Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. Č. ieškinį atsakovui A. P. dėl nuosavybės teisių į turtą pripažinimo ir turto padalijimo, skolos ir laidojimo išlaidų atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė P. Č. prašė: 1) pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į ¾ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Sodininkų bendrijoje (toliau tekste – SB) (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovo A. P. 21225,44 Lt K. N. įsiskolinimą už būsto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), - pagerinimą; 3) priteisti iš atsakovo 4825,00 Lt K. N. laidojimo išlaidų kompensaciją bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad ji su K. N. susituokė 1975-11-22. Tarp ieškovės ir K. N. buvo sudaryta ir bažnytinė santuoka, kuri galioja ir dabar. Ieškovė santuokoje su K. N. pragyveno 17 metų ir 1992-10-06 jų santuoka buvo nutraukta. Ištuokos priežastis buvo tai, jog dėl K. N. kaltės ji su juo negalėjo susilaukti vaikų, o kartu ištuoką paskatino ir tai, jog K. N. ją buvo sumušęs. Paaiškino, kad iki 1980 m. ji bendraudavo su K. N. gimine, bet po to jis ją sumušė, ir nuo to laiko ji nustojo bendrauti su jo giminėmis. Ieškovė paaiškino, kad po ištuokos norėjo pasikeisti butą, tačiau K. N. nesutiko. Du mėnesius po ištuokos jie negyveno kaip vyras ir žmona, tačiau praėjus dviem mėnesiams susitaikė ir vėl gyveno kaip šeima. Nurodė, kad ji su K. N. giminėmis nebendravo ir nevažiuodavo į jo gimtinę nuo 1980 m. būtent jo valia, nes jis bijojo, kad ji nepapasakotų jo giminėms, kad jis (K. N.) yra biseksualus, o 1999 m. K. N. tapo impotentu. Šias aplinkybes K. N. slėpė nuo savo giminių. Nurodė, kad iki 1980 m. ji važiuodavo pas K. N. gimines, nes dar nežinojo jo paslapčių, t.y. kad jis yra biseksualus, o sužinojo ji apie tai 1992 m. Būtent nuo 1999 m., t.y. po antros K. N. ligos, jis išėjo gyventi į kitą kambarį, kadangi jam reikėjo poilsio. Nuo 1999 m. ieškovė ir K. N. gyveno skirtinguose kambariuose. Tačiau iki K. N. sunkios ligos 1999 m. jie gyveno kaip vyras ir žmona: ieškovė tvarkė namus, gamino valgį ir rūpinosi K. N.. Paaiškino, kad kiekvienas iš jų turėjo atskirą biudžetą ir atskirai tvarkydavo savo pinigus, prie buities išlaidų jie prisidėdavo taip pat nevienodai, nes K. N. pinigai buvo reikalingi vaistams. Ieškovė nurodė, kad K. N. dirbo Gamybiniame susivienijime (toliau tekste – GS) (duomenys neskelbtini) nuo 1968 m. iki 2009 m., nuo 1992 m. jis buvo profsąjungos pirmininku. Tuo metu jam buvo galimybė gauti sodą. Nors ieškovė nedirbo (duomenys neskelbtini), bet, kad būtų suteiktas žemės sklypas, reikėjo ir jos parašo, todėl, jos nuomone, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas jiems abiem. Įmokas už žemės sklypą sumokėjo K. N.. K. N. pasakė, kad jis neketina dirbti sode, o ieškovė, jei to nori, gali jame dirbti. Ieškovė sutvarkė žemės sklypą, pasodino medelius, pastatė šiltnamį ir namelį, K. N. minimame žemės sklype nebuvo nė vienos dienos. Jis ieškovei buvo minėjęs, kad žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), perrašys jos vardu, tačiau to nepadarė. Ieškovė teigė maniusi, kad žemės sklypas priklauso jai ir K. N., nes jie abu jį įsigijo. Aplinkybės, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas tik K. N. vardu, ieškovė teigianti nežinojo. Paaiškino, kad pamačiusi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kad žemės sklypo nuosavybės teisė priklauso K. N., manė, jog tai reiškia, kad žemės sklypas yra gautas K. N. vardu. Teigė, kad žemės sklypo dokumentus pamačiusi tik tuomet, kai kreipėsi dėl palikimo. Ji nurodė, kad mokesčius už žemės sklypą ji mokėjo tiek K. N. esant gyvam, tiek ir po jo mirties. Todėl mano, jog žemės sklypo didžioji dalis turėtų priklausyti jai. Ieškovė taip pat nurodė, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini) (teismo posėdyje paaiškino, kad kai kuriuose dokumentuose yra nurodytas buto adresas – (duomenys neskelbtini), nes namas yra kampinis, t.y. (duomenys neskelbtini) sankirtoje), ji gyveno su K. N., šiame bute ketina gyventi ir ateityje. Paaiškino, kad 2007 m. ji (ieškovė) darė remontą buto virtuvėje, miegamajame, koridoriuje ir mažajame kambaryje, o kadangi šiuo metu atsakovui priklauso pusė buto, todėl jis turi sumokėti jai skolą už būsto pagerinimą, t.y. atlyginti pusę buto remonto išlaidų. Ieškovė teismo posėdžio metu patikslino, kad sutinka, jog laidojimo išlaidos sudaro 1685,46 Lt, kadangi atsakovas atidavė jai 600,00 Lt už gedulingus pietus bei atidavė 200,00 Lt už jo ir jo brolio E. P. vainikus. Be to, ji mažina reikalavimą 96,00 Lt sumai, t.y. už jos pačios pirktą vainiką, taip pat nurodė, kad mažina savo 4825,00 Lt reikalavimą dėl laidojimo išlaidų skolos priteisimo, nes ieškovei buvo išmokėta laidojimo pašalpa ir K. N. vienos pensijos dydžio išmoka, todėl sutinka, kad skola už laidojimo išlaidas yra 1685,46 Lt, o ne ieškinyje nurodyta suma.

