Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-04-25 · Administracinė byla Nr. eI3-1689-809/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-04-25
Bylos Nr.
eI3-1689-809/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06290-2023-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Žulytė-Janulionienė
Pareiškėjas
E. J.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai
Administracinė byla Nr. eI3-1689-809/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06290-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 25 d.Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 21RE-289 (AG-226/05-2023) bei Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2023 m. kovo 20 d. rašte Nr. SR-1053 (toliau – ir Raštas) priimtą sprendimą kaip neteisėtus ir nepagrįstus, bei įpareigoti Ministeriją iš naujo ir iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. vasario 21 d. prašymą (toliau – ir Prašymas).

Nurodo, kad išsiuntė Prašymą Ministerijai, kuriame, vadovaujantis Švietimo įstatymo 64 straipsnio 3 dalimi bei Viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ) Ministerijos prašė atlikti švietimo teikėjo, (duomenys neskelbtini)(toliau – ir (duomenys neskelbtini)), valstybinę veiklos priežiūrą - 2022 m. organizuoto priėmimo į pradinę pirmą klasę veiklos kokybės išorinį nepriklausomą vertinimą, tame tarpe ir stojamųjų egzaminų vykdymo išorinį vertinimą ir išsamią analizę bei atskirai individualių dukros G. J. gautų stojamojo egzamino įvertinimų teisingumą bei pateikti motyvuotą išvadą ir atsakymus į Prašyme nurodytus klausimus. Prašyme nurodė žinomą informaciją, savo nuomonę bei pastebėjimus dėl galimų teisės aktų nuostatų pažeidimų, netinkamos veiklos ar veiksmų. Prašymu siekė iš Ministerijos, kaip kompetentingo viešojo administravimo subjekto, gauti dominančią informaciją (atsakymus) į Prašymo klausimus.

Ministerija Raštu informavo, kad Prašymo, vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 5 punktu, nenagrinėjo. Ministerija atsakyme nurodė, kad galimi pažeidimai buvo žinomi dar 2022 m. gegužės 27 d., nes šią dieną (duomenys neskelbtini) direktorei buvo pateikta apeliacija – prašymas, į kurį (duomenys neskelbtini) atsakė 2022 m. birželio 20 d. raštu Nr. SD – 92. (toliau – ir 2022 m. birželio 20 d. Raštas). Taigi, nuo Prašyme nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki Prašymo Ministerijai padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Kitų Prašymo nenagrinėjimo motyvų Ministerija nenurodė.

Dėl Komisijos sprendimo nurodo, kad Komisija visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, netinkamai interpretavo byloje esančius dokumentus, netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, vadovavosi netinkama teismų praktika. Mano, kad Ministerija neatliko jai įstatymuose nustatytų pareigų, o Ministerijos atlikti teisių pažeidimai (pasireiškę neveikimu) ne tik pažeidžia imperatyvias viešojo administravimo subjektui taikomas įstatymų normas, tačiau taip pat pažeidžia ir teises bei teisėtus lūkesčius.

Pažymi, kad Ministerija ir Komisija neįsigilino į Prašymą ir jame išdėstytas aplinkybes, nes nepagrįstai laikė, kad 2023 m. vasario 21 d. Prašymas savo turiniu yra skundas. Nurodo, kad iš Prašymo turinio ir teksto pabaigoje suformuluoto prašymo akivaizdu, kad kreipimosi į Ministeriją pagrindinis tikslas (motyvas) buvo siekis iš Ministerijos gauti dominančią informaciją – t. y. atsakymus į Prašyme nurodytus klausimus, o ne siekis Ministerijos prašyti apginti pareiškėjo ar kito asmens teises ar teisėtus interesus. Pažymi, kad savo 2023 m. vasario 21 d. kreipimąsi į Ministeriją tikslingai pavadino „Prašymu“ nes laikė, kad kreipimasis atitiko VAĮ 2 straipsnio10 dalyje nurodytus reikalavimus, nes jis nebuvo susijęs su teisių ar teisėtų interesų pažeidimu. Pareiškėjas neprašė Ministerijos apginti savo ar kito asmens (pvz. dukros G. J.) teisių ar teisėtų interesų: pvz. neskundė ir neprašė Ministerijos panaikinti (duomenys neskelbtini) sprendimą nepriimti dukros į pradinę 1-ą klasę, neskundė (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 20 d. rašte Nr. SD – 92 pateikto sprendimo, neprašė Ministerijos skirti (duomenys neskelbtini) ar jo darbuotojams administracinę, drausminę ar kitą nuobaudą ar imtis kitų veiksmų. Kreipimesi tik prašė Ministerijos atlikti teisės aktuose Ministerijai nustatytas pareigas – pateikti prašomą informaciją, kuri galėtų būti gauta Ministerijai atlikus (duomenys neskelbtini) valstybinę veiklos priežiūrą.

