Kauno apygardos teismo sprendimas

procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 75.4.3, 75.8.

2011 m. sausio 12 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

dalyvaujant ieškovui A. S., jo atstovei advokatei V. N., atsakovei S. S., atsakovės atstovei advokatei R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. apeliacinį skundą ir atsakovės S. S. patikslintą apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-181-540/2009 pagal ieškovo A. S. patikslintą ieškinį atsakovei S. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir atsakovės S. S. patikslintą priešieškinį ieškovui A. S. ir trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovo A. S. asmeninėn nuosavybėn paskyrė 0,0500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , bendros 4 300 Lt vertės; įpareigojo ieškovą išmokėti atsakovei už jai tenkančią ½ dalį žemės sklypo 2 150 Lt piniginę kompensaciją;

atsakovės S. S. asmeninėn nuosavybėn paskyrė 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), 75 000 Lt vertės; įpareigojo atsakovę išmokėti ieškovui už jam tenkančią ½ dalį buto 37 500 Lt piniginę kompensaciją;

priteisė iš ieškovo A. S. atsakovei S. S. 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

bylos dalį dėl atsakovės S. S. reikalavimo priteisti iš ieškovo ½ dalį atsakovei suteikto kredito namo renovacijai nutraukė;

kitą patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė;

priteisė iš atsakovės ieškovui 750 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 20 Lt pašto išlaidas valstybei; iš ieškovo atsakovei priteisė 900 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 357 Lt turto įvertinimo išlaidas, iš ieškovo priteisė 30 Lt pašto išlaidas valstybei.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (sutuoktinės) kaltės.

Teismas, remdamasis liudytojų parodymais, nustatė, kad ieškovas A. S., gyvendamas šeimoje nuolat girtavo, nesirūpino šeimos bei jos turto išlaikymu, buto mokesčius visada mokėdavo tik atsakovė. Ieškovas tik iš pradžių rūpinosi šeima, o vėliau visiškai ja nesirūpino. Ieškovas iš namų išėjo savo noru, o ne buvo išvarytas, ieškovas ne kartą pastebėtas su kita moterimi. Kai ieškovas 1999 m. gulėjo ligoninėje, atsakovė jį lankė ir juo rūpinosi. Teismas sprendė, kad santuoka iširo dėl ieškovo A. S. kaltės (CK 3.27, 3.35, 3.36, CK 3.60 str. 2 d., 3.85, 3.92, 3.109 str.).

Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir 0,0500 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)

Spręsdamas klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo būdo, teismas rėmėsi CK 3.127 str. nuostatomis, prioritetą teikė turto dalijimui natūra, atsižvelgdamas į sutuoktinių pageidavimus. Teismas nustatė, kad ieškovas prašė priteisti atsakovei ginčo butą, o jam iš atsakovės priteisti piniginę kompensaciją už jam tenkančią ½ buto dalį, t. y. 73000 Lt, atsakovė taip pat prašė jai paskirti butą, o už 0,1 dalį buto iš jos ieškovui priteisti piniginę kompensaciją. Tarp šalių yra susiklostę itin priešiški santykiai, jie nemato galimybės gyventi viename bute ir abu sutinka, kad vienam atitektų butas, kitam už jį būtų išmokėta piniginė kompensacija. Teismas sprendė, kad labiausiai šalių interesus ir jų susiklosčiusius tarpusavio santykius atitinka toks sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio padalijimo būdas: vienam sutuoktiniui turtą priteisti natūra bei įpareigoti jį išmokėti kompensaciją antrajam.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo

Teismas priėmė atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovo ½ dalį mokėti S. S. suteikto kredito namo renovacijai 3 620 Lt atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukė.