Ieškovės atstovė palaikė ieškinyje ir ieškovės teismo posėdyje išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad sodo sklypu buvo naudotasi maždaug nuo 1981 - 1984 m. Žemės sklypai buvo suteikti asmenų, kurie dirbo (duomenys neskelbtini), vardu, prie sklypo savininkų sąrašo yra įrašyta viena pavardė – tik dirbančio asmens, todėl šiuo atveju - tik K. N. vardu buvo suteikta paskyra žemės sklypui. 1992-06-19 buvo priimtas potvarkis dėl leidimo parduoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Pirmoji įmoka už žemės sklypą buvo sumokėta 1992-06-30, antroji – 1992-09-09. Taigi, leidimas parduoti žemės sklypą buvo duotas ieškovės ir K. N. santuokos metu, įmokos už žemės sklypą apmokėtos taip pat santuokos metu, tačiau žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta jau po santuokos nutraukimo. Nutraukiant ieškovės ir K. N. santuoką, turtas nebuvo padalintas. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika, santuokos metu įgytam nekilnojamajam turtui dalinti atsakovo prašomas taikyti 3 metų ieškinio senaties terminas netaikomas. Nurodė, jog ieškovė nuo žemės sklypo paskyrimo visą laiką juo rūpinosi, minimą žemės sklypą tvarkė, dirbo jame, kai tuo tarpu K. N. sodu nesinaudojo, jokių savo kaip žemės sklypo savininko teisių jis neįgyvendino, todėl prašė nustatyti, kad ieškovei priklauso didesnė minėto žemės sklypo dalis nei priklausė K. N.. Taip pat paaiškino, kad 2007 m. buvo atlikti buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbai. Kadangi nebuvo nustatyta buto naudojimosi tvarka, buvo pagerintas visas turtas – butas. Tiek ieškovė, tiek K. N. turėjo po lygiai prisidėti prie daikto pagerinimo, bet beveik visą sumą sumokėjo ieškovė, o K. N. prie buto remonto prisidėjo tik 700,00 Lt. Patikslinusi reikalavimą dėl skolos už būsto pagerinimą, t.y. jo remonto išlaidų priteisimo, ieškovės atstovė nurodė, kad iš atsakovo prašo priteisti ieškovei 14220,53 Lt skolos už būsto pagerinimą.

Atsakovas A. P. su ieškiniu sutiko iš dalies, t.y. sutiko tik su reikalavimu dėl 1685,46 Lt K. N. laidojimo išlaidų priteisimo. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jis yra K. N. įpėdinis. Nurodė, kad jis keletą kartų lankėsi namuose pas ieškovę ir K. N.. Apsilankymo pas K. N. 1998 m. pastarasis priėmė jį (A. P.) savo kambaryje, ten jie gėrė kavą, kambaryje buvo ir arbatinukas. Su ieškove jis (A. P.) tik pasisveikino, daugiau su ja nebendravo. Jam apie valandą būnant svečiuose, ieškovė su K. N. visiškai nebendravo, matė, kad K. N. išeidamas užrakino savo kambarį. Atsakovas taip pat lankėsi pas K. N. 2004 m., buvo pas jį apie 1 – 1,5 val., ieškovė per tą laiką neišėjo iš savo kambario. Jis teiravosi K. N., kodėl jis rakina savo kambario duris, tačiau šis apie tai nenorėjo kalbėti. Trečią kartą atsakovui apsilankius K. N. namuose, atsakovas su ieškove nebendravo. Nurodė, kad ieškovė neskalbdavo K. N. drabužių ir negamindavo jam maisto. Nurodė, kad jo (atsakovo) motina P. P., kuri mirė 2011-10-06, buvo K. N. sesuo, ir K. N. jai pasakojo apie savo gyvenimą, todėl atsakovas iš savo mamos žodžių žino, kaip K. N. gyveno su ieškove. K. N. su savo žmona niekur kartu nevažiuodavo nuo 1980 m., jis į tėviškę atvažiuodavo vienas. Ieškovė nevažiavo nei į atsakovo brolio vestuves, nei į savo anytos gimtadienius ir laidotuves. Kodėl jie (K. N. su ieškove) kartu gyveno viename bute nuo 1992 m. iki 2013 m., nurodyti negali, apie tai jis su K. N. nekalbėdavo. Nurodė, kad apie K. N. mirtį ieškovė pranešė per tolimus giminaičius. K. N. yra palaidotas (duomenys neskelbtini) kapinėse, atsakovas su šeima organizavo jo laidotuves, tačiau už laidotuves mokėjo ieškovė, todėl reikalavimą dėl skolos už laidojimo išlaidas jis pripažįsta, tik ne tokio dydžio, kiek nurodė ieškovė ieškinyje, bet pagal jo (A. P.) paskaičiavimus, t.y. 1685,46 Lt. Atsakovas taip pat nurodė, jog jis sutinka, kad mokesčius už žemės sklypą mokėjo ieškovė, mano, kad gal K. N. nuomojo žemės sklypą, kadangi ieškovė norėjo savo malonumui dirbti ir dirbo tame žemės sklype. Nurodė, kad jam nėra žinoma, kokia dalimi prie buto einamojo remonto prisidėjo K. N., tačiau jam (atsakovui) teko būti šiame bute po K. N. mirties - 2012-10-15, prieš K. N. laidotuves, ir jis (atsakovas) gali patvirtinti, kad butas yra patenkinamos būklės, bet jokio remonto atliktų darbų bute nebuvo matyti, todėl ieškovės teiginys, kad ji savo lėšomis pagerino būstą, yra nepagrįstas. Be to, pažymėjo, kad K. N. buvo sąžiningas žmogus ir būtų sumokėjęs pusę kainos už remontą, jei būtų buvusios tokios išlaidos, kokias pateikė ieškovė.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime ir atsakovo teismo posėdyje išdėstytus paaiškinimus ir argumentus, prašė ieškinį atmesti, patenkinant tik jo dalį dėl 1685,46 Lt priteisimo K. N. laidojimo išlaidoms kompensuoti, su kuria atsakovas sutinka; pažymėjo, kad atsakovas jau nuo 2013-12-13 teismo posėdžio norėjo atlyginti šias išlaidas, bet ieškovė nenurodė sąskaitos, todėl atsakovas ir nepervedė jai minėtos skolos.

