- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-27
- Bylos Nr.
- 2A-373/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- A. T.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Swedbank“
- Kategorijos
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1524-104/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovui A. T., trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Partnerių verslas“, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas „Swedbank“ AB (toliau – bankas) ir trečiasis asmuo UAB „Partnerių verslas“ (buvęs pavadinimas „A. T. ir partneriai“) 2005 m. balandžio 13 d. sudarė kredito linijos sutartį Nr. 05-021541-KL (toliau – kredito sutartis) su vėlesniais pakeitimais, kuria bendrovei buvo suteiktas 850 000 EUR kreditas. Kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas bendrovės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įkeitimu ir hipoteka, taip pat atsakovo 2005 m. rugsėjo 8 d. laidavimo sutartimi Nr. 05-021541-LA1, su vėlesniais pakeitimais, laidavimą ribojant 87 000 EUR suma. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi UAB „Partnerių verslas“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo administravimas ir apskaita“; 2010 m. birželio 1 d. nutartimi įmonę pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai įmonės skolą bankui sudarė 505 000 EUR negrąžinto kredito, 6 225,33 EUR palūkanų, 23 028 EUR delspinigių už laiku negrąžintą kreditą ir 190,80 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, t. y. iš viso 534 445,13 EUR. 2010 m. sausio 25 d. bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš laiduotojo 87 000 EUR skolą, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimu pagrindinis banko skolininkas trečiasis asmuo UAB „Partnerių verslas“ pripažintas pasibaigusiu likvidavimu dėl bankroto ir nuspręsta įmonę išregistruoti iš Juridinių asmenų registro.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovo „Swedbank“ AB naudai iš atsakovo A. T. 87 000 EUR skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 004 Lt žyminio mokesčio; priteisė valstybei iš atsakovo 21,65 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad laiduotojai atsako kreditoriui, kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnis). Teismas nustatė, kad skolininkas pažeidė prievolę bankui, šio fakto laiduotojas neginčija, skolininkas yra bankrutavusi įmonė, todėl pagal CK 6.38, 6.200, 6.870, 6.873 straipsnių nuostatas, ieškovo reikalavimą laiduotojui pripažino pagrįstu ir tenkintinu. Teismas sprendė, kad atsakovas, 2009 m. rugsėjo 1 d. pervesdamas bankui 67 368,78 Lt (100 b. l.), vykdė bendrovės (skolininko), o ne laiduotojo prievolę, todėl atmetė atsakovo reikalavimą sumažinti banko reikalavimą 67 368,78 Lt suma.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. T. prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimą pakeisti –priteistą skolą sumažinti 67 368,78 Lt. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Skolininko prievolės buvo pilnai užtikrintos 4 578 014 Lt vertės skolininko turto įkeitimu ir hipoteka. Tačiau ieškovas, būdamas didžiausiu skolininko kreditoriumi, bankroto proceso metu balsuodamas už įkeisto turto tvarkos nustatymą, lėmė itin mažas turto pardavimo kainas ir tokiu būdu piktnaudžiavo savo teisėmis. Be to, bankroto byloje buvo nuspręsta pardavinėti už 1 Lt ieškovui neįkeistą turtą, kuris buvo reikalingas įkeisto turto administravimui ir naudojimui. Tokiu būdu buvo sumažinta galimybė bankrutuojančiai įmonei gauti kuo didesnes pajamas iš parduoto turto, todėl bankas iš laiduotojo nepagrįstai prašo priteisti tokią didelę skolą.
2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, siekiant apskųsti skolininko turto pardavimo varžytynes, ir tokiu būdu įrodyti ieškovo piktnaudžiavimą savo teisėmis. Apeliantas pažymi, kad skolininko turtą įsigijo su ieškovu susijusi įmonė UAB „Ektornet Commercial Lithuanian“, kuri superka ir administruoja ieškovui įkeistą turtą.