Dėl santuokos nutraukimo

Teismas, pripažindamas jį kaltu dėl santuokos nutraukimo, pažeidė CK 3.60 str. nuostatas. Teismas tinkamai neįvertino atsakovės paaiškinimų, iš kurių matyti, kad ji pažeidė sutuoktinės pareigas, numatytas CK 3.27 str. 2009-10-20 teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad ji ieškovui negamino valgyti, buvo išvariusi miegoti į virtuvę, pripažino, kad ji pakeitė buto lauko durų spyną, neva spyna sugedo, tačiau ieškovas, neturėdamas durų rakto, negalėjo į jį patekti, todėl jam teko glaustis nakvynės pas draugus, o ne pas kažkokią moterį, kaip teismą išgalvotomis aplinkybėmis bandė įtikinti atsakovė. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovas nesirūpino šeimos bei turto išlaikymu, nors pati atsakovė patvirtino, kad vasaros metu jai buvo duodama po 100 Lt, o žiemos metu po 150 Lt mokesčiams. Pinigai mokesčiams sumokėti buvo duodami tiesiogiai atsakovei, kuri gautus pinigus mokėdavo namo pirmininkui. Liudytoja apklausta dukra J. S. patvirtino, kad atsakovė nuo 1999 m. turėjo ieškovo banko kortelę ir ja naudojosi nuimdama pinigus. Teismas neatsižvelgė, kad dukters išlaikymui ieškovas nuolat skirdavo pinigų, išlaikymą teikė ir dukrai esant pilnametei. Aplinkybė, jog šeima iširo dėl ieškovo girtavimo, yra neįrodyta. Atsakovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas. 1999 m. jam patyrus sunkią galvos traumą nesuteikė pagalbos, neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, nevirdavo valgyti, liepė miegoti virtuvėje ant grindų, nesiskaitė su ieškovu kaip su žmogumi.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pakeitus teismo sprendimą ir pripažinus, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neliktų pagrindo neturtinei žalai priteisti. Be to, nėra pateikta įrodymų, kad dėl atsakovės sveikatos sutrikimų yra ieškovo kaltė.

Dėl nekilnojamojo turto padalijimo

Teismas, nustatydamas ginčo buto vertę, nepagrįstai rėmėsi tik atsakovės pateikta UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ 2009-07-09 preliminaraus įvertinimo pažyma. Teismas turėjo remtis 2009-07-29 dienos VĮ Registrų centro Kauno filialo turto įvertinimo pažyma, kurioje nurodyta tikslesnė buto vertė nei atsakovės pateiktoje preliminaraus įvertinimo pažymoje. Turto vertinimas turi būti atliekamas vadovaujantis Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-09-29 nutarimu Nr. 1049 „Dėl nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių patvirtinimo“, o ne laikraščių skelbimuose ir internetinėse svetainėse nurodytomis kainomis. Būtent šiomis taisyklėmis remdamasis VĮ Registrų centras atlieka nekilnojamojo turto vertinimą. Ginčo buto vertė nepagrįstai sumažinta iki 75 000 Lt. Iš atsakovės turi būti priteista 73 000 Lt piniginė kompensacija, atsižvelgiant į VĮ Registrų centro pateiktą ginčo buto įvertinimą.

Patikslintu apeliaciniu skundu atsakovė S. S. nesutiko su teismo sprendimo dalimi dėl santuokinio turto padalijimo ir neturtinės žalos priteisimo, prašė šią teismo sprendimo dalį pakeisti: ieškovui A. S. asmeninėn nuosavybėn paskirti 0,0500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 4 300 Lt vertės; atsakovei S. S. asmeninėn nuosavybėn paskirti: 2 kambarių butą, esantį(duomenys neskelbtini), bendros 75 000 Lt vertės, įpareigoti atsakovę sumokėti ieškovui už jam tenkančią 1/3 dalį buto 22 133 Lt piniginę kompensaciją; priteisti iš ieškovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodė šiuos motyvus:

