Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-04-19 · Civilinė byla Nr. 2A-23/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-04-19
Bylos Nr.
2A-23/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis (pran.), Vincas Verseckas, Vigintas Višinskis
Ieškovas
B. G., A. G.
Atsakovas
E. Š.
Kategorijos
  • 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-23/2006Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.1; 44.5.2.4; 44.8
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. balandžio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Gintaro Pečiulio,kolegijos teisėjų Vinco Versecko ir Viginto Višinskio,sekretoriaujant Violetai Drėmienei,dalyvaujant: ieškovui B. G. ,ieškovo atstovui adv. Rimvydui Paulauskui,atsakovo atstovui adv. Algirdui Putnai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 3-547/2004 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui E. Š. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. G. prašė priteisti iš atsakovo E. Š. 126 083 Lt nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad turi įveisęs 7,5 ha sodą. Atsakovo E. Š. statiniai bei žemė, kurioje buvo pasėti žieminiai kviečiai, yra šalia ieškovo sodo. 2004 m. balandžio mėn. pabaigoje ieškovas pastebėjo, kad dalis jo sodo obelaičių vystosi nenormaliai, pradėjo džiūti šakelės, lapeliai. Medeliai labiau pažeisti toje vietoje, kur sodas ribojasi su atsakovo žeme, o tolstant nuo ribos pažeidimų laipsnis mažėja. Sodo nykimo priežastis yra šalutinis poveikis iš atsakovo žemės pusės. Valstybinės augalų apsaugos inspekcijos komisija 2004 m. gegužės 3 d. apžiūrėjo ieškovo sodą ir atsakovo E. Š. pasėlius. Patikrinimo metu E. Š. nurodė, kad 2004 m. balandžio 23 d. savo pasėlius nupurškė preparatu „Sekatorius“. Paimti obelų šakelių pavyzdžiai ištirti Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centre ir nustatyta, kad pateiktuose pavyzdžiuose yra preparato „Sekatoriaus“ sudėtinė dalis - Mefenpyr dietilas. Tai patvirtina, kad sodas nukentėjo nuo atsakovo naudoto preparato. 2004 m. gegužės 6 d. sodą apžiūrėjo Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto vyr. mokslo darbuotojas dr. D. K. , kuris sodo būklės įvertinimo akte nustatė tas pačias sodo pažeidimo ir nykimo priežastis - herbicidų, skirtų naikinti dviskiltes piktžoles, poveikis. Atsižvelgiant į tai, kad žalingas poveikis didesnis nuo atsakovo žemės pusės ir mažėja gilyn į ieškovo sodą, dr. D. K. padarė išvadą, kad atsakovas pasėlius purškė nesilaikydamas atstumo ir vėjuotą dieną. Dr. D. K. akte nurodė, kad 3 ha sodo plote žuvo arba labai pažeista 4 179 vnt. 2003 m. sodintų medelių ir 4,5 ha plote žuvo ar pažeista 80 vnt. 2000 m. sodintų medelių. Pagal žalos skaičiavimo metodiką padaryta žala įvertinta 90 303 Lt. Dr. D. K. nuomone, visą sodą ekonomiškai tikslinga atsodinti. Naujai įveistas sodas pradėtų derėti tik po 3 metų, todėl į nuostolius reikia įtraukti negauto dvejų metų vidutinio derliaus kainą - 35 700 Lt. Žalą turi atlyginti atsakovas, kuris pažeisdamas LR Žemės ūkio ministerijos 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 3D-555 patvirtintų „Augalų apsaugos kontrolės taisyklių“ 66.2 punktą purškė pasėlius esant vėjuotam orui, kai vėjo greitis buvo didesnis nei 4 m/sek.