Atsakovo atstovė prašė, vadovaujantis 1969 m. Santuokos ir šeimos kodeksu (toliau tekste - SŠK), taikyti 3 metų ieškinio senatį reikalavimui dėl ieškovės nuosavybės teisės į ¾ žemės sklypo pripažinimo. Nurodė, jog liudytojų parodymais patvirtinta, kad ieškovės ir K. N. santuoka buvo nutraukta ne tik oficialiai, bet ir faktiškai. Po santuokos nutraukimo bendro ūkio jie nebevedė. Aplinkybė, jog žemės sklypo paskyrimas buvo gautas anksčiau, reiškė, jog žemės sklypas buvo valstybės nuosavybė, o teisė gauti žemės sklypą nuosavybės teise atsirado tik 1992-06-19. Įmokų už įsigyjamą žemės sklypą sumokėjimo metu K. N. veikė ne šeimos, o savo asmeniniais interesais ir žemės sklypą jis įsigijo būtent savo asmeninėn nuosavybėn. Nurodė, jog teigti, kad ieškovė ir K. N. siekė sukurti bendrą jungtinę veiklą, negalima. Jie netvarkė bendro ūkio, nesiekė bendro tikslo. Ta aplinkybė, kad ieškovė augino daržoves K. N. žemės sklype, dar nereiškia, kad ieškovė įgijo teisę į žemės sklypo dalį. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nagrinėjamu atveju ginčo objekto – žemės sklypo – specifiškumas lemia tai, kad įsigyjant šį objektą nėra galimybės prisidėti savo darbu, nes nuosavybės teisių objektas – žemės sklypas – įgyjamas sandoriu, t.y. sumokant nustatytą kainą. Atsakovo atstovė nurodė, kad 1969 m. SŠK 23 str. numatytas 3 m. ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo arba, pagal 1964 m. CK 149 str., kuris numatė, kad nuosavybė atsiranda nuo juridinio fakto įregistravimo momento, šiuo atveju – nuo 1993-04-12. Esant ginčui dėl turto padalijimo, ieškovė turėjo kreiptis į teismą, bet ji to nepadarė įstatymo nustatytu terminu.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Z. N. parodė, kad jis yra K. N. sūnėnas, su ieškove jokių santykių nepalaiko, ją paskutinį kartą matė 1983 m., o atsakovas yra jo pusbrolis. Parodė, kad ieškovė nesilankė jų giminių susiėjimuose bei šventėse. Ieškovę jis paskutinį kartą matė 1983 m., kai jis pats lankėsi pas ieškovę ir K. N. namuose. Paaiškino, kad jo motina O. N. domėdavosi, kodėl K. N. atvažiuoja be savo žmonos, o jis atsakydavo, kad ieškovė kartu nevažiuoja. Žino, kad ieškovė ir K. N. gyveno atskirai, šią aplinkybę žino iš savo motinos, tačiau jam nebuvo aiškinta, kodėl jie gyvena atskirai.

Liudytojas A. R. parodė, kad jis nuo 2009 m. yra (duomenys neskelbtini) pirmininkas, su ieškove jie yra sodų kaimynai, su ja sutaria gerai, o atsakovo nepažįsta. Tapęs pirmininku ir perėmęs sodininkų bendrijos dokumentus jis pastebėjo, jog dokumentuose buvo ieškovės P. Č. vardas ir pavardė. Parodė, kad apie tai, kad žemės sklypo savininkas yra K. N., jis (A. R.) sužinojo tik 2010 m. vasarą, kai jam reikėjo perduoti AB LESTO (duomenys neskelbtini) elektros tinklus, todėl teko perrašyti dokumentus. Nurodė, kad K. N. sodininkų bendrijos susirinkimuose nedalyvaudavo, visus mokesčius mokėjo ieškovė P. Č.. Patikslino, kad žemės sklypus buvo pradėta skirti 1981 m., o privatizuoti jie buvo jau nuo 1992 m. Parodė, kad jo (A. R.) žmona dirbo (duomenys neskelbtini), kur dirbo ir K. N..

Liudytoja O. R. parodė, kad ieškovę pažįsta kaip sodo kaimynę (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini), ją pažįsta apytiksliai nuo 1984 m., jų santykiai yra geri, atsakovo nepažįsta. Parodė, kad K. N. nėra mačiusi dirbančio sode, matė sode dirbančią tik ieškovę, ji pati pirkdavo trąšas, įrankius. Parodė, kad K. N. ji (O. R.) pažinojo, nes jie kartu dirbo (duomenys neskelbtini). Parodė, kad ji žemės sklypo paskyrimą gavo 1984 m., kadangi dirbo (duomenys neskelbtini). Parodė, jog jai (O. R.) buvo žinoma, kad ieškovė su K. N. gyveno kartu, tačiau buvo išsituokę. Sklypą jie gavo dar tuo metu, kai buvo susituokę. Ji negali tiksliai pasakyti, kada jie nutraukė santuoką.

Liudytoja A. P. parodė, kad ieškovę pažįsta apytiksliai nuo 1979 m., su ieškove jos yra draugės, kiekvieną dieną dirbo kartu (duomenys neskelbtini), kartu išdirbo apie 7 metus, bendravo ir po to, kai jau nebedirbo kartu; atsakovo nepažįsta. Parodė, kad porą kartų jai teko būti ieškovės sode, esančiame Trakų rajone. Ieškovė ją paveždavo iki jos (A. P.) tėvų sodo, esančio (duomenys neskelbtini), o po to važiuodavo toliau į savo sodą. K. N. nė karto nevažiavo su ieškove ir liudytoja į sodą. Parodė, kad jai teko lankytis ir ieškovė namuose – jos bute. Kad bute vyktų remonto darbai, ji nemačiusi. Esant K. N. gyvam, ji retsykiais lankydavosi pas ieškovę. Ieškovė skųsdavosi K. N.. Parodė, kad 2005-2010 metais ji (A. P.) slaugė savo tėvą, todėl su ieškove mažiau bendravo. Po 2010 m. jai teko lankytis pas ieškovę. Parodė, kad kartą jai nusprendus užeiti pas ieškovę, ši jai telefonu pasakė, kad ji neitų, nes pas ją (ieškovę) vyksta remontas. Vėliau atėjusi pas ieškovę ji neatkreipė dėmesio, ar buvo atliktas remontas, nes pas ieškovę visada būdavo švaru ir tvarkinga. Parodė, kad ji (A. P.) tik pastebėjo, kad buto koridoriuje sienos jau buvo ne išklijuotos rudu izoplenu, kaip buvo prieš tai, o nudažytos. Parodė, kad ieškovės bute yra trys kambariai. K. N. gyveno viduriniame kambaryje. Ieškovė gyveno miegamajame. K. N. užsirakindavo ir būdavo savo kambaryje. Ji (A. P.) negali pasakyti, ar ieškovė su K. N. gyveno kaip šeima. Parodė, jog jai yra žinoma, kad apie 1985-1986 m. tarp jų buvo įvykęs konfliktas ir K. N. ieškovę pavadino negražiu žodžiu, taip pat jis buvo ieškovę sumušęs. Parodė, kad jai taip pat buvo žinoma apie K. N. seksualinę orientaciją.

Liudytojas S. J. parodė, kad ieškovę pažįsta, darė jai remontą bute (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis dirbo pagal verslo liudijimą, dirbo nuo 2007-04-24 iki 2007 m. gruodžio mėnesio. Remontą ieškovės bute pradėjo daryti 2007 m. vasarą, o baigė – 2007 m. prieš Kalėdas. Parodė, kad darbų perdavimo-priėmimo akte esančiu įrašu detalizuota suma, t.y. kiek sumokėjo už remonto darbus P. Č. ir kiek - K. N.. Parodė, kad ieškovė jam paskambino 2012-12-09 ir pasakė, kad jai reikia dokumentų – čekių, kiek ir už ką buvo mokėta už remonto darbus jos bute, nes yra ginčas dėl buto ir teismui reikia dokumentų. Paaiškino, kad jis (S. J.), dirbdamas pagal verslo liudijimą, vedė Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą, kurį pildė pagal savo vedamus juodraščius, pagal šį žurnalą jis atsiskaitinėjo ir mokesčių inspekcijai. Ieškovė prašė jo detalizuoti išlaidas pagal šį žurnalą. Parodė, kad prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 0438953 14650 Lt sumai išrašė jis – S. J., nes tokia suma susidarė už remonto darbus, bet šiame kvite, vietoje: „prekių (paslaugų) pirkėjo vardas arba vardo pirmoji raidė, pavardė“, nei jo originale, nei kopijoje jis nieko netaisė, nebalino, kas užbalino ir ištaisė įrašą, jam nėra žinoma, jo akivaizdoje kvitas taisomas nebuvo, šis kvitas buvo prie jo vedamo žurnalo. Parodė, kad panaudotų medžiagų skaičiavimo lenteles pildė ir už rangovą pasirašė jo brolis J. J., kuris jam (S. J.) padėjo daryti remontą. Parodė, kad nors buvo numatyta 6580 Lt suma remontui, tačiau buvo daugiau atlikta remonto darbų ir iš viso už remonto darbus jam buvo sumokėta 14650 Lt. Buvo mokama už atliktus darbus. Visų darbų atlikimas buvo derinamas su ieškove. Kaip jis (S. J.) suprato, iš pradžių nebuvo planuojama remontuoti K. N. kambario, bet kadangi liko medžiagų, ieškovė pasiūlė K. N. šiek tiek suremontuoti ir jo kambarį, pasakiusi pastarajam: „Pasišviesink šventėms savo kambariuką“. Parodė, kad ieškovė ir K. N. šiek tiek konfliktavo. Patikslino, kad ieškovei buvo reikalingi čekiai ir kvitai, o jam jų neturint jis surašė darbų perdavimo-priėmimo aktą. Patikslino, jog statybos-remonto paslaugų sutartis buvo sudaryta remonto proceso metu 2007 m. Paaiškino, kad tualeto remonto darbai nebuvo numatyti sutartyje, nes dėl jų buvo susitarta vėliau, 758 Lt suma už tualete atliktus darbus įėjo į bendrą 14650 Lt remonto kainą. Parodė, kad medžiagas pirko pati ieškovė, jam tai yra žinoma, nes jo sūnus A. J. ją vežiojo pirkti medžiagų, todėl ir 4630 Lt sumos, nurodytos panaudotų medžiagų skaičiavimo lentelėje (t. 1, b.l. 23, 115), kurią taip pat pildė jo (S. J.) brolis, ieškovė jam (S. J.) nemokėjo ir neturėjo mokėti. Parodė, kad prieš pradedant darbus negalima numatyti visų išlaidų, todėl išlaidos numatomos remonto proceso metu ar pabaigus remonto darbus. Parodė, kad apie panaudotų medžiagų skaičiavimo lentelių (t. 1, b.l. 19-24, 108-112, 115) pildymą, taisymus jose jis nieko negali paaiškinti, nes jas pildė jo brolis, o jis pats vedė savo juodraščius, pagal kuriuos ir pildė Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą.

Liudytoja G. V. parodė, kad ji ieškovės nepažįsta, atsakovo taip pat asmeniškai nepažįsta, tačiau ji žinojo, kad K. N. turėjo sūnėnų ir atsakovas yra vienas iš jų. Su K. N. buvo pažįstami nuo 1984 m., juos siejo bendras darbas (duomenys neskelbtini), jie buvo draugais, bičiuliais. Parodė, kad ji pati susivienijime (duomenys neskelbtini) nedirbo, bet ten dažnai lankydavosi. K. N. buvo profsąjungos prezidiumo, tarybos narys, jai su K. N. dažnai tekdavo bendrauti, jis buvo kultūringas, dalykiškas, korektiškas, draugiškas, išsilavinęs žmogus, nebuvo nei smurtautojas, nei mėgėjas išgerti alkoholio. K. N. mirė 2012-10-14. Net ir K. N. išėjus į pensiją, ji (G. V.) su K. N. bendraudavo. Parodė, jog jai buvo žinoma, kad K. N. yra išsiskyręs, išsiskyrė jis apie 1993 m., apie žmoną jis niekada nekalbėdavo. Parodė, kad jie kartu profsąjungoje švęsdavo K. N. asmenines šventes – gimtadienius, vardadienius, kartu važiuodavo į keliones, bet K. N. žmona niekada niekur kartu su jais nedalyvaudavo. K. N. pasakojo, kad ir namuose jis pats tvarkosi – pats sau skalbia, lygina. Taip pat jai yra žinoma, kad ir į tėviškę K. N. važinėdavo vienas, be žmonos. Parodė, kad K. N. buvo jai minėjęs, jog turi sodą netoli Vilniaus, iš pradžių buvo paminėjęs, kad tvarko sodą, tačiau vėliau apie sodą nebuvo kalbama.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš ištuokos liudijimo kopijos matyti, jog ieškovės ir K. N. santuoka nutraukta 1992-10-06 (t. 1, b.l. 5). Iš mirties liudijimo kopijos matyti, kad K. N. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 6). 2013-02-08 atsakovui, mirusiojo K. N. įpėdiniui A. P., išduotas nuosavybės teisės liudijimas, kuriame nurodoma, jog butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklauso po ½ dalį P. Č. ir K. N. bei K. N. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 57-60).

Dėl nuosavybės teisės į ¾ žemės sklypo pripažinimo.

Iš 1992-06-19 Trakų rajono valdybos potvarkio Nr. 212v dėl leidimo parduoti sodų sklypus ir namų valdas (t. 1, b.l. 12) matyti, kad leista parduoti sodų sklypus bei namų valdas pagal priedėlį Nr. 1, iš kurio matyti, kad K. N. leista parduoti 0,0626 ha žemės sklypą Sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 13). 1993-03-26 buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 2-1196, pagal kurią pagal Trakų rajono valdybos 1992-06-19 aktą Nr. 212v buvo parduotas 0,0626 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), K. N., sklypo kaina – 1296 rb. (t. 1, b.l. 14-15), šią sumą grynaisiais pinigais pirkėjas K. N. sumokėjo dviem įmokom - 1992-06-30 ir 1992-09-09 – po 648 rb. (t. 1, b. l. 16, 83).

Ieškovė P. Č. prašė pripažinti jos nuosavybės teisę į ¾ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, ginčo turtas įgytas ieškovei ir K. N. gyvenant kartu po santuokos nutraukimo, tvarkant bendrą ūkį, turto įsigijimui panaudojus bendras lėšas bei didžiąja dalimi ieškovės darbu rūpinantis įgytu žemės sklypu, todėl pagal 1964 m. CK 472, 474 straipsnius pripažintinas jų bendrąja daline nuosavybe, kurios ieškovei pripažintina didesnė dalis, t.y. 3/4 ginčo žemės sklypo.

Ieškovės paaiškinimais bei liudytojų A. R. ir O. R. parodymais patvirtinta, kad (duomenys neskelbtini), kuriame dirbo K. N., jam skyrė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 1992-06-19 Trakų rajono valdybos potvarkis Nr. 212v – leisti įsigyti žemės sklypus pagal priedėlį - įgyvendintas 1993-03-26 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (t. 1, b.l. 14-15). Šioje sutartyje numatyta, jog sutartis turi būti įregistruota. Žemės sklypo įgijimo metu (1992-1993 m.) galiojęs 1964 m. Civilinis kodeksas nustatė, kad jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu (CK 149 str. 2 d.), o 1964 m. CK 255 str. nustatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (t. 1, b. l. 160) patvirtina, kad K. N. nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota 1993-03-26 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-1196 pagrindu 1993-04-12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes matyti, kad nuosavybės teisė į žemės sklypą atsirado jau po ieškovės P. Č. ir K. N. santuokos nutraukimo. Taigi, žemės sklypas nebuvo įgijęs bendrosios jungtinės nuosavybės teisės teisinio rėžimo. Nors iš ieškovės paaiškinimų ir liudytojų A. R. ir O. R. parodymų matyti, kad žemės sklypas buvo perduotas naudoti dar ieškovės ir K. N. santuokos metu, tačiau nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą atsirado 1993-04-12, t.y. jau nutraukus ieškovės ir K. N. santuoką. Be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, jog nei ieškovė, nei kiti asmenys neginčijo Trakų rajono valdybos 1992-06-19 potvarkio Nr. 212v, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, Nekilnojamo turto registre įregistruotų duomenų teisingumo.

1969 m. SŠK 23 str. nustatė, kad esant reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trejų metų ieškininės senaties terminas. Byloje nustatyta, kad žemės sklypą nuosavybės teise K. N. įgijo jau nutraukus santuoką su ieškove, todėl ginčo žemės sklypas nelaikytinas ieškovės ir K. N. bendrąja jungtine nuosavybe. Teismui konstatavus, kad K. N. nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą įgijo 1993-04-12, t.y. kai jis jau buvo išsituokęs su ieškove, 1969 m. SŠK 23 str. numatyta 3 metų ieškinio senatis netaikoma.

Iš teismui pateiktų kvitų kopijų (t. 1, b.l. 16) matyti, kad įmokos už žemės sklypą buvo sumokėtos K. N. 1992-06-30 ir 1992-09-09, t.y. dar ieškovei ir K. N. būnant santuokoje. SŠK 37 str. 2 d. numatyta, jog santuoką nutraukiant civilinės metrikacijos organuose ištuoka įforminama ir sutuoktiniams ištuokos liudijimas išduodamas, praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kurią sutuoktiniai padavė pareiškimą dėl ištuokos. Taigi, ieškovei ir K. N. nutraukus santuoką 1992-10-06, o vieną iš įmokų K. N. sumokėjus 1992-09-09, darytina išvada, jog tuo laikotarpiu K. N. ir ieškovė buvo nusprendę bendro ūkio nebevesti, nebegyventi kaip šeima. Be to, ta aplinkybė, jog ieškovė ir K. N., siekdami nutraukti santuoką, kreipėsi ne į teismą, o į civilinės metrikacijos organus, patvirtina, kad ieškovę ir K. N. tenkino turto pasidalijimas, ginčo dėl turto padalijimo nebuvo.

Taigi, įvertinus byloje surinktus anksčiau išdėstytus įrodymus darytina išvada, jog ieškovė ir K. N. po santuokos nutraukimo nevedė bendro ūkio, negyveno santuokinio gyvenimo, t.y. negyveno kaip šeima. Įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė ir K. N. po ištuokos bent kurį laiką būtų gyvenę kaip šeima (vedę bendrą ūkį, kurtų bendrą turtą ir pan.), byloje nėra. CPK 178 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atkirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovė neįrodė savo teiginių, kad po santuokos nutraukimo su K. N. iki 1999 m. gyveno kaip šeima ir vedė bendrą ūkį. Ta aplinkybė, kad ieškovė P. Č. ir K. N. buvo sudarę 1975-11-16 bažnytinę santuoką, kuri iki K. N. mirties nebuvo nustatyta tvarka pripažinta negaliojančia, teisinių pasekmių nesukelia bei nepatvirtina, jog nutraukus santuoką ieškovė ir K. N. gyveno gyvenimą, artimą santuokiniam, šeimyniniam gyvenimui.

Byloje sprendžiant ieškovės reikalavimą dėl nuosavybės teisės į ¾ ginčo žemės sklypo pripažinimo būtina nustatyti, ar yra pagrindas ieškovę laikyti šio turto bendrosios dalinės nuosavybės įgijėja. Kaip jau buvo minėta, K. N. nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą įregistravo Nekilnojamojo turto registre 1993-04-12.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, asmeniui nuosavybės teisė gali būti pripažinta įrodžius šiuos faktus: 1) prisidėjimą savo darbu ar lėšomis prie objekto sukūrimo ar įgijimo ir 2) susitarimą sukurti bendrąją nuosavybę. Tai gali būti nustatoma statybos medžiagų pirkimo, atliekamų statybos darbų užsakymo, įvykdymo ar apmokėjimo įrodymais. Susitarimas dėl bendrosios nuosavybės sukūrimo yra kelių asmenų sudarytas sandoris, kuris galioja tik tuo atveju, jei yra išreikšta šalių suderinta valia dėl bendrosios nuosavybės sukūrimo (1964 m. CK 40, 122 str.). Ar toks susitarimas buvo, sprendžiama pagal tai, kokių tikslų siejami veikė statyboje dalyvaujantys asmenys. Šiuo atveju šalys turi siekti ne tik sukurti daiktą, kaip nuosavybės teisės objektą, bet ir jo sukūrime dalyvaujančius asmenis traktuoti savininkais. Ar šalis siejo būtent toks susitarimas, kuris apėmė ir siekimą sukurti abiem dalyviams nuosavybės teisę, gali būti sprendžiama iš susitarimo turinio ir iš aplinkybių, kaip susitarimas dėl bendro objekto kūrimo įgyvendinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-944/2003 m.).

Ieškovė savo nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą grindė tuo, kad ji nuo žemės sklypo paskyrimo visą laiką juo rūpinosi, tvarkė jį, dirbo jame, kai tuo tarpu K. N. sodu nesinaudojo, jokių savo kaip žemės sklypo savininko teisių jis neįgyvendino, todėl prašė nustatyti, kad ieškovei priklauso didesnė, t.y. ¾, minėto žemės sklypo dalis nei priklausė K. N..

Nuosavybės teisės objektas, dėl kurio teisinio statuso ir priklausomybės nuosavybės teisėmis yra kilęs ginčas, įgytas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, todėl sprendžiant pareikštą reikalavimą vadovaujamasi 1964 m. CK nuostatomis.

Byloje surinktais įrodymais yra įrodyta, kad ieškovė ir K. N. po santuokos nutraukimo 1992-10-06 nevedė bendro gyvenimo, bendro ūkio, nesiekė bendro tikslo, negyveno artimo santuokiniam gyvenimui gyvenimo, įmokų už įsigyjamą žemės sklypą sumokėjimo metu ieškovės ir K. N. santykiai jau seniai buvo pašliję, įtempti, ir K. N., įsigydamas ginčo žemės sklypą ir sumokėdamas už jį savo asmeninėmis lėšomis, veikė ne šeimos, o savo asmeniniais interesais ir žemės sklypą jis įsigijo būtent savo asmeninėn nuosavybėn. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė pagal jos ir K. N., kuris leido jai naudotis minėtu žemės sklypu, mokant mokesčius už žemės sklypą, susitarimą dirbo ginčo žemės sklype, nesudaro pagrindo nustatyti, kad ieškovė įgijo teisę į žemės sklypo dalį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nagrinėjamu atveju 1993-03-26 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, Nekilnojamojo turto registre įregistruota 1993-04-12, įgyto objekto – žemės sklypo - specifiškumas lemia, kad sukuriant (įsigyjant) šį objektą nėra galimybės prisidėti savo darbu, nes nuosavybės teisių objektas – žemės sklypas įgyjamas sandoriu, t. y. sumokant nustatytą kainą ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009).

Byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo pripažinti ginčo žemės sklypą bendrąja daline ieškovės ir K. N. nuosavybe, nes ieškovė neįrodė, kad ginčo turtas buvo įgytas bendrai (1964 m. CK 40, 122 str.). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad K. N. ir ieškovė būtų sudarę susitarimą dėl bendros veiklos sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Byloje esančiais įrodymais patvirtinta K. N. nuosavybės teisė į ginčo turtą, ji buvo tinkamai įregistruota ir iki šiol neginčyta.

Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str. str.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl ieškovės nuosavybės teisės į ¾ dalis ginčo žemės sklypo pripažinimo atmestinas kaip nepagrįstas, neįrodytas (CPK 178 str.).

Dėl skolos už būsto pagerinimą priteisimo.

Ieškovė pareiškė reikalavimą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo kaip K. N. įpėdinio, po K. N. mirties įgijusio nuosavybės teisę į ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), 21225,44 Lt įsiskolinimą už šio būsto pagerinimą. Nurodė, kad ji 2007 m. atliko minėto buto remontą. Ieškovė teigė, kad K. N. neprisidėjo prie bute daromo remonto, jis yra sumokėjęs tik 700 Lt už buto remontą, tuo tarpu ieškovė apmokėjo likusias remonto išlaidas ir taip pagerino butą, kartu ir padidino jo vertę. Savo reikalavimus dėl skolos už remonto atlikimą ieškovė grindė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitu (t. 1, b.l. 105), vidaus važtaraščiu (t. 1, b.l. 102), pinigų priėmimo kvitu (t. 1, b.l. 28), darbų perdavimo-priėmimo aktu (t. 1, b.l. 31), čekiais (t. 1, b.l. 35-36) bei kitais įrodymais. Teismo posėdžio metu patikslinusi jos prašomą priteisti sumą, prašė priteisti iš atsakovo 14220,53 Lt skolos už būsto pagerinimą (t. 1, b.l. 148).

Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite serija A Nr. 0438953 (t. 1, b.l. 105) nurodyta, kad S. J. už atliktus bute remonto darbus buvo sumokėta 14650 Lt. Prekių pirkėju įvardinta P. Č., yra jos parašas. Tačiau šis kvitas nurodant prekių pirkėją yra taisytas – užbalintas ir ant užbalintos vietos įrašyta ieškovės pavardė (P. Č. ir jos parašas). Liudytoju apklaustas S. J. patvirtino, kad jis minėto kvito netaisė, nieko jame nebalino ir jam matant niekas šio kvito netaisė, kas jį ištaisė, jam nėra žinoma. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (galiojusio nuo 2007-11-15 iki 2008-07-18) 18 straipsnį, pinigų apskaitos dokumentų taisymas draudžiamas. Padarius klaidą, pinigų apskaitos dokumentas anuliuojamas ir surašomas naujas. Visuose apskaitos dokumentuose draudžiama taisyti dokumento surašymo datą. Numatyta, kad taisant klaidą, klaidingas tekstas arba skaičius perbraukiamas taip, kad galima būtų juos perskaityti, ir įrašomas teisingas tekstas arba skaičius. Šalia ištaisyto įrašo pasirašo taisomą apskaitos dokumentą pasirašę asmenys ir nurodoma taisymo data. Tokie taisymai daromi tik dokumento surašymo metu. Taigi įstatymas imperatyviai numato, kaip turėtų būti taisomi apskaitos dokumentai, taip pat ir prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas serija A Nr. 0438953. Iš minimo kvito matyti, jog jis buvo taisomas nesilaikant įstatymo numatytų reikalavimų; taip pat nėra aišku, koks asmuo taisymus atliko ir kokiu tikslu jie buvo atlikti. Todėl prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas vertintinas kritiškai ir atmestinas kaip neįrodantis ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji už buto remonto darbus sumokėjo 14650 Lt.

Ieškovė taip pat teigė, jog buvo daromas tualeto remontas (832,80 Lt), pirko medžiagas, kurių kvitai neišlikę (4630,00 Lt), ji mokėjo už baldus (3000 Lt), medinių langų pagaminimą (4104,50 Lt), vamzdyno remontą (241,00 Lt), taip pat pirko viryklę (85,00 Lt) bei statybines medžiagas (2298,57 Lt). Tačiau iš ieškovės pateiktų įrodymų (čekių, baldų gamybos ir pirkimo-pardavimo sutarties Nr. CV 070920, vidaus važtaraščio ir kt.) nėra aišku, ar būtent ieškovė apmokėjo nurodytas išlaidas, taip pat iš pateiktų įrodymų negalima nustatyti, ar ieškovė išlaidas už minėtus remonto darbus apmokėjo vien tik iš savo lėšų.

Ieškovė prašydama priteisti iš atsakovo 14220,53 Lt už būsto pagerinimą, nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokia buvo šio būsto būklė iki ieškovės, kaip ji nurodė, atlikto buto remonto. Atsakovas A. P. teismo posėdyje paaiškino, kad jam teko būti šiame bute po K. N. mirties - 2012-10-15, prieš K. N. laidotuves, ir jis (atsakovas) gali patvirtinti, kad butas yra patenkinamos būklės, bet jokio remonto atliktų darbų bute nebuvo matyti, todėl ieškovės teiginys, kad ji savo lėšomis pagerino būstą, yra nepagrįstas. Tokius atsakovo paaiškinimus patvirtina ir liudytojos A. P. – ieškovės draugės – teismo duoti parodymai, kuomet ji parodė, jog kad ieškovės bute vyktų remonto darbai, jai neteko matyti, bet kartą, jai paskambinus telefonu ieškovei ir pranešus, kad nori pas užeiti, ši jai telefonu pasakė, kad ji neitų, nes pas ją (ieškovę) vyksta remontas; vėliau atėjusi pas ieškovę ji neatkreipė dėmesio, ar buvo atliktas remontas, nes pas ieškovę visada būdavo švaru ir tvarkinga; parodė, kad ji (A. P.) tik pastebėjo, kad buto koridoriuje sienos jau buvo ne išklijuotos rudu izoplenu, kaip buvo prieš tai, o nudažytos. Taigi, įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad jokio esminio būsto pagerinimo, už kurį ieškovės patirtų išlaidų dalį turėtų atlyginti atsakovas kaip K. N. įpėdinis, ieškovė neatliko. Kaip nurodė pati ieškovė, ji gyveno, gyvena ir toliau ketina gyventi minėtame bute, todėl, kaip kiekvienas rūpestingas tam tikro turto šeimininkas, turi rūpintis savo turtu, jį prižiūrėti, tvarkyti, ką ieškovė ir darė, atlikdama einamuosius buvo remontus jo normaliai būklei palaikyti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas, jai jį patikslinus teismo posėdyje, dėl 14220,53 Lt skolos už būsto pagerinimą priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas, neįrodytas (CPK 178 str.).

Dėl laidojimo išlaidų kompensacijos priteisimo.

Šalims suderinus savo pozicijas nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje ir nelikus ginčo tarp šalių šioje dalyje, nustatyta, kad atsakovas nėra sumokėjęs ieškovei 1685,46 Lt K. N. laidojimo išlaidų ieškovei, todėl šis ieškovės patikslintas reikalavimas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas, teismui detaliau neanalizuojant byloje surinktų ir teismo ištirtų su šiuo reikalavimų susijusių įrodymų.

Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių paaiškinimai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimdamas sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė patyrė 4486,00 Lt bylinėjimosi išlaidų: 1486,00 Lt ieškovės sumokėto žyminio mokesčio valstybei (t. 1, b.l. 4) ir 3000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; atsakovas patyrė 2500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b.l. 71, 88 ir teismo posėdyje pateiktas pinigų priėmimo kvitas).

Patenkinus ieškinį iš dalies (3,40 %), t.y. patenkinus ieškovės reikalavimą dėl 1685,46 Lt laidojimo išlaidų kompensacijos priteisimo iš jos pareikšto ieškinio 49525,44 Lt sumos, ieškovei iš atsakovo priteistina 152,52 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. 50,52 Lt žyminio mokesčio (1486,00 Lt x 3,40 %) bei 102,00 Lt už advokato teisinę pagalbą (3000 Lt x 3,40 %). Ieškovės atmestų reikalavimų dalis – 96,60 %, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 2415,00 Lt bylinėjimosi išlaidų; padarius atsakovui iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų bei iš atsakovo ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 2262,48 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 96 str., iš šalių turi būti priteista 31,33 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, t.y. iš ieškovės - 30,26 Lt, iš atsakovo - 1,07 Lt; vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, 1,07 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei iš atsakovo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 93, 96, 176-178, 270, 279 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš A. P. 1685 Lt 46 ct laidojimo išlaidų kompensacijos P. Č..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš P. Č. 2262 Lt 48 ct bylinėjimosi išlaidų A. P..

Priteisti iš P. Č. 30 Lt 26 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.