Dėl santuokinio turto padalijimo

Teismas nepagrįstai ginčo butą padalijo šalims po lygiai. Byloje nustatytos ir įrodytos aplinkybės, t. y. jog ginčo butas įgytas bei išlaikomas atsakovės lėšomis, jog ginčo bute gyvena ir yra išlaikoma atsakovės dukra bei tai, jog ieškovas blogino šeimos materialinę padėtį, invalidu tapo dėl savo netinkamo elgesio, leidžia nukrypti nuo šalių turto lygių dalių principo. Teismas šių aplinkybių nevertino. Teismas turėjo svarstyti nukrypimo nuo šalių santuokinio turto padalijimo lygiomis dalimis principo, tačiau to nedarė, todėl netinkamai išaiškino ir pritaikė CK 3.123 str. 1 d., dėl šios dalies priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, aiškindamas minėtą straipsnį. Teismas, nurodydamas atsakovei prisiteisti kompensaciją užvedant kitą bylą, sąlygoja tolesnį bylinėjimąsi bei konfliktus. Teismas, priteisdamas šalims viena kitai mokėti kompensacijas, taip pat sąlygojo konfliktus ir galimas teismo sprendimo vykdymo išlaidas, o tai taip pat blogintų tiek vienos, tiek kitos ginčo šalies materialinę padėtį ir nepadėtų kuo greičiau tarp šalių atstatyti taiką. Teisinga ir sąžininga būtų iš atsakovės priteistinos kompensacijos dydį mažinti ta suma, kuri priteista iš ieškovo atsakovės naudai už jam tenkantį žemės sklypą. Tai palengvintų tiek atsakovės, tiek ieškovo padėtį.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl CK 1.123 str. 1 d. taikymo, kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai sutuoktiniams priteisiama atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys bendro turto. Todėl teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, atsakovei turėjo skirti 2/3 dalis turto, o ieškovui, kaltam dėl santuokos iširimo, neprisidėjusiam prie turto gausinimo ir gerinimo bei išlaikymo, bloginusiam šeimos padėtį – 1/3 dalį. Kadangi ginčo buto rinkos vertė 75 000 Lt, o žemės sklypo – 4300 Lt, viso turto vertė 79 300 Lt, todėl atsakovei atitektų turto už 52 867 Lt, o ieškovui – už 26 433 Lt. Ieškovui skiriant nuosavybėn 4 300 Lt vertės žemės sklypą, atsakovei skiriant butą, iš atsakovės ieškovui priteistina 22 133 Lt kompensacija už didesnę turto dalį.

Dėl neturtinės žalos

Teismas be pagrindo sumažino neturtinės žalos dydį nuo 10 000 Lt iki 3 000 Lt, neįvertino psichologinio ieškovo smurto, vartojamo kitų šeimos narių atžvilgiu, neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti tam tikra materialinė našta kaltam dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniui, bet ne simbolinės jo 3 mėnesių atlyginimo dydžio išlaidos už 20 metų netinkamo elgesio.

Dėl santuokinio turto padalijimo

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Reikalavimas dėl neturtinės žalos padidinimo nepagrįstas. Priteisti neturtinę žalą atsakovei pagrindo iš viso nėra, nes santuoka iširo ne dėl ieškovo kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. G. v. UAB „Visatex“, bylos Nr. 3K-3-311/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir J. K. v. UAB „Pamario namas“, bylos Nr. 3K-3-296/2007).

1. Dėl santuokos nutraukimo.

Apeliantas skundžia teismo sprendimą dėl, jo nuomone, netinkamai teismo nustatytos sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo, tačiau su tuo sutikti negalima. Bylos medžiaga įrodyta, kad ieškovas piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, tai teismo posėdyje patvirtino liudytojai S. N., J. M., E. J. M., R. Č., V. J. V., J. S., J. M.. Apie ieškovo galvos sužalojimo aplinkybės teismo posėdyje paaiškino liudytoja R. Č., kuri patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes, jog ieškovas, būdamas neblaivus, susižalojo krisdamas nuo laiptų ir gulėjo namo laiptinėje. Ten pat gulintį ieškovą rado atsakovė, ji prašė kaimynų padėti užnešti ieškovą namo. Teisėjų kolegija vadovaujasi šiais įrodymais byloje ir atsakovės paaiškinimą, kad šalių šeima iširo dėl ieškovo girtavimo, laiko įrodytu (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija vertindama įrodymus konstatuoja, kad liudytojų V. K., D. Ž. parodymai dėl ieškovo elgesio buityje yra mažiau informatyvūs, nes liudytoja V. K. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškovu bendravo tik telefonu, pas ieškovą buvo gal šešis kartus, nežino, ar ieškovas turėjo problemų dėl alkoholio. Taip pat liudytoja D. Ž. teismo posėdyje paaiškino, kad jai iš atsakovės žinoma, jog ieškovas išgeria, tačiau liudytoja negali to nei patvirtinti, nei paneigti. O liudytoja S. N. artimai bendravo su šia šeima apie 30 metų, liudytojai J. M. ir E. M., R. Č. yra šalių kaimynai, gyvena su šia šeima vienoje laiptinėje, liudytoja J. S. šalių duktė, liudytojas V. J. V. yra ieškovės brolis, kuris taip pat artimai bendravo su šeima nuo pat santuokos įregistravimo.

