Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-04-08 · Civilinė byla Nr. 2A-334-467/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-08
Bylos Nr.
2A-334-467/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pran.), Tatjana Žukauskienė, Egidijus Žironas
Ieškovas
J.D.
Atsakovas
V.D.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A37-334/2008Procesinio sprendimo kategorijos 78.2.1; 121.15 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. balandžio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės, Egidijaus Žirono,sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei,dalyvaujant ieškovei J.D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V.D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J.D. ieškinį atsakovui V.D. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą byloje duodanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J.D. 2007-07-30 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovo V.D. išlaikymą nepilnamečiams vaikams – K.D., gim. (duomenys neskelbtini), ir V.D., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini), santuokos nenutraukė, tačiau jau pusę metų atsakovas su šeima negyvena ir jos neišlaiko. Ieškovė yra trečios grupės invalidė, gaunanti 300 Lt dydžio invalidumo pensiją, minimalų mėnesinį darbo užmokestį ir 50 Lt pašalpą vaikui. Šių pinigų dviejų vaikų išlaikymui neužtenka, todėl ir atsakovas turėtų teikti išlaikymą savo vaikams.

Atsakovas V.D. teismo posėdžio metu sutiko mokėti vaikams po 200 Lt kiekvienam kas mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007 m. spalio 23 d. sprendimu, viršydamas ieškovės pareikštus reikalavimus, priteisė iš atsakovo V.D. išlaikymą dukrai K. ir sūnui V. po 350 Lt dydžio kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, viso 700 Lt per mėnesį iki vaikų pilnametystės. Teismas sprendimą priėmė, atsižvelgdamas išimtinai į vaikų interesus, ieškovės gaunamas pajamas ir įstatymo nustatytą abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, užtikrinti jiems būtinas gyventi ir vystytis sąlygas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V.D. prašo sprendimą panaikinti ir, atsižvelgiant į esamas sąlygas, naujai išnagrinėti bylą bei priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams pagal atsakovo turimas pajamas ir turtą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir šališkai išaiškino faktines aplinkybes, kadangi teismo posėdžio metu jam nebuvo leista kalbėti ir paaiškinti visų susiklosčiusių aplinkybių. Teismo teigimas, kad atsakovas paliko šeimą, kartu negyvena, nevykdo pareigos išlaikyti vaikus, atsirado išskirtinai tik dėl ieškovės kaltės. Šiuo metu atsakovas nedirba, pajamų neturi, todėl jį išlaiko motina, kurios pajamos nesiekia net 200 Lt per mėnesį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J.D. prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad atsakovas jokiais įrodymais nepagrindžia apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių. Tiesos neatitinkančiais ir nepagrįstais faktais atsakovas bando išvengti prievolės išlaikyti savo vaikus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimtas ir ištirtas naujas įrodymas – V.D. ieškančio darbo atmintinė (b.l. 52).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo V.D. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, išklausiusi atvykusios į teismo posėdį ieškovės kalbą ir ištyrusi naują įrodymą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo teismo sprendimui panaikinti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas pirmiausia teigia, kad teismo posėdžio metu jam nebuvo leista kalbėti ir paaiškinti visų susiklosčiusių aplinkybių, o tai pažeidė jo, kaip atsakovo, teises. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis apelianto teiginys neatitinka tikrovės, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta dalyvaujančių byloje asmenų pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Šalių teisės ir pareigos reglamentuojamos CPK 42 straipsnyje. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Tokiu būdu pats atsakovas neišnaudojo galimybės pateikti savo argumentus ir paaiškinimus. Dalyvaudamas 2007-10-23 teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu sutiko. 2007-10-23 teismo posėdžio protokole nėra užfiksuota, jog atsakovui būtų neleidžiama kalbėti (pasisakyti) ar būtų ribojami jo paaiškinimai. CPK 169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo posėdžio protokole turi atsispindėti visi esminiai bylos nagrinėjimo momentai. Teisėjų kolegija laiko, jog protokole nurodytos aplinkybės yra teisingos, kadangi rašytinių pastabų dėl šio protokolo nebuvo gauta. Byloje nesant pastabų dėl 2007-10-23 teismo posėdžio protokolo, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad buvo pažeistos atsakovo procesinės teisės.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad maždaug keturis mėnesius sutuoktiniai kartu negyvena ir visą šį laikotarpį atsakovas neprisideda prie vaikų išlaikymo, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Apeliantas pateikė argumentus, jo manymu, įrodančius ieškovės kaltę dėl to, kad atsakovas paliko šeimą, kartu negyvena, nevykdo pareigos išlaikyti. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo kaltės klausimo. Nagrinėjamoje byloje nėra reikšminga aplinkybė, dėl kurio sutuoktinio kaltės atsakovas paliko šeimą, kadangi šioje byloje sprendžiamas ne santuokos nutraukimo, bet vaikų išlaikymo klausimas. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl ieškovės kaltės, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovas jau keletą mėnesių paliko šeimą, kartu negyvena ir nevykdo pareigos išlaikyti.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad kol kas jis nedirba, turto ir jokių pajamų neturi. Šiai aplinkybei patvirtinti atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naują įrodymą, jog yra užsiregistravęs darbo biržoje, kaip ieškantis darbo (b.l. 52). Tačiau iš esmės analogiškas aplinkybes atsakovas nurodė ir pirmosios instancijos teisme - kad neturi jokių pajamų, tačiau, nepaisant to, sutiko skirti vaikų išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui (b.l. 38). Pažymėtina, jog iš naujai pateikto įrodymo matyti, kad tik 2007-12-05, t.y. jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, atsakovas užsiregistravo darbo biržoje kaip ieškantis darbo (b.l. 52). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus (CPK 185 str., CK 1.5 str.), viršijo ieškovės pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.) ir priteisė iš atsakovo išlaikymą kiekvienam vaikui po 350 Lt (viso 700 Lt) kas mėnesį, motyvuodamas tuo, kad tik tokia suma atitinka išimtinai vaikų interesus ir gali užtikrinti jiems būtinas gyvenimo ir vystymosi sąlygas. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu išlaikymo dydžiu, kadangi vie­nas iš pa­grin­di­nių šei­mos san­ty­kių tei­si­nio reg­la­men­ta­vi­mo prin­ci­pų – pri­ori­te­ti­nės vai­kų tei­sių ir in­te­re­sų ap­sau­gos ir gy­ni­mo principas, kuris le­mia tai, kad teis­mai, spręs­da­mi vai­ko iš­lai­ky­mo klau­si­mus, pri­va­lo at­si­žvelg­ti į jo in­te­re­sus ir po­rei­kius (CK 3.192–3.208 str.). Teisėjų kolegija taip pat vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtinta LR teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalga), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str.).