Papildomu ieškinio pareiškimu ieškovas nuo dalies ieškinio atsisakė ir prašė priteisti iš atsakovo 44 141,40 Lt nuostolių atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad D. K. rekomenduojant, ėmėsi priemonių medeliams atgaivinti, todėl paskutiniu 2004 m. rugpjūčio 26 d. komisijos įvertinimu nustatyta, kad žuvo ar buvo stipriai pažeisti 584 medeliai. Pagal dr. D. K. taikytą žalos skaičiavimo metodiką, žala sudaro 12 264 Lt. Be to, visus 2004 m. ieškovas šiuos medelius prižiūrėjo, todėl jam turi būti atlygintos l 202,40 Lt išlaidos. 2004 m. pavasarį pažeista virš 4 200 vnt. medelių 2,55 ha plote, todėl 2004 metais derliaus nebus, o 2005 metais derlius bus perpus mažesnis. Nuostoliai dėl negauto derliaus sudarytų atitinkamai 17 850 Lt ir 8 925 Lt. Be to, sodo gaivinimui ieškovas papildomai išleido 3 000 Lt, todėl šias išlaidas turi atlyginti atsakovas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2004 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo E. Š. ieškovui A. G. 34 316,40 Lt nuostolių atlyginimą ir 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Bylos dalį dėl 81 941,60 Lt priteisimo teismas nutraukė, o kitą ieškinio dalį atmetė. 2004 m. gegužės 3 d. pažymoje nurodyta, kad E. Š. prisipažino, jog 2004 m. balandžio 23 d. savo pasėlius purškė preparatu „Sekatorius“ pažeisdamas LR Žemės ūkio ministerijos 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 3D-555 patvirtintų „Augalų apsaugos produktų kontrolės taisyklių“ 66.2 punktą, kai vėjo greitis purškiant smulkialašiu purkštuvu buvo didesnis nei 4 m/sek. Už tai, kad nebuvo pildomas augalų apsaugos priemonių panaudojimo apskaitos žurnalas, 2004 m. gegužės 3 d. E. Š. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o 2004 m. gegužės 7 d. nutarimu jam paskirta 200 Lt bauda. Atsakovas su nurodytuose dokumentuose išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis sutiko, dokumentus pasirašė ir jų neginčijo, o atsiliepime į ieškinį neatskleidė preparato „Sekatorius“ panaudojimo datos bei aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino atsakovo ir jo liudytojų parodymus, jog pasėliai buvo purškiami 2004 m. balandžio 25 d., kuomet vėjas pūtė nuo ieškovo sodo pusės ir preparatas „Sekatorius“ negalėjęs pakliūti ant ieškovo medelių. Teismas nurodė, kad kitų liudytojų (S. B. , R. B. , J. G. , R. R. , T. B. , J. R. , D. K. , A. T. ) parodymų visuma patvirtina, kad ieškovo sodas pakenktas iš atsakovo pasėlių pusės. Tolstant nuo atsakovo pasėlių į ieškovo sodo gilumą pažeidimų laipsnis mažėja. Labiausiai pažeistos 2003 m. sodinto sodo pirmosios 8 eilės, toliau pažeidimai nežymūs. Sodo vietoje, kur stovi atsakovo ūkinis pastatas ir nėra pasėlių, medeliai nepažeisti. Medeliai pažeisti abiejose atsakovo sodybos pusėse, kur augo atsakovo žieminiai javai. Tai patvirtina ir liudytojų nurodyta aplinkybė, kad labiau pažeistos medelių viršūnės iš tos pusės, kurioje augo atsakovo javai, taip pat paneigia atsakovo nurodytą versiją, kad medeliai galėjo nukentėti purškiant pomedžius, nes tokiu atveju pažeidimai būtų ryškesni medelių apačioje. Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centro maisto tyrimo laboratorijoje 2004 m. gegužės 4 d. atliktas obelaičių šakelių tyrimas rodo, kad pavyzdžiuose rasta atsakovo naudoto preparato „Sekatorius“ sudėtinė dalis Mefenpyr dietilas. Hidrometeorologinės pažymos rodo, kad 2004 m. balandžio mėn. Šilutės mieste oras buvo vėjuotas su besikeičiančiais gūsiais ir vėjo kryptimis. Pagal LR Žemės ūkio ministerijos 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 3D-555 patvirtintų „Augalų apsaugos produktų kontrolės taisyklių“ 66.2 punktą atsakovas, purkšdamas pasėlius, turėjo būti atidus ir smulkialašiu purkštuvu negalėjo purkšti, kai vėjo greitis viršijo 4 m/sek. Pasak liudininkės T. B. , atsakovas turėjo atsižvelgti į vėjo kryptį bei atstumą iki sodo, kurio jauni medeliai yra labai jautrūs preparatui „Sekatorius“. Teismas nustatė, kad atsakovas šias nuostatas pažeidė, todėl turi atlyginti ieškovui atsiradusius nuostolius (CK 6.263 str. l ir 2 d., 6.281 str.). Be to, atsakovo pareiga atlyginti žalą atsiranda ir pagal CK 6.270 straipsnį, nes cheminės medžiagos, išpurškiamos naudojant techniką, yra padidinto pavojaus šaltinis, ką įrodo ir atsakovo pridėti šias medžiagas apibūdinantys įrodymai. Teismas nevertino Lietuvos žemės ūkio universiteto docento liudytojo V. P. parodymų teisme, nes jis savo nuomonę dėl sodo pakenkimo priežasčių reiškė neapžiūrėjęs sodo (CPK 177 str.). Dėl tos pačios priežasties teismas nevertino ir Lietuvos žemės ūkio universiteto darbuotojų V. P. , V. T. bei N. Š. rašytinių paaiškinimų teismui.

