- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-29
- Bylos Nr.
- 2A-609-278/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00383-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė, Dalia Pranckienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „V. būstas“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių garažų eksploatavimo bendrijos „Motoras“ ir garažų eksploatavimo bendrijos „Vairas“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių garažų eksploatavimo bendrijų „Motoras“, „Vairas“, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Viražas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „V. būstas“, išvadą teikiančioms institucijoms Aplinkos apsaugos agentūrai, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės garažų eksploatavimo bendrijos (toliau ir GEB) „Motoras“, „Vairas“, garažų statybos ir eksploatavimo bendrija (toliau ir GSEB) „Viražas“ prašė teismą iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „V. būstas“ priteisti: GEB „Motoras“ 4 194,96 Eur, GEB „Vairas“ – 1 823,33 Eur, GSEB „Viražas“ – 2 054,69 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovės nurodė, kad 2016 m. balandžio mėnesį su atsakove sudarė paviršinių nuotekų priėmimo į paviršinių nuotekų tinklus sutartis, pagal kurias atsakovė UAB „V. būstas“ įsipareigojo transportuoti ir priimti bendrijų paviršines nuotekas (duomenys neskelbtini) savivaldybės paviršinių nuotekų tinklais. Minėtų sutarčių pagrindu atsakovei sumokėjo prašomas priteisti sumas, tačiau faktiškai bendrijų paviršinės nuotekos nebuvo priimamos į jokius paviršinių nuotekų tinklus, todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo teikti sąskaitas ir gauti užmokestį už paslaugas, kurių neteikė. Nurodė, kad GEB „Motoras“ teritorijoje susidarančios paviršinės nuotekos vietinės kanalizacijos vamzdžiais tekėjo ir teka dviem kryptimis – į šalia esantį vandens telkinį ir į mišką. GEB „Vairas“ teritorija yra apsupta GEB „Motoras“ teritorijos, todėl visos paviršinės nuotekos iš GEB „Vairas“ teritorijos kietos dangos paviršiumi tekėjo ir teka į GEB „Motoras“ teritoriją. GSEB „Viražas“ teritorijoje susidarančios paviršinės nuotekos vietinės kanalizacijos vamzdžiais tekėjo ir teka į mišką. Teigė, kad klydo manydamos, jog turi mokėti pagal atsakovės teikiamas sąskaitas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2022-07-22 sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovių atsakovės naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2015-11-27 sprendimu nutarta perduoti atsakovei patikėjimo teise inžinerinius tinklus, skirtus savarankiškoms paviršinių nuotekų tvarkymo funkcijoms vykdyti; 2015-12-09 atsakovė ir (duomenys neskelbtini) savivaldybė sudarė (duomenys neskelbtini) savivaldybės turto patikėjimo sutartį, kurios pagrindu savivaldybės turtas – lietaus kanalizacijos tinklai (duomenys neskelbtini), perduodami atsakovei. Nustatė, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės taryba 2015-12-28 sprendimu paskyrė savivaldybės kontroliuojamą UAB „V. būstas“ paviršinių nuotekų tvarkytoja (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje bei pavedė vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymą bei 2016-12-01 sprendimu patvirtino paviršinių nuotekų tvarkymo 2016–2018 metų veiklos planą, pagal kurį pagrindinis UAB „V. būstas“ tikslas – užtikrinti nepertraukiamą paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą juridiniams asmenims. Be to, teismas nustatė, kad 2016-04-04, 2016-04-12, 2016-04-15 šalys sudarė abonentų paviršinių nuotekų priėmimo į paviršinių nuotekų tinklus sutartis.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-04-07 nutartimi nagrinėjamoje byloje nurodė, kad ieškovių teritorijos pagrįstai žemesnės instancijos teismų pripažintos teršiamomis teritorijomis. Tačiau ieškovės neturi nei taršos leidimo ir (ar) taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau ir TIPK). Minėtos nutarties 38 punkte nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje turėjo būti nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: atsakovės valdomos infrastruktūros buvimas gretimoje teritorijoje; ieškovių teritorijoje susidarančių paviršinių nuotekų patekimas į šią infrastruktūrą, o 40 punkte nurodyta, kad byloje nenustatyta, kam priklauso, kieno yra valdomas vandens nuvedimo latakas, kuriuo nuotekos patenka į Gulbinės upę, nenustatyta, ar ieškovių valdomuose sklypuose susidarančios paviršinės nuotekos patenka į tą lataką.