2. Dėl sutuoktinių numatytų CK 3.27 str. pareigų vykdymo.

Kaip nustatyta anksčiau, ieškovas galvą susižalojo būdamas neblaivus. Liudytojos R. Č. paaiškinimu, atsakovė atvyko ir rado ieškovą gulintį namo laiptinėje, pasirūpino, kad ieškovas neliktų ten gulėti, prašė kaimynų nunešti ieškovą namo. Atsakovės paaiškinimu, ji neiškvietė gydytojo, nes ieškovas buvo neblaivus, o ieškovo sveikatos būklė tuo metu nekėlė atsakovei jokių abejonių. Atsakovė vadovavosi savo gyvenimiška patirtimi, todėl ieškovo būklės nesureikšmino, nes ieškovas būdamas neblaivus ir anksčiau gulėdavo viešose vietose, tai be atsakovės patvirtino ir liudytojai J. M., E. M., V. J. V.. Išorinių ieškovo galvos sužalojimo požymių atsakovė nematė. Vėliau pastebėjusi, kad ieškovo sveikatos būklė bloga, atsakovė kvietė medikus, slaugė ieškovą ligoninėje, tai patvirtino ir ieškovo sesuo liudytoja V. K.. Taigi negalima sutikti su ieškovo motyvais, kad atsakovės veiksmai yra smerktini ir nepateisinami moralės požiūriu.

Taip pat negalima sutikti su ieškovo motyvais, kad po ieškovo ligos šeima faktiškai iširo dėl atsakovės veiksmų, nes ieškovu nebuvo tinkamai pasirūpinta. Bylos duomenimis, po patirtos galvos traumos ieškovas privalėjo vartoti vaistus, tačiau vartodamas vaistus ieškovas taip pat nenustojo vartoti alkoholį. Todėl šalių santykiai dėl ieškovo netinkamo elgesio dar labiau pablogėjo, tai nustatyta liudytojos J. S. parodymais, kuri paaiškino, kad ieškovas girtavo, namuose nesitvarkė. Esant tokioms aplinkybėms šalių santykiai, taip pat ir atsakovės vengimas artimai bendrauti su ieškovu dėl jo nuolatinio girtavimo ir asmeninės higienos nesilaikymo ir dėl to, kad ieškovas vaikščiojo nuolat apsidirbęs, susiformavo dėl ieškovo netinkamo elgesio šeimoje, o ne dėl atsakovės kaltės. Be to, atsakovės paaiškinimu, dėl ieškovo girtavimo, atsakovė būdama nuolatinės streso būklės rimtai susirgo, ji gydėsi dvylikapirštės žarnos opą, turėjo kraujo spaudimo, žarnyno problemų. Šiuos atsakovės paaiškinimus patvirtina rašytiniai įrodymai ligos išrašai, iš kurių matyti, kad atsakovė nuolat gydosi nuo įvairių ligų, jos pasveikimo prognozė abejotina (1 t., b. l. 34, 105). Taigi laikoma, kad ieškovas nebuvo lojalus atsakovei ir jos negerbė, nerėmė moraliai.

Atsakovė taip pat iš esmės neneigė ieškovo paaiškinimo, jog jai ir ieškovui teko miegoti ant grindų, o ne lovoje, bei kad ieškovas vienu metu miegojo virtuvėje. Tačiau tą faktą atsakovė paaiškino tuo, jog buvo sulaužyta jų lova, todėl tiek ieškovas, tiek atsakovė miegojo ne lovoje, o ant grindų. Atsakovės paaiškinimu nustatyta, kad šalių bute tam tikrą laiką gyveno atsakovės mama, kuri buvo ligota, todėl atsakovė užleido mamai vietą lovoje, dėl to ieškovui teko miegoti atskirai. Iš esmės atsakovės parodymai nėra nuginčyti, todėl teisėjų kolegija laiko įrodyta, kad ieškovo gyvenimo sąlygos nebuvo tyčia pablogintos atsakovės veiksmais. Taigi buitinius nepatogumus iš esmės patyrė abu sutuoktiniai dėl objektyvių priežasčių, todėl ieškovas dėl to kaltinti atsakovės negali.

Nėra paneigtas atsakovės motyvas, kad buto spyną atsakovė keitė dėl to, jog spyna sugedo, ir kad ieškovui atsakovė naudotis butu netrukdė. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog neturėdamas buto rakto buvo priverstas miegoti pas draugus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šioms aplinkybėms patvirtinti ieškovas byloje įrodymų nepateikė. Todėl šis ieškovo apeliacinio skundo motyvas laikomas neįrodytu (CPK 178 str.).

Atmestinas ieškovo motyvas, kad atsakovė savo iniciatyva nesant ieškovo kaltės nutraukė bendrą ūkio su ieškovu vedimą. Atsakovė paaiškino, kad nuo 2003 m. neveda bendro ūkio su ieškovu, nes ieškovas neduoda bendram ūkiui pinigų ir šeima nesirūpina, girtauja, sudarė šeimai nepakenčiamas gyvenimo sąlygas, dėl ieškovo girtavimo šeima jautė nuolatinį pažeminimą, nes ieškovas būdamas neblaivus lankėsi viešose vietose. Be to, atsakovės paaiškinimu, ieškovas nuo 2007 m. gera valia iš buto išsikraustė. Šiuos atsakovės paaiškinimus patvirtino posėdyje apklausti liudytojai E. J. M., J. M., R. Č., kurie patvirtino, kad ieškovas praktiškai nusišalino nuo būsto išlaikymo, nemokėdavo mokesčių aiškindamas, kad mokesčius turi sumokėti atsakovė. Maisto produktų pirkimu bei maisto gamyba rūpinosi taip pat tik atsakovė. Bylos duomenimis, kartu su sutuoktiniais gyveno jų duktė J. S., gim. 1990 m., todėl atsakovė turėjo pasirūpinti ne tik būsto, bet ir dukros J. išlaikymu. O ieškovas prie šeimos išlaidų prisidėdavo minimaliai, nors iki 2007 m. gyveno bendrame bute. Tai įrodyta atsakovės paaiškinimu ir šalių dukters parodymais, kuri patvirtino, kad ieškovas duodavo apie 160-180 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad nereguliariai teikiamos mažos pinigų sumos negali būti laikomos tinkamu materialiniu šeimos aprūpinimu. Tad laikoma, kad šalys nutraukė bendrą ūkį, nes ieškovas perkėlė šeimos išlaikymo naštą atsakovei, nustojo materialiai remti šeimą, neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo.

Apeliacinio skundo motyvas, kad 1999 m. atsakovė naudojosi ieškovo banko kortele, vertinant šalių santuokos nutraukimo motyvus dėl visiškai pablogėjusių santykių 2003 m., teisėjų kolegijos vertinimu, esminės reikšmės ginčo išsprendimui neturi. Atsakovė ieškiniu įrodinėjo, kad šeima iširo dėl ieškovo girtavimo, vengimo išlaikyti šeimą. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės argumentais sutinka, nes jie įrodyti byloje surinktais įrodymais (CPK 178, 185 str.). Taigi įvertinus byloje pateiktus įrodymus laikoma, kad ieškovas neįrodė, jog šeima iširo dėl po galvos traumos pablogėjusios ieškovo sveikatos būklės ir atsakovės kaltės. Tad nustačius, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą iš ieškovo priteisti neturtinę žalą atsakovei. Neturtinės žalos suma, atsižvelgiant į surinktus byloje įrodymus, nustatyta teisingai ir atitinka protingumo kriterijų. Todėl keisti šią skundžiamo teismo sprendimo dalį apeliacinės instancijos teismui šalių procesiniuose pateiktuose dokumentuose nurodytais motyvais nėra pagrindo (CK 3.70 str. 2 d., 1.5 str. 4 d.).

Byloje yra ginčas dėl dalies santuokinio turto (buto) vertės. Šalys pateikė įrodymus dėl dalintino buto vertės. Ieškovas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje vadovavosi UAB „Norekso nekilnojamo turto“ įvertinimo pažyma (1 t., b. l. 142-147), kurioje nurodyta, kad dalintino buto vertė yra apie 75 000 Lt. Ieškovo manymu, buto vertė turi būti nustatoma remiantis ieškovo pateiktomis pažymomis (1 t., b. l. 81, 163) ir ji yra 135 000 Lt–146 000 Lt vertės. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas prašė paskirti buto kainos nustatymo ekspertizę (2 t., b. l. 23). Bylos medžiaga nustatyta, kad šalių 52,06 kv. m butas(duomenys neskelbtini), yra nesuremontuotas, kai kurios patalpos pažeistos drėgmės, langai nekeisti, tačiau buto būklė, ekspertų manymu, yra patenkinama. Atsakovė buto apžiūrėjimo akte nurodė, kad nesutinka su ekspertų nuomone dėl buto būklės (2 t., b. l. 51), tačiau jokių dėmesio vertų argumentų savo teiginiams patvirtinti byloje nepateikė, todėl šis atsakovės motyvas laikomas nepagrįstu. Teisėjų kolegija vadovaujasi byloje ekspertizės išvada (2 t., b. l. 34-62), nes nei viena iš šalių nenuginčijo ekspertizės išvadų ir ši ekspertės G. B. išvada sutampa su byloje surinktais įrodymais bei šalių paaiškinimais apie buto būklę (CPK 218 str.). Taigi atlikus ekspertizę (2 t., b. l. 34-61) nustatyta, kad ginčo buto vertė yra 94 000 Lt, teisėjų kolegija byloje vadovaujasi šia buto verte ir atmeta ieškovo apeliacinio skundo motyvą, kad buto vertė yra 146 000 Lt. Taip pat teisėjų kolegija nesivadovauja byloje pateiktais VĮ Registrų centro internetinės paieškos duomenimis apie butų vertę, nes minėti duomenys apie buto vertę nėra tikslūs ir apskaičiuoti atsižvelgiant į vertinamo pastato, kuriame yra butas, lokalizaciją ir rinką. Internetinėje duomenų bazėje butų vertinimas atliktas pagal vidutinę rinkos vertę, neapžiūrėjus buto realiai, yra informacinio pobūdžio su nuoroda apie teisę pareikšti atsiliepimą apie įvertinimo teisingumą. O ekspertizės akte yra pateikti konkretaus buto duomenys apžiūrėjus šį butą bei, tinkamai motyvuojant eksperto išvadas dėl nustatytos buto vertės, kurie vertinami kaip rašytinis įrodymas, skirtas konkrečiam ginčui, tad teisėjų kolegijos vertinimu, yra išsamūs ir realiai atitinka ginčo buto rinkos vertę (CPK 185, 197 str. 2 d.). Taip pat teisėjų kolegija nesivadovauja internetiniu skelbimu apie kito asmens buto, parduodamo varžytinėse, antstolio nustatyta pardavimo kaina, nes nėra žinoma šio turto būklė. Be to, kaip nurodyta anksčiau, tokio pobūdžio informacija negali būti pripažinta objektyviu įrodymu ginčo buto vertei nustatyti.