Teismas atsižvelgė į tai, kad 2004 m. pavasarį apžiūrint sodą jo pakenkimo laipsnis buvo žymiai didesnis, nei nustatyta komisijos 2004 m. rugpjūčio 26 d. aktu. Teismas konstatavo, jog ieškovas ėmėsi visų įmanomų priemonių nuostolių sumažinimui, patirdamas 3000 Lt papildomų išlaidų. Prašymą priteisti šias išlaidas teismas patenkino, nes jas patvirtina pateikti įrodymai.

Ieškovas nuostolius skaičiavo vadovaudamasis LR Žemės ūkio ministerijos 2003 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 3D-544 bei Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto patvirtintomis pramoninių sodų įveisimo ir priežiūros technologijomis, taip pat dr. D. K. išvadomis. Teismas iš dalies sutiko su ieškovo pateiktais skaičiavimais, patvirtinančiais žalos dydį. Teismas tik iš dalies sutiko su ieškovo teiginiais apie nuostolių dėl negauto derliaus dydį. Teismo nuomone, ieškovo 2004 m. negautos pajamos mažintinos per pusę ir atsakovas turi atlyginti 8 925 Lt. Teismas sutiko su ieškovo nuomone, kad 2005 metais ieškovas iš 2,55 ha ploto sodo gaus perpus mažesnį derlių, todėl iš atsakovo priteisė 8 925 Lt nuostolių.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas E. Š. prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Nurodo, kad jis nedalyvavo 2004 m. gegužės 3 d. vizualiai apžiūrint ieškovo sodą ir atsakovo pasėlius. Taip pat jam nedalyvaujant buvo atliktas ir vizualus ieškovo sodo patikrinimas. Iš pateiktų Šilutės HMS duomenų matyti, kad vidutinis vėjo greitis 2004 m. balandžio 21-30 dienomis neviršijo 4 m/s. Vėjo kryptis tomis dienomis buvo šiaurės, šiaurės rytų, todėl vėjas pūtė nuo ieškovo sodo pusės ir purškiant pasėlius 2004 m. balandžio 25 d., negalėjo pakliūti ant ieškovo sodo medelių. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovo pateiktame augalų apsaugos priemonių apskaitos žurnalo 3 punkte nurodyta, kad pats ieškovas 2004 m. balandžio 23 d. naudojo preparatą „Sekatorius“ kvietrugiams purkšti, o žemės plotas, kuriame ieškovas augina kvietrugius, yra į šiaurės rytus nuo ieškovo įveisto sodo. Preparatas „Sekatorius“ galėjo patekti į ieškovo sodą jam pačiam purškiant kvietrugius.

