Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, ieškovei G. B. ir jos atstovei advokatei Vidai Leonovienei, atsakovo UAB „Gratualas“ atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui UAB „Gratualas“ dėl darbo sutarties nutraukimo, išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, ir moralinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustato:

Motyvuojamoji dalis

Civilinė byla dalyje nutrauktina, kitoje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.

LR DK 94 str. 1d. nustato, kad darbo sutarties turinys yra jos šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas.

Šalys 2009-01-21 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 91 ( 10-11 b.l.), pagal kurią laikotarpiu nuo 2009-01-22 ieškovė įsipareigojo dirbti vadybininke - pardavėja 5 darbo dienas per savaitę nuo 8 val. iki 16 val., o darbdavys įsipareigojo jai mokėti Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą ir priedą, atlyginimą mokėti 2 kartus per mėnesį, t.y. avansą mokėti einamojo mėnesio 25 dieną, o atlyginimą - sekančio mėnesio 15 dieną.

Ieškovė dar 2011 m. sausį kreipėsi į darbdavį ir prašė su ja darbo sutartį nutraukti LR DK 128 str. pagrindu, su ja atsiskaityti iki 2011-01-17, su tokiu darbo sutarties nutraukimo pagrindu atsakovas sutiko, tačiau ieškovei pretenzijoje - įspėjime klaidingai nurodžius, kad ji surašyta 2010 metais, atsakovas iš esmės neišsprendė jos prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo iki 2011-06-16, nesudarė darbo ginčų komisijos, kaip to prašė ieškovė, todėl dar 2011-02-11 ieškovė pareiškė ieškinį, kurio vienas iš reikalavimų taip pat buvo pripažinti darbo sutartį nutraukta pagal LR DK 128 straipsnį (46, 101 b.l.).

Darbo sutartis nutraukta 2011-06-16 atsakovo įsakymu (101 b.l.), tenkinant ieškovės prašymą, nuo 2011-06-16 pagal LR DK 128 str., t.y. dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių, apie darbo sutarties nutraukimą su ieškove atsakovas pranešė VSDFV (102 b.l.).

Taigi byloje rašytiniais įrodymais laikytina nustatyta, kad šalis nuo 2009-01-22 iki 2011-06-16 siejo darbo teisiniai santykiai, nes darbo sutartis iki tol nebuvo pasibaigusi kuriuo nors iš LR DK 124 str. numatytų pagrindų.

Sudarius darbo sutartį, atsakovui, kaip darbdaviui, teko pareiga tinkamai organizuoti ieškovės darbą, laikytis darbo įstatymų, rūpintis jos poreikiais ( LR DK 229 str.), o ieškovei teko LR DK 228 straipsnyje numatytos pareigos - dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės. LR DK 93 str. nustato svarbią darbdavio pareigą ir darbo sutarties požymį – darbo, atliekamo esant darbo teisiniam santykiui, atlygintinumą. Tai reiškia, kad negali būti pagal darbo sutartį atliekamų darbų, kurie būtų neatlyginami. LR DK 186 str. 4d. imperatyviai nurodo, kad darbo užmokestis mokamas pinigais.

Šalių pateikti rašytiniai įrodymai ir paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas jau nuo 2010-08-23 ieškovei darbo užmokesčio nebemokėjo. Ieškinio padavimo dienai atsakovas, ieškovės paskaičiavimu, buvo neišmokėjęs 6.438,90 Lt darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2010-08-23 iki 2011-06-16 ir 956,74 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Sumas ieškovė nurodė atskaičiavus mokesčius, nes juos atsakovas yra sumokėjęs (28, 53, 71-88, 91, 99 b.l.).

Atsakovas nesutinka su ieškiniu dalyje dėl reikalavimo priteisti darbo užmokestį ir kitas išmokas už laikotarpį nuo 2011-01-10 iki 2011-06-16, nes ieškovė, nors darbo sutartis su ja ir nebuvo nutraukta, įmonėje nebedirbo. Atsakovo paskaičiavimu, ieškovei jis nuo 2010 m. rugpjūčio iki 2011-01-10 neišmokėjo viso 3.229,54 Lt darbo užmokesčio (800,00 Lt sumokėjo 2011-01-25), 543,20 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas (106 b.l.).

Atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų faktų, kad jau nuo 2010 m. liepos ieškovei tapo sunku susisiekti su darbdaviu, ėmė strigti prekių tiekimas, už parduotuvės patalpų nuomą susidarė skolos, ko pasėkoje buvo atjungta elektra ir telefonas, nebeveikė kasos aparatas ir patalpų signalizacija, nuomotojas ragino atlaisvinti parduotuvės patalpas, žadėjo iškeldinti prievarta, ieškovė bandė susisiekti betarpiškai telefonu, rašė SMS žinutes, siuntė rašytinius pranešimus darbdaviui dėl neįmanomų darbo sąlygų (12-18 b.l.). Darbdavys jai nuo 2010-08-23 darbo užmokesčio nebemokėjo, siūlė darbo vietą Vilniuje, patarė išeiti iš darbo savo noru, ji kreipėsi pagalbos į darbo inspekciją, tuo, ieškovės teigimu, papiktino darbdavį, ieškovės pareiškimo nutraukti darbo sutartį darbdavys nepatenkino iki pat 2011-06-16, nors ieškovė prašymą pateikė 2011-01-10 (17-18 b.l.).

LR Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus darbuotojas 2010-10-13 buvo nuvykęs į ieškovės faktinę darbo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad patalpos užrakintos, per langus matė, kad viduje, t.y. administracinėse patalpose mėtosi popieriaus skiautės, sulankstytos ir purvinos popierinės bei medinės dėžės, ant stalų storas dulkių sluoksnis, prekybos salėje matėsi tuščios išvartytos lentynos, todėl sprendė, kad UAB „Gratualas“ jokios veiklos Utenoje nebevykdo (20 b.l.).

2010-12-13 atsakovas įteikė ieškovei pranešimą, kad sumažėjus įmonės veiklai yra uždaromas įmonės padalinys Utenoje, todėl jai siūlo biuro administratorės darbo vietą Vilniuje, nes įkurti Utenoje kitą padalinį įmonei neleidžia finansinė padėtis (95 b.l.).

Ieškovė 2010-12-13 atsakyme (96-97 b.l.) darbdaviui nurodė, kad jis, siekdamas pakeisti darbo sutarties sąlygas, nenurodė būtinųjų kitų jai siūlomo darbo sutarties sąlygų, tuo pačiu ji prašė sudaryti darbo ginčų komisiją, kuri spręstų klausimą dėl ieškovei nuo 2010-08-23 neišmokamo darbo užmokesčio.

Rašytinio sutikimo ar atsisakymo dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis ieškovė nėra davusi. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovės prašymu būtų sudaręs darbo ginčų nagrinėjimo komisiją.

Atsakovas neginčijo fakto, kad dar iki ieškovės prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo pagal LR DK 128 str. 1d. padavimo įmonėje buvo susiklosčiusi tokia faktinė padėtis, kad jis nebegalėjo aprūpinti ieškovės darbu Utenoje, siūlė darbą Vilniuje. Taigi atsakovas neginčijo ir patvirtino, kad darbdavys nedavė ieškovei darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių, ir kad tokia padėtis (prastova) ieškovės darbo vietoje susiklostė ne dėl ieškovės kaltės ( LR DK 122 straipsnio 1 dalis).

Prastova ne dėl darbuotojo kaltės įforminama darbdavio įsakymu (potvarkiu), kuriame nurodoma: darbuotojų kategorijos, kurioms yra skelbiama prastova, prastovos pradžia ir pabaiga, apmokėjimo už prastovą tvarka pagal Darbo kodekso 195 straipsnyje arba įmonės kolektyvinėje sutartyje numatytus reikalavimus, darbuotojų buvimo (nebuvimo) savo darbo vietoje prastovos laiku ir jo apmokėjimo tvarka, kito darbo siūlymo (nesiūlymo) klausimai ir panašiai. Su šiuo darbdavio sprendimu supažindinami dėl prastovos nedirbsiantys darbuotojai. Tokį sprendimą darbdavys turi priimti ir su juo supažindinti darbuotojus prieš prastovą.

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų įforminęs prastovą LR Darbo kodekso nustatyta tvarka.

Laikotarpiu nuo 2010-08-23 iki 2011-06-16 atsakovas mokėjo mokesčius už ieškovę bei VSDFV teikė duomenis, kad su ieškove darbo santykiai tęsiami, ieškovei mokamas minimalus darbo užmokestis, darbo sutartį nutraukė LR DK 128 str. pagrindu ( 53, 71-73, 75-88, 91 b.l.).

Nors Konstitucijos 46 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, tačiau asmens ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, darbdavys turi teisę tvarkyti savo veiklą, organizuoti tvarką įmonėje, nustatyti taisykles darbuotojams, tačiau tai privalo daryti nepažeisdamas įstatymų, gerbdamas prigimtines asmenų teises, pvz., darbuotojo teisę į tinkamą darbo teisių įgyvendinimą (Konstitucijos 48 straipsnis, LR DK 35 straipsnis). Atsakovas yra stipresnioji darbo sutarties šalis, jis yra privatusis pelno siekiantis juridinis asmuo, t.y. savo pavadinimą turinti įmonė (LR CK 2.33 str. 1d., 2.34 str.1d., 3 d.), jos tikslas – tenkinti privačius poreikius. Verslas yra veikimas savo rizika, todėl verslininkai privalo prisiimti neigiamus savo veikos padarinius.

Nesant kitokių įrodymų, teismas atsakovo veiksmus (darbu neaprūpino, nenutraukė darbo sutarties, nereikalavo, kad ieškovė būtų savo darbo vietoje, VSDFV teikė duomenis apie ieškovei mokamą minimalų darbo užmokestį, mokėjo už ją mokesčius) vertina ieškovės naudai ir daro išvadą, kad prastova ne dėl ieškovės kaltės ir darbo santykiai tęsėsi iki 2011-06-16, o šiuo laikotarpiu atsakovas sprendė ieškovei mokėti minimalų darbo užmokestį ir nereikalavo būti darbo vietoje.

LR DK 128 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, taip pat terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam kaip šešių mėnesių laikui, jeigu jo darbo vietoje darbo sutartyje nustatytu darbo laiku prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip šešiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių, taip pat jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga). Šios straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo sutartis turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos, o ši data turi būti ne ankstesnė kaip trys dienos nuo prašymo padavimo dienos.

Nors atsakovas neginčijo ieškovės teisės nutraukti darbo sutartį LR DK 128 str. 1 d. numatytu pagrindu, tačiau darbo sutarties nenutraukė iki pat 2011-06-16. Taigi nustatytina, kad darbo santykiai tarp šalių tęsėsi, nes jie 2011 m. sausį nepasibaigė įstatymuose nustatytais darbo sutarties pasibaigimo pagrindais ( DK 124 straipsnis). Šiuo konkrečiu atveju darbo sutarties nutraukimo data nebėra ir nebegali būti tokia, kaip prašė ieškovė (galutinai atsiskaityti iki 2011-01-17), ji yra vėlesnė – 2011-06-16. Šioje byloje, jei atsakovas nebūtų darbo sutarties nutraukęs pats, būtų pagrindas darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu ir taikyti LR DK 9 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 1, 3 dalių, 297 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką (pradedant nuo 2011-01-17) priteisimo.

Iki baigiant bylos žodinį nagrinėjimą atsakovas patenkino vieną ieškinio reikalavimą - nuo 2011-06-16 nutraukė darbo sutartį LR DK 128 str. pagrindu, tenkindamas ieškovės prašymą (101 b.l.). Ieškovė ieškinio šioje dalyje atsisakė ( 110 b.l.). Ieškovės pareikštas ieškinio minėtoje dalyje atsisakymas priimtinas, kadangi šis jos veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nes atsakovas šį jos ieškinio reikalavimą patenkino gera valia ir ginčo tarp šalių dėl darbo sutarties nutraukimo ieškovės prašyme nurodytu pagrindu nebėra. Ieškovė nurodė, kad jai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, t.y., kad ieškinio atsisakius, teismui priėmus ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (LR CPK 42 str., 140 str.1d., 293 str.4p., 294 str. 2d.), civilinė byla Nr.2-489-356/2011 šioje dalyje nutrauktina.

Nors atsakovas teigia, kad ieškovė yra kalta dėl susidariusios situacijos (pavėluoto darbo sutarties nutraukimo), nes nepateikė tinkamai surašyto prašymo nutraukti darbo sutartį (klaidingai įrašė metus), tačiau ieškovė ėmėsi visų Darbo kodekse numatytų priemonių: parašė prašymą nutraukti darbo sutartį (17-18 b.l.), prašė su ja galutinai atsiskaityti iki konkrečios datos -2011-01-17, o darbdaviui delsiant kreipėsi teisminės gynybos. Ieškovei pareiškus ieškinį ir jame pakankamai aiškiai išdėsčius faktus ir suformulavus reikalavimą pripažinti darbo sutartį nutraukta pagal DK 128 str., atsakovui sutinkant su tokiu darbo sutarties nutraukimo pagrindu, nebuvo jokių kliūčių darbo sutartį nutraukti nebedelsiant. Dėl atsakovo neveikimo laikotarpiu nuo ieškovės prašymo nutraukti darbo sutartį, kurioje ji aiškiai nurodė prašanti su ja pilnai atsiskaityti iki 2011-01-17, iki atsakovas nutraukė darbo sutartį 2011-06-16 ieškovės pageidaujamu pagrindu, susiklostė faktinė situacija, kada darbdavys nereikalavo, o ieškovė nebeatliko jokių darbo pareigų, darbdavys už tai ieškovės neatleido iš darbo už pravaikštas, už ieškovę kaip darbuotoją mokėjo mokesčius, VSDFV teikė duomenis, kad ieškovei mokamas minimalus darbo užmokestis, nors jo ieškovei realai nemokėjo.

Nustačius faktus, kad ieškovė prašė darbo sutartį nutraukti ir galutinai atsiskaityti iki 2011-01-17, o atsakovas šį jos reikalavimą patenkino tik iš dalies – nutraukė darbo sutartį nuo 2011-06-16, už laikotarpį nuo 2010-08-23 iki 2011-06-16 ieškovei iš atsakovo priteistinas darbo užmokestis, kaip to prašė ieškovė, nes byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad taip nusprendė būtent pats atsakovas (prastovos laikotarpiu mokėti minimalų darbo užmokestį). Už laikotarpį nuo 2010-08-23 iki 2011-06-16, remiantis atsakovo VSDFV perduotais duomenimis, ieškovei iš atsakovo priteistina viso 6.438,91 Lt (suma nurodyta atskaičiavus mokesčius) darbo užmokesčio ( atsižvelgus į tai, kad 800,00 Lt atsakovas sumokėjo ieškovei 2011-01-25 (22 b.l.) ), nes atsakovas gera valia nevykdė LR DK 93 str. nustatytos darbdavio pareigos mokėti darbo užmokestį.

Darbo stažo kasmetinėms atostogoms gauti skaičiavimą reglamentuoja LR DK 170 straipsnis. Šioje teisės normoje nustatyti laikotarpiai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos. LR DK 177 straipsnis nustato, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį, kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jei darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas.

Turint mintyje, kad darbo santykiai tarp šalių iki pat 2011-06-16 nebuvo pasibaigę LR DK 124 str. numatytais pagrindais, o darbdavys savo rizika visą nurodytą laikotarpį įvertino kaip ieškovės dirbtą, tokius duomenis perdavė VSDFV ir jų iki teismui priimant sprendimą neatšaukė, darbo stažas kasmetinėms atostogoms ieškovei skaičiuotinas už laikotarpį nuo darbo pradžios – 2009-01-22 iki 2011-06-16 įskaitytinai (viso už 876 kalendorines dienas: 2009 metai - 344 kalendorinės dienos, 2010 metai - 365, 2011 metai -167). Ieškovės teigimu, ji atostogavo 21 kalendorinę dieną (už 274 kalendorines dienas), todėl kompensacija už nepanaudotas atostogas skaičiuotina už likusias 602 kalendorines dienas ir apmokėtina už 32,33 darbo dienas (602 kalendorinės dienos x (28:365) x 0,7 = 32,33 darbo dienos).

Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintame Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraše (toliau tekste– Aprašas). Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi šių nuostatų: skaičiuojamas laikotarpis yra trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis (Aprašo 6.1 punktas), laikantis šiame Apraše nustatytos tvarkos, kai į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį gali būti neįskaitomas apmokėjimas už laiką, kai jis dėl pateisinamų priežasčių teisės aktų, kolektyvinės ir darbo sutarčių numatytais atvejais nedirbo įmonėje (darbo užmokestis už kasmetines ir mokymosi atostogas, prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir kt.) (Aprašo 5.1 punktas), tokiu atveju vidutinis darbo užmokestis gali būti skaičiuojamas iš uždarbio, gauto paskutinius 3 mėnesius, einančius prieš priverstinės prastovos (ir kt.) pradžią, jei minėtuoju laikotarpiu darbuotojo uždarbis buvo didesnis už darbo apmokėjimo dydžius, nurodytus šio Aprašo 6.9 punkte (Aprašo 6.10 punktas).

Šioje byloje nustatyta, kad prastova ne dėl ieškovės kaltės ir darbo santykiai tarp šalių tęsėsi iki 2011-06-16. Atsakovas ir prastovos laikotarpiu mokėjo mokesčius ir VSDFV teikė duomenis apie tai, kad ieškovei moka minimalų darbo užmokestį, todėl ieškovės vidutinis darbo užmokestis kompensacijai už nepanaudotas atostogas skaičiuotinas iš jos uždarbio, jai priskaičiuoto už paskutinius tris mėnesius, einančius prieš 2011-06-16. Pagal Aprašo nuostatas, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, yra apskaičiuojamas vidutinis darbo dienos užmokestis. Pagal Aprašo 6.2 punktą vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Iš byloje esančių duomenų (10-12 b.l.) matyti, kad ieškovė 2011 metų kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais turėjo dirbti 64 darbo dienas (kovas – 22, balandis – 20, gegužė -22), jai tuo laikotarpiu priskaičiuotas darbo užmokestis viso 2.483,20 Lt. Vidutinis darbo dienos užmokestis yra 2.483,20 : 64 = 38.80 Lt. VSDFV deklaruota išmokėta suma šiuo laikotarpiu – 2.230,52 Lt, nuo išmokėtinos sumos vidutinis darbo dienos užmokestis yra 2.230,52 : 64 = 34,85 Lt.

Už minėtą laikotarpį iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1.254,40 Lt (32,33 darbo dienos x 38,80 Lt = 1.254,40 Lt) kompensacija (suma nurodyta neatskaičiavus mokesčių) už nepanaudotas atostogas ( LR DK 170, 177 straipsniai). Atsakovas mokesčius sumokėjo tik nuo jo neginčijamos sumos - 543,20 Lt, todėl, ieškovei išmokėdamas priteistą sumą, privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius už likusią sumą.

Minėta, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta nuo 2011-06-16 pagal LR DK 128 straipsnį.

Atleidžiant darbuotoją jo prašymu iš darbo nurodytu pagrindu, t.y. pagal LR DK 128 str. 1 dalį, jam turi būti išmokama jo 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (LR DK 140 str. 2 d.).

Pagal Aprašo 8 punktą vidutinis mėnesio darbo užmokestis apskaičiuojamas dauginant vidutinį darbo dienos užmokestį iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus. Iš darbo sutarties matyti, kad ieškovė dirbo penkių darbo dienų per savaitę režimu.

Metinius vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius kasmet tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras (Aprašo 9 punktas). Pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. A1-623 2.1.1 punktą 2011 m. metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, buvo 21,1 darbo dienos.

Ieškovės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, apskaičiuotas remiantis Aprašo 8 punktu, yra 818,68 Lt (38,80 x 21,1), tenkinant šį jos ieškinio reikalavimą, priteistina iš atsakovo ieškovei jos 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka 1.244,40 Lt (išmokama suma), o priskaičiuota - 1.637,36 Lt, mokesčius atsakovas yra sumokėjęs (LR DK 128 str. 1d., 140 str. 2d.).

Ieškovė taip pat prašė priteisti ir įstatymo numatytus delspinigius nuo laiku nesumokėto darbo užmokesčio – 526,00 Lt už laikotarpį nuo 2010-08-23 iki darbo sutarties nutraukimo 2011-06-16.

Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas, pažeisdamas LR DK 93 str., ieškovei nemokėjo viso priklausančio darbo užmokesčio (LR DK 186 str.). Atsakovas neįrodinėjo, kad ieškovė būtų kalta dėl to, kad jai nebuvo mokamas darbo užmokestis (LR CPK 178 str.). Pagal LR DK 207 straipsnio 1 dalį delspinigių mokėjimo prievolė už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas atsiranda tik nustačius darbdavio kaltę, kuri yra būtina tokios prievolės atsiradimo sąlyga. Darbdavio kaltė yra preziumuojama, todėl jis yra laikomas kaltu, jei neįrodo, kad sumos pavėluotai išmokamos dėl darbuotojo kaltės.

Šioje byloje ieškovė neginčijo atsakovo atstovo nurodyto fakto apie pablogėjusią įmonės finansinę padėtį, tačiau ji niekaip kitaip, kaip tik reikšdama pretenzijas (17-18 b.l.) ir prašydama spręsti šį klausimą darbo ginčų komisijoje, kreipdamasi į Valstybinę darbo inspekciją (20-21 b.l.) negalėjo įtakoti darbdavio, kad jis mokėtų jai priklausantį darbo užmokestį.

Įvertinus šalių pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad atsakovas nepaneigė savo kaltės prezumpcijos ir neįrodė esant ieškovės kaltę dėl to, kad jai nebuvo mokamas darbo užmokestis.

Laikytinas pagrįstu ir tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti 0,06 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėto darbo užmokesčio už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 dienų, kai darbo užmokestis turėjo būti išmokėtas, už laikotarpį nuo 2010-08-23 iki 2011-06-16 remiantis Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo (1996-02-20 Nr.I-1214) 2 str. 1 d., kuris nustato, kad kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui mokami delspinigiai, kurių dydį sudaro 0,06 proc. priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną.

Darbdavys darbo sutartimi įsipareigojo ieškovei mokėti Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą ir priedą, atlyginimą mokėti 2 kartus per mėnesį, t.y. avansą mokėti einamojo mėnesio 25 dieną, o atlyginimą - sekančio mėnesio 15 dieną. Viso ieškovei iš atsakovo priteistina 526,01 Lt (išmokėtina suma) delspinigių (185,63 Lt už rugpjūtį uždelsta mokėti 275 dienas, 723,50 Lt už rugsėjį - 245 dienas, 734,31 Lt už spalį - 214 dienų, 734,31 Lt už lapkritį - 183 dienas, 762,63 Lt už gruodį - 153 dienas, 734,31 Lt už sausį – 122 dienas, 705,26 Lt už vasarį - 94 dienas, 762,63 Lt už kovą - 63 dienas, 705,26 Lt už balandį – 33 dienas, 762,63 Lt už gegužę – 17 dienų, delspinigių dydis - 0,06 proc.).

Kaip jau minėta, darbdaviui tenka pareiga darbuotojui mokėti darbo užmokestį ir kitas išmokas, o LR DK 141 str. 1d. yra įtvirtinta nuostata, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.

Taigi pareiga įrodyti (LR CPK 178 str.), kad su ieškove buvo pilnai atsiskaityta, tenka atsakovui. Minėta, kad darbo sutartis nutraukta 2011-06-16.

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų buvusi nustatyta kokia nors kitokia atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju – ieškove tvarka.

LR DK 141 str. 3 d. nustato, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Pagrindas taikyti LR DK 141 str. 3 dalyje numatytas pasekmes yra konstatavimas tokių sąlygų: 1. darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2. dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas. Ši norma nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija gali būti efektyvi ir pasiekti savo tikslus, jei ji proporcinga teisės pažeidimui. Jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką išieškojimas laikytinas adekvačia sankcija. Tačiau, jei atleidžiamam iš darbo darbuotojui neišmokama tik dalis darbo užmokesčio, tai vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką, reikštų neproporcingos, neadekvačios sankcijos, prieštaraujančios protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams, taikymą. Šioje byloje nustatant atsakovo kaltę atsižvelgtina į tai, kad dėl nesumokėtų išmokų, susijusių su darbo santykiais, ieškovė žodžiu ir raštu atsakovui reiškė pretenzijas, prašė sudaryti darbo ginčų nagrinėjimo komisiją minėtam klausimui spręsti, kreipėsi į LR Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyrių, kuris prašymą spręsti perdavė Vilniaus skyriui, kuris nustatė ieškovės nurodytą faktą, surašė darbdaviui administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau pažymėjo, kad neturi teisės darbo užmokestį išieškoti priverstine tvarka (20-21 b.l.), po to ieškovė 2011-02-11 kreipėsi į teismą. Sprendžiant darbdavio kaltės klausimą, atsižvelgiama ir į darbuotojų teisinį statusą ir jų vykdytas darbines funkcijas. Ieškovės dirbo pardavėja - vadybininke, ji neturėjo pareigos apskaičiuoti ar išmokėti darbo užmokestį, dėl to jokios įtakos darbdaviui daryti negalėjo, todėl dėl susidariusios situacijos, kad su ja nebuvo savalaikiai atsiskaityta, nėra kalta.

Nenustačius, kad ieškovei darbo sutarties nutraukimo dieną nebūtų įmanoma pervesti į jos sąskaitą banke priklausančio darbo užmokesčio ir kitų išmokų ( LR DK 206 str. 1d. 1p.), nesant su ieškove sudaryto susitarimo nustatyti kitokią atsiskaitymo tvarką, su ja buvo privalu visiškai atsiskaityti atleidimo iš darbo dieną. Šioje byloje buvo nustatyta, kad su atleidžiama iš darbo ieškove jos atleidimo dieną nebuvo visiškai atsiskaityta. Ieškovei darbo sutarties nutraukimo dienai priklausė išmokėti esmingai daugiau nei jos vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis ir kad dėl tokio uždelsimo ieškovė nėra kalta, todėl atsakovo atžvilgiu taikytinos LR DK 141 str. 3 d. nustatytos pasekmės: ieškovei priteistinas jos vidutinis darbo užmokestis (818,68 Lt – suma nurodyta neatskaičiavus mokesčių) už uždelsimo laiką, t.y. už laikotarpį nuo 2011-06-17 iki teismo sprendimo įvykdymo (LR CPK 417 str.), t.y. ieškinys tenkinamas taip, kaip numato įstatymas (už visą uždelstą atsiskaityti laiką). Vidutinis darbo užmokestis (priskaičiuota suma) už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2011-06-17 iki 2011-09-05, t.y. sprendimo priėmimo už 2 kalendorinius mėnesius ir 13 darbo dienų (818,68 Lt x 2 + 38,80 Lt x 13) yra 2.141,76 Lt.

Ieškovė prašė priteisti 3.000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti ir nurodė, kad nuo 2010 m. liepos ieškovei tapo sunku susisiekti su darbdaviu, ėmė strigti prekių tiekimas, už parduotuvės patalpų nuomą susidarė skolos, ko pasėkoje buvo atjungta elektra ir telefonas, nebeveikė kasos aparatas ir patalpų signalizacija, nuomotojas ragino atlaisvinti patalpas, žadėjo iškeldinti prievarta. Ji jaučiasi patyrusi dvasinių išgyvenimų dėl to, kad nepasitenkinimą jai betarpiškai reiškė tiek patalpų savininkas, tiek pirkėjai. Ieškovė siuntė darbdaviui pranešimus dėl neįmanomų darbo sąlygų, tačiau darbdavys nereagavo, jai darbo užmokesčio nebemokėjo, patarė išeiti iš darbo savo noru, ji kreipėsi pagalbos į darbo inspekciją, tuo papiktino darbdavį, kuris jai dėl to irgi reiškė pretenzijas.

LR DK 250 str. nustato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu, kurio 6.250 str. numato, kad neturtinė žala yra ,,asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais,,.

Atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų faktų, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina tokius faktus buvus, jie laikytini nustatytais. Atsakovui buvo žinomas faktas, kad ieškovė viena augina 2 nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas turi negalę (23-25 b.l.). Taigi atsakovas, būdamas pranašesne darbo sutarties šalimi, ieškovės atžvilgiu elgėsi nepaisydamas įstatymo reikalavimų (nesudarė reikiamų sąlygų dirbti, nemokėjo darbo užmokesčio, ragino darbo sutartį nutraukti savo noru ), todėl tikėtina, kad tokia situacija, susidariusi dėl atsakovo kaltės, ieškovei sukėlė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų.

Taigi yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė įrodė faktą, jog jai buvo padaryta neturtinė žala, kuri pasireiškė jos dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais (LR CK 6.250 str.).

Šioje byloje nustatyti reikiamų darbo sąlygų darbuotojui nesudarymo bei neteisėto atsisakymo apmokėti už darbą faktai - neteisėta darbdavio veika yra atsakovo materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindas (LR DK 245 str., 246 str. 2p.).

Atsakovui nepateikus kokių nors įrodymų, kad pagrįsti savo nesutikimo su ieškiniu dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo motyvus (LR CPK 178 str.), vertintini ieškovės pateikti įrodymai – jos ir atsakovo atstovo paaiškinimai, rašytiniai įrodymai ir jų pagrindu darytina išvada bei laikytina nustatytu, kad tarp jau minėtos atsakovo neteisėtos veikos – neteisėto atsisakymo apmokėti už darbą ir ieškovei atsiradusių neigiamų pasekmių – dvasinių išgyvenimų, nepatogumų yra priežastinis ryšys. Darbdavio kaltė yra preziumuojama. Kaip jau minėta, žalos ieškovei atsiradimas yra susijęs su jos darbo veikla UAB „Gratualas“, su kuria teisės pažeidimo metu ieškovė buvo susijusi darbo santykiais (LR DK 246 str. 5-6 punktai). Darbdaviui atsiranda materialinė atsakomybė (LR DK 248 str. 4p.), kai darbuotojui padaroma neturtinė žala.

Nustatyta, kad yra visos LR DK 246 str. numatytos atsakovo materialinės atsakomybės sąlygos.

Įvertinant ieškovės patirtus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kaip neturtinę žalą, pinigais, atsižvelgtina į tai, kad ieškovę ir atsakovą darbo santykiai siejo apie pustrečių metų, kad, nors ieškovė ir patyrė dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, tačiau medicininės paslaugos jai nebuvo teikiamos, darbingumo ieškovė neprarado, nors atsakovas, kuris yra ekonomiškai pranašesnė darbo sutarties šalis, jai savalaikiai neišmokėdamas priklausančių išmokų už darbą, nesudarydamas jai darbo sąlygų ir liepdamas nutraukti darbo sutartį savo noru, grubiai pažeidė įstatymų reikalavimus, pripažintina, kad ieškovei padaryta skriauda gali būti teisingai atlyginta kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis: išmokėjus priklausančias sumas, t.t. ir už laikotarpį nuo 2011 m. sausio iki 2011-06-16, delspinigius, vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką (LR DK 250 str., CK 6.250str.), todėl ieškovės ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Ieškinį patenkinus iš dalies, o dalyje bylą nutraukus, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 88 str., 93 str., 94 str., 96 str., 98 str.).

Už advokato pagalbą (dokumento surašymą ir patarimą bei atstovavimą) ieškovė turėjo viso 1.450,00 Lt išlaidų (7-8, 52 b.l.).

Ieškovės turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.16 p. (už ieškinį maksimali suma – 2.400,00 Lt), 8.18 p. (už vieną atstovavimo teisme valandą - 120,00 Lt) pripažintina, kad ieškovės realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos - 1.450,00 Lt advokato pagalbai apmokėti buvo būtinos, jų dydis atitinka protingumo kriterijus.

Ieškovė buvo pareiškusi 7 savarankiškus ieškinio reikalavimus, todėl ieškovės turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma paskirstytina lygiomis dalimis, t.y. po 207,14 Lt (1.450,00 Lt : 7 = 207,14 Lt).

Ieškinys dėl 6 ieškinio reikalavimų patenkintas 100 proc. (vieną reikalavimą atsakovas patenkino po jo pareiškimo gera valia) o vienas (dėl moralinės žalos atlyginimo) atmestas 100 proc., todėl iš atsakovo ieškovei priteistina viso 1.242,86 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 93 str., 94 str., 98 str.).

Į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina viso 382,00 Lt žyminio mokesčio ( 25 proc. priklausančios mokėti sumos už ieškinio reikalavimą pripažinti darbo sutartį nutraukta – 33,75 Lt (135,00 Lt x 25 proc. = 33,75 Lt); ( 3 proc. už visas priteistas sumas: 6.438,91 Lt + 1.254,40 Lt + 526,01 Lt + 1.244,40 Lt + 2.141,76 Lt = 11.605,48 Lt x 3 proc. = 348,16 Lt) 353,98 Lt + 33,75 Lt = 381,91 Lt, t.y. viso 382,00 Lt suapvalinus pagal LR Mokesčių administravimo įstatymo 64 str. 4d. ir 11,62 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 79 str., 88 str. 1d. 3p., 93 str., 94, 96 str.).

Teismo sprendimas dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio ( 34,85 Lt x 21.1 = 735,34 Lt ( išmokama suma) priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2d. 2p.).

Pažymėtina, kad teismas nėra priteistas sumas, susijusias su darbo teisiniais santykiais, išmokantis ir mokesčius apskaičiuojantis asmuo, todėl pareigos apskaičiuoti mokėtinus mokesčius ir nurodyti juos teismo sprendime pareigos neturi, todėl atsakovas, išmokėdamas ieškovei priteistas sumas, privalo juos apskaičiuoti (patikslinti) ir sumokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263-265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, 282 str. 2d. 2p., teismas

nusprendžia:

Priimti ieškovės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakymą ieškinio atsakovui UAB „Gratualas“, įmonės kodas 122770912, dalyje dėl reikalavimo pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta pagal LR Darbo kodekso 128 str. nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Civilinę bylą Nr.2-489-356/2011 šioje dalyje nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Gratualas“, įmonės kodas 122770912, ieškovės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai:

6.438,91 Lt darbo užmokestį (išmokėtina suma);

1.254,40 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas (priskaičiuota suma);

526,01 Lt delspinigius (išmokėtina suma);

1.244,40 Lt dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką (išmokėtina suma);

2.141,76 Lt vidutinį darbo užmokestį (priskaičiuota suma) už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2011-06-17 iki 2011-09-05;

vidutinį darbo užmokestį (vieno mėnesio - 818,68 Lt, vienos darbo dienos - 38.80 Lt, (sumos priskaičiuotos)) už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2011-09-06 iki teismo sprendimo įvykdymo;

1.242,86 Lt Lt už advokato pagalbą.

Teismo sprendimą dalyje dėl 735,34 Lt (išmokėtina suma) vidutinio darbo užmokesčio priteisimo vykdyti skubiai.

Ieškinį dalyje dėl moralinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Gratualas“, įmonės kodas 122770912, į valstybės biudžetą 382,00 Lt žyminio mokesčio ir 11,62 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (įmokų kodas - 5660) privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įrodymą pateikti teismui ).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.