- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-18
- Bylos Nr.
- 1A-131-397-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- G. M.
- Advokatai
- Eugenijus Senovaitis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Vaivai Tamkutonienei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorėms Rimai Žaltauskaitei, Dovilei Augustauskaitei, gynėjams advokatams Eugenijui Senovaičiui, Ramutei Noreikienei, nuteistajam G. M.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. l d., 180 str. l d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Iš nuteistojo G. M. priteista J. V. 3000 litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis 2006-11-10, apie 14.30 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) , laikydamas mažametei A. V., gim. (duomenys neskelbtini), už striukės gobtuvo, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis bei grasindamas susidorojimu, iš nukentėjusiosios pagrobė 9 Lt ir pasikėsino pagrobti mobilaus ryšio telefoną Nokia 1600, bet nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. M. apeliaciniu skundu prašo paskirti švelnesnę bausmę. Nurodo, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Anot apelianto, skirdamas bausmę, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad jis yra psichinis ligonis. Be to, nuteistasis teigia, jog iš jo priteista aiškiai per didelė turtinė žala, nebuvo vadovautasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, neįvertinta jo turtinė padėtis.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., nešališkai, išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino ištirtus įrodymus ir pagrįstai G. M. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d..
Savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nuteistasis neneigia, todėl byla patikrinta tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).
Pirmos instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadiją, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad G. M. pasikėsino padaryti tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, teisiamas jau penktą kartą, anksčiau taip pat teistas už savanaudiškus nusikaltimus, byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) bei viena atsakomybę sunkinanti (nusikalstama veika padaryta mažamečiui) aplinkybės. Taigi, pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę, jos skyrimą motyvavo, nurodė, kodėl skiriama būtent laisvės atėmimo bausmė. Kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, o taip pat tai, kad nuteistasis daro analogiškas nusikalstamas veikas, kurios tendencingai daromos vis sunkesnės, konstatuoja, jog nuteistajam G. M. paskirtoji bausmė tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu yra teisinga. Baudžiamojo įstatymo sankcijoje už nuteistajam inkriminuotą nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų, o pastarajam paskirtoji bausmė yra žymiai mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tad švelninti ją pagrindo nėra.
Kaip matyti iš 2008-05-28 - 2008-06-17 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-36 (b.l. 157-159), G. M. diagnozuojamas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais; jis galėjo visiškai suvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir valdyti savo veiksmus. Taigi kliūčių patraukti G. M. baudžiamojon atsakomybėn bei skirti bausmę, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nebuvo, ką teismas ir padarė, kaip jau buvo minėta, nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo reikalavimų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje įtvirtintomis normomis, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį, ką šiuo atveju byloje nukentėjusioji J. V. ir padarė.
Neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai - asmeniui nenaudingas poveikis. Vertindamas neturtinę žalą, teismas privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Turi būti atsižvelgta į nurodytų kriterijų visumą, taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, nes kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kaip matyti iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio, teismas atsižvelgė į įstatyme nurodytų kriterijų visumą, juos teisminio nagrinėjimo metu pakankamai išsamiai ištyrė. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į G. M. kaltės formą, nusikaltimo pavojingumo laipsnį, aptarė ir tai, kad nukentėjusioji - mažametė, kuri dėl šio įvykio patyrė stresą, jai sutriko sveikata, šiuo metu ji jaučiasi nesaugi, patyrė dvasinius išgyvenimus.
Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių dydį nustato teismas, o nukentėjusioji privalo įrodyti nurodomų nuostolių dydį. Dvasiniai išgyvenimai yra viena iš sąlygų apskritai priteisti žalos atlyginimą. Nustatydamas žalos dydį, pirmos instancijos teismas atsižvelgė į jau paminėtų kriterijų visumą ir tinkamai pritaikė įstatymą. Teismas teisingai konstatavo, kad J. V. prašoma 3000 litų suma neturtinei žalai atlyginti nėra per didelė. Kolegijos nuomone, nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis laikytinas realiu, pakankamai ekonomiškai pagrįstu ir atitinkančiu protingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo G. M. apeliacinį skundą atmesti.