Pažymi, kad nei iš Ministerijos sprendimo, nei iš Komisijos sprendimo laikyti kreipimąsi „Skundu“ nėra aišku ir suprantama, kokias konkrečiai gintinas teises ar teisėtus interesus Ministerija nustatė kreipimesi, todėl mano, kad nėra teisinio pagrindo ir tinkamos priežasties laikyti, jog Prašymas atitinka VAĮ 2 straipsnio 12 dalyje „Skundui“ taikytinus kriterijus. Nors Prašymo aprašomojoje ir kreipimosi argumentacijoje ir pateikta asmeninė nuomonė, paaiškinimai ir pasamprotavimai dėl tik galimai padarytų teisės aktų pažeidimų (duomenys neskelbtini) organizuojant egzaminą, tačiau tai nelaikytina, kad tokia subjektyvi asmeninė nuomonė yra teisinga ar pilnai būtų patvirtinta Ministerijai surinkus įrodymus. Prašyme nurodyti kreipimosi paaiškinimai ir informacija visiškai neribojo ir netrukdė Ministerijai tinkamai nagrinėti Prašymo, surinkti reikiamą informaciją, įrodymus, ar atlikti Ministerijos kompetencijai priskirtus bet kokius susijusius veiksmus. Ministerija privalėjo vadovautis ir laikytis VAĮ 3 straipsnyje nustatytų viešojo administravimo principų, elgtis objektyviai, protingai, galėjo ir turėjo teisę savarankiškai rinktis veiksmus, būdus ir priemones.

Nurodo, kad Ministerijos darbuotojų veiksmai (neveikimas), kai atsisakymas nagrinėti Prašymą buvo pateiktas pavėluotai ir praleidus VAĮ nustatytą 5 darbo dienų terminą, pažeidžia gero administravimo principą. Ministerija, vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 4 dalimi, privalėjo informuoti, kad prašymas bus nenagrinėjamas per 5 darbo dienas, t. y. iki 2022 m. kovo 1 d., tačiau faktiškai informavo tik 2022 m. kovo 20 d., t. y. leistinas terminas viršytas net 15 darbo dienų. Šie Ministerijos darbuotojų (valstybės tarnautojų) veiksmai nedera su Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintu pagarbos žmogui ir valstybei principu. Komisija nevertino, nors turėjo vertinti, ar tikrai egzistavo visos VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytos sąlygos nenagrinėti Prašymo.

Pažymi, kad kad Ministerijos Rašte nurodoma, kad pareiškėjui galimi pažeidimai buvo žinomi 2022 m. gegužės 27 d., nes šią dieną (duomenys neskelbtini) direktorei buvo pateikta apeliacija – prašymas, į kurį pareiškėjui (duomenys neskelbtini) atsakė 2022 m. birželio 20 d. raštu Nr. SD – 92. Taigi, nuo prašyme nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki prašymo Ministerijai padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai, tačiau iš šitos informacijos darytina išvada, kad VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytą 6 mėnesių terminą Ministerija skaičiavo nuo 2022 m. gegužės 27 d., kuomet buvo gautas elektroninis laiškas iš (duomenys neskelbtini).

Ministerijos Rašte nėra pagrindžiama kodėl, kokiu pagrindu ir dėl kokių priežasčių 6 mėnesių terminas turi būti skaičiuotinas būtent nuo 2022 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 27 d. atsiuntė elektroniniu paštu informacinį pranešimą apie dukros surinktus stojamuosius balus ir (duomenys neskelbtini) komisijos sprendimą atsisakyti priimti į mokyklą. Pareiškėjui kyla pagrįstų abejonių, kokiu pagrindu šis informacinis (duomenys neskelbtini) pranešimas turėtų būti laikomas teisių ar teisėtų interesų pažeidimo egzistavimo įrodymu, pažeidimo pagrindu ar pažeidimo paaiškėjimo momentu (atskaitos momentu nuo kurio skaičiuojamas 6 mėn. terminas). Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina priimtinas (duomenys neskelbtini) komisijos sprendimas nedaro šio mokyklos sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. (duomenys neskelbtini) sprendimai ir veiksmai niekaip neįtakoja Ministerijos kompetencijai priskirtų pareigų vykdymo, tame tarpe ir pareigos padėti surinkti ir gauti su vaiko priėmimu į (duomenys neskelbtini) organizavimu susijusią informaciją. Taigi, vien iš Prašyme nurodytos informacijos Ministerija neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti pareiškėjo ar kito asmens teisių ar teisėto intereso pažeidimų iš (duomenys neskelbtini) buvimo, todėl toks Ministerijos sprendimas yra nepagrįstas. Ministerija taip pat be aiškaus ir pagrįsto pagrindimo, o tik formaliais pagrindais susiejo, kad 6 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2022 m. gegužės 27 d. Toks 6 mėn. termino atskaitos datos susiejimas Ministerijos pasirinktas galimai tik dėl to, kad tik formaliai būtų tenkinamos VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytos sąlygos ir Ministerija galėtų priimti formalų sprendimą nenagrinėti Prašymo. Ministerijos atsakyme (sprendime) taip pat nenurodyta ir nepagrįsta, koks konkrečiai pažeidimas buvo padarytas prieš daugiau kaip 6 mėn., nepagrįsta, kodėl ir dėl kokių priežasčių 6 mėnesių terminą Ministeriją skaičiavo nuo būtent nuo 2022 m. gegužės 27 d.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, Komisija ir Ministerija nepagrįstai laikė, kad VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatytas 5 darbo dienų terminas yra procesinis, o ne materialinis terminas. Toks Komisijos ir Ministerijos vertinimas prieštarauja VAĮ nuostatoms bei neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos dėl viešojo administravimo subjekto priimamų sprendimų terminų. Akivaizdu, kad VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas yra materialinis terminas, nes įstatymas viešojo administravimo subjektui 5 darbo dienų laikotarpyje suteikia teisę administraciniame teisiniame santykyje priimti specialų sprendimą - „prašymo ar skundo nenagrinėti“. Kadangi VAĮ neleidžia, o tai reiškia draudžia šį 5 darbo dienų terminą prailginti ar atnaujinti, todėl viešojo administravimo subjektui praleidus VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatytą 5 darbo dienų terminą tuo pačiu pasinaikina ir teisė nenagrinėti asmens prašymo ar skundo taikant VAĮ 11 straipsnio 3 dalies punktuose nurodytus pagrindus, ir atsiranda pareiga išnagrinėti asmens prašymą arba skundą.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Šalies argumentai

