (žiūrint nuo tvoros), iš dešinės pusės į kairę pusę pravažiuoja šviesiai pilkos spalvos automobilis (b. l. 39), kita bylos medžiaga.

R. J. kaltės neigimą teismas vertina kaip jo gynybos versiją ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės už padarytus nusižengimus. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai, kad jis nepastebėjo, kad kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo

Sprendžiant, ar asmens veika (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos) pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

R. J. kaltę dėl aptariamų nusižengimų patvirtina ne tik byloje esantys aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, bet ir tiesiogiai įvykį mačiusios liudytoja teismo posėdyje apklaustos V. B. parodymai, kurie nuo pat administracinio teisės pažeidimo tyrimo pradžios yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys šios liudytojos pirminiam paaiškinimui, nei kitiems byloje esantiems duomenims, kuriuose ji pakankamai detaliai aprašė R. J. padaryto nusižengimo eigą. Iš liudytojos V. B. parodymų matyti, kad išvažiuodamas iš stovėjimo vietos administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo labai stipriai kliudė kitą automobilį - pasigirdo duslus smūgio garsas ir automobilis net sujudėjo. Kaip matyti iš liudytojos V. B. parodymų, tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pastebėjo, jog kliudė kitą automobilį, rodė ir jo elgesys po eismo įvykio – ji stabtelėjo ir akivaizdžiai pažiūrėjo per dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį į apgadintos transporto priemonės pusę, tačiau iš savo automobilio neišlipo ir nuvažiavo iš eismo įvykio vietos. Analogiškas įvykio aplinkybes V. B. nurodė ir savo pirminiame paaiškinime (b. l. 7). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. J. ir jo atstovės teiginiai, kad liudytojos V. B. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes ji po eismo įvykio iš automobilio neišlipo, policijai pranešė apie įvykį tik po 10 minučių, be to, kliudytas automobilis priklauso jos vaiko treneriui R. Š., atmestini kaip nepagrįsti. Iš liudytojos V. B. parodymų ir paaiškinimo nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, iš kurio pasišalino R. J. vairuojamas automobilis, ji išlipo iš savo automobilio ir apžiūrėjo kliudytą automobilį. Pamačiusi, kad jis apgadintas, paskambino pagalbos centro telefonu Nr. 112 ir pranešė apie eismo įvykį. Po kurio laiko atėjo apgadinto automobilio savininkas R. Š.. Šiuo atveju nenustatyta V. B. suinteresuotumo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų be pagrindo patrauktas atsakomybėn, ji tiesiog atliko pilietinę pareigą – pranešė apie eismo įvykį policijai.

Nors R. J. teigia, kad jis nepastebėjo, jog kliudė kitą automobilį, automobilių apgadinimų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad įvykusio kontakto nejausti jis negalėjo - iš transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad ant R. J. vairuojamo automobilio rasti apgadinimai ant dešinės pusės galinių durelių ir dešinės pusės galinio sparno. Iš teismo posėdyje apklausto liudytoju R. Š. parodymų nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas – nubrozdintas jo automobilio priekinis bamperis, kuris nuo smūgio įkrito žemyn, nes bamperis atsikabino nuo laikiklio. Iš eismo įvykio schemos, vyr. patrulės E. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad eismo įvykio metu buvo kliudytas R. Š. automobilis – apgadintas priekinis bamperis, pamatavus su matavimo rulete abiejų transporto priemonių apgadinimus, apgadinimų aukštis ir kampas sutapo. Automobiliams padaryti apgadinimai akivaizdūs, jie padaryti dėl R. J. kaltės. R. J. neabejotinai pajuto, kad savo automobiliu kliudė kitą automobilį, suprato sukėlęs eismo įvykį, tačiau nežiūrint to, policijos nekvietė ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).

Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).

R. J. , būdamas vairuotoju, šiuos Kelių eismo taisyklių reikalavimus privalėjo žinoti ir, vadovaudamasis jais, po to, kai vairuodamas automobilį kliudė kitą stovintį automobilį, būdamas apdairus ir rūpestingas vairuotojas, privalėjo suvokti, jog padarė eismo įvykį, ir vykdyti imperatyvias Kelių eismo taisyklėse įtvirtintas eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui - pasilikti eismo įvykio vietoje, pranešti apgadinto turto savininkui ar jo įgaliotam atstovui apie šį įvykį, jam nesant įvykio vietoje, iškviesti policiją į eismo įvykio vietą, tačiau jis iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

Taigi, aptartais įrodymais nustatyta, kad R. J. suprato, kad eismo įvykis buvo, kad jis dėl jo yra kaltas, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino, nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų - pranešti apie eismo įvykį policijai, pasielgė nerūpestingai, ir kaip minėta, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šios aplinkybės rodo, kad R. J. suvokė sukėlęs eismo įvykį, taip pat, kad išvažiuodamas iš eismo įvykio vietos pažeidė Kelių eismo taisykles ir neteisėtai iš jos pasišalino, t. y. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-33-2013).

Dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo

Administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta, kad R. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad jis alkoholį vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Teismo posėdžio metu apklaustas R. J. patvirtino, kad po baseino grįžęs namo užėjo į barą, kur išgėrė alaus, į eismo įvykio vietą nuvažiavo dviračiu. Teismo posėdyje apklausti liudytojai V. Č. ir V. A. parodė, kad iš Girstučio pastato išėjo kartu su R. J., kuris buvo blaivus, po to kiekvienas nuėjo prie savo automobilio. Teismo posėdyje liudytoja apklausta A. D. parodė, kad 2020-10-08, apie 17 val. į barą atėjo R. J., buvo blaivas, bare išgėrė 0,5 litro talpos bokalą alaus. Alaus pirkimo kvite nurodytas laikas nėra tikslus, nes ilgą laiką laikas nebuvo koreguotas. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. A. patvirtino, kad 2020-10-08 apie 17 val. R. J. bare gėrė alų.

Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo padarius KET pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal KET 221 punktą su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Paties alkoholio vartojimo fakto R. J. neneigia, tačiau nurodo nesupratęs, kad pažeidė Kelių eismo taisykles, kas lėmė kitam asmeniui priklausančio turto apgadinimą, todėl neturėjo pareigos susilaikyti nuo alkoholio vartojimo. Tačiau aukščiau išdėstytais argumentais pripažinus, kad R. J. veiksmuose yra nustatyti visi ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, konstatuotina, jog R. J. po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, t. y. 2020 m. gruodžio 18 d. 18.35 val. alkotesteriu jam buvo nustatytas 0,54 promilių girtumas. Tai reiškia, kad R. J., žinodamas, jog sukėlė eismo įvykį, ir turėdamas pareigą susilaikyti nuo alkoholio vartojimo iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, jį vartojo.

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad R. J. eismo įvykio padarymo metu vairavo transporto priemonę neblaivus, todėl atsižvelgiant į nustatytas ir išdėstytas aplinkybes iš kaltinimo ši aplinkybė šalintina nurodant, kad R. J. alkoholį vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus.

Dėl nuobaudos skyrimo

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. J. 2020 m. spalio 8 d., apie 17 val. 10 min., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Toyota Corola Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių turtui, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir kliudė šalia stovėjusią transporto priemonę Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino. Taip pat nepranešė apie eismo įvykį nukentėjusiajam ar policijai ir iš įvykio vietos pasišalino. Po eismo įvykio vartojo alkoholį iki jo aplinkybių išsiaiškinimo, jam nustatytas 0,54 promilės neblaivumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127, 219, 221, 222 punktų reikalavimus, tokiais veiksmais padarė ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, numatytus nusižengimus, todėl yra baustinas.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. J. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Tai alternatyvios papildomos nuobaudos, dėl kurių kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, jog, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Atsižvelgiant į visas nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, į tai, kad R. J. pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusižengimus, sunkių padarinių neatsirado, jam skirtinos baudos, numatytos ANK 426 straipsnio 1 dalies, 423 straipsnio 3 dalies sankcijų ribose su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (ANK 25 straipsnio 2 dalis, 28 straipsnis). Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 28 straipsniu, 38 straipsniu, 423 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi, 635 straipsniu, 636 straipsniu,

nutaria:

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, ir:

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, skirti 1300 Eur (trijų šimtų trisdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, skirti 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra galutinę nuobaudą paskirti 1300 Eur (trijų šimtų trisdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001. Mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 20124017003.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Larisa Tamulionienė