Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. L., institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui J. P.,

R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, vedusio, turinčio aukštąjį išsilavinimą, dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) pareigose, administracine tvarka nebausto, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. 2015 m. balandžio 8 d. 18.34 val., Šiaulių r. sav., kelyje Kuršėnų aplinkkelyje 0,1 km, vairavo automobilį būdamas neblaivus. Nepasirinko eismui saugaus važiavimo greičio, ko pasėkoje nesuvaldė automobilio ir kliudė kelio ženklą Nr. 407 (apvažiuoti iš dešinės) ir įspėjamąjį kelio stulpelį, kurį numušė bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 ir 219 punkto 1 papunkčio reikalavimus. Už šiuos pažeidimus numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu R. L. pripažino padaręs pažeidimus, nurodė, jog nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimų. Prašė skirti kiek įmanomą švelnesnę nuobaudą.

Teismo posėdžio metu institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovas prašė teismui paskirti R. L. nuobaudą ATPK 127 straipsnio 3 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijų ribose.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 straipsnio 1 dalis). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N63?983/2010, Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Vertinant įrodymų visumą dėl teisės pažeidimo, kvalifikuoto pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, sudėties buvimo, o būtent dėl pasišalinimo iš įvykio vietos pažymėtina, kad šios veikos objektyvieji požymiai yra nustatyti, jog R. L. 2015 m. balandžio 8 d. 18.34 val., Šiaulių r. sav., kelyje Kuršėnų aplinkkelis 0,1 km. Vairavo automobilį būdamas neblaivus, nepasirinko saugaus greičio, ko pasėkoje nesuvaldė automobilio ir kliudė kelio ženklą Nr. 407 (apvažiuoti iš dešinės) ir įspėjamąjį kelio stulpelį, kurį numušė. Apgadino kelio ženklą, įspėjamąjį stulpelį bei vairuojamą automobilį. Tai byloje patvirtino pats R. L.. R. L. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 ir 129 punktų reikalavimų, o būtent jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Dėl R. L. kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, teismui nekyla abejonių. Paaiškinime R. L. nurodė, kad apie 18.00 val. kelyje Šiauliai-Kuršėnai, Šiaulių aplinkkelyje akinant saulei išvažiavo į priešingą eismo juostą ir dešine automobilio puse kliudė saugos salelės ženklą ir stulpelius, apgadindamas automobilio dešinės pusės dureles, kelio ženklą bei stulpelius. Po eismo įvykio, būdamas streso būsenoje, nuvažiavo į artimiausią kaimą, kuris buvo maždaug už dviejų kilometrų ir sustojo. Paaiškino, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo bei nurodo, kad pabėgimo momentu buvo streso būsenoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes R. L. baustinas už veikas padarytas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Kad R. L. padarė minėtus pažeidimus, yra įrodyta bylos medžiaga: 2015-04-08 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 40P-28676685-15, įvykio schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, tarnybiniais pranešimais dėl eismo įvykio, asmens blaivumo testo Nr. 178 rezultatu, kuriuo R. L. nustatytinas 1,31 ‰ girtumas, liudytojo V. I. paaiškinimu, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu, todėl jam skirtinos administracinės nuobaudos.

Administracinių nuobaudų tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). ATPK 7 straipsnis nustato, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinius teisės pažeidimus kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus skiriamos norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio Kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Skiriant administracines nuobaudas, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

R. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažįsta padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad pažeidimas padarytas neblaivaus asmens, nelaikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi ATPK 127 straipsnio 3 dalies dispozicijoje pažeidėjo neblaivumas įtrauktas į administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 32 straipsnio 3 dalis).

ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcija numato dvi alternatyvias administracines nuobaudas: baudą ir administracinį areštą su transporto priemonės konfiskavimu arba be konfiskavimo. Parenkant administracinės nuobaudos rūšį, vadovaujamasi ATPK 29 straipsniu, kuris nustato, kad administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimus.

Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes bei rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jog yra vedęs, turintis du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas vaikas, t. y. I. L. turi neįgalumą bei sveikatos problemų, jog R. L. po administracinių teisės pažeidimų ėmėsi priemonių ir gydėsi priklausomybės ligas, t. y. ėmėsi priemonių, kad ateityje nevartotų alkoholinių gėrimų, jog yra dirbantis ir būtinumą jam turėti teisę vairuoti transporto priemones, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kad nuobaudos vykdymas turėtų užtikrinti, kad pažeidėjas ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad R. L. kaltė dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų yra visiškai įrodyta. Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į teismo nustatytas aplinkybes ir konstatuoja, kad šios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra. Pažymėtina, jog pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teises pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo, kuris dirba darbą, susijusį su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Todėl R. L. argumentai, susiję su jo darbo pobūdžiu bei poreikiu dažnai vairuoti transporto priemonę, nes namuose yra neįgalus vaikas, negali būti vertinami kaip pagrindas švelninti nuobaudą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog 2011-08-23 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir ATPK 130 straipsnio 1 dalį, 3000,00 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesių laikotarpiui. 2011-09-12 Šiaulių apygardos teismas pakeitė nutarimą ir paliko tik 300,00 Lt baudą. Iš esamų aplinkybių darytina išvada, jog R. L. iš ankstesnio baustumo išvadų nepadarė, nes vien tik piniginės nuobaudos paskyrimas nesukėlė neigiamų pasekmių, iš kurių R. L. būtų padaręs išvadas. Dėl nurodytų aplinkybių mažesnės administracinės nuobaudos nei sankcijoje numatyta paskyrimas, neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės atsakomybės taikymo tikslų, o nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant sankcijose numatytas minimalaus dydžio pinigines nuobaudas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskiriant galutinę subendrintą nuobaudą, parenkant sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Vadovaujantis ATPK 330 straipsniu, transporto priemonių vairuotojai, vairavę transporto priemonę būdami neblaivūs, laikomi netekę specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287 straipsniais, teismas

nutaria:

R. L. pripažinti padariusį administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį administracinę nuobaudą – 1158,00 € (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejų) metų laikotarpiui;

pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę nuobaudą – 868,00 € (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejų) metų laikotarpiui.

Pritaikius ATPK 33 straipsnį, R. L. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 1160,00 € (vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimties eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejų) metų laikotarpiui.

Vadovaujantis ATPK 330 straipsniu, R. L. laikomas netekęs teisės vairuoti transporto priemones nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos. Jeigu baudos asmuo negali sumokėti, per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Asmuo, kuriam paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas per tam tikrą laikotarpį, nustatyta tvarka, jeigu pasunkėja jo materialinė padėtis ar yra kitų reikšmingų aplinkybių, gali kreiptis į nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną) dėl nesumokėtos baudos dalies, ne mažesnės kaip 231,00 €, pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“, AB; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, nurodant mokėjimo paskirties kodą 6030. Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas Šiaulių apskrities VPK.

Išaiškinti pažeidėjui, jog pasibaigus teisių atėmimo terminui, vairuotojo pažymėjimas grąžinamas Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2015 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 1V-100, nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.