Nurodo, kad pareiškėjas Prašymu Ministerijos prašė vadovaujantis Švietimo įstatymo 64 straipsnio 3 dalimi bei VAĮ atlikti švietimo teikėjo (duomenys neskelbtini) valstybinę veiklos priežiūrą - 2022 m. organizuoto priėmimo į pradinę pirmą klasę veiklos kokybės išorinį nepriklausomą vertinimą, tame tarpe ir stojamųjų egzaminų vykdymo išorinį vertinimą ir išsamią analizę bei atskirai individualių G. J. gautų stojamojo egzamino įvertinimų teisingumą bei pateikti motyvuotą išvadą ir atsakymus į nurodytus klausimus. Taigi, kreipimosi esmė – prašymas atlikti švietimo teikėjo priežiūrą, o ne pateikti Ministerijos disponuojamus duomenis ar informaciją. Nei į vieną pareiškėjo Prašyme pateiktą klausimą negalima atsakyti neatlikus švietimo teikėjo valstybinės švietimo veiklos priežiūros.

Atkreipia dėmesį, kad valstybinė švietimo teikėjų priežiūra, kaip ūkio subjektų veiklos priežiūra, yra reglamentuojama VAĮ IV skyriuje. Be kita ko, VAĮ 33 straipsnio 13 dalyje reglamentuojami atvejai kada ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas. Tai baigtinis atvejų sąrašas, jų Ministerija negali aiškinti plečiamai ar juos pildyti savo nuožiūra. Valstybinė švietimo teikėjų priežiūra, kaip ir kita ūkio subjektų priežiūra, neteikiama fizinių ar juridinių asmenų prašymu (asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis)). Vertinant ūkio subjekto veiklos neplaninio patikrinimo pagrindus, daro išvadą, kad priežiūrą atliekančiam asmeniui iš pateiktos informacijos turi kilti pagrįstas įtarimas dėl ūkio subjekto veiklos, kuri gali kelti grėsmę teisės normų saugomoms vertybėms. Informacija, kad ūkio subjekto veikla gali kelti grėsmę teisės normų saugomoms vertybėms, savo esme gali būti pateikta skundu, tai yra asmens kreipimusi į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti, bet ne prašymu.

Pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad nei iš Ministerijos sprendimo, nei iš Komisijos sprendimo laikyti kreipimąsi „Skundu“ nėra aišku ir suprantama, kokias konkrečiai pareiškėjo ar kito asmens gintinas teises ar teisėtus interesus Ministerija nustatė kreipimesi, todėl pareiškėjas mano, kad nėra teisinio pagrindo ir tinkamos priežasties laikyti, jog Prašymas atitinka VAĮ 2 straipsnio 12 dalyje „Skundui“ taikytinus kriterijus. Nesutinka su šiais pareiškėjo teiginiais, nes visame Prašymo tekste pareiškėjas nurodo galimus jo, ar jo vaiko teisių pažeidimus vykdant priėmimą į (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjas aiškiai kvalifikuoja galimus pažeidėjus, jų galimai netinkamą ir neteisėtą veikimą ar neveikimą. Todėl galima vertinti, kad pareiškėjui yra aišku, kokie galimi teisių ir teisėtų interesų pažeidimai minimi Ministerijos 2023 m. kovo 20 d. sprendime, nors jie ir nedetalizuoti.

Taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad tuo atveju jei pareiškėjas kreipimesi nebūtų nurodęs ir pateikęs susirašinėjimo su (duomenys neskelbtini) kopijų, susirašinėjimo laiko, kitos pareiškėjui žinomos informacijos ir pan., o tik paprašęs Ministerijos pateikti informaciją atsakant į nurodytus klausimus, nenurodant kreipimosi motyvų, tokiu atveju Ministerija nebūtų turėjusi formalaus pagrindo taikyti VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatų ir kreipimąsi būtų privalėjusi išnagrinėti ir pateikti atsakymą su sprendimu. Nurodo, kad valstybinė švietimo teikėjų priežiūra, kaip ūkio subjektų veiklos priežiūra, nėra teikiama administracinė ar viešoji paslauga pareiškėjams prašant. Ji atliekama tik Viešojo administravimo įstatymo nustatytais pagrindais. Todėl prašymas atlikti tam tikro švietimo teikėjo priežiūrą, nepateikiant galimų teisės aktų pažeidimų, taip pat nebūtų nagrinėjamas. Atsižvelgiant į tai, Ministerija ir Komisija pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo Prašymą kvalifikavo kaip skundą.

