Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-10-29 · Byla Nr. A2.6.-14047-957/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-10-29
Bylos Nr.
A2.6.-14047-957/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-13365-2015-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Pažeidėjas
P. R.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-14047-957/2015Proceso Nr. 4-68-3-13365-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4., 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. spalio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Evelinai Vėgelytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. R. 2015 m. gegužės 28 d., apie 19.30 val., Vilniuje, Polocko g. 46, vairuodamas automobilį „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 126 punktų reikalavimus, būdamas neatidus ir važiuodamas atbulas pro namo tvorą, nepaliko tarpo iš šono, kliudė ją ir apgadino, taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to, P. R., 2015 m. gegužės 28 d., apie 19.30 val., Vilniuje, Polocko g. 46, vairuodamas automobilį „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neatidus ir važiuodamas atbulas pro namo tvorą, nepalikdamas tarpo iš šono, kliudęs ją ir apgadinęs, pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas P. R. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad kas buvo pavaizduota ir jam parodyta, nėra viskas teisingai. Tą dieną jis stovėjo, išėjo apsauginis, kuris pasakė „kiek čia stovėsi“. Apsauginis klausė, ar jis gali pasitraukti į kitą vietą. Tada jis važiavo atbuline eiga ir pavažiavo šonu į tvorą. Išlipus iš mašinos apžiūrėti tvorą, priėjo moteris, su kuria jis kalbėjosi. Sakė moteriai apžiūrėti tvorą, pasižiūrėti, ar viskas tvarkoje. Moteris sakė, kad viskas tvarkoje, ir išėjo. Tada pastatė automobilį. Priėjo apsauginis, su juo pakalbėjo. Atrodo, apsauginis nematė, kad jis (P. R.) apgadino tvorą, su apsauginiu apie tvorą nekalbėjo. Paskui apsauginis buvo priėjęs dar kartą, bet nei jis, nei apsauginis apie tvorą nieko nesakė, nes tvora buvo tvarkinga, jai nieko nenutiko. Jis apgadino tik savo mašiną, toje vietoje pastovėjo dar dvi valandas ir išvažiavo. Nepagalvojo, kad reikia pasakyti apie įvykį, nes tvora kaip stovėjo, taip ir liko stovėti, viskas jai gerai. Tvorą jis tik palietė šonu. Minėtos moters nepažįsta, ji ten gyvena, su ja kalbėjosi. Jeigu būtų neapkirptas įrašas, matytųsi, kaip jis kalbėjosi su moterimi, o po to sėdėjo ir laukė draugės. Išlipęs apžiūrėjo tvoros pusę ir ji buvo nesugadinta, o stulpo nematė. Suprato, kad atsirėmė į tvorą. Nepriėjo arčiau apžiūrėti gal dėl streso, nes apgadino savo mašiną. Pasižiūrėjo tik iš vienos pusės, iš jos nebuvo apgadinimų. Žino Kelių eismo taisykles. Niekam nepranešė, kad atsirėmė į tvorą. Iš tos vietos jis neišvažiavo, buvo ten, įvažiavo į stulpą, bet jis ten ir liko, kalbėjo su moterimi ir su apsaugininku. Apsaugininkas išėjo kokią 22 val., nes jis ten buvo dar 2,5 val. Paskui išvažiavo, niekam nepranešęs. Moteris jam jokių pretenzijų neišsakė. Dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju.

Teismo posėdyje liudytojas G. K. parodė, kad jis yra Polocko namo administratorius, teikia namo techninę priežiūrą. Vienas iš gyventojų parašė elektroninį laišką apie tai, kas nutiko. Tas gyventojas pranešė, kad buvo atsitrenkta į tvorą, prašė imtis veiksmų. Taigi jis nuvažiavo į objektą ir iškvietė policiją, pamatė, kad atsitrenkta į stulpą, buvo sulankstyta tvoros konstrukcija, matė atkabintą segmentą, varteliai nebeužsidarė. Jis kreipėsi į saugos bendrovę, kad jam ištrauktų įrašus. Įraše matosi, kaip į tvorą atsitrenkė „Audi“, sidabrinės spalvos, matosi, kad ir gyventoja buvo priėjusi. Tame name praeitą savaitę buvo darytas susirinkimas, kurio metu moteris pasakė, kad matė, kaip atsitrenkė, sakė nebendravo ir žmogus išvažiavo. Tos nėščios moters vyras ir parašė laišką. Taigi jis parašė pareiškimą. Ten dirba UAB „Mano sauga“. Didesnės apimties vaizdo įrašo nėra, kadangi medžiaga saugoma 10 dienų. Ten yra tik vienas apsaugos darbuotojas, kuris ateina 22 val., mano, jis negalėjo būti 19.30 val. Jis kreipėsi į statytoją, kuris darė tvoros montavimo darbus, užklausė statytojų dėl sąmatos, sąmatą pateikė policijai ir draudimui. Tas statytojas gyvena tame pačiame name ir prašė kompanijos paskaičiuoti ir pateikti kainą. Kampinis stulpas sulinko ties apačia. Dabar reikia išardyti trinkeles ir bordiūrus, viską iš naujo išbetonuoti, kadangi varteliai tinkamai nebeužsidarė. Tvarkymo darbai dar nėra atlikti. Mano, jog paskaičiavo kampinio stulpo tvarkymo kainą ir stulpų, esančių prie vartelių, tvarkymo kainą, todėl gaunasi trys stulpeliai. Praeitos savaitės namo susirinkime jis užklausė, kuri moteris matė įvykį. Moteris, kuri jau buvo po gimdymo, sakė, kad ji buvo ir viską matė. Apie įvykio detales su ja nekalbėjo, tik klausė, kuri moteris matė.

Teismo posėdyje liudytoja E. K. parodė, kad asmens veido ji neįsidėmėjo. Tai galėjo būti gegužės 28 d., 19.30 val. Ji pati tuo metu išeidinėjo į kiemą. Kiek pamena, automobilis važiavo atbuline eiga, įvažiavo į tvorą, išlipo vairuotojas, pažiūrėjo į savo buferį ir nuvažiavo toliau. Palei tvorą yra kitas gyvenamasis namas, palei keliuką. Jis pavažiavo į tą keliuką link kiemo. Prie jos akių vyras įvažiavo į tvorą, įvažiavęs pavažiavo atbulomis, išlipo, apžiūrėjo mašiną ir nuvažiavo priekine eiga pro įvažiavimą į kiemą. Su tuo vyru ji nekalbėjo. Vaizdo įraše už kadro, kur nesimato, jis pavažiavo gal dešimt metrų. Ji pamatė tvoros apgadinimus, apžiūrėjo. Neatsimena, kad būtų šnekėjusi su vyru ir būtų jam ką nors sakiusi. Ji tam vyrui nieko nesakė. Gal jis kažką ir sakė. Neprisimena, kad būtų ką sakiusi, nežino, ar sakė, kad gerai, nes nebuvo gerai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). P. R. kaltę, padarius šį administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio P. R. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos šio administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Teisme P. R. paaiškino, kad važiuodamas atbuline eiga, jis atsirėmė į tvorą, kuriai nieko nenutiko, jis apgadino tik savo mašiną. Analogiški jo paaiškinimai užfiksuoti ir administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame 2015 m. rugsėjo 7 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 13). Liudytoja E. K. apklausiama teisme parodė, kad įvykio dieną, tai galėjo būti gegužės 28 d., 19.30 val., jai išeinant į kiemą, ji matė, kaip automobilis važiavo atbuline eiga, įvažiavo į tvorą, išlipo vairuotojas, pasižiūrėjo į savo buferį ir nuvažiavo toliau. Ji apžiūrėjo tvorą ir pamatė tvoros apgadinimus. Liudytojas G. K. apklausiamas teisme parodė, kad apie įvykį jis sužinojo tuomet, kai elektroniniu paštu gavo gyventojo laišką apie tai, kad buvo atsitrenkta į tvorą. Nuvykęs į objektą jis pamatė, kad atsitrenkta į stulpą, buvo sulankstyta tvoros konstrukcija, matė atkabintą segmentą, varteliai nebeužsidarė. Jis kreipėsi į saugos bendrovę, kad pateiktų vaizdo įrašus, iškvietė policiją. Įraše matosi, kaip į tvorą atsitrenkė „Audi“, sidabrinės spalvos, matosi, kad ir gyventoja buvo priėjusi. Tame name praeitą savaitę buvo darytas susirinkimas, kurio metu moteris pasakė, kad matė, kaip atsitrenkė. Tos nėščios moters vyras ir parašė laišką. Pirmiau išdėstytus P. R. bei liudytojų G. K. bei E. K. parodymus patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kaip sidabrinės spalvos „Audi A6“ automobilis, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)), važiuodamas atbulas, atsitrenkia į tvorą, po to automobilis šiek tiek pavažiuoja priekin ir ištiesinęs trajektoriją atbuline eiga nuvažiuoja ties išvažiavimu, esančiu šalia tvoros. Taip pat matyti, kaip prieina moteris ir apžiūrinėja tvorą (b. l. 8). Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų ir jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, liudytojų parodymų ir vaizdo įrašo, įvykio aplinkybes detalizuoja ir P. R. kaltę dėl jam ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo pagrindžia kita bylos medžiaga: 2015 m. birželio 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. K. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2015 m. birželio 3 d., apie 13.00 val. iš VPK OVS gautas pranešimas, kad Polocko g. 46, apgadinta namo tvora. Atvykus minėtu adresu namo administratorius nurodė, kad gegužės 28 d., apie 19.30 val., automobilis „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į namo tvorą ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Automobilį vairavo vyras. Yra filmuota medžiaga (b. l. 3); policijos įvykio registro išrašas (b. l. 4); eismo įvykio vietos schema (b. l. 5); papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 6); 2015 m. birželio 3 d. rašytinis G. K. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2015 m. gegužės 28 d., 19.30 val. „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), atsitrenkė į Polocko g. 46, Vilnius priklausančią tvorelę. Tvorelė sulankstyta, varteliai neužsidaro. Jis yra šio namo administratorius, dirba UAB „Naujamiesčio būstas“. Minėtas automobilis iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 7); P. R. pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti tvorai padaryti apgadinimai (b. l. 21-23); namo administratoriaus G. K. susirašinėjimas elektroniniu paštu, iš kurio matyti, kad jis 2015 m. gegužės 28 d. iš A. B. gavo laišką, kuriame nurodoma, kad Polocko g. 46, apie 19.25 – 19.30 val., prie įėjimo vartelių į tvorą įvažiavo automobilis, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Tai nutiko 2015 m. gegužės 28 d. (b. l. 29-31). Pirmiau išdėstyti įrodymai leidžia daryti aiškią ir nedviprasmišką išvadą, kad būtent P. R. 2015 m. gegužės 28 d., apie 19.30 val., Vilniuje, Polocko g. 46, vairuodamas automobilį „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), važiuodamas atbulas pro namo tvorą, buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, kliudė ją ir apgadino. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, jog P. R. taip pažeidė ir KET 114 punkto, numatančio pareigą vairuotojams, važiuojantiems atbuline eiga, duoti kelią kitiems eismo dalyviams, reikalavimus. Visgi teismas sprendžia, kad nors P. R. pažeidimo esmė byloje yra įrodyta, tačiau protokole buvo suklysta nurodant šį KET punktą. Esant tokiai situacijai teismas, vadovaudamasis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, tikslina administracinio teisės pažeidimo protokolą ir šalina šį KET punktą, kadangi akivaizdu, jog kitų eismo dalyvių eismo įvykio metu nebuvo ir P. R. šios taisyklės reikalavimų nepažeidė. Pirmiau išdėstyti įrodymai visiškai patvirtina, jog P. R., vairuodamas automobilį, būdamas neatidus ir važiuodamas atbulas pro namo tvorą, nepaliko tarpo iš šono, kliudė ją ir apgadino, t. y. jis pažeidė KET 9 ir 126 punktų reikalavimus. Ši P. R. veika nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą sprendžia, kad P. R. kaltė, 2015 m. gegužės 28 d., apie 19.30 val., Vilniuje, Polocko g. 46, vairuojant automobilį „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būnant neatidžiam, važiuojant atbulomis pro namo tvorą, nepalikus tarpo iš šono, kliudžius ją ir apgadinus, bei pažeidžiant KET 222 punkto reikalavimus pasitraukus iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos ir taip padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Nors P. R. teigė, kad aptariamo eismo įvykio metu tvorai jokių apgadinimų nepadarė, eismo įvykio vietoje dar buvo pasilikęs dvi valandas ir iš eismo įvykio vietos nepasitraukė, tačiau tokius jo parodymus paneigia byloje esantys įrodymai. Pažymėtina, jog pats administracinėn atsakomybėn traukiamas P. R. parodė, kad jis kliudė tvorą, į ją atsirėmė, suvokė tai, apgadino savo automobilį, taigi nėra abejonių, jog P. R. suprato padaręs eismo įvykį. Apie tai, kad P. R. suvokė, jog kilo eismo įvykis ir jo metu buvo padaryta žala, leidžia spręsti ir byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad P. R. vairuojamas automobilis į tvorą įsiremia gana stipriai, būtent dėl to vairuotojas pavažiuoja į priekį, tada ištiesinęs automobilio trajektoriją įvažiuoja į šalia tvoros esantį keliuką ir dingsta iš kadro. P. R. teigimu, po to, kai jis atsirėmė į tvorą, jis išlipo iš automobilio apžiūrėti tvoros, tuo metu priėjo moteris, kuriai sakė apžiūrėti tvorą, pažiūrėti, ar viskas tvarkoje. Moteris sakė, kad viskas tvarkoje, ir išėjo. P. R. teigimu, byloje esanti vaizdo medžiaga yra nepilna ir apkirpta, nėra nufilmuota, kaip jis apžiūrinėja tvorą ir kalba su namo gyventoja. Tokius P. R. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip jo gynybinę versiją siekiant išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės. Teisme apklausta liudytoja E. K. parodė, kad matė, kaip automobilis įvažiavo į tvorą, išlipo vairuotojas, pažiūrėjo į savo buferį ir nuvažiavo toliau. Liudytojos teigimu, su tuo vyru ji nekalbėjo, neprisimena, kad būtų jam ką sakiusi. Nežino, ar sakė gerai, nes nebuvo gerai. Ji pamatė tvoros apgadinimus, apžiūrėjo. Netikėti šios liudytojos parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie buvo nuoseklūs, išsamūs, priešingai nei P. R. parodymai. Teismo posėdyje parodžius tvoros apgadinimus ji patvirtino, kad tokius juos ir matė. Atkreiptinas dėmesys, jog P. R., apklausiamas teisme, iš pradžių paaiškino, jog jis buvo išlipęs iš mašinos apžiūrėti tvorą, vėliau davė parodymus apie tai, jog nepriėjo arčiau apžiūrėti tvoros gal dėl streso, nes apgadino savo mašiną. Taigi apklausiamas teisme P. R. nebuvo visiškai nuoseklus, parodymus dėl tam tikrų esminių aplinkybių keitė, todėl šiuos P. R. parodymus teismas vertina kritiškai ir remiasi jais tik tiek, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad P. R. būtų išlipęs iš automobilio, apžiūrinėtų tvorą ir kalbėtųsi su namo gyventoja. Šiame kontekste teismas pažymi, kad nėra įtikinamas P. R. teiginys, kad jis nematė tvoros apgadinimų, kadangi liudytoja E. K. aiškiai matė apgadinimus, iš vaizdo įrašo matyti, jog automobilis ne šiaip sau „atsirėmė“ į tvorą, o ganėtinai stipriai į ją įsirėmė, byloje esančios fotonuotraukos taip pat patvirtina, jog tvorai padaryti nemenki pažeidimai. Be to ir G. K. parodė, kad kampinis stulpas sulinko ties apačia. Dabar reikia išardyti trinkeles ir bordiūrus, viską iš naujo išbetonuoti, kadangi varteliai tinkamai nebeužsidarė. Pažymėtina, jog P. R., duodamas parodymus teisme, nurodė, jog iš eismo įvykio jis nepasišalino, kadangi toje vietoje buvo dar apie dvi valandas, tačiau tokie P. R. parodymai taip pat vertintini kritiškai, kaip siekis menkinti savo veiksmų reikšmę nuvažiuojant iš įvykio vietos, kadangi iš byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdu, jog po kontakto su tvora P. R. atbuline eiga nuvažiavo palei tvorą. Taigi jau tuo metu jis patraukė automobilį iš tikslios eismo įvykio vietos, o po to, liudytojos E. K. teigimu, jis nuvažiavo priekine eiga pro įvažiavimą į kiemą. To neginčijo ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas P. R. Pažymėtina, jog P. R. apie tai, kad, jo teigimu, jis įsirėmė į tvorą ir apgadino savo automobilį, nepranešė nei namo gyventojams, nei bendrojo pagalbos centro telefonu, byloje nėra duomenų apie tai, jog jis būtų grįžęs į įvykio vietą ir bandęs išsiaiškinti susidariusią situaciją. Šio fakto nepaneigia ir ta aplinkybė, kad jis tuoj po įvykio matė liudytoją, kuri apžiūrinėjo tvorą. Pasak liudytojos E. K. su ja nebendravo, o tik apžiūrėjo savo automobilį. Pažymėtina, kad net tikėti, jog P. R. minėtame kieme liko dar dvi valandas, tačiau ir per šias dvi valandas apie eismo įvykį ir padarytą žalą nieko neinformavo. Pats P. R. parodė, kad po dviejų valandų bendravo ir su kažkokiu apsaugos darbuotoju, teigė, kad pastarasis nematė eismo įvykio, nepaisant to, minėto apsaugos darbuotojo taip pat neinformavo apie šią situaciją. Visos šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog P. R. suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, tačiau ignoruodamas KET 222 punkto reikalavimus, nesiėmė priemonių surasti nukentėjusius, nepranešė policijos pareigūnams, o kuriam laikui pasiliko eismo įvykio vietoje ir vėliau iš jos pasitraukė. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad jis padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Nagrinėjamo atvejo kontekste pažymėtina, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcija vairuotojams, turintiems teisę vairuoti transporto priemones, nustato baudą nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Tuo tarpu ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje asmenims, turintiems teisę vairuoti, numatyta itin griežta administracinė nuobauda – bauda nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus nuobaudos rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingas aplinkybes, P. R. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą skirtina minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda. Teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (eismo įvykio metu apgadinta tvora bei paties P. R. automobilis), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus, dirbantis, pažeidimų padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų. P. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vis tik ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudų ribos, įvertinus P. R. padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, bei tai, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju – ekspeditoriumi, peržengia proporcingumo ribas, todėl paskyrus nuobaudą šio straipsnio sankcijos ribose, ji būtų neadekvačiai per griežta. Šiame kontekste įvertintini tokie faktai kaip tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad P. R. būtų anksčiau baustas administracine tvarka už analogiškus pažeidimus, jis apibūdinamas iš esmės teigiamai, jo sukeltas eismo įvykis nesukėlė sunkių padarinių, duomenų, kad įvykio metu jis galėjo būti neblaivus, kad jo transporto priemonė būtų nedrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ar neturinti galiojančios techninės apžiūros, byloje nėra. Pats pasitraukimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, ypatingai nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti P. R. pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skiriant sankcijoje numatytą baudą ir jos dydį nustatant mažesnį, nei įstatymo numatytas minimalus, bei neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio ir tokios rūšies nuobauda įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, padės pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus ir motyvuos P. R. ateityje tokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų nedaryti, gerbti kitus eismo dalyvius ir saugoti jų turtą, taip pat laikytis KET reikalavimų, reglamentuojančių su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių pareigas.

Paskirtosios nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30¹, 30², 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

P. R. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam dvidešimt aštuonių eurų (28 Eur) dydžio baudą.

P. R. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas skirti jam dviejų šimtų penkiasdešimties eurų (250 Eur) dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtąsias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir P. R. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – dviejų šimtų penkiasdešimties eurų (250 Eur) dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001.

Teisėjas Marijus Kursevičius