3. Teismas neteisingai nustatė, kad 67 368,78 Lt bankui atsakovas sumokėjo bendrovės vardu. Šiuos pinigus atsakovas sumokėjo kaip laiduotojas, todėl ieškovo reikalavimas jų dydžiu turėtų būti sumažintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo bankrutavusi UAB „Partnerių verslas“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą, nes apeliantas skunde pateikia tik niekuo nepagrįstus savo samprotavimus.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas „Swedbank“ AB prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Pagal CK 6.81 straipsnį, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Kadangi atsakomybė nesiejama nei su „Swedbank“, AB įkeisto turto verte, nei su jo pardavimo momentu, apeliacinis skundas turi būti atmestas.
2. Apelianto argumentai, susiję su bankui įkeisto skolininko turto pardavimo procedūromis ir nustatytomis pardavimo kainomis, yra nepagrįsti, nes nei įmonės kreditoriai, nei kiti suinteresuotieji asmenys, taip pat ir apeliantas, siekęs įsigyti įkeistą turtą, jokių pretenzijų, skundų ir/ar ieškinių dėl įkeisto įmonės turto pardavimo nereiškė. Varžytynės buvo sąžiningos, nes turtas buvo parduotas už didesnę, nei varžytinėse nustatyta pradinė, kainą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Laiduotojo prievolė bankui atsirado tik po banko pranešimo laiduotojui apie prievolės pagal laidavimo sutartį vykdymą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas, sumokėdamas bankui iki pareikalavimo, vykdė bendrovės, o ne laiduotojo prievolę.
2012 m. gegužės 11 d. Lietuvos apeliaciniam teismui apeliantas pateikė pranešimą, kad banko pagrindinis skolininkas UAB „Partnerių verslas“ yra likviduotas dėl bankroto ir išregistruotas iš juridinių asmenų registro. Apelianto nuomone, pasibaigus skolininko prievolei bankui, pasibaigė ir atsakovo laidavimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Pagal atsakovo apeliacinio skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijos dalyką sudaro laiduotojo prievolės dydžio ir laidavimo pabaigos klausimai.
Dėl laidavimo pabaigos
Laidavimas yra vienas iš tiesiogiai CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, jo tikslas – užtikrinti, kad prievolė, už kurią laiduojama, bus tinkamai įvykdyta. Įmonių bankroto teisinis reglamentavimas lemia, kad iškėlus skolininkui bankroto bylą visi skolininko skolų mokėjimo terminai yra laikomi pasibaigę (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 16 straipsnis), todėl atsiranda pareiga laiduotojui įvykdyti savo šalutinę prievolę. Bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka teisė tiek pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek reikalauti solidariosios laiduotojo pareigos įvykdymo (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis) atskiroje civilinėje byloje tiek laiduotojui, tiek abiem (skolininkui ir laiduotojui) kartu. Jei užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš juridinių asmenų registro (ĮBĮ 32 straipsnio 5–6 dalys), tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (CK 6.87 straipsnio 1 dalis), t. y. bendrasis principas, reiškiantis laidavimo pasibaigimą tuo pačiu metu kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis).
Byloje nustatyta, kad banko ir trečiojo asmens UAB „Partnerių verslas“ kredito sutartis nutraukta skolininkui iškėlus bankroto bylą (teismo nutartis įsiteisėjo 2009 m. gruodžio 27 d.). Civilinė byla pagal banko ieškinį dėl skolos iš laiduotojo priteisimo teisme iškelta 2010 m. vasario 24 d. (CPK 137 straipsnio 1 dalis), o įsiteisėjęs ir įvykdytas teismo sprendimas dėl skolininko pabaigos dėl bankroto ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro priimtas 2011 m. rugsėjo 9 d. Šios aplinkybės rodo, kad ieškinio laiduotojui pareiškimo metu pagrindinis skolininkas nebuvo likviduotas ir išregistruotas iš juridinių asmenų registro, t. y. jo prievolė ieškovui nebuvo pasibaigusi. Tai reiškia, jog bankas, pareikšdamas ieškinį laiduotojui, pareikalavo, kad nepasibaigusią pagrindinio skolininko prievolę įvykdytų solidarusis skolininkas (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad tokiu atveju, kai, bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiškiamas atskiroje byloje iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo eigoje vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, į teismą kreipėsi tuomet, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. E. R. ir L. R., bylos Nr. 3K-3-285/2012). Taigi, prievolės pasibaigimą lemia ne tik laidavimo pabaigos teisinis reglamentavimas, bet ir kreditoriaus reikalavimo teisių į laiduotoją įgyvendinimas laiko atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju, likvidavus pagrindinį skolininką, laiduotojo prievolė nepasibaigė, nes bankas savo reikalavimą laiduotojui pareiškė iki pagrindinio skolininko paskelbimo likviduotu ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.
Išdėstytais motyvais teisėjų kolegija paneigia apelianto argumentus dėl jo prievolės ieškovui pasibaigimo.
Dėl laiduotojo prievolės dydžio
Iš laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, ir tai yra jo, kaip akcesorinės prievolės, pagrindinis požymis. Akcesorinei prievolei būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės. Akcesorinė laiduotojo prievolė pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. Šie laidavimo požymiai apibūdina laiduotojo teisių apsaugą. Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės prieš kreditorių mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (CK 6.78 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas skolininko kilnojamojo turto įkeitimu ir nekilnojamojo turto hipoteka bei atsakovo laidavimu, kuris pagal sutarties sąlygas ribojamas 87 000 eurų suma. Ieškovas neginčija, kad 2009 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo nurodymu atsakovas pervedė bankui 67 368,78 Lt (19 465,12 eurų) (100 b. l.), mokėjimo paskirtimi nurodydamas banko ir trečiojo asmens kredito linijos sutartį ir laidavimo sutartį. Esant šiam mokėjimui byloje iškilo ginčas dėl laiduotojo prievolės dydžio. Atsakovo teigimu, 67 368,78 Lt bankui jis pervedė vykdydamas savo, kaip laiduotojo, prievolę, todėl banko reikalavimas šia suma turėtų būti sumažintas. Tuo tarpu pagal ieškovą, iki 2009 m. rugsėjo 2 d. pavedimo bankas dar nebuvo pareiškęs reikalavimo laiduotojui, todėl šiuo mokėjimu atsakovas vykdė pagrindinio skolininko prievolę ir dėl to jo, kaip laiduotojo, prievolė bankui šia suma negali būti sumažinta. Pirmosios instancijos teismas palaikė ieškovo poziciją ir banko ieškinį patenkino visa apimtimi. Atsakovas nesutinka su teismo išvada šiuo aspektu.
Laidavimo sutarties sąlygos, reglamentuojančios laidavimo realizavimą (4.1, 4.3 punktai) (36-41 b. l.), patvirtina ieškovo poziciją, kad laiduotojo prievolė sumokėti pagrindinio skolininko skolą bankui buvo siejama su banko pareikalavimo momentu. Byloje nėra ginčo, kad iki atsakovo atlikto mokėjimo kreditorius nebuvo pareiškęs reikalavimo laiduotojui. Bylos duomenys liudija, kad iki dalies prievolės įvykdymo kredito gavėjas turėjo pradelstų įsipareigojimų bankui (76-79 b. l.). Sprendžiant dėl dalinio prievolės įvykdymo vertinimo, teisėjų kolegijos nuomone, būtina atsižvelgti ne tik į formalų sutartyje numatytą laiduotojo prievolės atsiradimo momentą, bet įvertinti ir kitas teisingam kilusio ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų teisės principų egzistavimą. Iš apeliacinės instancijos teismo iniciatyva prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungtos Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtos banko skolininko UAB „Partnerių verslas“ bankroto bylos (civilinės bylos Nr. B2-3158-585/2011) (toliau – bankroto byla) medžiagos matyti, kad iki banko pareikalavimo laiduotojui pagrindinio skolininko turtinė padėtis buvo sunki - 2007 m. bendrovė baigė su 278 312 Lt nuostoliu, 2008 m. - su 1 348 384 Lt nuostoliu, o iki 2009 m. spalio 31 d. patyrė 1 073 092 Lt nuostolių (bankroto bylos 1 t., 32, 35 b. l.). Todėl akivaizdu, kad bendrovė neturėjo lėšų tinkamai vykdyti prievoles bankui. Banko skolininko bankroto byloje atsakovas pareiškė 202 703,59 Lt kreditorinį reikalavimą, kurio dydį grindė negrąžinta įmonei suteikta paskola ir pagal laidavimo sutartį bankui sumokėta pinigų suma (bankroto bylos 1 t., 100-101 b. l.). Tokio pobūdžio atsakovo kreditorinį reikalavimą banko skolininko bankroto byloje teismas patvirtino (bankroto bylos 1 t., 108-109 b. l.), taip pripažindamas laiduotojo atgręžtinio reikalavimo teisę. Laidavimo, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, teisinis reglamentavimas nedraudžia laiduotojui vykdyti skolininko prievolę kreditoriui, kai šis dar nėra pareiškęs reikalavimo laiduotojui. Todėl vien aplinkybė, kad skolininko prievolės dalį laiduotojas įvykdė iki kreditoriaus reikalavimo laiduotojui pareiškimo, nesudaro pagrindo spręsti, kad prievolę įvykdė pagrindinis skolininkas. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis bei vadovaudamasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais, kolegija sprendžia apie pagrindo 67 368,78 litais (19 465,12 eurais) sumažinti ieškovo reikalavimo laiduotojui dydį egzistavimą, šioje dalyje keičiant teismo sprendimą.
Dėl kitų apelianto argumentų
Ieškovo reikalavimą atsakovas kvestionuoja tuo, kad bankrutavusio skolininko turtas varžytynėse buvo parduotas už per mažą kainą, kurią lėmė ieškovo turimas kreditoriaus balsų skaičius, ir dėl to laiduotojui tenka didesnė prievolės našta. Šie apeliacinio skundo argumentai nepaneigia banko reikalavimo laiduotojui pagrįstumo. Viena vertus, bankrutavusio skolininko bankui įkeisto turto kainos nustatymo, šio turto pardavimo varžytynėse teisėtumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Antra vertus, pagal prijungtos bankroto bylos medžiagą bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, bankrutavusio skolininko turto pardavimo kainos nustatymas ir jo pardavimas varžytynėse teismine tvarka nebuvo ginčijamas. Nurodytos aplinkybės paneigia apelianto argumentus apie jo teisės ginčyti skolininko turto pardavimą pažeidimą nagrinėjamoje byloje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 2,5 dalys). Sumažinus priteistą skolą, ieškovo reikalavimas patenkinamas 77,62 proc., todėl jam iš atsakovo priteistas žyminis mokestis mažintinas iki 5 437 Lt. Taip pat iš atsakovo valstybei priteista su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 16,80 Lt. Likusios 4,85 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Apeliacinį skundą patenkinus, apeliantui iš ieškovo priteistinas 2 021 Lt už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis ( 171 b. l.) (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimą pakeisti – iš atsakovo A. T. ieškovui „Swedbank“ AB priteistą 87 000 EUR skolą sumažinti iki 67 534,88 EUR (šešiasdešimt septynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt keturių eurų 88 eurocentų), priteistą 7 004 Lt žyminį mokestį sumažinti iki 5 437 Lt (penkių tūkstančių keturių šimtų trisdešimt septynių litų); valstybei priteistus 21,65 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų sumažinti iki 16,80 Lt (šešiolikos litų 80 centų).
Sprendimo dalį, kuria ieškovui „Swedbank“ AB iš atsakovo A. T. priteistos 5 (penkių) procentų metinės palūkanos, patikslinti ir palūkanas skaičiuoti už priteistą 67 534,88 EUR skolą nuo 2010 m. vasario 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš ieškovo „Swedbank“ AB atsakovui A. T. 2 021 Lt (du tūkstančius dvidešimt vieną litą) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.