Šalies argumentai

Dėl pareiškėjo teisės gauti informaciją nurodo, kad pareiškėjas savo skundo Komisijai negrindė teisės į informaciją pažeidimu, todėl Komisija pagrįstai šio aspekto byloje nenagrinėjo. Ministerija jokia pareiškėjo Prašyme prašoma informacija nedisponuoja, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Ministerija atsisakydama atlikti švietimo teikėjo priežiūrą dėl to, kad nuo pareiškėjo nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos buvo praėję daugiau kaip 6 mėnesiai, pažeidė Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatas. Pareiškėjas teigdamas, kad Ministerija pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 5 dalį, neįvertina aplinkybės, kad Ministerija nedisponuoja jokia pareiškėjo prašoma informacija, susijusia su jo atstovaujamu vaiku. Ministerija atsisakė atlikti švietimo teikėjo veiklos priežiūrą, nes nuo pareiškėjo nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos buvo praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Tokią teisę Ministerijai suteikia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 5 punktas. Taigi, Ministerija nepažeidė Viešojo administravimo įstatymo, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo normų, nes Ministerija jokia pareiškėjo Prašyme prašoma informacija nedisponuoja. Nei vienas iš įstatymų neįpareigoja atlikti ūkio subjekto veiklos priežiūros asmenų prašomos informacijos rinkimo tikslais. Ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas tik Viešojo administravimo įstatymo 33 straipsnio 13 dalyje nurodytais atvejais.

Dėl praleisto VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino nurodo, kad pareiškėjo Prašymas Ministerijoje gautas 2023 m. vasario 21 d. po darbo 17.30 val., registruotas 2023 m. vasario 22 d. numeriu Nr. R-2805. Atsakymas į prašymą, pateiktas 2023 m. kovo 20 d. raštu Nr. SR-1053. Sutikdami su pareiškėju, kad Ministerijos atsakymas pateiktas praleidus VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatytą 5 darbo dienų terminą informuoti apie prašyme ar skunde išdėstyto klausimo nenagrinėjimą, nesutinka, kad Ministerijos sprendimas yra neteisėtas ir naikintas dėl šių priežasčių. Pažymi, kad VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas yra procedūrinis terminas sprendimo priėmimui. Viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, kad termino pasibaigimas nedaro Ministerijos Rašto neteisėtu ar negaliojančiu.

Motyvuojamoji dalis

Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatytas 5 darbo dienų terminas yra materialinis terminas. Toks aiškinimas prieštarautų normos tikslui ir paskirčiai. Suprasdami, kad termino praleidimas prailgina procesą, prašo teismą atsižvelgti į šias aplinkybes: 1) atsakymas pareiškėjui pateiktas per VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą 20 darbo dienų terminą administraciniam sprendimui dėl asmens prašymo ar skundo priimti; 2) kadangi VAĮ 11 straipsnio 3 dalyje viešojo administravimo subjektui suteikta teisė apsispręsti dėl prašymo ar skundo nenagrinėjimo, priimant Ministerijos sprendimą buvo vertinta eilė aspektų - galimybė atlikti (duomenys neskelbtini) veiklos neplaninį patikrinimą, vadovaujantis VAĮ 33 straipsnio 13 dalyje nustatytais pagrindais, atsižvelgiant į minėto įstatymo 30 straipsnyje įtvirtintus ūkio subjektų veiklos priežiūros principus, pareiškėjo nurodytą (duomenys neskelbtini) veiklą grėsmės teisės normų saugomoms vertybėms aspektu. Šių aspektų vertinimas imlus laikui.

Dėl Ministerijos pasirinkto netinkamo 6 mėnesių termino pradžios laiko nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad viešojo administravimo subjektas, atsisakęs nagrinėti asmens skundą vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 5 punktu, turi atskleisti pažeidimo turinį, pažeidimo teisinį pagrindą, nurodyti pažeidėją, dokumentą, kuriuo užfiksuotas pažeidimo faktas ir laikas. Tokia informacija viešojo administravimo subjektas objektyviai gali disponuoti tik atlikęs administracinę procedūrą ir priėmęs administracinį sprendimą dėl asmens pažeistų teisių ir teisėtų interesų, bet ne priimant sprendimą nenagrinėti skundo pasibaigus 6 mėnesių terminui nuo pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos. Pareiškėjas aiškiai kvalifikuoja galimus pažeidėjus, jų galimai netinkamą ir neteisėtą veikimą ar neveikimą. Todėl galima konstatuoti, kad pareiškėjui yra aišku, kokie galimi pažeidimai minimi Ministerijos sprendime, nors jie ir nedetalizuoti. Pareiškėjas nors ir teigia, kad Ministerija nepagrįstai 6 mėnesių terminą pradėjo skaičiuoti nuo 2022 m. gegužės 27 d., tai yra, kai pareiškėjas (duomenys neskelbtini) direktorei pateikė apeliaciją – prašymą, į kurį (duomenys neskelbtini) atsakė 2022 m. birželio 20 d. raštu Nr. SD – 92, tačiau pareiškėjas argumentuodamas neigia patį pažeistų teisių faktą, bet ne termino skaičiavimo pradžią. Akivaizdu, kad pareiškėjas prašyme įvardindamas galimus jo vaiko teisių pažeidimus siejo su priėmimu į (duomenys neskelbtini). Iš prašyme pateiktos informacijos matyti, kad informacija apie galimus pažeidimus visa apimtimi pareiškėjui buvo žinoma 2022 m. gegužės 27 d. Pareiškėjas to neneigia ir nepateikia įrodymų paneigiančių jo žinojimo faktą. Pabrėžia, kad ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas, kai priežiūrą atliekančiam asmeniui iš pateiktos informacijos kyla pagrįstas įtarimas dėl ūkio subjekto veiklos, kuri gali kelti grėsmę teisės normų saugomoms vertybėms.

