Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-08 · Administracinė byla Nr. I-1036-643/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-08
Bylos Nr.
I-1036-643/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03607-2016-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
H. Z.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1036-643/2017Proceso Nr. 3-61-3-03607-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2, 41, 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas H. Z. (toliau – ir pareiškėjas) skundu, kurį 2016-10-11 papildė (b. l. 1-3, 18-21), kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 550 EUR neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 2016-04-01 galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 124 punkte nustatyta, jog nuteistiesiems turi būti užtikrinta teisė skambinti internetine telefonija, tačiau tokio pobūdžio pareiškėjo prašymai yra ignoruojami ir neregistruojami.

Pareiškėjas teigė, kad yra laikomas drausmės grupėje, todėl pagal įstatymą turi teisę du kartus per mėnesį skambinti savo artimiesiems. Pasak pareiškėjo, telefoniniams pokalbiams yra skirta 15 min., tačiau dėl sąskaitoms pritaikyto arešto, pareiškėjas negali įsigyti taksofono kortelės, gavęs kreditus iš kitų nuteistųjų, telefonu su artimaisiais gali pakalbėti tik 5 min.

Internetinė telefonija yra nemokama, todėl pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į telefoninius pokalbius. Be to, tokio pobūdžio pokalbiai būtų labai naudingi socialiniams ryšiams palaikyti, kadangi leistų matyti artimųjų veidus ir emocijas. Pareiškėjas paskaičiavo, kad nuo 2016-04-01 jau 7 kartus būtų galėjęs paskambinti savo artimiesiems, tačiau dėl Vilniaus PN neteisėtų veiksmų negali įgyvendinti šios teisės.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad nesimatydamas su artimaisiais labai išgyvena, negalėdamas naudotis interneto telefonija, jaučiasi diskriminuojamas kaip kalinys, patiria neigiamus išgyvenimus, psichologines traumas, emocinius sukrėtimus, bejėgiškumo jausmą ir pyktį, siekdamas užsidirbti ir keisdamasis daiktais, juos pardavinėdamas, turi pažeidinėti rėžimo reikalavimus ir už tai yra baudžiamas. Pareiškėjo nuomone, atsakovo atstovo pareigos leisti naudotis internetine telefonija nevykdymas negali būti pateisinamas nepakankamais ištekliais.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 5-7). Nurodo, kad teisės aktais yra nustatyta imperatyvi pataisos įstaigos pareiga sudaryti galimybę įstaigoje laikomiems asmenims skambinti telefonu. Tokia galimybė Vilniaus PN yra užtikrinta. Įstaigos teritorijoje yra įrengti taksofonai.

Atsakovo atstovas internetinę telefoniją prilygina alternatyviam komunikacijos būdui, taikomam esant techninėms galimybėms. Vilniaus PN nurodė, kad šiuo metu, siekiant tinkamai įgyvendinti Vidaus tvarkos taisyklių 124 punkto nuostatos pakeitimą, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos vertina pataisos įstaigų technines galimybes, rengia naudojimosi internetine telefonija tvarką, be to, sistemos įdiegimui turės būti atliekamas viešasis pirkimas, todėl ši paslauga įstaigoje kol kas neteikiama, tačiau ateityje šia paslauga galės naudotis visi nuteistieji. Ji taip pat bus apmokestinta.

Vilniaus PN atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo teisė kalbėti telefonu nėra suvaržyta. 2016 m. vasario mėn. pareiškėjas net 26 kartus pasinaudojo teise skambinti ir kalbėti telefonu. Pareiškėjui reguliariai yra skiriama išmoka ir pašalpa, kurią jis gali panaudoti savo nuožiūra, t. y. pareiškėjas turi galimybę pataisos įstaigos parduotuvėje įsigyti taksofono kortelių.

Vilniaus PN nuomone visos pareiškėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais. Pareiškėjas neįrodė neturinės žalos buvimo fakto ir atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, todėl jo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovo atstovas laiko tik siekiu pasipelnyti valstybės sąskaita.

Atsakovo atstovas prašė priteisti 0,24 EUR bylinėjimosi išlaidas, susijusiais su dokumentų kopijų rengimu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, patirtą Vilniaus PN nesudarius galimybės nuo 2016-04-01 skambinti interneto telefonija.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pagrindinis bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas bei principus nustatantis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK). Skambinimo telefonu tvarka bendriausia prasme yra įtvirtinta BVK 102 straipsnyje. Nurodyta nuostata reglamentuoja, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu (BVK 102 str. 1 d.). Nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Telefoninių pokalbių išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis (BVK 102 str. 1 d.). Skambinimo telefonu tvarką nustato Vidaus tvarkos taisyklės (BVK 102 str. 5 d.).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2016-03-29 įsakymu Nr. 1R-107 pakeitė teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymą Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ ir Vidaus tarkos taisyklių 124 punktą išdėstė nauja redakcija, nustatydamas galimybę skambinti internetine telefonija. Nuo 2016-04-01 įsigaliojusios redakcijos Vidaus tvarkos taisyklių 124 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija.

Taigi, iš nurodyto reglamentavimo matyti, kad BVK 102 straipsnyje įtvirtinta nuteistųjų teisė skambinti nuo 2016-04-01 gali būti realizuojama dviem būdais – telefonu ir internetine telefonija. Kaip patvirtina atsiliepime į skundą išdėstyti argumentai, iki atsiliepimo į skundą pateikimo dienos (2016-09-28) Vilniaus PN internetine telefonija pasinaudoti nebuvo galimybės, kadangi ji įstaigoje dar nebuvo įdiegta. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovo atstovas teisės paskambinti internetine telefonija pareiškėjui nesuteikė dėl objektyvių priežasčių.

Teismo vertinimu, vien teisinio reglamentavimo pasikeitimas, nesant jo įgyvendinimui reikalingų techninių galimybių, nedelsiant negali sukelti įstaigai neigiamų pasekmių dėl pakeisto reglamentavimo nevykdymo. Vilniaus PN nurodė, kad internetinė telefonija bus diegiama visose pataisos įstaigose, šios sistemos įdiegimo darbai bus perkami Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka, t. y., turės būti rengiamas viešųjų pirkimų konkursas. Taigi, iš to, kas išdėstyta, matyti, jog internetinės telefonijos įdiegimui pataisos įstaigose nepakanka vien pakeisti teisinį reglamentavimą, tam reikalinga eilė procedūrų, kurios reikalauja tam tikrų sprendimų, o tuo pačiu ir laiko. Tuo tarpu nuo teisingumo ministro 2016-03-29 įsakymo Nr. 1R-107 priėmimo iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos – 2016-09-06 (b. l. 4) buvo praėję penki mėnesiai. Toks laiko tarpas nurodytų procedūrų atlikimui yra pakankamai trumpas, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui iš karto nuo nurodytos teisės akto nuostatos pakeitimo įsigaliojimo, negalėjo susiformuoti teisėtas lūkestis iš karto naudotis interneto telefonija.

Pareiškėjas nurodė, jog skambinimas telefonu yra apsunkintas dėl lėšų trūkumo. Pareiškėjo sąskaitos yra areštuotos, todėl jis negali įsigyti taksofono kortelės. Kadangi pokalbiai interneto linija yra nemokami, pareiškėjas mano, kad šiuo būdu nemokamai galėtų realizuoti savo teisę skambinti. Teismas su nurodytais pareiškėjo argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad atsakovo atstovas nurodė, jog pokalbiai interneto telefonija bus apmokestinti taip pat kaip ir pokalbiai telefonu ir tai yra logiška, kadangi internetinio ryšio teikimo paslaugos yra apmokestinamos, už jas turi mokėti įstaiga, gaunanti paslaugas, t. y. Vilniaus PN. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog pokalbiai internetine telefonija būtų nemokami, o Vilniaus PN nesudarydamas galimybių pareiškėjui naudotis nemokama internetine telefonija riboja jo teisę skambinti telefonu. Kaip matyti iš Vilniaus PN atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščio (b. l. 11-12) pareiškėjas 2016-01-01–2016-09-30 laikotarpiu gaudavo pašalpą ir pakankamai aktyviai naudojo asmenines lėšas parduotuvėje, vadinasi pareiškėjas turėjo galimybę įsigyti taksofono kortelių ir skambinti artimiesiems.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teisės aktuose nėra nustatytas imperatyvus reikalavimas užtikrinti galimybę nuteistiesiems skambinti artimiesiems internetine telefonija. Toks skambinimo būdas yra alternatyvus, todėl, nesant techninių galimybių įgyvendinti Vidaus tvarkos taisyklių 124 punkte nustatytos nuteistųjų teisės skambinti šiuo būdu, pareiškėjui turint galimybę skambinti telefonu, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus PN pažeidė BVK 102 straipsnyje įtvirtintą pareiškėjo teisę į telefoninius pokalbius.

Kaip minėta, valstybės civilinei atsakomybei kilti yra būtina nustatyti visas sąlygas neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsniu,

nusprendė:

pareiškėjo H. Z. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė