Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Teisėjas B. Zalaga Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.2.1; 1.1.8.2; 2.1.3.2; 2.5.11; 3.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2005 m. spalio 28 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės,

gynėjams: Stanislovui Butkevičiui, Raimundui Gargasui, Emmai Domajevai, Eleonorai Adai Unčiurienei, Juozui Puškoriui, Vytautui Kupcikevičiui, Aušrai Ručienei, Vytautei Ladigaitei-Balčiūnienei, Sigitui Lukauskui, Arvydui Martinkevičiui, Ipolitui Brazlauskui, Aleksandrui Palamarčukui, Arvydui Peneliui, Birutei Vaitkutei, Viktorui Rutkauskui, Vaclovui Blažiui,

nuteistiesiems: R. Č. , K. Č. , R. A. , S. K. , V. K. , M. S. , J. P. , R. P. , V. T. , T. A. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. G. , nuteistųjų R. Č. , K. Č. , R. A. , D. V. , A. K. , S. K. , V. K. , M. S. , K. P. , J. P. , R. P. , M. Š. , T. B. , E. T. , A. J. , D. Ž. ir nuteistojo V. T. gynėjo apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal BK 181 str. 1 d. ir 24 str. 4 d. (dėl E. J. turto prievartavimo) – 3 m.;

pagal BK 181 str. 1 d. ir 24 str. 4 d. (dėl S. D. turto prievartavimo) – 3 m.;

pagal BK 181 str. 2 d. ir 24 str. 4 d. (dėl V. M. turto prievartavimo) – 5 m.;

pagal BK 294 str. 2 d. ir 24 str. 4 d. (dėl savavaldžiavimo A. G. atžvilgiu) – 2 m.;

pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir 24 str. 4 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti A. J. turtą) – 2 m. ir 6 mėn.;

pagal BK 182 str. 1 d. ir 24 str. 4 d. (dėl sukčiavimo R. Š. atžvilgiu) – 1 m.;

pagal BK 187 str. 2 d. ir 24 str. 4 d. (dėl A. V. ir P. V. turto sunaikinimo) – 2 m. ir 6 mėn.;

pagal BK 284 str. 1 d. ir 24 str. 4 d. (dėl viešosios tvarkos pažeidimų V. P. , I. G. , Z. V. atžvilgiu) – 1 m. ir 6 mėn.;

pagal BK 294 str. 2 d. ir 24 str. 4 d. (dėl savavaldžiavimo G. B. atžvilgiu) – 2 m. ir 6 mėn.;

pagal BK 181 str. 1 d. ir 24 str. 4 d. (dėl G. P. ir R. P. turto prievartavimo) – 3 m.;

pagal BK 181 str. 2 d. ir 24 str. 4 d. (dėl R. G. turto prievartavimo) – 4 m. ir 6 mėn.;

pagal BK 140 str. 1 d. ir 24 str. 4 d. (dėl E. G. fizinio skausmo sukėlimo) – 6 mėn.;

pagal BK 187 str. 2 d. ir 24 str. 4 d. (dėl S. J. turto sunaikinimo) – 2 m.;

pagal BK 178 str. 2 d. ir 24 str. 4 dalį (dėl A. ir V. M. turto vagystės) – 1 m. ir 6 mėn.;

pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. ir 24 str. 4 d. (dėl pasikėsinimo apiplėšti ŽŪB ,,XXXX” [nuk. V. V.]) – 4 m.;

pagal BK 178 str. 2 d. ir 24 str. 4 d. (dėl ŽŪB ,,XXXX” turto vagystės) – 3 m.;

pagal BK 178 str. 2 d. ir 24 str. 4 d. (dėl ŽŪB ,,XXXX” turto vagystės) – 3 m.;

pagal BK 138 str. 2 d. 5, 8 p. (dėl V. D. , E. A. nesunkaus sveikatos sutrikdymo) – 2 m. ir 6 mėn.;

pagal BK 233 str. 1 d. ir 24 str. 4 d. (dėl poveikio nukentėjusiesiems V. D. ir E. A. ) – 1 m.;

pagal BK 181 str. 1 d. ir 24 str. 4 d. (dėl A. J. turto prievartavimo) – 3 m.;

pagal BK 233 str. 1 d. ir 24 str. 4 d. (dėl poveikio nukentėjusiesiems V. K. ir B. V.) – 1 m.;

pagal BK 22 str. 1 d., 187 str. 2 d. ir 24 str. 4 d. (dėl pasikėsinimo sunaikinti B. V. turtą) – 2 m. ir 6 mėn.;

pagal BK 138 str. 2 d. 5, 8 p. ir 24 str. 4 d. (dėl A. Č. ir A. B. nesunkaus sveikatos sutrikdymo) – 3 m.;

pagal BK 187 str. 1 d. ir 24 str. 4 d. (dėl A. Č. turto sugadinimo) – 1 m.;

pagal BK 181 str. 1 d. ir 24 str. 4 d. (dėl V. B. turto prievartavimo) – 2 m. ir 6 mėn.;

pagal BK 233 str. 1 d. ir 24 str. 4 d. (dėl poveikio nukentėjusiajam E. K. ) – 1 m.;

pagal BK 146 str. 1 d. ir 24 str. 4 d. (dėl neteisėto laisvės atėmimo R. T.) – 1 m.;

pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 24 str. 4 d. (dėl R. T. nesunkaus sveikatos sutrikdymo) – 2 m. ir 6 mėn.;

pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. ir 24 str. 4 d. (dėl pasikėsinimo apiplėšti J. ir E. M. ) – 3 m.;

pagal BK 294 str. 2 d. (dėl savavaldžiavimo D. ir R. R. atžvilgiu) – 3 m.;

pagal BK 22 str. 1 d., 187 str. 2 d. ir 24 str. 4 d. (dėl pasikėsinimo sunaikinti AB ,,XXXX” turtą) – 2 m. ir 6 mėn.;

pagal BK 187 str. 1 d. ir 24 str. 4 d. (dėl AB ,,XXXX” turto sunaikinimo) – 1 m.;

pagal BK 284 str. 1 d. ir 24 str. 4 d. (dėl viešosios tvarkos pažeidimo V. G. atžvilgiu) – 1 m.;

pagal BK 187 str. 1 d. ir 24 str. 4 d. (dėl V. G. turto sugadinimo) – 1 m.;

pagal BK 178 str. 2 d. ir 24 str. 4 d. (dėl A. K. turto vagystės) – 2 m.;

pagal BK 253 str. 2 d. ir 24 str. 4 d. (dėl neteisėto sprogmenų – 2 granatų RGN įgijimo, laikymo, gabenimo) – 5 m. ir 6 mėn.;

pagal BK 253 str. 2 d. ir 24 str. 4 d. (dėl neteisėto sprogmens - 1 granatos RGN gabenimo) – 4 m. ir 6 mėn.;

pagal BK 22 str. 1 d., 187 str. 2 d. ir 24 str. 4 d. (dėl pasikėsinimo sugadinti A. C. turtą) – 2 m. ir 6 mėn.;

pagal BK 187 str. 2 d. ir 24 str. 4 d. (dėl A. C. turto sugadinimo) – 3 m.;

pagal BK 181 str. 1 d. ir 24 str. 4 d. (dėl V. K. turto prievartavimo) – 3 m.;

pagal BK 181 str. 1 d. ir 24 str. 4 d. (dėl V. B. turto prievartavimo) – 3 m.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 9 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 d., subendrinta bausmė iš dalies pridedant subendrinta su 2002 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu ir 2003 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 m., ją atliekant pataisos namuose;

pagal BK 181 str. 1 d. (dėl E. J. turto prievartavimo) – 3 m.;

pagal BK 181 str. 1 d. (dėl S. D. turto prievartavimo) – 3 m.;

pagal BK 181 str. 2 d. (dėl V. M. turto prievartavimo) – 4 m.;

pagal BK 294 str. 2 d. (dėl savavaldžiavimo A. G. atžvilgiu) – 2 m. ir 6 mėn.;

pagal BK 181 str. 1 d. (dėl G. P. ir R. P. turto prievartavimo) – 3 m.;

pagal BK 181 str. 2 d. (dėl R. G. turto prievartavimo) – 4 m.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 d., subendrinta bausmė iš dalies pridedant subendrinta su 2002 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu ir 2003 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 m., ją atliekant pataisos namuose;

pagal BK 178 str. 2 d. (dėl ŽŪB ,,XXXX” turto vagystės) – 2 m. ir 6 mėn.;

pagal BK 178 str. 2 d. (dėl ŽŪB ,,XXXX” turto vagystės) – 2 m. ir 6 mėn.;

pagal BK 138 str. 2 d. 5, 8 p. (dėl A. Č. ir A. B. nesunkaus sveikatos sutrikdymo) – 1 m. ir 6 mėn.;

pagal BK 140 str. 1 d. (dėl V. B. ir I. S. fizinio skausmo sukėlimo) – 6 mėn.;

pagal BK 181 str. 1 d. (dėl V. B. turto prievartavimo) – 1 m.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 m. ir 6 mėn., ją atliekant pataisos namuose.

Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo ,,Dėl amnestijos” 4 str. 1 d. 2 p., neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta vienu ketvirtadaliu;

pagal BK 284 str. 1 d. (dėl viešosios tvarkos pažeidimo V. P. atžvilgiu) – 6 mėn.;

pagal BK 284 str. 1 d. (dėl viešosios tvarkos pažeidimo I. G. atžvilgiu) – 6 mėn.;

pagal BK 284 str. 1 d. (dėl viešosios tvarkos pažeidimo Z. V. atžvilgiu) – 6 mėn.;

pagal BK 284 str. 1 d. (dėl viešosios tvarkos pažeidimo V. G. atžvilgiu) – 6 mėn.;

pagal BK 187 str. 1 d. (dėl V. G. turto sugadinimo) – 6 mėn.;

pagal BK 178 str. 2 d. (dėl A. K. turto vagystės) – 1 m. ir 6 mėn.

Vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 d., paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant su 2001 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir atlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 m., ją atliekant pataisos namuose.

Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo ,,Dėl amnestijos” 4 str. 1 d. 2 p., neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta vienu ketvirtadaliu;

pagal BK 181 str. 1 d. (dėl A. J. turto prievartavimo) – 2 m. ir 6 mėn.;

pagal BK 233 str. 1 d. (dėl poveikio nukentėjusiajam E. K. ) – 1 m.;

pagal BK 146 str. 1 d. (dėl neteisėto laisvės atėmimo R. T.) – 1 m.;

pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. (dėl R.T. nesunkaus sveikatos sutrikdymo) – 2 m.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., subendrinta bausmė iš dalies pridedant subendrinta su 2000 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirta, 2003 m. birželio 25 d. nutartimi sumažinta ir atlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 m. ir 6 mėn., ją atliekant pataisos namuose.

Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo ,,Dėl amnestijos” 4 str. 2 d. 1 p., neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta vienu penktadaliu;

pagal BK 178 str. 2 d. (dėl ŽŪB ,,XXXX” turto vagystės) – 2 m. ir 6 mėn.;

pagal BK 178 str. 2 d. (dėl ŽŪB ,,XXXX” turto vagystės) – 2 m. ir 6 mėn.;

pagal BK 140 str. 1 d. (dėl V. T. fizinio skausmo sukėlimo) – 6 mėn.;

pagal BK 233 str. 1 d. ir 24 str. 4 d. (dėl poveikio nukentėjusiesiems V. D. ir E. A. ) – 1 m.;

pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. ir 24 str. 4 d. (dėl pasikėsinimo apiplėšti J. ir E. M. ) – 2 m. ir 6 mėn.;

pagal BK 178 str. 2 d. (dėl ŽŪB ,,XXXX” turto vagystės) – 2 m.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 m., ją atliekant pataisos namuose;

pagal BK 178 str. 2 d. (dėl ŽŪB ,,XXXX” turto vagystės) – 2 m. ir 6 mėn.;

pagal BK 178 str. 2 d. (dėl ŽŪB ,,XXXX” turto vagystės) – 2 m. ir 6 mėn.;

pagal BK 178 str. 2 d. (dėl ŽŪB ,,XXXX” turto vagystės) – 2 m.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo ,,Dėl amnestijos” 1 str. 1 d. 2 p., nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atleistas;

pagal BK 178 str. 2 d. (dėl ŽŪB ,,XXXX” turto vagystės) – 2 m.;

pagal BK 178 str. 2 d. (dėl ŽŪB ,,XXXX” turto vagystės) – 2 m.;

pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo apiplėšti J. ir E. M. ) – 2 m. ir 6 mėn.;

pagal BK 178 str. 2 d. (dėl ŽŪB ,,XXXX” turto vagystės) – 2 m.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 m. ir 6 mėn., ją atliekant pataisos namuose;

pagal BK 178 str. 2 d. (dėl ŽŪB ,,XXXX” turto vagystės) – 2 m. ir 3 mėn.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2002 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirta ir atlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 m. ir 6 mėn., ją atliekant pataisos namuose.

Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo ,,Dėl amnestijos” 4 str. 1 d. 2 p., neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta vienu ketvirtadaliu;

pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. ir 24 str. 4 d. (dėl pasikėsinimo apiplėšti ŽŪB ,,XXXX”) – 3 m.;

pagal BK 233 str. 1 d. (dėl poveikio nukentėjusiesiems E. A. ir V. D. ) – 1 m.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 m. ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 d., subendrinta bausmė iš dalies pridedant subendrinta su 2003 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 m., ją atliekant pataisos namuose;

J. P. pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo apiplėšti ŽŪB ,,XXXX”) ir nubaustas laisvės atėmimu 2 m. ir 6 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose.

Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo ,,Dėl amnestijos” 5 str., neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta vienu šeštadaliu;

pagal BK 294 str. 2 d. (dėl savavaldžiavimo D. ir R. R. atžvilgiu) – 2 m.;

pagal BK 294 str. 2 d. (dėl savavaldžiavimo R. R. atžvilgiu) – 2 m.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 m. ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos;

pagal BK 294 str. 2 d. (dėl savavaldžiavimo D. ir R. R. atžvilgiu) – 2 m.;

pagal BK 181 str. 1 d. (dėl turto prievartavimo iš G. S.) – 1 m. ir 6 mėn., konfiskuojant 400 litų.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 m., konfiskuojant 400 litų.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos;

pagal BK 294 str. 2 d. (dėl savavaldžiavimo D. ir R. R. atžvilgiu) – 2 m.;

pagal BK 294 str. 2 d. (dėl savavaldžiavimo R. R. atžvilgiu) – 2 m.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 m. ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos;

pagal BK 294 str. 2 d. (dėl savavaldžiavimo D. ir R. R. atžvilgiu) – 2 m.;

pagal BK 294 str. 2 d. (dėl savavaldžiavimo R. R. atžvilgiu) – 2 m.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 m. ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos;

E. T. pripažintas kaltu pagal BK 294 str. 2 d. (dėl savavaldžiavimo R. R. atžvilgiu) ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos;

A. J. pripažintas kaltu pagal BK 294 str. 2 d. (dėl savavaldžiavimo R. R. atžvilgiu) ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., paskirta bausmė iš dalies pridedant subendrinta su 1998 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 m. ir 6 mėn., ją atliekant pataisos namuose.

Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo ,,Dėl amnestijos” 5 str., neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta vienu šeštadaliu;

D. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 2 d. (dėl plėšimo iš UAB ,,XXXX”) ir nubaustas laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 d., paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su 2004 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 m., ją atliekant pataisos namuose.

Iš R. Č. priteista: 590,52 Lt nukentėjusiajam R. Š. , 2565 Lt nukentėjusiajam R. V., 400 Lt nukentėjusiajai S. J., 600 Lt UAB ,,XXXX”, 500 Lt nukentėjusiajam A. C. ir 1000 Lt nukentėjusiajam V. K..

Iš R. Č. , S. ir V. K. , M. S. bei R. A. solidariai priteista 30168,60 Lt ŽŪB ,,XXXX” ir 29269 Lt ŽŪB ,,XXXX”.

Iš R. Č. priteista 200 Lt ir solidariai su R. A. priteista 200 Lt nukentėjusiajam A. Č.

Iš M. S., S., V. ir V. K. bei V. T. solidariai priteista 8016,92 Lt ŽŪB ,,XXXX”.

Iš R. Č. , D. V. ir T. A. solidariai priteista 3380 Lt nukentėjusiajam A. K..

R. Č. pagal BK 159 str. 1 d. ir 24 str. 4 d. (dėl D. B. ir V. M. įtraukimo į nusikalstamą veiką), BK 181 str. 1 d. ir 24 str. 4 d. (dėl N. T. turto prievartavimo), BK 233 str. 1 d. ir 24 str. 4 d. (dėl poveikio J. G. ), BK 140 str. 1 d. ir 24 str. 4 d. (dėl V. B. , I. G. –S. fizinio skausmo sukėlimo), BK 21 str. 1 d., 180 str. 2 d. ir 24 str. 4 d. (dėl rengimosi užvaldyti G. L. IĮ parduotuvės ,,XXXX” turtą plėšimo būdu), BK 180 str. 2 d. ir 24 str. 4 d. (dėl UAB ,,XXXX” turto plėšimo) išteisintas nesant įrodymų, kad padarė šias nusikalstamas veikas.

R. ir K. Č. pagal BK 181 str. 1 d., o R. Č. ir pagal BK 24 str. 4 d. (dėl J. G. , R. V. turto prievartavimo) išteisinti nesant įrodymų, kad padarė šią nusikalstamą veiką.

R. ir K. Č. pagal BK 180 str. 2 d. ir 24 str. 4 d. (dėl J. G., R. V. turto plėšimo) išteisinti nesant įrodymų, kad padarė šią nusikalstamą veiką.

R. ir K. Č. pagal BK 181 str. 1 d., o R. Č. ir pagal BK 24 str. 4 d. (dėl J. G. turto prievartavimo) išteisinti nesant įrodymų, kad padarė šią nusikalstamą veiką.

R. Č. pagal BK 178 str. 2 d. ir 24 str. 4 d., o S. A. pagal BK 178 str. 2 d. (dėl R. K. turto vagystės) išteisinti nesant įrodymų, kad padarė šią nusikalstamą veiką.

R. Č. ir J. P. pagal BK 22 str. 1 d., 187 str. 2 d. ir 24 str. 4 d. (dėl pasikėsinimo sugadinti A. P. turtą) išteisinti nesant įrodymų, kad padarė šią nusikalstamą veiką.

R. A. pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo apiplėšti ŽŪB ,,XXXX”), BK 146 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. (dėl R. T. neteisėto laisvės atėmimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo) išteisintas nesant įrodymų, kad padarė šias nusikalstamas veikas.

D. Ž. pagal BK 21 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. (dėl rengimosi užvaldyti G. L. IĮ parduotuvės ,,XXXX” turtą plėšimo būdu) išteisintas nesant įrodymų, kad padarė šią nusikalstamą veiką.

Tuo pačiu nuosprendžiu: T. A. , V. K. ir D. A. nuteisti, S. A. , V. S., D. B. , E. S., T. P. ir S. S. išteisinti, o M. P. už nusikaltimus ir nuteistas, ir išteisintas, tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Č. , K. Č. , R. A. , D. V. , A. K. , S. K. , V. K. , M. S. , V. T. , J. P. , J. P. , R. P. , M. Š. , T. B. , E. T. , A. J. , D. Ž. ir K. C. pripažinti kaltais bei nuteisti už žemiau išvardintas jų padarytas nusikalstamas veikas.

R. Č. 1998-2001 metų laikotarpiu Panevėžio m., turėdamas tikslą daryti nusikaltimus ir vykdyti nusikalstamą veiką, subūrė ,,XXXX” organizuotą grupę, kurios nariai buvo K. Č. , S. A. , Ž. B. ir V. M. (2002-06-21 byla nutraukta), R. A. , A. V. , pravarde ,,XXXX” (2002-06-21 byla nutraukta), nuo 1999 m. vasario mėn. A. K. , pravarde ,,XXXX”, nuo 2000 m. gegužės mėn. L. L. (paskelbta jo paieška), pravarde ,,XXXX”, J. P. , pravarde ,,XXXX”, J. P., R. K. (paskelbta jo paieška), pravarde ,,XXXX”, S. K. , pravarde ,,XXXX”, M. S. , V. K. , nuo 1998 metų pradžios iki 2001 m. pradžios vadovavo organizuotai grupei ir koordinavo organizuotos grupės narių veiklą bei pats ir su grupės nariais, o taip pat su kitais asmenimis darė nusikaltimus, o būtent:

1998 m. sausio 30 d., apie 19³⁰ val., (duomenys neskelbtini), R. Č. , veikdamas bendrai su organizuotos grupės nariu K. Č. , S. D. pasakius, kad E. J. jam skolingas 1500 JAV dolerių (6000 Lt), turėdamas tikslą atgauti S. D. tariamą skolą ir ją pasisavinti, neturėdamas teisėto pagrindo, prisistatydamas ,,skolų išmušinėtoju”, taip panaudodamas psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį E. J., savo naudai atvirai vertė E. J. perduoti nukentėjusiajam priklausantį turtą – pinigus 2000 JAV dolerių (8000 Lt);

1998 m. vasario mėnesio pradžioje, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), R. Č., veikdamas bendrai su organizuotos grupės nariu K. Č. neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį S. D , savo naudai atvirai vertė S. D. perduoti jam priklausantį turtą – pinigus 1500 JAV dolerių (6000 Lt), kaip baudą už E. J. nepagrįstai išreikštą reikalavimą grąžinti tariamą S. D. skolą;

1998 m. kovo 18 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini), R. Č. , veikdamas bendrai su organizuotos grupės nariu K. Č. , neturėdamas teisėto pagrindo, prieš nukentėjusiojo V. M. valią automobiliu ,,Audi 100” nuveždamas nukentėjusįjį į lauką (duomenys neskelbtini) , taip neteisėtai atimdamas laisvę V. M., panaudodamas fizinį smurtą – peiliu pjaudamas nukentėjusiajam dešinę ausį, K. Č. šaunamuoju įtaisu šaudant nukentėjusiajam V. M. į dešinę šlaunį, bei šiais veiksmais padarydamas V. M. pjautinę odos ir raumenų žaizdą dešinio skruosto viršutinėje dalyje – dešinio smilkinio srityje, tris dešinės šlaunies viršutinio trečdalio šautinius sužalojimus, vertinamus kaip lengvas kūno sužalojimas, sukėlęs trumpalaikį sveikatos sutrikimą, savo naudai atvirai vertė V. M. perduoti nukentėjusiajam priklausantį turtą – 2000 JAV dolerių (4000 Lt) kaip atlyginimą už tariamą jo ir K. Č. dėdės sumušimą;

1998 m. gegužės mėnesį, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), R. Č. , veikdamas bendrai su organizuotos grupės nariu K. Č., neturėdamas teisėto pagrindo, pasinaudodamas tuo, kad A. G. skolinga A. M. 3000 JAV dolerių (12000 Lt), prisistatydamas ,,skolų išmušinėtoju”, taip panaudodamas psichinę prievartą prieš nukentėjusiąją A. G., kito asmens – A. M. ir savo naudai atvirai vertė A. G. perduoti nukentėjusiajai priklausantį turtą – pinigus 6000 JAV dolerių (24000 Lt);

1998 m. birželio 1 d., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, R. Č. , turėdamas tikslą pagrobti (duomenys neskelbtini), esantį turtą, parinko nusikaltimo vykdytojus – organizuotos grupės narius Ž. B. ir A. V. , kavinėje ,,XXXX” vykdytojams nurodė adresą, davė instrukcijas įsibrauti į patalpą – (duomenys neskelbtini), esantį butą ir pagrobti knygas, kuriose slepiami pinigai, dėl to organizuotos grupės nariai Ž. B. ir A. V. , vykdydami jo kaip organizuotos grupės organizatoriaus ir vadovo nurodymą, veikdami bendrai, lauždami kirviu, pasikėsino įsibrauti į (duomenys neskelbtini), ir pagrobti svetimą – A. J. priklausantį turtą – pinigus 1000 JAV dolerių (4000 Lt), tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nepavyko išlaužti buto Nr. 18 durų;

1998 m. birželio 1 d., apie 13 val., R. Č. , tęsdamas veiką pagrobti (duomenys neskelbtini), esantį turtą, parinko nusikaltimo vykdytojus – organizuotos grupės narius Ž. B. , A. V. ir V. M. , davė instrukcijas pakartotinai įsibrauti į patalpą – (duomenys neskelbtini), esantį butą, ir pagrobti knygas, kuriose slepiami pinigai, dėl to organizuotos grupės nariai Ž. B. , A. V. ir V. M. , vykdydami jo kaip organizuotos grupės organizatoriaus ir vadovo nurodymą, veikdami bendrai pasikėsino įsibrauti į (duomenys neskelbtini), ir pagrobti svetimą – A. J. priklausantį turtą – pinigus 1000 JAV dolerių (4000 Lt), tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes A. V. ir V. M. sulaikė policijos darbuotojai;

1998 m. birželio 10-11 d. (duomenys neskelbtini), R. Č. vadovaujamos organizuotos grupės nariai Ž. B. , A. V. ir V. M. , vykdydami jo kaip organizuotos grupės organizatoriaus ir vadovo nurodymą – daryti nusikaltimus, veikdami bendrai, apgaule, suklastodami oficialų dokumentą – padarytų darbų (paslaugų) pažymą, t. y. į šią pažymą įrašydami žinomai melagingas žinias, kad parduodamo metalo pirkėjas yra AB ,,XXXX”, esanti adresu: (duomenys neskelbtini), o darbų vykdytojas yra D. L. , šias žinias patvirtinę parašu ir iš anksto žinodami, kad už įgytą metalo laužą nebus atsiskaityta, savo naudai įgijo svetimą – R. Š. priklausantį turtą – 1000 Lt vertės metalo laužą, padarydami R. Š. 1000 Lt turtinę žalą;

1998 m. liepos 21 d., apie 1³⁰ val., Panevėžio m., R. Č. , turėdamas tikslą sunaikinti A. V. priklausantį turtą, parinko nusikaltimo vykdytoją – organizuotos grupės narį Ž. B. , parodė vietą, kurioje stovi A. V. priklausantis automobilis, davė nurodymą sunaikinti A. V. priklausantį automobilį padegant, dėl to Ž. B., vykdydamas jo kaip organizuotos grupės organizatoriaus ir vadovo nurodymą padegti A. V. priklausantį automobilį ,,Mercedes-Benz”, v/n XXXXXXXX visuotinai pavojingu būdu, panaudodamas naftos produktus – benziną, padegdamas sunaikino A. V. priklausantį turtą – automobilį ,,Mercedes-Benz”, v/n XXXXXXXX stovėjusį (duomenys neskelbtini), namo kieme, padarydamas nukentėjusiajam 12000 Lt turtinę žalą, bei nuo degančio automobilio ,,Mercedes-Benz”, v/n XXXXXXX užsiliepsnojus P. V. priklausančio ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogui, sugadino svetimą – nukentėjusiajam P. V. priklausančio ūkinio pastato stogą bei sunaikino po stogu palėpėje buvusius nukentėjusiojo daiktus: 120 Lt vertės 100 m kabelio, 275 Lt vertės 50 m polietileninės plėvelės, bendros 200 Lt vertės 2 vnt. elektrinių variklių, bendros 25 Lt vertės 5 vnt. jungiklių, padarydamas nukentėjusiajam P. V. 2565 Lt turtinę žalą;

1998 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), R. Č. vadovaujamos organizuotos grupės nariai Ž. B. ir A. V. , vykdydami jo, kaip organizuotos grupės organizatoriaus ir vadovo nurodymą – daryti nusikaltimus, veikdami bendrai su D. V. , automobiliu nuveždami D. V. ir iš anksto paruoštas išmatas prie (duomenys neskelbtini), namo, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, įžūliais ir vandališkais veiksmais D. V. išmatomis ištepus nukentėjusiajai V. P. priklausančias buto Nr. 32 duris, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės tvarką, tuo padarė nukentėjusiajai V. P. moralinę žalą;

1998 m. rugpjūčio mėn., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), R. Č. vadovaujamos organizuotos grupės nariai Ž. B. ir A. V. , vykdydami jo, kaip organizuotos grupės organizatoriaus ir vadovo nurodymą – daryti nusikaltimus, veikdami bendrai su D. V. , automobiliu nuveždami D. V. ir iš anksto paruoštas išmatas prie (duomenys neskelbtini), namo, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, įžūliais ir vandališkais veiksmais D. V. išmatomis ištepus nukentėjusiajai I. G. priklausančias buto Nr. 18 duris, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės tvarką, tuo padarė nukentėjusiajai I. G. moralinę žalą;

1998 m. rugpjūčio mėn., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), R. Č. vadovaujamos organizuotos grupės nariai Ž. B. ir A. V. , vykdydami jo, kaip organizuotos grupės organizatoriaus ir vadovo nurodymą – daryti nusikaltimus, veikdami bendrai su D. V. , automobiliu nuveždami D. V. ir iš anksto paruoštas išmatas prie (duomenys neskelbtini), namo, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, įžūliais ir vandališkais veiksmais D. V. išmatomis ištepus nukentėjusiajai Z. V. priklausančias buto Nr. 20 duris, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės tvarką, tuo padarė nukentėjusiajai Z. V. moralinę žalą;

1998 m. rugpjūčio 18 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), R. Č., veikdamas bendrai su Z. K. (baudžiamoji byla Z. K. atžvilgiu nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui) ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas kito asmens – N. Š. ginčijamą teisę reikalauti 9115 Lt skolos, pavartodamas psichinę prievartą nukentėjusiajam G. B., t. y. grasindamas išmesti G. B. per balkoną, savavaldžiavo reikalaudamas perduoti G. B. priklausantį turtą – pinigus 2000 JAV dolerių (8000 Lt);

1998 m. rugpjūčio mėn., laikotarpiu nuo 20 iki 30 dienos, (duomenys neskelbtini), esančioje ,,XXXX” teritorijoje, R. Č., veikdamas bendrai su organizuotos grupės nariais K. Č. , Ž. B. , A. V. ir V. M., neturėdamas teisėto pagrindo, per kelis kartus užmaskuotai savo naudai siūlydamas paslaugas – apsaugą nuo nusikalstamo poveikio, grasindamas sunaikinti svetimą turtą, t. y. padegti garažus, kuriuose nukentėjusieji atlikdavo automobilių remonto darbus, tokiu būdu grasindamas neleisti egzistuoti nukentėjusiųjų įmonei, vertė nukentėjusiuosius G. P. ir R. P. kiekvieną mėnesį perduoti 200 Lt pinigų, o nukentėjusiesiems nesutikus su išreikštu reikalavimu, vertė nukentėjusiuosius sumokėti 100 JAV dolerių (400 Lt) vienkartinį mokestį už tariamą ,,stogą”, tokiu būdu 1998 m. liepos mėn. (duomenys neskelbtini), esančioje ,,XXXX” teritorijoje, neturėdamas teisėto pagrindo, gavo nukentėjusiesiems G. P. ir R. P. priklausantį turtą – po 200 Lt pinigų;

1998 m. rugpjūčio 20 d., tyrimo nenustatytą valandą, R. Č., veikdamas bendrai su organizuotos grupės nariais K. Č. , A. V. , Ž. B. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam R. G. grasindamas revolveriu, panašiu į šaunamąjį ginklą, jėga įsodindamas R. G. į automobilį ,,Audi 100”, atėmė nukentėjusiajam R. G. laisvę, prieš jo valią nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo R. G. atžvilgiu, t. y šaunamuoju įtaisu šaudydamas į kojų girneles bei suduodamas smūgius santechniniu raktu, Ž. B. metaliniu vamzdžiu suduodant R. G. smūgius į įvairias kūno vietas, nenustatytam asmeniu kartu su A. V. suduodant smūgius kojomis nukentėjusiajam R. G. į įvairias kūno vietas, K. Č. peiliu badant sėdmenis bei šiais veiksmais padarant R. G. juosmens II-III slankstelio dešiniųjų šoninių ataugų lūžius, dešinio dilbio muštinę žaizdą bei dešinio kelio šautinius sužalojimus, vertinamus kaip apysunkis kūno sužalojimas, neturėdamas teisėto pagrindo, savo naudai atvirai vertė R. G. perduoti nukentėjusiojo asmeninį turtą – 1000 JAV dolerių (4000 Lt);

1998 m. rugsėjo mėn., laikotarpiu nuo 16 iki 20 dienos, tardymo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), R. Č. , veikdamas bendrai su organizuotos grupės nariais Ž. B. , A. V. , G. B. (miręs), suduodamas rankomis ir kojomis nukentėjusiajam E. G. į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 5 kartus, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą;

1998 m. rugsėjo 18 d., apie 22 val., R. Č. , turėdamas tikslą padegti S. J. buto duris, parinko nusikaltimo vykdytoją – organizuotos grupės narį Ž. B. , nurodė vykdytojui padegti (duomenys neskelbtini), buto duris, dėl to Ž. B., vykdydamas jo kaip organizuotos grupės organizatoriaus ir vadovo nurodymą, visuotinai pavojingu būdu, panaudodamas degų skystį – benziną, padegdamas sugadino svetimą turtą – S. J. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, padarydamas nukentėjusiajai S. J. 400 Lt turtinę žalą;

1998 m. rugsėjo 20 d., apie 18³⁰ val., R. Č., turėdamas tikslą pagrobti rotveilerių veislės šuniuką, parinko nusikaltimo vykdytojus – organizuotos grupės narius Ž. B., A. V. ir V. M., nurodė adresą: (duomenys neskelbtini), dėl to Ž. B., A. V. ir V. M. , vykdydami jo kaip organizuotos grupės organizatoriaus ir vadovo nurodymą pagrobti rotveilerių veislės šuniuką, veikdami bendrai, įsibrovė į tvora saugomą teritoriją (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą – A. M. , V. M. ir V. M. priklausantį turtą – 400 Lt vertės rotveilerių veislės šuniuką, 32 Lt vertės grandinę ir ant šuniuko kaklo buvusią 24 Lt vertės juodą natūralios odos apykalę, padarydami nukentėjusiesiems A. M. , V. M. ir V. M. 456 Lt turtinę žalą;

1998 m. spalio 4 d. R. Č. , veikdamas bendrai su organizuotos grupės nariu J. P. , turėdamas tikslą plėšimo būdu užvaldyti svetimą, žemės ūkio bendrovei (ŽŪB) ,,XXXX” priklausantį turtą – chemikalus, parinko nusikaltimo vykdytojus – organizuotos grupės narius Ž. B. , A. V. , V. M. , J. P. bei nusikaltimo padėjėją – organizuotos grupės narį R. K. (pasislėpęs), davė nurodymus apie nusikaltimo padarymo būdą, laiką, parinko ir nurodė naudoti nusikaltimo padarymo priemones – automobilį ,,Ford-Transit”, valstybinis numeris XXXXXXXX įrankius – laužtuvą, pjūklą metalui pjauti, kaukes, pirštines, lipnią juostą, dėl to (duomenys neskelbtini), jo vadovaujamos organizuotos grupės nariai Ž. B. , J. P. , V. M. , A. V. , R. A. , R. K. , vykdydami jo kaip organizuotos grupės organizatoriaus ir vadovo nurodymą padaryti plėšimą, veikdami bendrai, iš anksto paruošus lipnią juostą sargui surišti, Ž. B. kartu su A. V. ir V. M. pavogus valstybinius numerius XXXXXXX nuo (duomenys neskelbtini), numeriu pažymėto namo kieme stovėjusio A. J. priklausančio automobilio ,,AUDI 80”, J. P. , J. P. ir R. K. įsibrovimui į sandėlį iš anksto paruošus įsibrovimo įrankius – laužtuvą ir pjūklą metalui pjauti, kiekvienam pasiėmus kaukes ir pirštines, automobiliu ,,Ford-Transit”, valstybinis numeris XXXXXXXX registruotu A. U. vardu, pakeitę valstybinį numerį XXXXXXX į valstybinį numerį XXXXXXX, nuvyko į (duomenys neskelbtini), esančius ŽŪB ,,XXXX” sandėlius, kur Ž. B. kartu su R. A. panaudojant fizinį smurtą sargo V. V. atžvilgiu, t. y. suduodant nukentėjusiajam V. V. smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, kol šis prarado sąmonę, bei lipnia juosta surišant jam rankas ir kojas, taip atimant galimybę priešintis, tuo padarant V. V. lengvą kūno sužalojimą, sukėlusį trumpalaikį sveikatos sutrikimą, įsibrovė į negyvenamąją patalpą – ŽŪB ,,XXXX” sandėlius, esančius (duomenys neskelbtini), ir pasikėsino pagrobti svetimą, ŽŪB ,,XXXX” priklausantį turtą: 847,46 Lt vertės chemikalus ,,Karatė”, 3464,42 Lt vertės chemikalus ,,MCPA”, bendros 1262,67 Lt vertės atsargines dalis, iš viso turto už 5574,55 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes pabėgus sargui V. V. išsigando, kad gali būti iškviesta policija;

1998 m. lapkričio mėn., laikotarpiu iki mėnesio vidurio, tiksliai tardymo nenustatytu laiku, R. Č. , veikdamas bendrai su organizuotos grupės nariais S. K. , Ž. B. , V. M. , A. V. , M. S. , R. A., V. K., įsibrovė į negyvenamąją patalpą – (duomenys neskelbtini), esantį ŽŪB ,,XXXX” priklausantį sandėlį, iš kur per šešis kartus pagrobė svetimą, ŽŪB ,,XXXX” priklausantį turtą – bendros 30168,60 Lt vertės 71,83 t kviečių, padarydamas ŽŪB ,,XXXX” 30168,60 Lt materialinę žalą;

1998 m. lapkričio mėnesio pradžioje, tardymo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), R. Č. , veikdamas bendrai su organizuotos grupės nariais S. K. , Ž. B. , V. M. , A. V. , M. S. , R. A. , V. K. , įsibrovė į negyvenamąją patalpą – ŽŪB ,,XXXX” priklausantį sandėlį, iš kur pagrobė svetimą, ŽŪB ,,XXXX” priklausantį turtą – bendros 29269 Lt vertės 68130 kg kviečių, padarydamas ŽŪB ,,XXXX” 29269 Lt materialinę žalą;

1998 m. lapkričio 7 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), ties kavine-baru ,,XXXX”, R. Č. naudodamas daiktą, specialiai pritaikytą kūnui sužaloti – nenustatytos markės pistoletą, iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo du žmones, t. y. daiktu, specialiai pritaikytu kūnui sužaloti – nenustatytos markės pistoletu, ties kavine-baru ,,XXXX” iš chuliganiškų paskatų šaudydamas į automobilyje ,,VW Golf”, valstybinis numeris XXXXXXX sėdintį nukentėjusįjį V. D. bei pistoleto rankena suduodamas nukentėjusiajam E. A. į galvos sritį, padarė nukentėjusiajam V. D. atvirą šautinį dešinės plaštakos 3-čio delnakaulio lūžį ir dešinės šlaunies šautines odos žaizdas, tuo padarė apysunkį kūno sužalojimą, dėl to nukentėjusysis V. D. ilgai sirgo, o nukentėjusiajam E. A. padarė muštines žaizdas veido ir galvos plaukuotoje dalyje, poodinę kraujosruvą kairiųjų vokų srityje, tuo padarė lengvą kūno sužalojimą, sukėlusį trumpalaikį sveikatos sutrikimą;

laikotarpiu nuo 1998 m. lapkričio 8 d. iki 1999 m. sausio 31 d. ir 2001 m. pradžioje, tyrimo nenustatytu tiksliu laiku, (duomenys neskelbtini), R. Č. , veikdamas bendrai su organizuotos grupės nariais Ž. B. , S. K. , J. P. , V. M. , Radviliškio respublikinėje ligoninėje ir nukentėjusiųjų E. A. bei V. D. namuose Radviliškio r., Kutiškių k., siekdamas paveikti nukentėjusiuosius E. A. ir V. D. , kad parengtinio tardymo metu nukentėjusieji duotų melagingus parodymus apie R. Č. ir S. K. (duomenys neskelbtini), ties kavine ,,XXXX”, padarytą chuliganizmą nukentėjusiųjų atžvilgiu, siekdamas, kad nukentėjusieji atsiimtų policijai parašytus pareiškimus dėl padaryto jų atžvilgiu nusikaltimo, parašytų pareiškimus LR generalinei prokuratūrai, jog toliau nebūtų atliekamas parengtinis tardymas, užuominomis grasino panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, grasino padegant sunaikinti nukentėjusiojo E. A. šeimos narių – tėvų namus, dėl to 1998-12-15 Radviliškio r. policijos komisariato tarnybinėse patalpose atliekant procesinį veiksmą – įtariamojo R. Č. parodymą atpažinti, nukentėjusysis V. D. neatpažino įtariamojo R. Č. , ir 1998-11-16 bei 1999-01-31 nukentėjusiesiems parašius pareiškimus Radviliškio m. policijai bei LR generalinei prokuratūrai, jog pretenzijų dėl padaryto jų atžvilgiu nusikaltimo niekam neturi ir įtariamųjų nepažįsta, 1999-02-08, vadovaujantis BPK 233 str. 2 d., baudžiamoji byla kaltinamojo R. Č. atžvilgiu buvo nutraukta;

laikotarpiu nuo 1998 m. lapkričio mėn. pabaigos iki 1999 m. pabaigos (duomenys neskelbtini), R. Č. , veikdamas bendrai su organizuotos grupės nariais Ž. B. , nepilnamečiu V. M. (gim. 1981-04-17), A. V. , o nuo 1999 m. vasario mėnesio su A. K. , neturėdamas teisėto pagrindo, užmaskuotai siūlydamas paslaugas – apsaugą nuo galimo nusikalstamo poveikio bei užuominomis grasindamas panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. J. , savo naudai vertė nukentėjusįjį A. J. kiekvieną mėnesį perduoti nukentėjusiajam priklausantį turtą – pinigus 200 Lt, dėl to nuo 1998 m. gruodžio mėn. pabaigos iki 1999 m. gruodžio mėn. (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje ,,XXXX”, neturėdamas teisėto pagrindo, savo naudai gavo svetimą nukentėjusiajam A. J. priklausantį turtą – pinigus 1000 Lt, padarydamas nukentėjusiajam A. J. 1000 Lt materialinę žalą;

1998 m. lapkričio 25 d. (duomenys neskelbtini), R. Č. , siekdamas paveikti ir įbauginti nukentėjusiuosius V. K. bei B.V., kad šie parengtinio tardymo metu ir teisme duotų melagingus parodymus arba visiškai atsisakytų duoti parodymus prieš jo brolį, organizuotos grupės narį K. Č. , dėl kurio veikos 1998-10-12 Panevėžio m. VPK Tardymo skyriuje už nukentėjusiųjų V. K. ir B. V. sužalojimą buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 50-1-2581-98 pagal BK 225 str. 2 d., parinko nusikaltimo vykdytoją – organizuotos grupės narį Ž. B. , nurodė adresą: (duomenys neskelbtini), duodamas instrukcijas nusikaltimo vykdytojui nurodė padegti (duomenys neskelbtini), esantį namą, dėl to Ž. B., vykdydamas jo kaip organizuotos grupės organizatoriaus ir vadovo nurodymą, panaudodamas degų skystį – benziną, visuotinai pavojingu būdu – padegant pasikėsino sunaikinti svetimą, nukentėjusiajai B. V. priklausantį turtą – namą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl nuo apdegimo sugadintos namo sienos padarydamas nukentėjusiajai 150 Lt turtinę žalą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes degančią namo sieną V. K. ir B. V. užgesino;

1998 m. gruodžio 17 d., apie 21³⁰ val., (duomenys neskelbtini), R. Č. , veikdamas bendrai su organizuotos grupės nariais Ž. B. , R. A. ir V. M. , išspirdami duris įsibrovė į nukentėjusiojo A. Č. gyvenamąjį namą, kur panaudodami daiktus, specialiai pritaikytus kūnui sužaloti – metalinius strypus, tyčia iš chuliganiškų paskatų sužalojo 2 žmones, t. y. sudavė namo viduje buvusiems A. Č. ir A. B. ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas, tuo iš chuliganiškų paskatų sužalodami du nukentėjusiuosius, t. y. padarydami nukentėjusiajam A. Č. lengvą kūno sužalojimą, nesukėlusį trumpalaikio sveikatos sutrikimo, o nukentėjusiajam A. B. – apysunkį kūno sužalojimą, dėl to nukentėjusysis A. B. ilgai sirgo;

1998 m. gruodžio 17 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), R. Č. vadovaujamos organizuotos grupės narys V. M. , vykdydamas jo kaip organizuotos grupės organizatoriaus ir vadovo nurodymą, peiliu pradūrė dvi A. Č. priklausančio automobilio ,,Ford Siera”, valstybinis numeris XXXXXXX padangas, sugadindamas svetimą, nukentėjusiajam A. Č. priklausantį turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajam 200 Lt turtinę žalą;

1998 m. gruodžio 18-20 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), R. Č. , turėdamas tikslą prievartauti turtą iš V. B. , parinko nusikaltimo vykdytojus – organizuotos grupės narius V. M. ir R. A. , davė nurodymą nusikaltimo vykdytojams nueiti pas V. B. į namus ir pareikalauti mokesčio už tariamą ,,stogą”, dėl to V. M. ir R. A. , veikdami bendrai, vykdydami jo kaip organizuotos grupės organizatoriaus ir vadovo nurodymą, neturėdami teisėto pagrindo, užuominomis grasindami panaudoti fizinį smurtą prieš V. B. , užmaskuotu būdu siūlydami paslaugas – apsaugą, savo naudai vertė nukentėjusįjį V. B. perduoti nukentėjusiajam priklausantį turtą – pinigus 500 JAV dolerių (2000 Lt);

1999 m. vasario mėn. laikotarpiu, tiksliai tardymo nenustatytą dieną, R. Č. , už 400 JAV dolerių atlygį siekdamas paveikti nukentėjusįjį E. K. , kad šis parašytų pareiškimą neturintis pretenzijų jį sužalojusiam asmeniui V. Ž. ir parengtinio tardymo metu bei teisme duotų melagingus parodymus, parinko nusikaltimo vykdytojus – organizuotos grupės narius A. K. , Ž. B. ir V. M. , nusikaltimo vykdytojams nurodė adresą: (duomenys neskelbtini), ir davė nurodymą paveikti E. K. , o A. K. , Ž. B. ir V. M. Vilniaus m., Žirmūnų g. 102-44, veikdami bendrai, vykdydami jo kaip organizuotos grupės organizatoriaus ir vadovo nurodymą, grasino nukentėjusiajam panaudoti prieš jį fizinį smurtą, t. y. jį sumušti, sulaužyti kojas, nutraukti lytinius organus, dėl to nukentėjusysis E. K. parašė pareiškimą neturintis jokių pretenzijų V. Ž. ;

1999 m. balandžio 20 d. R. Č. , siekdamas sužaloti R. T., parinko nusikaltimo vykdytojus – organizuotos grupės narius A. K. , A. V. ir Ž. B. , nusikaltimo vykdytojams nurodė R. T. gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), davė nurodymą smarkiai sumušti R. T. , dėl to A. K. , Ž. B. ir A. V. , vykdydami jo kaip organizuotos grupės organizatoriaus ir vadovo nurodymą, 1999-04-20, apie 22 val., įsibrovė į nukentėjusiojo R. T. gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), neteisėtai atimdami laisvę nukentėjusiajam R. T., t. y panaudodami prievartą išsivedė jį iš namų, įsisodino į automobilį ,,VW Golf”, valstybinis numeris XXXXXXX bei nuvežė į ties (duomenys neskelbtini), esančių dirbtuvių teritoriją, kur, panaudodami daiktus, specialiai pritaikytus kūnui sužaloti – metalinius strypus, iš chuliganiškų paskatų sudavė nukentėjusiajam R. T. ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas, tuo padarydami uždarą dešinio blauzdikaulio lūžį, kairės blauzdos muštinę žaizdą, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą ir kairiųjų XI-XII šonkaulių lūžius, poodinę kraujosruvą dešiniųjų vokų srityje, vertinamus kaip apysunkis kūno sužalojimas, dėl to nukentėjusysis R. T. ilgai sirgo;

laikotarpiu nuo 1999 m. balandžio mėn. pradžios iki balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini), UAB ,,XXX“ teritorijoje, R. Č. , veikdamas bendrai su organizuotos grupės nariais G. B. (miręs) ir S. K. , turėdamas tikslą nusikalstamu būdu įgyti turtą, plėšimo būdu įsibraunant į gyvenamąją patalpą užvaldyti nukentėjusiajam J. M. priklausantį turtą – palikimu gautus 7000 JAV dolerių (28000 Lt), parinko nusikaltimo vykdytojus – organizuotos grupės narius Ž. B. , A. V. ir M. S. , nusikaltimo vykdytojams nurodė J. M. gyvenamosios vietos adresą: (duomenys neskelbtini), davė instrukcijas ištardyti J. M. dėl pinigų slėpimo vietos, nurodydamas pinigų ieškojimo vietas – spintelėse, patalynėje, dėl to 1999 m. balandžio 29 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), organizuotos grupės nariai Ž. B., M. S. ir A. V., veikdami bendrai, išlauždami lauko duris ir įsibraudami į gyvenamąją patalpą – gyvenamąjį namą, priklausantį J. ir E. M. , esantį (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti svetimą, J. M. priklausantį turtą – pinigus 7000 JAV dolerių (28000 Lt), tačiau aktyviai pasipriešinus nukentėjusiajam J. M., nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios;

1999 m. gruodžio 23 d., apie 15 val., R. Č., veikdamas bendrai su S. S. , K. C. , M. Š. , T. B. , R. P., (duomenys neskelbtini), namu, sugadinus svetimą, R. R. priklausantį turtą – išdaužus automobilio ,,MB”, valstybinis numeris XXXXXXXX 200 Lt vertės kairės pusės galinį stiklą, naudodamas prievartą, t. y. rankomis bei kojomis smūgiuodamas D. R. ir R. R. į įvairias kūno vietas, juos ištempė iš automobilio ,,MB”, valstybinis numeris XXXXXXX ir jėga patalpino į automobilį ,,BMW”, tuo neteisėtai atėmė D. R. ir R. R. laisvę, išvežė juos į (duomenys neskelbtini), kur neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas fizinį smurtą – rankomis ir kojomis suduodamas nukentėjusiesiems į įvairias kūno vietas, atvirai vertė nukentėjusiuosius D. R. ir R. R. perduoti jiems priklausantį turtą – po 500 JAV dolerių (4000 Lt), to pasėkoje neteisėtai užvaldė nukentėjusiajam D. R. priklausantį turtą 290 Lt ir sugadinus turtą padarė nukentėjusiajam R. R. 200 Lt turtinę žalą;

2000 m. sausio 15-20 d., tiksliai tardymo nenustatytu laiku, R. Č., turėdamas tikslą padegant sunaikinti AB ,,XXXX” parduotuvę, parinko nusikaltimo vykdytoją – organizuotos grupės narį V. M. , nurodė adresą: (duomenys neskelbtini), davė nurodymą padegti parduotuvę ,,Maz-Kamaz autodetalės”, dėl to V. M. , vykdydamas jo kaip organizuotos grupės organizatoriaus ir vadovo nurodymą, naudodamas degų skystį – benziną, visuotinai pavojingu būdu – padegant, pasikėsino sunaikinti AB ,,XXXX” turtą – parduotuvę ,,Maz-Kamaz autodetalės”, esančią (duomenys neskelbtini), tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios – savaime užgesus liepsnai;

2000 m. sausio 20 d., apie 20 val., R. Č. , turėdamas tikslą sunaikinti AB ,,XXXX” turtą, parinko nusikaltimo vykdytoją – organizuotos grupės narį V. M., davė nurodymą sudaužyti parduotuvės ,,XXXX” langus, dėl to V. M., vykdydamas jo kaip organizuotos grupės organizatoriaus ir vadovo nurodymą, dviem pusplytėmis išdaužė parduotuvės ,,Maz-Kamaz autodetalės” langus, sunaikindamas svetimą, AB ,,XXXX” priklausantį turtą, tuo padarydamas AB ,,XXXX” 600 Lt materialinę žalą;