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 21RE-289 (AG-226/05-2023) bei Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2023 m. kovo 20 d. rašto Nr. SR-1053 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. vasario 21 d. prašymą (Prašymas).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas su 2023 m. vasario 21 d. prašymu „Dėl (duomenys neskelbtini)veiksmų (neveikimo), dėl švietimo teikėjo, (duomenys neskelbtini), valstybinės veiklos priežiūros (2022 m. vykdytų stojamųjų egzaminų į pradinę pirmą klasę vykdymo ir stojamojo egzamino užduočių išorinio vertinimo) atlikimo“ Ministerijos prašė, vadovaujantis Švietimo įstatymo 64 straipsnio 3 dalimi bei VAĮ, atlikti švietimo teikėjo – (duomenys neskelbtini) valstybinę veiklos priežiūrą – 2022 m. organizuoto priėmimo į pradinę pirmą klasę veiklos kokybės išorinį nepriklausomą vertinimą, tame tarpe ir stojamųjų egzaminų vykdymo išorinį vertinimą ir išsamią analizę bei atskirai individualių pareiškėjo dukters G. J. gautų stojamojo egzamino įvertinimų teisingumą bei pateikti motyvuotą išvadą ir atsakymus į nurodytus klausimus: 1. Ar G. J. priėmimo į (duomenys neskelbtini) pirmą klasę priėmimo organizavimo procesas, tame tarpe ir egzamino vykdymas, užduočių parengimas, užduočių atlikimo vertinimas, vertinimo kriterijų nustatymas, konkursinio balo paskaičiavimas, egzamino komisijos sudarymas ir kt. buvo vykdomas teisingai, skaidriai, nešališkai ir objektyviai, laikantis ir nepažeidžiant teisės aktų, nustatančių priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklas, nuostatų? 2. Ar G. J. surinkti egzamino įvertinimo taškai buvo skirti ir paskaičiuoti teisingai, vadovaujantis nustatytomis metodikomis ir vertinimo kriterijais, o galutinis G. J. surinktas konkursinis balas - 46,4 taškai yra skirti ir paskaičiuoti teisingai bei pagrįstai? Prašė pakartotinai peržiūrėti ir naujai atlikti G. J. stojamojo egzaminų užduočių atlikimo vertinimą ir balų už kiekvieną užduoties atlikimą priskyrimą bei iš naujo apskaičiuoti galutinį (suminį) konkursinį balą. 3. Ar (duomenys neskelbtini) sudarytos ir G. J. spręstos stojamojo egzamino užduotys buvo sudarytos tinkamai, nebuvo per sudėtingos ir atitinka reikalavimus tokių užduočių parinkimu ir sudarymui, nustatytus: 1) Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų apraše (žr. https://www.nsa.smm.lt/wp-content/uploads/2020/01/Ikimokyklinio-amziaus-vaiku-pasiekimu-aprasas.pdf) 2) Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V-779? 4. Ar (duomenys neskelbtini) vykdydamas 2022 m. priėmimą į pradinio ugdymo programos 1 klasę tinkamai laikėsi norminių teisės aktų reikalavimų (nustatytų Švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo mokslo ir sporto ministro įsakymuose ir kt.), užtikrino teisėtumo, objektyvumo, viešumo, skaidrumo ir asmeninės atsakomybės principų taikymą, o gauti priėmimo ir stojamųjų egzaminų rezultatai yra objektyvūs, nešališki ir pagrįsti. 5. Ar (duomenys neskelbtini) stojamojo egzamino metu naudotas Raveno Spalvotos progresuojančios matricos testas 6-7 metų vaikams, tame tarpe ir G. J. buvo naudojamas mokyklos pagristai, teisingai, buvo tinkamai užtikrintos testuojamųjų vaikų ir jų tėvų teises, laikymąsi metodinių testo vykdymo ir rezultatų vertinimo reikalavimų? Įvertinti, ar testo naudojimas atskirai nuo kitų Vaiko brandumo mokyklai įvertinimo metodikos vertinimo dalių yra galimas ir leistinas bei neprieštarauja Vaiko brandumo mokyklai įvertinimo metodikai ar Lietuvos Respublikos švietimo mokslo ir sporto ministro įsakymuose nustatytoms tvarkoms. Išanalizuoti ir įvertinti ar (duomenys neskelbtini) turėjo teisę ir būtinus įgaliojimus bei kvalifikaciją naudoti Raveno Spalvotos progresuojančios matricos testą mokykloje stojamojo egzamino metu? Ar bendrai psichologinių testų, kaip vaiko gebėjimų, žinių, pasiekimų, vertinimo įrankių naudojimas mokykloje yra teisėtas, etiškas ir pagrįstas? Išanalizuoti ir įvertinti ar (duomenys neskelbtini) tinkamai informavo ir gavo atitinkamus informuotų asmenų (vaikų tėvų ar teisėtų atstovų) sutikimus dėl Raveno Spalvotos progresuojančios matricos testo naudojimo stojamojo egzamino metu? 6. Išanalizuoti ir įvertinti ar stojamojo egzamino užduotys ir pretendentų atrankos metodai (būdai) mokyklos buvo pasirinkti tinkamai ir ar šios priemonės leido 2022 m. pasiekti (duomenys neskelbtini) organizuoto stojamojo egzamino tikslą - atrinkti pretendentus, turinčius labiau išreikštus gebėjimus, reikalingus inžineriniam ugdymui, nei kiti pretendentai, dalyvavę stojamajame egzamine į tą pačią klasę ? Ar leido patikimai įvertinti ir suskirstyti 6-7 metų amžiaus pretendentus į turinčius labiau išreikštus gebėjimus, reikalingus inžineriniam ugdymui ir neturinčius tokių gebėjimų?.

Ministerija įvertinusi, kad pareiškėjo Prašymas atitinka skundo sąvoką, kaip ji apibrėžta VAĮ 2 straipsnio 12 dalyje, taip pat, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 5 punktu, 2023 m. kovo 20 d. raštu Nr. SR-1053 (Raštas) atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą, kaip pateiktą praėjus 6 mėnesiams nuo Prašyme nurodytų aplinkybių atsiradimo.

Pareiškėjas nesutikdamas su Raštu, su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2023 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 21RE-289 (AG-226/05-2023) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas nesutikdamas su Raštu, Komisijos sprendimu bei prašydamas įpareigoti Ministeriją pareiškėjo Prašymą išnagrinėti iš naujo, su skundu kreipėsi į teismą.

VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Ministerijos Raštą ginčija tuo aspektu, kad pareiškėjo Ministerijai pateiktas prašymas nepagrįstai traktuotas kaip skundas, taip pat, kad atsakovė nepagrįstai 6 mėnesių terminą susiejo su 2022 m. gegužės 27 d. pareiškėjo (duomenys neskelbtini) direktorei pateikta apeliacija dėl (duomenys neskelbtini) sprendimo, kuriuo pareiškėjo dukra nebuvo priimta į (duomenys neskelbtini) 1 pradinę klasę.

VAĮ 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti.

Iš Prašymo turinio matyti, kad, nors pareiškėjas skunde ir nurodo, kad jis Prašymu tik siekė gauti jį dominančią informaciją – t. y. atsakymus į Prašyme nurodytus klausimus, tačiau, priešingai, nei teigiama, iš Prašymo turinio akivaizdu, kad pareiškėjo kreipimosi į Ministeriją tikslas – prašyti apginti pareiškėjo (jo nepilnametės dukters) teises ar teisėtus interesus. Pareiškėjas Prašyme gana aiškiai ir detaliai išdėstė jo dukters stojimo (neįstojimo) į (duomenys neskelbtini) 1 pradinę klasę aplinkybes, galimas neįstojimo priežastis (galimas užduočių neadekvatumas, vertinimo neskaidrumas ir kt.). Prašyme pareiškėjas išdėstė kritiką, abejones dėl stojamojo egzamino ir priėmimo į mokyklą organizavimo, egzamino užduočių parinkimo (ne) tinkamumo, egzamino ir rezultatų vertinimo proceso organizavimo, dukters įvertinimo teisingumo, pagrįstumo ir skaidrumo. Pareiškėjas Prašyme nurodė, kad (duomenys neskelbtini), vykdydamas 2022 m. priėmimą į pradinio ugdymo programos 1 klasę, galimai nesilaikė norminių teisės aktų reikalavimų, neužtikrino teisėtumo, objektyvumo, viešumo, skaidrumo ir asmeninės atsakomybės principų taikymo, o gautus priėmimo ir stojamųjų egzaminų rezultatus vertino kaip neobjektyvius, nešališkus ir nepagrįstus. Taip pat, pareiškėjo vertinimu, (duomenys neskelbtini) galimai viršijo savo kompetencijos ribas bei įgaliojimus, nes nesilaikė bei pažeidė aukštesnės galios norminių teisės aktų reikalavimus (nurodė galimai pažeistų teisės aktų nuostatas), o dukters atžvilgiu atliktą vertinimą įvertino kaip neskaidrų, nešališką, neobjektyvų, nes nebuvo nustatyti aiškūs egzamino užduočių sudarymo kriterijai ir reikalavimai, nenustatyti aiškūs kiekybiniai vertinimo balų skyrimo kriterijai, (duomenys neskelbtini) galimai sąmoningai klaidino pretendentus ir egzamino dalyvius, viešai teikė melagingą informaciją apie stojamojo egzamino į 1 pradinę klasę programą ir kt. Pareiškėjas Prašyme nurodytas aplinkybes apibendrino suformuluodamas Ministerijai klausimus, į kuriuos prašė atsakyti atlikus (duomenys neskelbtini) valstybinę veiklos priežiūrą, t. y. atlikus 2022 m. organizuoto priėmimo į pradinę pirmą klasę veiklos kokybės išorinį nepriklausomą vertinimą, tame tarpe ir stojamųjų egzaminų vykdymo išorinį vertinimą ir išsamią analizę bei atskirai atlikti individualių pareiškėjo dukters gautų stojamojo egzamino įvertinimų teisingumą bei pateikti motyvuotą išvadą ir atsakymus į nurodytus klausimus.

Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti, kad pareiškėjo Prašymo pateikimo tikrasis tikslas yra susijęs su pareiškėjo (jo nepilnametės dukters) teisių ir teisėtų interesų (lūkesčių) apsauga, gynimu ir tai atitinka viešojo administravimo subjektui teikiamo skundo esmę VAĮ 2 straipsnio 12 punkto prasme.

VAĮ 2 straipsnio 10 punktas pateikia prašymo, teikiamo viešojo administravimo subjektui, apibrėžimą, iš kurio matyti, kad tokio prašymo turinys neturi būti susijęs su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu. Šiuo atveju pareiškėjo Prašymas, kuriame pateikiama kritika (duomenys neskelbtini) organizuotam mokinių priėmimui į (duomenys neskelbtini) 1 pradinę klasę, nurodomos pažeistos teisės aktų nuostatos, principai, akcentuojamas priėmimo į (duomenys neskelbtini) neobjektyvumas ir pan., aiškiai neatitinka prašymo, kaip jis apibrėžtas VAĮ 2 straipsnio 10 punkte, sąvokos, todėl pareiškėjo šiuo aspektu išdėstyti argumentai, kad Prašymas nėra adekvatu skundui, vertintini kaip nepagrįsti. Tiek Ministerija Rašte, tiek Komisija sprendime pagrįstai Prašymą įvertino kaip skundą, kuris buvo pateiktas ginant būtent pareiškėjo (jo dukros) interesus.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Ministerija pasirinko netinkamą 6 mėnesių termino pradžios laiką. Nustatyta, kad Ministerija Rašte nurodė, kad pažeidimai nurodyti Prašyme pareiškėjui buvo žinomi jau 2022 m. gegužės 27 d., nes šią dieną pareiškėjas (duomenys neskelbtini) direktorei pateikė apeliaciją – prašymą, į kurį pareiškėjui buvo atsakyta 2022 m. birželio 20 d. raštu Nr. SD – 92. Sutiktina su Ministerijos išvada, kad nuo Prašyme nurodytų pažeidimų paaiškėjimo iki Prašymo Ministerijai padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai, todėl Ministerijai buvo pagrindas atsisakyti nagrinėti Prašymą VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu. Tokia išvada darytina pirmiau aptartų argumentų kontekste, kad Prašymo argumentai yra aiškiai susiję su pareiškėjo (jo dukters) galimu teisių pažeidimu vykdant dukters priėmimą į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kaip pažeidėją aiškiai įvardino (duomenys neskelbtini), nurodė galimai padarytus teisės aktų, pagrindinių teisės principų pažeidimus ir tai tik patvirtina, kad apie galimus pažeidimus pareiškėjui buvo žinoma dar 2022 m. gegužės 27 d., šio fakto pareiškėjas skunde teismui nepaneigė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Ministerija turėjo teisinį pagrindą, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 5 punktu, atsisakyti nagrinėti pareiškėjo Prašymą, nes nuo Prašyme nurodytų galimų pažeidimų paaiškėjimo pareiškėjui dienos iki Prašymo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Ministerija veikė įstatyme nustatytų pagrindu, todėl jos veiksmuose (neveikime) neteisėtumo nenustatyta.

VAĮ 33 straipsnis reglamentuoja ūkio subjekto planinio ir neplaninio patikrinimo pagrindus. Šio straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas: 1) gavus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto rašytinį motyvuotą prašymą ar pavedimą atlikti ūkio subjekto veiklos patikrinimą ar kitos valstybės kompetentingos institucijos prašymą; 2) įvertinus turimą informaciją ir kilus įtarimų dėl ūkio subjekto veiklos, kuri gali kelti grėsmę teisės normų saugomoms vertybėms; 3) gavus anoniminį skundą dėl konkretaus ūkio subjekto veiksmų ar neveikimo, kai įvertinus turimą informaciją kyla įtarimų, kad ūkio subjekto veikla gali kelti grėsmę teisės normų saugomoms vertybėms; 4) siekiant užtikrinti, kad buvo pašalinti ūkio subjekto veiklos ankstesnio patikrinimo metu nustatyti teisės aktų pažeidimai ir įgyvendinti priimti sprendimai; 5) jeigu neplaninio patikrinimo atlikimo pagrindą nustato kitas ūkio subjektų veiklos priežiūrą reglamentuojantis įstatymas.