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo paskirti atsakovei didesnę santuokinio turto dalį natūra, įpareigojant išmokėti ieškovui 22 133 Lt piniginę kompensaciją ir paskirti asmeninės nuosavybėn ieškovui 0,0200 ha 4300 Lt vertės žemės sklypą (1 t., b. l. 206). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo šios prezumpcijos galima nukrypti tik CK nurodytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). O CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Teisės normų, reglamentuojančių turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimą, aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota bei išplėtota daugelyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutarčių; ši praktika, viena vertus, tinkamai atskleidžiama kasaciniame skunde – kad, nustatant sutuoktinių nelygias dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, reikia išsiaiškinti, kiek toks nukrypimas yra būtinas ir apsaugantis sutuoktinio ir vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. R. Š., bylos Nr. 3K-3-1180/2002; 2003 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. L. V., bylos Nr. 3K-3-355/2003; 2004 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-165/2004). Pagal kasacinio teismo praktiką kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylosNr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Tai reiškia, kad būtent konkrečią bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas ir įvertindamas kiekvienos nagrinėjamos civilinės bylos konkrečias aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į atitinkamas įstatyme įtvirtintas bei teismų praktikoje nurodomas aplinkybes, turi diskrecijos teisę spręsti dėl nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių masto ir turto padalijimo būdo.

Byloje nėra nuginčytas faktas, kad buto išlaikymu rūpinosi atsakovė, o ne ieškovas, tai patvirtina liudytojai J. M. ir E. M., J. S. bei rašytiniai įrodymai. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė paėmė vartojamąjį kreditą (1 t., b. l. 37, 170). Atsakovės paaiškinimu, banko kreditas panaudotas buto išlaikymui, tai iš dalies patvirtina pažyma apie atsakovės sumokėtus mokesčius ir išlaidas namo renovacijai DNSB „Namai“ (1 t., b. l. 104), iš viso 3241,57 Lt. Taip pat nepaneigtas atsakovės paaiškinimas, kad buto privatizacijai atsakovė panaudojo didesnę dalį jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų (1 t., b. l. 28-31), t. y. investicinius čekius ir grynuosius pinigus, kuriuos pasiskolino iš brolio. Tenkindama atsakovės prašymą paskirti jai didesnę turto dalį (butą) natūra, teisėjų kolegija įvertino tai, kad nors šalių pajamos yra panašios (1 t., b. l. 191, 211), tačiau reikšminga yra tai, jog kartu su atsakove gyvena šalių pilnametė besimokanti duktė (1 t., b. l. 35, Kauno kolegijos 2010-11-17 pažyma Nr. F19-279), kurios išlaikymui atsakovė skiria didesnę savo pajamų dalį, o iš ieškovo jai priteistas tik 300 Lt dydžio išlaikymas (1 t., b. l. 196-197). Taip pat atsižvelgiama į šalių sveikatą, kuri (1 t., b. l. 13, 34, 47, 105) nėra gera. Ieškovas yra neįgalus, nes būdamas neblaivus sužalojo galvą, o atsakovė serga žarnyno, kraujospūdžio, nervų ligomis, jai atlikta ginekologinė operacija, atsakovės susirgimai nesusiję su žalingais įpročiais. Šalys tvirtina, kad kartu negali ir nenori gyventi, be to, kaip jau minėta, ieškovas ginčo bute faktiškai negyvena 3 metus. Taigi visumos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes toks nukrypimas pagrįstas atsakovės ir šalių dukters teisių gynyba bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Dėl nurodytų aplinkybių atsakovei priteistina 2/3 d. buto vertės, įpareigojant išmokėti ieškovui 1/3 d. buto vertės pinigais (94 000 : 3), t. y. 31 333 Lt. Taigi ieškovui skirtina 31 333,00Lt piniginė kompensacija už butą, o atsakovei – 94 000 Lt bendros vertės butas natūra. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentu, kad tikslinga paskirti 0,0500 ha žemės sklypą natūra ieškovui, nes, kaip nustatyta anksčiau, šalys nenori naudotis nekilnojamuoju turtu bendrai, nepriteisiant iš atsakovės piniginės kompensacijos natūra, o įskaičiuojant ½ d. piniginės kompensacijos už žemės sklypą į ieškovui priklausančią išmokėti piniginę kompensaciją už ieškovui skirtino turto (1/3 d. buto) dalį. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normą (CK 3.123 str.) ir dėl to neteisingai išsprendė santuokinio turto padalijimo klausimą. Todėl teisėjų kolegija iš dalies tenkina atsakovės apeliacinį skundą, naikina dalį skundžiamo teismo sprendimo dėl nekilnojamo turto padalijimo ir piniginės kompensacijos išmokėjimo tvarkos (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.) ir priima dėl šios dalies naują sprendimą, kuriuo 4 300 Lt bendros vertės žemės sklypas natūra priteistinas ieškovui. Šis turtas yra abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, todėl ieškovas privalo išmokėti atsakovei ½ d. žemės sklypo vertės – 2 150 Lt. Tačiau atsižvelgiant į šalių turtinę padėti, gaunamas pajamas, tikslinga ne priteisti iš ieškovo 2 150 Lt piniginę kompensaciją atsakovei, o 2 150 Lt sumažinti priteistinos iš atsakovės ieškovui piniginės kompensacijos sumą už 1/3 d. buto. Taigi atsakovei natūra priteistinas 94 000 Lt vertės butas, įpareigojant atsakovę išmokėti ieškovui piniginę kompensaciją ( 31 333 Lt – 2150), kuri yra 29 183 Lt. Kita teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovei ir sutuoktinio kaltės nustatymo nekeistina.

Šalys byloje turėjo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas sumokėjo už suteiktas teisines paslaugas advokatei apeliacinės instancijos teisme 1 700 Lt, už ekspertizės atlikimą – 900 Lt (1 t., b. l. 193-194, 2 t., b. l. 7, 24, mokėjimo nurodymas Nr. 3). Atsakovė civilinėje byloje taip pat turėjo bylinėjimosi išlaidų, atsakovei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose atstovavo advokatė, kuri surašė atsakovės vardu apeliacinį skundą, atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, atstovavo atsakovei teismo posėdžiuose. Už šias paslaugas atsakovė sumokėjo advokatei 1 100 Lt (2t., b. l. 17, 18), taip pat atsakovė sumokėjo 900, Lt už ekspertizės atlikimą (mokėjimo nurodymas Nr.3), 132 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą (b. l. 207, 1 t.). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš dalies patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų dalis priteistina iš ieškovo atsakovei. Taigi iš ieškovo atsakovei priteistinos 132 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidos ir dalis išlaidų už ekspertizę – 800 Lt, bei dalis advokato teisinės paslaugos išlaidų – 1 000 Lt, iš viso 1932 Lt (CPK 93 str. 4 d., 98 str., 88 str. 1 d. 1 p., 8 p.). Taip pat iš ieškovo priteistinos 22,27 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurias šioje byloje turėjo valstybė (b. l. 2, 2 t.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. sprendimo dalį dėl nekilnojamo turto padalijimo ir piniginių kompensacijų už šį turtą priteisimo panaikinti, priimti naują sprendimą ir išdėstyti tokia tvarka:

nustatyti ieškovo A. S. ir atsakovės S. S. dalintino nekilnojamo turto 0,0500 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , bendros 4 300 Lt vertės dalis, nustatant, kad kiekvienai iš šalių priklauso po ½ d. šio turto vertės;

0,0500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , bendros 4 300 Lt vertės, natūra paskirti ieškovo A. S. asmeninės nuosavybės teise, pripažįstant atsakovei S. S. teisę į 2 150 Lt piniginę kompensaciją;

nustatyti ieškovo A. S. ir atsakovės S. S. dalintino buto esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) 94 000 Lt vertės dalis, nustatant, jog ieškovui A. S. priklauso šio turto 1/3 d. (31 333,33 Lt), atsakovei S. S. 2/3 d. (62 666,66 Lt) šio turto;

butą, esantį Kauno raj., Jonučių k., Gedimino g. 27-36 (unikalus Nr. 5299-1020-0018:0035), 94 000 Lt vertės, natūra priteisti asmeninėn nuosavybėn atsakovei S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) įpareigojant atsakovę S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) už dalį priteisto nekilnojamo turto išmokėti ieškovui A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) 31 333,33 Lt piniginę kompensaciją, kuri mažintina 2 150 Lt, iki 29183 (dvidešimt devynių tūkstančių šimto aštuoniasdešimt trijų) Lt.

Kitos skundžiamo sprendimo dalies nekeisti.

Priteisti iš ieškovo A. S. (a. k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme:

22,27 Lt valstybei.