Toliau skunde rašoma, kad Pagėgių savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus komisija 2004 m. birželio 23 d. ieškovo sodo apžiūrėjimo aktu nustatė, kad apžiūrint sodą aiškiai matomas herbicidų naudojimas pomedžių purškimui. Pirmose eilėse nuo ūkininko E. Š. žieminių kvietrugių pusės obelaičių pomedžių nupurškimo poveikis didesnis, obelaitės pažeistos. Paskutinėse 9 eilėse obelaitės nepaveiktos herbicidų. Apžiūrėjus E. Š. kvietrugių lauką, kuris ribojasi su A. G. sodu, skiriamojoje juostoje tarp sodo ir kvietrugių nesimato herbicidų panaudojimo poveikio. 2004 m. rugpjūčio 28 d. komisijos akte nustatyta, kad pažeisti tik 302 vnt. medelių, žuvę ir žūstantys - 282 vnt. Pažeisti medeliai yra sodo 1-8 eilėse, kur pomedžių purškimas buvo intensyvesnis. Apelianto teigimu, teismas turėjo tinkamai įvertinti įrodymus, o ne neigti atsakovo versiją, kad medeliai galėjo nukentėti purškiant pomedžius. Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centro 2004 m. spalio 21 d. atsakyme teigiama, kad ieškovo obelų šakučių mėginys buvo pristatytas neplombuotas ir be mėginio pristatymo akto. Ieškovas savo iniciatyva pateikė Agrocheminių tyrimų centrui obelų šakelių pavyzdžius, pažeisdamas mėginio pateikimo procedūrą, tačiau teismas pripažino šį ieškovo įrodymą tinkamu.

Taip pat apeliantas pažymi, kad iš jo pateiktos medžiagos teismui matyti, kam yra naudojamas preparatas „Sekatorius“ 190 g/kg. Šioje medžiagoje nurodyta, kad preparatas skirtas naikinti dviskiltes piktžoles. Šioje medžiagoje nėra nurodyta, kad šiam preparatui yra ypač jautrūs jauni medeliai. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas doc. W. P. nurodė, kad medeliai nuo preparato „Sekatorius“ negalėjo žūti, galėjo būti paveikti tik lapeliai, bet visas medis žūti negalėjo.

Apelianto nuomone, teismas neteisingai nustatė, kad ieškovas nuostolius skaičiavo vadovaudamasis LR Žemės ūkio ministerijos 2003 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 3D-544 bei Lietuvos Sodininkystės ir daržininkystės instituto patvirtintomis pramoninių sodo įveisimo ir priežiūros technologijomis. Faktiškai ieškovas nuostolius skaičiavo pagal skaičiavimo metodiką, kurią pateikė dr. D. K. . Ši metodika nėra patvirtinta kitais teismo sprendime minėtais dokumentais. Žala paskaičiuota remiantis tik asmenine dr. D. K. nuomone. Be to, 2004 m. spalio 20 d. Lietuvos žemės ūkio universiteto rektoriaus sudaryta komisija iš jai pateiktos medžiagos (nuotraukų ir dokumentų) nustatė, kad sodas nukentėti nuo herbicido „Sekatorius“ negalėjo, kadangi šis herbicidas naikina tik dviskiltes piktžoles. Komisijos nuomone, obelys sunyko dėl to, kad buvo pažeista jų auginimo technologija.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas A. G. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo E. Š. apeliacinį skundą atmesti. Ieškovo įsitikinimu, atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai yra nepagrįsti, abejonės dėl teismui pateiktų įrodymų patikimumo keliamos neargumentuotai. Pasak ieškovo, apeliantas sau palankią poziciją įrodinėja duomenimis, neturinčiais tiesioginio ryšio su byla.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos apeliacinio proceso metu įvertinusi surinktų įrodymų visumą teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad už vaismedžių pakenkimu ieškovui padarytą žalą yra atsakingas atsakovas.

Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taip vadinama tikėtinumo taisykle, kurios esmę sudaro laisvo įrodymų vertinimo principas. Taigi, įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001 m., bylų kategorija 118; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002 m., bylų kategorija 80; 94.5; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2004 m., bylų kategorija 94.5). Byloje surinktų įrodymų visumos analizės ir jų palyginimo pagrindu teisėjų kolegija įvertino, kad pripažindamas atsakovą atsakingu už ieškovui padarytą žalą pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, todėl nėra pagrindo manyti, kad buvo pažeistos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios proceso teisės normos.

Atsakovo žemės sklypas, kuriame 2004 m. buvo pasėliai (kvietrugiai), ribojasi su ieškovo sodu. 2004 m. balandžio mėn. pabaigoje ties šių atsakovo ir ieškovo žemės sklypų riba buvo pastebėtas didelis ieškovo sodo vaismedžių pažeidimas. Reikšminga bylos aplinkybe teisėjų kolegija laiko tai, kad ieškovo sodo vaismedžių pažeidimo mastas ir laipsnis tolydžio mažėjo einant nuo ieškovo ir atsakovo sklypų ribos į ieškovo sodo gilumą. Ši byloje nustatyta aplinkybė patvirtina, kad ieškovo sodo vaismedžių pažeidimui įtaką padarė žalingas poveikis, atsiradęs nuo atsakovo žemės sklypo pusės. Svarbią įrodomąją vertę turi ne tik ieškovo, bet ir liudytojų S. B. , T. B. , J. R. , D. K. , A. T. (liudytojų parodymus fiksuojantis teismo 2004 m. rugsėjo 7 d. posėdžio protokolas – b. l. 120-137) nurodyta aplinkybė, kad toje ieškovo ir atsakovo sklypų ribojimosi vietoje, kur stovi atsakovui priklausantis statinys (ūkinis pastatas), ieškovo sodo vaismedžiai nebuvo pažeisti. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad ieškovo sodo vaismedžiams žalingą poveikį sukėlė nuo atsakovo žemės sklypo pusės oru sklidusios cheminės medžiagos, kurių patekimą į ieškovo sodą tam tikrose vietose sustabdė natūralios kliūtys, šiuo konkrečiu atveju – ant sklypų ribos stovintis atsakovo ūkinis statinys. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalia ieškovo sodo augančius kvietrugius atsakovas 2004 m. balandžio 23 d. purškė sisteminio veikimo herbicidu „Sekatorius“. Nors atsakovas teigia, kad šią cheminę medžiagą kvietrugių pasėlyje jis naudojo 2004 m. balandžio 25 d., tačiau šį teiginį paneigia byloje esantys rašytiniai dokumentai, turintys didesnę įrodomąją reikšmę – patikrinimo pažyma, administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 10, 19-20). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sisteminį herbicidą „Sekatorius“ atsakovas purškė naudodamas hidraulinį smulkialašį purkštuvą. Sprendžiant pagal byloje pateiktas Šilutės hidrometeorologijos stoties pažymas (b. l. 12, 51, 188) 2004 m. balandžio 23 d. Šilutės regione buvo vėjuotas oras, vyravo šiaurės ir šiaurės rytų vėjas, maksimalus vėjo gūsių greitis siekė 6 m/s. LR Žemės ūkio ministerijos 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 3D-555 patvirtintų „Augalų apsaugos produktų kontrolės taisyklių“ 66.2 punkte nurodyta, kad draudžiama purkšti augalų apsaugos produktus hidrauliniais (su purškimo vamzdžiu) purkštuvais smulkialašiu būdu, kai vėjo greitis didesnis kaip 4 m/s, o stambialašiu – didesnis kaip 5 m/s. Darytina išvada, kad atsakovas, 2004 m. balandžio 23 d. esant didesniam negu nurodyta taisyklėse vėjo gūsių greičiui, turėjo būti itin atsargus ir rūpestingas, kad jo purškiamas augalų apsaugos produktas „Sekatorius“ nepatektų į pavėjinėje pusėje esantį ieškovo sodą. Šios atidumo bei rūpestingumo pareigos atsakovas nevykdė, elgėsi neatsargiai ir neapdairiai, todėl pirmosios instancijos teismas jį pagrįstai pripažino atsakingu už sodo vaismedžių pažeidimu ieškovui padarytą žalą (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d., 6.263 str. 1 ir 2 d.).