Pareiškėjas kreipėsi Su Prašymu į Ministeriją, prašydamas atlikti (duomenys neskelbtini) valstybinę veiklos priežiūrą - 2022 m. organizuoto priėmimo į pradinę pirmą klasę veiklos kokybės išorinį nepriklausomą vertinimą, tame tarpe ir stojamųjų egzaminų vykdymo išorinį vertinimą ir išsamią analizę bei atskirai individualių jo dukters gautų stojamojo egzamino įvertinimų teisingumą bei pateikti motyvuotą išvadą ir atsakymus į klausimus. Kreipimosi tikslas, kaip matyti, prašymas atlikti švietimo teikėjo priežiūrą, o ne pateikti Ministerijos disponuojamus duomenis ar informaciją, kaip skunde nurodė pareiškėjas. Iš VAĮ 33 straipsnio 13 dalyje nurodytų teisinių pagrindų, neplaniniam tyrimui pradėti, matyti, kad tyrimas gali būti pradėtas asmens skundo pagrindu ir viešojo administravimo subjektui kilus įtarimų dėl ūkio subjekto veiklos, kuri gali kelti grėsmę teisės normų saugomoms vertybėms. Taigi, kai dėl savo pažeistų teisių gynimo kreipiasi fizinis asmuo, neplaninis patikrinimas gali būti pradėtas tik jo skundo pagrindu, o ne prašymo pagrindu, kaip skunde teismui įrodinėja pareiškėjas. Kaip jau pirmiau nustatyta, pareiškėjo Prašymas atitiko skundo, kaip jis apibrėžtas VAĮ 2 straipsnio 12 punkte, sąvoką, o nustačius, kad Prašyme (skunde) nurodytos aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos dar prieš 6 mėnesius nuo Prašymo pateikimo Ministerijai dienos, Ministerija pagrįstai nusprendė, kad yra teisinis pagrindas atsisakyti nagrinėti pareiškėjo Prašymą (skundą).

Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas yra materialinis terminas, nes įstatymas viešojo administravimo subjektui 5 darbo dienų laikotarpyje suteikia teisę administraciniame teisiniame santykyje priimti specialų sprendimą - „prašymo ar skundo nenagrinėti“, o viešojo administravimo subjektui praleidus VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatytą 5 darbo dienų terminą tuo pačiu pasinaikina ir teisė nenagrinėti asmens prašymą ar skundą taikant VAĮ 11 straipsnio 3 dalies punktuose nurodytus pagrindus ir atsiranda pareiga išnagrinėti asmens prašymą arba skundą. Taigi, pareiškėjo teigimu, VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatytas 5 darbo dienų terminas yra ne procesinis, o materialinis terminas.

Teismų praktikoje šiuo aspektu yra iašiškinta, kad viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-1192/2012). Kaip ir šiuo atveju, Ministerija nors ir priėmė Raštą praleidusi VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatytą 5 darbo dienų terminą, tačiau toks termino praleidimas tik prailgino administracinį procesą. Pareiškėjas nenurodė, kokios neigiamos pasekmės dėl to jam kilo. Tuo tarpu argumentai, kad praleidus VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatytą 5 darbo dienų terminą tuo pačiu pasinaikina ir teisė nenagrinėti asmens prašymo vertintini tik kaip subjektyvi minėtos teisės nuostatos interpretacija.

Pagrįstais vertintini atsakovės argumentai, kad, nagrinėjamu atveju, Ministerija neturėjo pareigos vadovautis Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo nuostatomis. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ar šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų informaciją apie jų veiklą bei šių institucijų ir kitų juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte duomenis, kuriais jie disponuoja ir (ar) kuriuos jie tvarko vykdydami viešojo administravimo įgaliojimus, suteiktus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, įskaitant viešųjų paslaugų teikimo funkcijas ir kuriuos būtų galima pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams, įgyvendinimo priemones ir tvarką. Taigi, pagal šią teisės nuostatą, Ministerija pareiškėjui galėtų suteikti informaciją apie savo veiklą ir informaciją apie kitus subjektus, tačiau kuria ji disponuoja. Kaip matyti iš Prašymo turinio, pareiškėjas kėlė klausimus, susijusius su (duomenys neskelbtini) organizuotu egzaminu, t. y. pareiškėjui rūpima informacija nebuvo susijusi su Ministerijos veikla, taip pat, kaip nurodė Ministerija, ji nedisponavo informacija apie (duomenys neskelbtini) vykdytą egzaminą. Taigi, nėra teisinio pagrindo išvadai, kad Ministerija pažeidė Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo nuostatas. Ministerija jokia pareiškėjo Prašyme prašoma informacija nedisponavo.

Apibendrinus, darytina išvada, kad Ministerija tinkamai taikė jos kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus, Prašymo nagrinėjimo procedūros nepažeidė, todėl pagrįstai ginčijamu Raštu atsisakė nagrinėti Pareiškėjo Prašymą. Raštas pakankamai detalizuotas, suprantamas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis. Iš Rašto turinio suprantamos atsisakymo nagrinėti Prašymą priežastys. Rašto neatitikimo VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintiems administraciniam aktui keliamiems reikalavimams nenustatyta.

Komisija sprendimu visapusiškai ir išsamiai įvertino Ministerijos Rašto teisėtumą, pagrįstai pareiškėjo skundą pripažino nepagrįstu, todėl naikinti Komisijos sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Byloje skundžiamus sprendimus pripažinus teisėtais nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą įpareigoti Ministeriją iš naujo ir iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. vasario 21 d. prašymą.

Pareiškėjas skunde išdėstė ir kitus argumentus, kuriuos teismas, viso išnagrinėto ginčo kontekste laiko mažiau esminiais ir detaliau dėl jų nepasisako. Pareigos nurodyti priimto teismo sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91), 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18064/91), todėl teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90) ir kt.). Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodytų kaip Ministerijos ir Komisijos nevertintų (nenagrinėtų, neatsižvelgtų) ar klaidingai vertintų kitų klausimų detali analizė būtų perteklinė nagrinėjamos bylos kontekste ir iš esmės neturėtų įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė