- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-01
- Bylos Nr.
- e2-24992-545/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18435-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Bražinskienė
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- I. K.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei I. K. (B.) dėl žalos atlyginimo, -
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovės I. K. (B.) 236,70 Eur žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
Ieškovas nurodė, kad ieškovas iš Vokietijos kompetentingos institucijos gavo sąskaitas (E 125 formos pažymas), patvirtinančias, kad Vokietijoje atsakovei I. K. (B.) buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, todėl pateiktos sąskaitos apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis. Nurodo, jog, remiantis privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos duomenimis, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu 2014-07-22 – 2014-09-16 atsakovė nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti ESDK Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai. Ieškovo teigimu, atsakovė neteisėtai pasinaudojo ESDK, tačiau sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos PSDF lėšomis, todėl PSDF biudžetui padaryta 236,70 Eur žala.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, kas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 str., yra pripažįstama tinkamu procesinių dokumentų įteikimu. Per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsakovė be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.
Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y., įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovo pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti.
Byloje nustatyta, kad ieškovas gavo iš Vokietijos kompetentingos įstaigos dokumentus, patvirtinančius, kad Vokietijoje atsakovei buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, kurių teikimo išlaidos (236,70 Eur) apmokėtos privalomojo sveikatos draudimo lėšomis. Vadovaujantis Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, medicinos paslaugų teikimo metu (laikotarpiu 2014-07-22 – 2014-09-16) atsakovė nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, ką patvirtina byloje esanti VSDFV pažyma, todėl neturėjo teisės pateikti ESDK Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai, nes LR Sveikatos draudimo įstatymas numato sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimą tik apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu. Dėl atsakovo neteisėto pasinaudojimo ESDK Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas patyrė 236,70 Eur žalą, kurios atsakovė savo noru neatlygino, įrodymų, kad ji buvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, ieškovui nepateikė, ieškovo reikalavimo nepaneigė (CPK 178 str.).
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas draudžiama (CK 6.59 straipsnis). CK 6.263 straipsnis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovė pažeidė prievolę atlyginti savo veiksmais padarytą žalą ieškovui dėl neteisėto pasinaudojimo privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl ieškinys tenkintinas, iš atsakovės priteistina ieškovui 236,70 Eur žalos atlyginimo (CK 6.38, 6.63, 6.263, 6.280 straipsniai).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-05-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, valstybei iš atsakovės priteistinas 15 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Valstybė patyrė 0,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). CPK 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo pakeitime Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2015-01-01) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos valstybei iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės I. K. (B.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos, į.k. 188783796 naudai 236,70 Eur (du šimtus trisdešimt šešis eurus 70 ct) žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 236,70 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-05-24 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės I. K. (B.), a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis. Priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti atsakovei, kad ji per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.