Sisteminio veikimo herbicido „Sekatorius“ naudojimo rekomendacijose (b. l. 157-162) nurodyta, kad viena iš šio preparato sudėtinių veikliųjų medžiagų yra mefenpyr dietilas. Rekomendacijose, be kita ko, aprašyta, kad purškiant „Sekatorių“ būtina saugotis, kad purškiamas tirpalas nepatektų ant gretimų pasėlių, o aprašant purkštumo plovimą užsimenama, kad kai kurie augalai yra ypatingai jautrūs net ir mažiems „Sekatoriaus“ kiekiams. Apeliacinės instancijos teismas skyrė byloje ekspertizę siekiant kuo objektyviau išsiaiškinti sisteminio veikimo herbicido „Sekatorius“ galimą neigiamą poveikį sumedėjusiems augalams, konkrečiai – vaismedžiams obelaitėms. Dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių teismui nebuvo pateiktas įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantis ekspertizės aktas. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto darbuotojų atliktų tyrimų siekiant atsakyti į teismo iškeltus klausimus rezultatus ir akte raštu išdėstytas išvadas (b. l. 242-246) teisėjų kolegija vertina kaip rašytinį įrodymą dėl preparato „Sekatorius“ poveikio vaismedžiams – trečių augimo sode metų obelims (CPK 177 str. 1 ir 2 d., 197 str. 1 d.). Teisminio nagrinėjimo eigoje gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias. Toks dokumentas atitinka įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo, – rašytinį įrodymą, - kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2004, bylų kategorija 94.1; 115, „Teismų praktika“ Nr. 16, p. 72-77).

Minėtų specialistų išvadose pažymėta, kad apie herbicido „Sekatorius“ tinkamumą bei panaudojimo būdus obelų soduose nenurodoma nei herbicido panaudojimo instrukcijose, nei specialiojoje literatūroje. Šio herbicido neigiamas žalingas poveikis obelims buvo nustatytas Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistams atlikus praktinius eksperimentinius tyrimus, kurių rezultatai detaliai aprašyti specialistų išvadose. Netikėti šiais tyrimų rezultatais ir išvadomis nėra pakankamo pagrindo. Priešingo pobūdžio paaiškinimai, kuriuos byloje teikė Lietuvos žemės ūkio universiteto specialistai, šiuo konkrečiu atveju vertintini kritiškai, nes paremti tik teorinio pobūdžio apibendrinimais, be to, jie buvo pateikti net neapžiūrėjus ieškovo sode pažeistų vaismedžių, neatlikus jokių praktinių tyrimų.

Byloje yra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo sodo vaismedžiai buvo žalingai paveikti būtent herbicido „Sekatorius“. Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centre ištyrus ieškovo sode pakenktų vaismedžių ėminius buvo nustatyta, kad juose yra preparato „Sekatorius“ sudėtinės veikliosios medžiagos mefenpyr dietilo (b. l. 13). Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistų išvadose pažymėta, kad mefenpyr dietilas neįeina į kitų Lietuvoje registruotų augalų apsaugos produktų sąraše esančių herbicidų sudėtį (b. l. 242-243). Šios aplinkybės paneigia atsakovo versijas, kad ieškovo sodo vaismedžius galėjo neigiamai paveikti ieškovo naudoti vaismedžių apsaugai ar intensyviosioms auginimo technologijoms skirti cheminiai produktai.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada pripažinti atsakovą atsakingu už ieškovo vaismedžių pažeidimu padarytą žalą yra pagrįsta ir teisinga.

Civilinė atsakomybė pasireiškia teisine pareiga atlyginti nuostolius. Žala nėra preziumuojama, todėl tiek žalos padarymo faktą, tiek jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Aukščiau aptartais įrodymais ieškovui padarytos žalos faktas yra nustatytas. Įvertinusi bylos aplinkybes ir ieškovo poziciją, išreikštą jo pateiktuose procesiniuose dokumentuose, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ieškovui priteisė iš dalies nepagrįsto dydžio nuostolių atlyginimą.

2004 m. gegužės 6 d. sodo būklės įvertinimo akte fiksuojama, kad ieškovo sode pažeista net 4259 vnt. obelų (b. l. 14). 2004 m. gegužės 14 d. akte rašoma, kad pažeista apie 4000 vnt. obelaičių (b. l. 17). 2004 m. birželio 23 d. sodo apžiūrėjimo akte pažeistų obelaičių skaičius nefiksuotas (b. l. 53). Vėliausiame byloje esančiame 2004 m. rugpjūčio 26 d. ieškovo sodo apžiūrėjimo akte konstatuojama, kad pažeista yra tik 584 vnt. vaismedžių (b. l. 81). Šis aktas yra pasirašytas ieškovo ir atsakovo. Pastarojo akto duomenys rodo, kad anksčiau fiksuoti didžiosios dalies ieškovo sodo vaismedžių pažeidimai išnyko, todėl negalima laikyti pagrįstu ieškovo pradiniame ieškinyje išdėstytų argumentų, jog dėl pažeidimų masto ieškovas visą sodą turės įveisti iš naujo. Kadangi paskutiniame sodo apžiūros ir įvertinimo akte užfiksuota, kad pažeista 584 vnt. vaismedžių, kurie dėl šių pažeidimų gali žūti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skaičiavo tiesioginius nuostolius dėl 584 vnt. vaismedžių netekimo. Teisėjų kolegija sutinka su žalos dėl pažeistų vaismedžių netekimo skaičiavimo metodika, kuri nurodyta priede prie 2004 m. gegužės 6 d. sodo būklės įvertinimo akto. Čia išdėstyta žalos skaičiavimo metodika priimtina, nes ji nėra nuneigta, o kitokie galimi žalos apskaičiavimo būdai ar metodai byloje nėra pateikti. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau nurodyta metodika apskaičiavo, kad ieškovo patirti tiesioginiai nuostoliai dėl 584 vnt. netektų vaismedžių sudaro 12 264 Lt. Su šia nuostolių suma dėl vaismedžių netekimo teisėjų kolegija iš esmės sutinka.

Kadangi ieškovas laikėsi nuostatos, kad pažeistą sodą reikės įveisti iš naujo, nėra pagrindo laikyti būtinomis ir pagrįstomis ieškovo nurodytų 2102,40 Lt išlaidų pažeisto sodo – 584 vnt. netektų vaismedžių priežiūrai 2004 metais. Ieškovas procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs, kad jis ruošėsi laikytis dr. D. K. rekomendacijų dėl tikslingumo ekonominiu požiūriu sodą įveisti iš naujo, bet ne stengtis atgaivinti pažeistus vaismedžius. Įvertinant šią aplinkybę negalima pripažinti, kad ieškovo nurodytos 584 vnt. pažeistų ir netektų vaismedžių priežiūros išlaidos buvo būtinos ir neišvengiamos.

Kaip jau minėta, ieškovas pradiniame ieškinio pareiškime laikėsi pozicijos, kad jis turės visą pažeistą sodą įveisti iš naujo, o ne atsodinti žuvusius medžius. Ieškinyje akcentuota, kad naujai įveistas sodas pradės derėti tik po 3 metų, todėl ieškovas prašė į padarytus netiesioginius nuostolius įtraukti dvejų metų vidutinio derliaus kainą – 35 700 Lt. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas pažeisto sodo iš naujo neįveisė, todėl nebuvo pagrindo skaičiuoti prarastų pajamų pagal vidutinę negauto derliaus kainą priklausomai nuo naujai įveisto sodo vaisių derėjimo pradžios. Patikslintame ieškinio pareiškime ieškovas iš dalies pakeitė ankstesnę poziciją, teigdamas, kad jis turėsiąs iš naujo įveisti 584 medelius. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta faktinių duomenų, kad ieškovas iš naujo pasodino (įveisė) tokį skaičių vaismedžių. Ieškovo argumentai, kad iš atsigaunančio pažeisto sodo 2,55 ha plote jis 2004 metais negaus jokio derliaus ir praras nemažiau kaip 17850 Lt pajamų, o 2005 metais galės tikėtis tik pusės derliaus ir negaus apie 8925 Lt pajamų, nėra paremti tokius argumentus pagrindžiančiais įrodymais. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies esmę, ieškovas privalo įrodyti ne tik tiesioginių, bet ir netiesioginių nuostolių, įskaitant ir negautas pajamas, dydį. Šios pajamos turi būti realios, bet ne tikėtinos. Įvertinus faktines bylos aplinkybes ir joje surinktus įrodymus darytina išvada, kad ieškovas neįrodė jo nurodyto dydžio nuostolių, kuriuos sudarytų negautos pajamos. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo priteisti ieškovui 17 850 Lt negautų pajamų atlyginimą. Ieškovo reikalavimas atlyginti netiesioginius nuostolius (negautas pajamas) atmestinas, kaip neįrodytas.

Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad didžioji pažeisto sodo dalis atsigavo. Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo netikėti ieškovo argumentais, kad sodo pažeidimo neigiamoms pasekmėms išvengti ar joms sumažinti turėjo įtaką ir ieškovo pastangos intensyviau prižiūrint pažeistus vaismedžius, juos papildomai tręšiant. Ieškovo papildomos 3000 Lt išlaidos šiems darbams patvirtintos išlaidų dokumentais (b. l. 147-151), todėl pagrįstai įtrauktos į atlygintinų nuostolių sudėtį. Pagrįstu laikytinas ir ieškovo reikalavimas atlyginti 80 Lt išlaidų, jo turėtų dėl pažeistų vaismedžių ėminių ištyrimo Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centro maisto tyrimų laboratorijoje (b. l. 13, 18). Tokiu būdu apskaičiuota, kad pagrįstais ir tenkintinais pripažintini ieškovo reikalavimai dėl 15 344 Lt nuostolių atlyginimo (12 264 Lt + 3000 Lt + 80 Lt). Iki šios sumos sumažintinas pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas ieškovui iš atsakovo žalos atlyginimas. Atitinkamai sumažintinas ieškovui priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija atitinkamai pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi ieškovui priteisto žalos atlyginimo suma sumažinama 52 procentais. Įvertinant šį procentinį dydį atsakovui priteistina iš ieškovo dalis žyminio mokesčio išlaidų, turėtų už apeliacinio skundo padavimą (CPK 93 str. 2 – 3 d.).

Įvertinant tai, kad byloje paskirta teismo ekspertizė faktiškai nebuvo atlikta, o dėl Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto darbuotojų 2005 m. rugsėjo 6 d. akte (b. l. 242-246) nurodytų veiksmų (tyrimų ir išvadų) atlikimo išlaidų apmokėjimo sąskaita nebuvo pateikta, ieškovui gražintinas Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. birželio 28 d. nutartyje nurodyto 1500 Lt dydžio piniginis užstatas, skirtas ekspertizės darymo išlaidoms padengti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutarė:

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. gruodžio 6 d. sprendimą. Sumažinti iš atsakovo E. Š. ieškovui A. G. priteistą nuostolių atlyginimą iki 15 344 Lt ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – iki 1000 Lt. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui E. Š. iš ieškovo A. G. 535,60 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame bylos procese.

Priteisti iš ieškovo A. G. ir atsakovo E. Š. į valstybės biudžetą po 12,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti ieškovui A. G. iš Lietuvos apeliacinio teismo specialiosios sąskaitos Nr. LT 627044060000286878 2005 m. liepos 12 d. mokamuoju nurodymu Nr. 1 įmokėtą 1500 Lt piniginį užstatą.

Teisėjai Gintaras PečiulisVincas VerseckasVigintas Višinskis