6. Nurodė, kad 2022-06-01 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu atlikta vietovės, kurioje yra atsakovės infrastruktūra ir ieškovių teritorija, apžiūra, patvirtino 2019-08-21 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu užfiksuotą situaciją. Atsakovės infrastruktūra dėl paviršinių nuotekų surinkimo ir šalinimo yra gretimoje teritorijoje su ieškovių teritorija. Konstatavo, kad kaip 2019-08-21, taip ir 2022-06-01 išvažiuojamųjų teismo posėdžių metu ieškovės nepateikė jokių įrodymų, jog jos pačios tvarko nuotekas. Nurodė, kad 2019-08-21 apžiūros metu buvo lietinga diena ir teismas užfiksavo paviršinių nuotekų, kurios tekėjo iš ieškovių teritorijos, patekimą į atsakovės valdomą ir prižiūrimą paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.
7. Teismas pažymėjo, kad įrodinėjimo našta tenka ieškovėms, įrodinėjančioms poziciją, kad jos pačios savarankiškai išleidžia nuotekas į aplinką be atsakovės pagalbos. Ieškovės byloje privalėjo įrodyti, kad turi taršos leidimą/TIPK, kuris yra reikalingas individualiai tvarkant nuotekas; kad jų teritorijose esančios naftos gaudyklės veikia tinkamai. Darė išvadą, kad minėtų aplinkybių ieškovės neįrodė.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismui buvo teikiami duomenys apie ieškovių teritorijose įrengtus kanalizacijos šulinius, tačiau byloje nekilo ginčas dėl to, ar yra ir kiek jų teritorijose yra šulinių, į kuriuos gali patekti tam tikra dalis paviršinių nuotekų, tačiau nepateikta duomenų, kad visi šuliniai ir (ar) naftos gaudyklės ginčo laikotarpiu veikė tinkamai. Nurodė, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog ginčo laikotarpiu (2016-2018 metais) nebuvo atliekami patikrinimai, todėl neaišku, kokių dokumentų pagrindu yra teigiama, kad ieškovės pačios aptarnauja ir prižiūri paviršines nuotekas.
9. Konstatavo, kad per daugiau nei 20 metų laikotarpį ieškovių teritorijose buvo atlikti nuo 2 iki 5 patikrinimų, GEB „Viražas“ paskutinį kartą tikrintas 2003-09-15, o GEB „Vairas“ - 2005-04-26. Nurodė, kad iš patikrinimo aktų matyti, jog atliekamų patikrinimų metu, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai konstatuodavo aplinkosauginius pažeidimus. Tai, kad ieškovių teritorijos nėra periodiškai tikrinamos, patvirtina vien tai, kad 2022-06-01 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu aptiktos išmestos padangos ir įvairios atliekos niekada nebuvo užfiksuotos Aplinkos apsaugos departamento, nors vizualiai aiškiai matyti, jog šiukšlės atsiradusios dar prieš išvažiuojamąjį teismo posėdį.
10. Teismas kritiškai vertino Aplinkos apsaugos departamento teiktą išvadą apie ieškovių GEB „Motoras“, GSEB „Viražas“ teritorijoje įrengtus paviršinių nuotekų surinkimo tinklus bei nurodė, kad abiejų vietos apžiūrų metu nei išvadą teikiančios institucijos atstovas, nei ieškovės neįrodė, jog jos pačios tvarko paviršines nuotekas, o jų teritorijos, ginčijamu laikotarpiu nebuvo tikrinamos. Konstatavo, kad teritorija aplink ieškovių teritoriją yra užteršta padangomis; šulinys, esantis prie pelkės, užverstas kompiuterių monitorių ekranų duženomis. Atkreipė dėmesį, jog Aplinkos apsaugos departamentas netikrina ieškovių valdomos teritorijos ir jos aplinkos, nes priešingu atveju teritorijos užterštumas turėjo būti pašalintas, o pavojingos medžiagos utilizuotos.
11. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovės neįrodė, jog pačios tvarko paviršines nuotekas. Nurodė, kad iš vietos apžiūros protokolų ir pateiktų schemų darytina išvada, jog atsakovė UAB „V. būstas“ tinkamai vykdė su ieškovėmis sudarytas abonento paviršinių nuotekų priėmimo į paviršinių nuotekų tinklus sutartis ir teisėtai reikalavo mokėti už suteiktas paslaugas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovės GEB „Motoras“ ir GEB „Vairas“ (toliau ir apeliantės) prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022-07-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
13. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinę pareigą nurodyti priimamo sprendimo motyvus, o teismo vidinis įsitikinimas buvo formuojamas išsamiai nepatikrinus visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių ir neatsakius į esminius aukštesnės instancijos teismų iškeltus klausimus.
14. Nurodė, kad sprendime nėra motyvuojama, kokie teisės aktų reikalavimai numato pareigą garažų bendrijoms turėti taršos leidimą/TIPK paviršinių nuotekų tvarkymui. Tai, kad tvarkydamos paviršines nuotekas neturi taršos leidimo/TIPK, savaime neleidžia daryti išvados, kad atsakovė faktiškai vykdo pasirašytas sutartis dėl paviršinių nuotekų tvarkymo. Teigia, kad Reglamento 26.1. punktas netaikytinas, nes didžioji dalis ieškovių teritorijos yra užstatyta.
15. Tvirtina, kad byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių faktą, kad paviršinės nuotekos, nuo jų valdomų teritorijų, nepatenka nei į išleistuvą Nr. 2, nei į Nr. 1. Nurodo, kad pasirašytose sutartyse taip pat nėra detalizuojama, per kurį išleistuvą bus išleidžiamos paviršinės nuotekos. Pažymi, kad taršos leidimas/TIPK leidžia atsakovei tvarkyti paviršines nuotekas tik iki išleistuvo Nr. 2 ribos, iki kurios ir privalo būti tvarkomos paviršinės nuotekos.
Žemesnės instancijos teismas
16. Nesutinka su teismo išvada, kad garažų eksploatavimo bendrijos neturi savo paviršinių nuotekų valymo įrenginių. Teigia, kad jų teritorijose atlikti patikrinimai ir Aplinkos apsaugos departamento inspektorių surašyti patikrinimo aktai patvirtina, jog GEB „Motoras“ nuotekas tvarko savarankiškai, GEB „Vairas“ teritorija yra aukščiau, apsupta GEB „Motoras“ teritorijos, todėl visos paviršinės nuotekos iš GEB „Vairas“ teritorijos patenka į GEB „Motoras“ paviršinių nuotekų tinklus.
17. Pažymi, kad nepagrįstos teismo išvados, jog turėjo pareigą pagrįsti, kad surenka visas paviršines nuotekas ir jas išvalo bei išleidžia į aplinką. Teigia, kad teismas nemotyvavo, kodėl yra reikalaujama įrodyti paviršinių nuotekų išvalymo faktą, jeigu pati atsakovė (duomenys neskelbtini) mieste surinktas paviršines nuotekas be valymo dviem išleistuvais išleidžia į Drūkšių ežerą. Nesutinka su teismo išvada, kad Gulbinės upė yra paviršinių nuotekų infrastruktūros tvarkymo dalis.
18. Nurodo, jog naftos gaudyklių priskyrimas prie paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir priklausymas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei yra nepagrįstas, o šios aplinkybės nepatvirtina byloje esantys rašytiniai dokumentai.
Šalies argumentai
19. Apeliantai nesutinka su teismo išvadomis, kad paviršinė nuotekų tvarkymo infrastruktūra (atviras vandens nuvedimo latakas), eksploatuojama atsakovės, yra gretimoje teritorijoje su jų teritorija. Nurodo, kad atviras vandens nuvedimo latakas eina lygiagrečiai su GEB „Elektronas“, o ne jų teritorija, tuo tarpu palei jų teritoriją nėra jokio atviro vandens nuvedimo latako. Tvirtina, kad šie faktai nustatyti 2022-06-01 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu. Nurodo, kad minėtas latakas nėra nuotekų šalinimo tinklų dalis; lietaus kanalizacijos tinklai baigiasi išleistuvo Nr. 2 vietoje ir yra kitoje Gulbinės upės pusėje nei jų valdomos teritorijos.
20. Nurodo, kad nesutinka ir sprendimo dalimi, kuria atsakovės naudai visa apimtimi priteistos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „V. būstas“ prašo skundą atmesti. Nurodo, kad sprendimo išvados apeliaciniame skunde yra kritikuojamos iš esmės todėl, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės nebuvo vertinamos išimtinai ieškovių naudai ir nebuvo aiškintos taip, kaip jas suprato garažų bendrijos. Teigia, kad apeliantės nepagrįstai byloje esančius įrodymus interpretuoja sau naudingu būdu, ignoruodamos kitus, joms mažiau palankius įrodymus, kurie tik patvirtina ieškinio reikalavimų nepagrįstumą ir neteisėtumą.
22. Tvirtina, kad apeliantės neįrodė, kad pačios individualiai tvarko paviršines nuotekas; kad GEB „Motoras“ teritorijoje esančios naftos gaudyklės veikia tinkamai ir į aplinką išleidžia jau išvalytas paviršines nuotekas; kad GEB „Motoras“ nurodytose paviršinių nuotekų išleidimo vietose paviršinės nuotekos nepatenka į UAB „V. būstas“ prižiūrimą bei eksploatuojamą paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, įskaitant ir Gulbinės upę. Nurodo, kad apeliantės neįrodė, jog teismo nustatytos aplinkybės, kurias įpareigojo išsiaiškinti aukštesnės instancijos teismai, buvo įvertintos netinkamai, neatsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą. Nesutinka, kad bylinėjimosi išlaidos priteistos neteisingai.
23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė UAB „V. būstas“ tinkamai vykdė su ieškovėmis sudarytas abonento paviršinių nuotekų priėmimo į paviršinių nuotekų tinklus sutartis ir teisėtai reikalavo sumokėti už suteiktas paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
25. CPK 314 straipsnio nuostatos nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314, 338 straipsniai).
26. Atsakovė UAB „V. būstas“ su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2009-12-11 statybų rangos sutarties Nr. 5-441 su sąmata kopiją. Teigia, kad būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė nepagrindė aplinkybių, jog naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo pirmosios instancijos teismui priėmus ir paskelbus sprendimą bei įrodymų, kad teismas buvo atsisakęs šiuos įrodymus priimti. Kadangi teikiamus duomenis atsakovė turėjo teisę pateikti pirmosios instancijos teismui, priimti naujus įrodymus atsisakytina.
27. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovių ieškinys dėl vykdant sutartis sumokėtų piniginių sumų, kurių, jų manymu, garažų eksploatavimo bendrijos neprivalėjo mokėti, priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
29. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl paviršinių nuotekų tvarkymo sutarčių vykdymo – ieškovės garažų eksploatavimo bendrija „Motoras“, garažų eksploatavimo bendrija „Vairas“ bei garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Viražas“, neginčydamos sutarčių dėl paviršinių nuotekų tvarkymo sudarymo su atsakove UAB „V. būstas“ fakto ir sutarčių sąlygų, teigia, kad atsakovė nevykdo sutarčių, t.y. ieškovių teritorijoje susidarančių paviršinių nuotekų netvarko, nepriima į savo valdomus nuotekų tvarkymo tinklus, tačiau reikalauja (reikalavo) už šias paslaugas sumokėti. Prašė teismo priteisti iš atsakovės sumokėtas sumas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.
30. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta antrą kartą. Utenos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2019-12-23 sprendimu atmetė ieškinį, o Panevėžio apygardos teismas 2020-07-03 nutartimi ginčijamą sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas apžiūrų metu užfiksavo paviršinių nuotekų tekėjimą iš ieškovių teritorijų į Gulbinės upę, o upė yra paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos dalis, kurią prižiūri atsakovė UAB „V. būstas“, kaip paviršinių nuotekų tvarkytoja (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės teritorijoje.
31. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2021-04-27 nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2020-07-03 nutartį panaikino ir bylą perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paviršinių nuotekų tvarkymą, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, dėl ko liko nenustatytos ir neįvertintos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovės valdomos infrastruktūros išdėstymu teritorijoje tarp Gulbinės upės ir ieškovių valdomos teritorijos, taip pat paviršinių nuotekų, susidarančių ieškovių teritorijoje, priėmimu į šią infrastruktūrą. Panevėžio apygardos teismas 2021-06-15 nutartimi Utenos apylinkės teismo 2019-12-23 sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
32. Pakartotinai nagrinėdamas ieškinį pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės neįrodė, jog pačios tvarko paviršines nuotekas ir darė išvadą, kad atsakovė UAB „V. būstas“ tinkamai vykdė su ieškovėmis sudarytas sutartis ir teisėtai reikalavo sumokėti už suteiktas paslaugas. Apeliantės nesutikdamos su minėtu teismo vertinimu, nurodo, kad teismas neįvertino teisiškai reikšmingų aplinkybių, nepateikė argumentuotų išvadų dėl byloje kilusio ginčo, neatsakė į esminius aukštesnės instancijos teismų iškeltus klausimus.
33. Paviršinės nuotekos yra ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui; Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 25 dalis). Urbanizuota teritorija yra kompaktiškai užstatyta gyvenamoji teritorija su miestui būdinga infrastruktūra. Poreikį reglamentuoti paviršinių nuotekų surinkimą nuo urbanizuotos teritorijos lemia jos ypatumai: užstatymo kompaktiškumas, miesto infrastruktūra, intensyvus naudojimas. Šie ypatumai lemia kritulių ir kitokio paviršinio vandens susikaupimą teritorijos paviršiuje bei didesnę taršą. Dėl to kyla būtinybė pašalinti ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus patenkančius kritulius ir kitokį vandenį bei jį išvalyti, siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos ir užtikrinti gyventojų sveikatos apsaugą.
34. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 21 dalis nustato, kad nuotekų tvarkymas yra teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas nuotekų surinkimas, laikymas, transportavimas, valymas, apskaita, tyrimas, išleidimas į aplinką ir (ar) valant susidariusių atliekų (dumblo) tvarkymas. Analogiškai apibrėžtas ir paviršinių nuotekų tvarkymas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymo Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (toliau ir Reglamentas) 4.4 punkte, kad tai paviršinių nuotekų surinkimas, transportavimas, valymas, apskaita, išleidimas, valymo metu susidarančio dumblo (šlamo) pirminis tvarkymas.
35. Minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta abonento sąvoka, kad tai, be kita ko, yra juridinis asmuo, perkantis nuotekų tvarkymo paslaugas verslo reikmėms ar ūkinei veiklai vykdyti ir su nuotekų tvarkytoju ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkytoju sudaręs nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba, jeigu sutartis nesudaryta, teisės aktų nustatyta tvarka prijungęs nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas nuotekų išleidimo komunikacijas ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar išleidžiantis paviršines nuotekas į šių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad naudojimosi paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugomis faktas gali būti konstatuojamas tiek tuo atveju, kai nustatoma, kad asmuo savo paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius yra prijungęs prie paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, tiek ir tuo atveju, kai yra nustatoma, jog paviršinės nuotekos išteka į teritoriją, iš kurios jos patenka į paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomą ir (arba) naudojamą paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-701/2020).
36. Nuotekų tvarkymo infrastruktūra yra statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas, atskiros komplekso dalys, skirtos nuotekoms surinkti, laikyti, transportuoti, valyti, tirti ir jų apskaitai tvarkyti (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 22 dalis). Kaip minėta, apeliantės teigia, kad nors su atsakove UAB „V. būstas“ yra sudariusios paviršinių nuotekų priėmimo į paviršinių nuotekų tinklus sutartis, tačiau atsakovė paslaugų neteikia, nes nuotekas pačios tvarko savarankiškai. Apeliaciniu skundu nurodoma, kad atmesdamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas nenurodė kokie teisės aktų reikalavimai numato pareigą garažų bendrijoms turėti TIPK paviršinių nuotekų tvarkymui. Tai, kad tvarkydamos paviršines nuotekas neturi TIPK, savaime neleidžia daryti išvados, kad atsakovė faktiškai vykdo pasirašytas sutartis. Apeliančių teigimu, Reglamento 26.1. punktas netaikytinas, nes ieškovių teritorijos didžioji dalis yra užstatyta.
37. Minėti teiginiai atmestini, nes teisės aktai savarankiškam paviršinių nuotekų tvarkymui numato tam tikrus imperatyvius reikalavimus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymo Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 10 punktas numato, kad reikalavimai konkretaus objekto paviršinių nuotekų išleidimui į aplinką nustatomi statybos projekte, Taršos leidime ir (ar) Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidime, o paviršinių nuotekų išleidimui į kitiems asmenims priklausančius nuotekynus - nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo - pardavimo sutartyje. Ši nuostata numato baigtinį sąrašą dokumentų, kuriuose pateikiama informacija apie paviršinių nuotekų išleidimui į aplinką nustatomus reikalavimus. Reglamento 26.1. punktas nustato, kad TIPK ar Taršos leidimą, kuriame nustatyti leidžiami paviršinių nuotekų išleidimo į aplinką parametrai, būtina turėti, kai į gamtinę aplinką išleidžiamos paviršinės nuotekos, surenkamos nuo galimai teršiamų teritorijų (išskyrus automobilių stovėjimo aikšteles), kurių paviršinių nuotekų surinkimo plotas didesnis negu 1 ha. Ši nuostata taikytina nustačius, kad teritorija yra galimai teršiama ir paviršinių nuotekų surinkimo plotas didesnis negu 1 ha.
38. Byloje esantys rašytiniai įrodymai: ieškovių nekilnojamojo turto registro duomenų išrašai, sudarytų sutarčių sąlygos, patvirtina, kad kiekvienos garažų bendrijos plotas yra didesnis negu 1 ha. Įvertinus, kad garažų teritorijose yra garažai, tvarkomas autotransportas, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Reglamento 26.1. punktu, darė pagrįstą išvadą, jog savarankiškam paviršinių nuotekų tvarkymui garažų bendrijos turi turėti taršos leidimą ir (ar) P. P., kad byloje išvadą pateikusi institucija Aplinkos apsaugos agentūra, kurios viena iš veiklos funkcijų - išduoti TIPK/leidimus, 2019-11-08 pateiktoje teismui išvadoje nurodė, kad ieškovės privalo turėti taršos leidimą, nusprendus paviršines nuotekas tvarkyti savarankiškai. Byloje nesant priešingų duomenų, be to, apeliantėms neginčijant minėtų Aplinkos apsaugos agentūros išvadų, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybė pavedė atsakovei savivaldybės teritorijoje vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymą, o ieškovių teritorijos priskirtinos prie galimai teršiamos teritorijos didesnės kaip 0,5 ha, ieškovėms neturint savo paviršinių nuotekų valymo įrenginių, tarp atsakovės ir ieškovių 2016-04-04, 2016-04-12, 2016-04-15 pagrįstai buvo sudarytos abonentų paviršinių nuotekų priėmimo į paviršinių nuotekų tinklus sutartys.
39. Apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad apeliantėms Reglamento 26.1. punktas netaikytinas, nes jų teritorijos didžioji dalis yra užstatyta, teisinės reikšmės neturi, nes tokios išimties nenumato Reglamento 26.1. punktas. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei TIPK išduotas 2008-12-11, atnaujintas 2012-12-20, koreguotas 2013-11-14, pakeistas 2016-03-03, tačiau nei viena iš ieškovių duomenų apie turimus taršos leidimus nepateikė (CPK 178 straipsnis).
40. Apeliantės nurodo, kad pačios savarankiškai tvarko paviršines nuotekas ir šį faktą patvirtina garažų bendrijų teritorijose atlikti patikrinimai ir Aplinkos apsaugos departamento inspektorių surašyti patikrinimo aktai. Tačiau byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovių teritorijose buvo atlikti tik keli patikrinimai, GEB „Viražas“ tikrinta paskutinį kartą 2003-09-15, GEB „Vairas“ - 2005-04-26. Iš patikrinimo aktų matyti, kad Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų atliekamų patikrinimų metu buvo konstatuojami aplinkosauginiai pažeidimai. Kad tokie patikrinimai buvo atlikti apeliantėms sudarius sutartis su atsakove, neginčijamų duomenų teismui nepateikta (CPK 178 straipsnis). Be to, nei ginčo šalys, nei išvadą teikianti institucija - Aplinkos apsaugos departamentas byloje neginčijo aplinkybės, jog 2016-2018 metais ieškovių teritorijose nebuvo atliekami paviršinių nuotekų tvarkymo patikrinimai, o į bylą pateikti patikrinimo aktai yra iš iki ginčo laikotarpio ir nėra susiję su nagrinėjama byla. Dėl paminėto, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Aplinkos apsaugos departamentas neatlikdavo periodinių patikrinimų garažų bendrijų teritorijose, nors Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2011-02-18 įsakymo Nr. D1-145 „Dėl Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-06-30 įsakymo Nr. 327 „Dėl Kontroliuojamų objektų tikrinimo dažnumo nustatymo regionų aplinkos apsaugos departamentuose tvarkos“ pripažinimo netekusiu galios“, 12 punktas įpareigojo tikrinti ūkio subjektus nuo 1 karto per metus iki 1 karto per 3 metus. Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai Aplinkos apsaugos departamento pateiktus dokumentus ir teismo posėdyje bei išvažiuojamajame teismo posėdyje šio departamento atstovo žodinius paaiškinimus vertino kritiškai.
41. Apeliantės nesutinka su teismo išvadomis, kad Gulbinės upė yra paviršinių nuotekų infrastruktūros tvarkymo dalis, nes tokia išvada prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimui, be to, Gulbinės upės vagos pakeitimas ir tai, kad dalis upelio prateka po žeme inžineriniais tinklais, neleidžia upės traktuoti kitaip, nei kaip natūralios aplinkos dalies.
42. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad iki 1987 metų Gulbinės upės vaga tekėjo kitoje vietoje, o sena vaga šiuo metu nenaudojama. Po inžinerinės infrastruktūros įrengimo, Gulbinės upės vaga buvo pakeista taip, kad dalis upės atsidūrė pačioje paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūroje, šias aplinkybes patvirtina UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ rengta geodezinė nuotrauka ir 2022-06-01 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu apžiūrėta vietovė. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad Gulbinės upės vaga buvo pakeista ir kad tam tikra upės dalis teka inžineriniuose tinkluose. Likusi upės dalis, kuri išteka iš vamzdžių, nėra valoma automatiškai, todėl už jos valymą rankiniu būdu yra atsakinga atsakovė, kaip paviršinių nuotekų tvarkytoja. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą Gulbinės upę vertinti ne vien tik kaip gamtinės aplinkos dalį, nes dalis upės teka inžineriniuose tinkluose, kuriuose įrengti šuliniai su kameromis, kurios pagal savo technines charakteristikas atlieka nusodintuvų - naftos gaudyklių funkcijas, kurių pagalba upės vanduo yra valomas ir vėliau išteka į aplinką. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog upės vaga buvo keičiama, todėl negalima vandens telkinio traktuoti vien tik kaip gamtinės aplinkos dalį, kai faktiškai upės vaga tam tikra dalimi teka inžineriniuose tinkluose po žeme ir tokiu būdu yra automatiškai valoma, tačiau likusi upės dalis, į kurią suteka nuo kitos miesto teritorijos (įskaitant ieškovių teritorijas) paviršinės nuotekos, valoma rankiniu būdu atsakovės.
43. Apeliantės akcentuoja, kad išduotas TIPK leidžia atsakovei tvarkyti paviršines nuotekas tik iki išleistuvo Nr. 2 ribos, iki kurios ir privalo būti tvarkomos paviršinės nuotekos. Pažymėtina, kad prie TIPK pridėtos paviršinių (lietaus) nuotekų išleistuvų ir priimtuvų schemos matyti, kad galutinė riba, iki kurios atsakovė yra atsakinga už paviršinių nuotekų tvarkymą, yra Drūkšių ežeras. N. V. mieste įrengta paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, galutinė riba, kur yra tvarkomos paviršinės nuotekos yra 2022-06-01 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu apžiūrėtos naftos gaudyklės, į kurias patenka Gulbinės upė. Šias aplinkybes taip pat patvirtina naftos gaudyklių (nusodintuvų) topografinė nuotrauka. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad išleistuvu Nr. 2 taip pat yra įvardinama ir Gulbinės upė, kuri, ištekėdama iš paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, vėliau apsineša purvu, dumblu ir kt. medžiagomis, kurios atsakovės yra valomos rankiniu būdu, atliekant Gulbinės upės valymo darbus, o upė, pratekėjusi pro naftos gaudykles (nusodintuvus), įteka į Drūkšių ežerą. Dėl paminėto, apeliančių teiginiai, kad išleistuvas Nr. 2 yra galutinė vieta, kur yra tvarkomos paviršinės nuotekos, vertintini kritiškai.
44. Apeliacinio skundo argumentai, kad įrengtos naftos gaudyklės (nusodintuvai), kurios buvo apžiūrėtos 2022-06-01 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, nepatenka į paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir nėra nurodytos TIPK, atmestini. Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuotekų šalinimo tinklai - lietaus kanalizacijos tinklai, kurie turi tam tikras sudėtines dalis, tarp jų - šulinius, nusodintuvus, kurie skirti vamzdynų aptarnavimui (monitoringui, valymui, keitimui ir kt.). Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti lietaus kanalizacijos tinklų schema, kurioje yra pavaizduoti šuliniai, įrengti paviršinių nuotekų šalinimo tinkluose. Pažymėtina, kad tiek šuliniai, tiek ir naftos gaudyklės (nusodintuvai) yra paviršinių nuotekų šalinimo tinklų sistemos dalis, kurie atskirai neįvardijami nei TIPK, nei nekilnojamojo turto registre, nes tai nėra savarankiškai funkcionuojantys objektai. Paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra susideda ne tik iš inžinerinių lietaus kanalizacijos tinklų (esančių tiek ant žemės, tiek po žeme), bet ir iš šulinių, naftos produktų gaudiklių (nusodintuvų) ir kt. įrengimų, kaip tai apibrėžiama Reglamento 4.3. punkte - paviršinių nuotekų tvarkymo sistema.
45. Apeliantai nesutinka su teismo išvadomis, kad paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra (atviras vandens nuvedimo latakas), eksploatuojamas atsakovės, yra gretimoje teritorijoje su jų teritorija. Teigia, kad atviras vandens nuvedimo latakas eina lygiagrečiai GEB „Elektronas“, o ne greta jų teritorijos.
46. Bylos duomenys patvirtina, kad 2022-06-01 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu apžiūrėtos vietos ir konstatuotos aplinkybės, jog vandens nuvedimo latakas įrengtas žemiau gatvės asfalto dangos, į kurį laisvai gali patekti vanduo iš aukščiau esančių garažų teritorijų ir, lataku tekėti į Gulbinės upę, iš esmės sutampa bei patvirtina 2019-08-21 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu parengtame apžiūros protokole konstatuotas aplinkybes dėl ieškovių teritorijose susidarančių paviršinių nuotekų patekimo į atvirą vandens nuvedimo lataką. Nustatyta, kad abiejų išvažiuojamųjų teismo posėdžių metu, viena iš apžiūros vietų buvo atviras vandens nuvedimo latakas. Apžiūros protokole užfiksuota, kad atviras vandens nuvedimo latakas yra priešais GEB „Elektronas“ teritoriją ir GEB „Viražas“ teritoriją. GEB „Motoras“ ir GEB „Vairas“ teritorijos yra už GEB „Viražas“ teritorijos. Iš byloje esančios Aplinkos apsaugos departamento pateiktos 2022-02-09 paviršinių nuotekų tekėjimo schemos matyti, kad GEB „Vairas“ teritorijoje susidarančios paviršinės nuotekos patenka į GEB „Motoras“ teritoriją, o iš jos - į šulinį, esantį priešais GEB „Viražas“ teritoriją, vėliau į Gulbinės upę per pelkę, taip pat ir į kelią, kurio pabaigoje yra atviras vandens nuvedimo latakas. Be to, nepaneigti bylos duomenys, kad liūties metu garažų teritorijose įrengti šuliniai, vandens latakai ir kt. yra nepajėgūs surinkti visų nuotekų, jas išvalyti bei išleisti į aplinką.
47. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie paneigtų atsakovės UAB „V. būstas“ argumentus, kad apžiūrėtas latakas yra tas pats latakas, kuris, kaip lietaus kanalizacijos tinklų sudėtinė dalis, buvo perduotas atsakovei, kaip paviršinių nuotekų tvarkytojai (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje. Apeliantėms teigiant, kad latakas nepriklauso (duomenys neskelbtini) savivaldybei ir nebuvo perduotas atsakovei, tenka pareiga šias aplinkybes įrodyti, tačiau apeliantės teismui tokių duomenų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Be to, byloje nepaneigta, kad atsakovė, kuri (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos sprendimu yra paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja visoje (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje, paviršinių nuotekų tvarkymui negali naudoti minėto vandens nuvedimo latako, esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje.
48. Įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės neįrodė, jog pačios tvarko paviršines nuotekas bei, kad atsakovė tinkamai vykdė su apeliantėmis sudarytas sutartis ir teisėtai reikalavo sumokėti už suteiktas paslaugas.
49. Apeliantės nesutinka su bylinėjimosi išlaidų priteisimu atsakovei, nors ir neginčija atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, tačiau teigia, kad atsakovei bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti priteistos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė nėra viešo administravimo subjektas, nepaisant to, jog visos įmonės akcijos priklauso (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei, nagrinėjamos civilinės bylos trukmė - daugiau nei trys metai, aplinkybės yra sudėtingos, susijusius su viešuoju interesu, byloje dalyvavo dvi išvadą teikiančios institucijos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad bylinėjimosi išlaidos iš atsakovių priteistos nepagrįstai (CPK 93, 98 straipsniai).
50. Apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl vienokių ar kitokių jų išdėstytų aplinkybių, susijusių su atsakove sudarytų sutarčių vykdymu ir jų teisiniu vertinimu. CPK 265 straipsnis reglamentuoja klausimus, kurie išsprendžiami priimant sprendimą. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas ir ar ieškinys yra tenkintinas. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas rungtyniškumo ir dispozityvumo principais. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra vadovaujamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje - šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas CPK 12, 78, 265 straipsnio nuostatų nepažeidė ir dėl esminių, turinčių reikšmės teisingam ir objektyviam bylos išsprendimui aplinkybių pasisakė tinkamai jas nustatęs, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti.
51. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atsakovei atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Dėl paminėto, nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kurių pagrindu sprendimą apeliantės vertina neteisėtu ir nepagrįstu. Pažymėtina, kad vien tai, jog teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantėms, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino jų teisinių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).
52. Atsakovė UAB „V. būstas“ pateikė prašymą ir dokumentus dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurias patyrė rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, viso 1 669,80 Eur. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš ieškovių GEB „Motoras“ ir GEB „Vairas“ lygiomis dalimis, po 834,90 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovių garažų eksploatavimo bendrijos „Motoras“ (juridinio asmens kodas 155961825) ir garažų eksploatavimo bendrijos „Vairas“ (juridinio asmens kodas 155963452) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „V. būstas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai po 834,90 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt keturis eurus 90 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.