Bylos duomenys tvirtina, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus: sūnų V., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą K., gim. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas viršijo ieškovės pareikštus reikalavimus, atsižvelgęs į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybos prašymą priteisti iš atsakovo išlaikymą kiekvienam vaikui ne mažesnį kaip 350 Lt į mėnesį, kadangi atsakovas yra darbingas ir sveikas žmogus (b.l. 39). Vai­kų iš­lai­ky­mo dy­dis iš esmės yra nu­lem­tas iš­lai­ky­mo ins­ti­tu­to pa­skir­ties – su­da­ry­ti vai­kams to­kias gy­ve­ni­mo są­ly­gas, ko­kių rei­kia jų vi­sa­pu­siš­kam ir har­mo­nin­gam vys­ty­mui­si. Įsta­ty­me (CK 3.192 str.) įtvir­tin­tas vai­ko po­rei­kių ir tė­vų tur­ti­nės pa­dė­ties ba­lan­so prin­ci­pas įga­li­na at­ras­ti vai­ko ir tė­vų in­te­re­sų pu­siau­svy­rą, pri­ori­te­tą tei­kiant vai­ko in­te­re­sams. Teis­mas, spręs­da­mas klau­si­mą dėl vai­kų iš­lai­ky­mo dy­džio, tu­ri nu­sta­ty­ti kon­kre­taus vai­ko po­rei­kius ir abie­jų tė­vų tur­ti­nę pa­dė­tį. Nepilnamečiai šalių vaikai – V. ir K., bylos duomenimis specialių poreikių neturi, todėl, atsižvelgiant į vaikų amžių, jų poreikiai nėra labai dideli. Tačiau vaikams augant, jų poreikiai tik didės. Šalių turtinė padėtis šiuo metu nėra lygiavertė: ieškovės pajamos kas mėnesį sudaro 600-700 Lt, atsakovas - laikinai nedirba ir pastovių pajamų neturi. Tačiau nagrinėjamoje byloje svarbi aplinkybė yra ta, kad ieškovė turi trečią invalidumo grupę ir dirba, o atsakovas, būdamas darbingo amžiaus ir sveikas, nedirba ir pajamų negauna. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo nuostatą, kad tuo at­ve­ju, kai vai­ko tė­vo (mo­ti­nos) tur­ti­nė pa­dė­tis yra sun­ki ir ji pa­grįs­ta by­lo­je su­rink­tais įro­dy­mais, teis­mas ga­li nu­sta­ty­ti ir ma­žes­nį nei mi­ni­ma­li mė­ne­si­nė al­ga iš­lai­ky­mą, ta­čiau iš­lai­ky­mo dy­dis, at­si­žvel­giant į kon­kre­čias by­los ap­lin­ky­bes, ne­tu­rė­tų bū­ti ma­žes­nis už mi­ni­ma­lų gy­ve­ni­mo ly­gį. Pirmosios instancijos teismo nustatytas mėnesinis išlaikymo dydis – 350 Lt šią nuostatą atitinka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sun­ki atsakovo tur­ti­nė pa­dė­tis tu­ri reikš­mės iš­lai­ky­mo dy­džiui, ta­čiau ne­ga­li bū­ti pa­grin­du visiškai at­leis­ti tė­vą nuo pa­rei­gos iš­lai­ky­ti vai­kus.

Teisėjų kolegija pažymi, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 str.), o atsakovas nepateikė neginčytinų ir pakankamų įrodymų, kad iš esmės labai nežymiai sumažinus nustatytą nepilnamečiams vaikams K. ir V. išlaikymą (nuo 350 Lt iki 200 Lt), jo turtinė padėtis ženkliai pagerėtų (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato nutarimo Nr.54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ nuostatos). Teismas, paskirstydamas nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, turi atsižvelgti į minėtus orientacinius kriterijus nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį ir, nustatydamas faktinį šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Tuo atveju, kai sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą gali būti paliesti ir pačių tėvų interesai, dėl priteisto išlaikymo gali sumažėti ar padidėti jų patenkinimas, turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ir nuo šių nuostatų taikymo nenukrypo.

Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Tatjana ŽukauskienėEgidijus Žironas