2000 m. kovo 24 d., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, R. Č. , turėdamas tikslą sugadinti V. G. priklausantį turtą, surado nusikaltimo vykdytojus – D. V. ir tyrimo metu nenustatytus asmenis, (duomenys neskelbtini), nusikaltimo vykdytojams nurodė V. G. gyvenamosios vietos adresą: (duomenys neskelbtini), davė instrukcijas išmatomis ištepti V. G. buto duris ir pašto dėžę bei neaiškios kilmės skysčiu apipilti jam priklausantį automobilį, dėl to D. V. , veikdamas bendrai su tardymo nenustatytais asmenimis, vykdydamas jo kaip organizuotos grupės organizatoriaus ir vadovo nurodymą, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), laiptinėje, elgdamasis įžūliai ir vandališkai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, išmatomis ištepė nukentėjusiajam V. G. priklausančias buto Nr. 23 duris ir pašto dėžę, taip sutrikdydamas visuomenės tvarką, bei neaiškiu skysčiu apipylė V. G. priklausantį automobilį ,,Audi 100”, valstybinis numeris XXXXXXXX sugadindamas svetimą V. G. priklausantį turtą bei padarydamas nukentėjusiajam 1300 Lt turtinę žalą;

2000 m. spalio 4 d. vakare (duomenys neskelbtini), R. Č. , turėdamas tikslą padaryti vagystę įsibraunant į negyvenamąją patalpą, surasdamas nusikaltimo vykdytojus – D. V. ir T. A., nusikaltimo vykdytojams nurodydamas pagrobti A. K. priklausančias padangas, duodamas nurodymus pagrobtas padangas paslėpti, organizavo vagystę, dėl to D. V. , veikdamas bendrai su T. A., įsibrovė į negyvenamąją patalpą – nukentėjusiajam A. K. priklausantį sandėliuką Nr. 4, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. K. priklausantį turtą – 3380 Lt bendros vertės 26 automobilio padangas;

2000 m. spalio 10 d. R. Č. , turėdamas tikslą disponuoti didelės sprogstamosios galios sprogmenimis, parinko nusikaltimo vykdytoją – organizuotos grupės narį Ž. B., davė nurodymą (duomenys neskelbtini), esančios ,,Lietuvos kuro” degalinės teritorijoje apie 13 val. įgyti ir paslėpti didelės sprogstamosios galios sprogmenis, dėl to Ž. B. , vykdydamas jo kaip organizuotos grupės organizatoriaus ir vadovo nurodymą, iš tardymo nenustatyto asmens neturėdamas leidimo įgijo didelės sprogstamosios galios sprogmenis – dvi puolamąsias granatas RGN, kuriose yra daugiau kaip 0,1 kg sprogstamųjų medžiagų, t. y. apie 114 g padidinto galingumo brizantinės sprogstamosios medžiagos – heksogeno kiekvienoje iš jų, su joms skirtais UDZ tipo granatų sprogdikliais, šiuos sprogmenis neturėdamas leidimo gabeno polietileniniame maišelyje iš ,,Lietuvos kuro” degalinės teritorijos iki (duomenys neskelbtini), esančio nebaigto statyti namo, kur prie namo pamatų įgytus didelės sprogstamosios galios sprogmenis paslėpė ir neturėdamas leidimo laikė paslėpęs iki 2000 m. spalio 10 d., maždaug 18 val., bei tą pačią dieną, maždaug nuo 18 val. iki 18³⁰ val., vykdydamas jo kaip organizuotos grupės organizatoriaus ir vadovo nurodymą atgabenti į pastarojo namus granatą, iš slėptuvės paėmęs vieną iš įgytų didelės sprogstamosios galios sprogmenų su jam skirtu sprogdikliu, neturėdamas leidimo gabeno kišenėje iki (duomenys neskelbtini), esančio buto;

2000 m. spalio 10 d., apie 18³⁰ val., (duomenys neskelbtini), R. Č., veikdamas bendrai su organizuotos grupės nariu Ž. B. , iš (duomenys neskelbtini), automobiliu ,,Ford Fiesta” neturėdamas leidimo gabeno didelės sprogstamosios galios sprogmenį – puolamąją granatą RGN su joje esančia sprogstamąja medžiaga – apie 114 g heksogeno bei Ž. B. gavus ir vykdant jo kaip organizuotos grupės organizatoriaus ir vadovo nurodymą – susprogdinti granatą, ją įmetant į A. C. priklausantį kioską, esantį (duomenys neskelbtini), siekiant atkeršyti už tai, kad nukentėjusysis A. C. teisme davė parodymus apie A. K. padarytą nusikaltimą, išlipus iš automobilio Alyvų g. šį sprogmenį neturėdamas leidimo nešėsi kišenėje iki (duomenys neskelbtini), esančio pastato, prie kurio didelės sprogstamosios galios sprogmenį – puolamąją granatą RGN įmetė per lango stiklą į nukentėjusiajam A. C. priklausantį kioską, visuotinai pavojingu būdu pasikėsindamas sunaikinti nukentėjusiajam A. C. priklausantį prekybos kioską, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios – nesprogus granatai, tuo sunaikino A. C. priklausantį turtą – kiosko langą, padarydamas nukentėjusiajam 200 Lt materialinę žalą;

2000 m. spalio mėn., tiksliai tardymo nenustatytą dieną, R. Č. vadovaujamos organizuotos grupės narys Ž. B. , vykdydamas jo kaip organizuotos grupės organizatoriaus ir vadovo nurodymą iš slėptuvės, esančios (duomenys neskelbtini), paimti ir į jo namus (duomenys neskelbtini), atnešti 2000 m. spalio 10 d. neteisėtai įgytą didelės sprogstamosios galios sprogmenį – puolamąją granatą RGN su joje esančia sprogstamąja medžiaga – apie 114 g heksogeno, paėmęs šį sprogmenį iš slėptuvės, esančios (duomenys neskelbtini), prie nebaigto statyti namo, neturėdamas leidimo sprogmenį gabeno kišenėje iki (duomenys neskelbtini), esančio buto, bei, vykdydamas tolesnius jo kaip organizuotos grupės organizatoriaus ir vadovo nurodymus, paslėpė atneštą sprogmenį (duomenys neskelbtini), namo Nr. 13 rūsyje;

2000 m. gruodžio 31 d., 8 val., R. Č. , turėdamas tikslą sugadinti A. C. priklausantį turtą, parinko nusikaltimo vykdytoją – organizuotos grupės narį Ž. B. , davė nurodymą vykdytojui visuotinai pavojingu būdu – panaudojant didelės sprogstamosios galios sprogmenį – puolamąją granatą RGN, sugadinti A. C. priklausantį prekybinį kioską adresu: (duomenys neskelbtini), dėl to Ž. B. , vykdydamas jo kaip organizuotos grupės organizatoriaus ir vadovo nurodymą, neturėdamas leidimo iš slėptuvės, esančios (duomenys neskelbtini), paėmė didelės sprogstamosios galios sprogmenį – puolamąją granatą RGN, kurioje yra apie 114 g padidinto galingumo brizantinės sprogstamosios medžiagos – heksogeno, gabeno šį sprogmenį kišenėje iki savo namų (duomenys neskelbtini), kur, paruošęs šį sprogmenį sprogdinimui, automobiliu ,,Opel Record”, valstybinis numeris BPK 320 nugabeno sprogmenį prie (duomenys neskelbtini), esančio A. C. priklausančio kiosko, ir visuotinai pavojingu būdu susprogdino didelės sprogstamosios galios puolamąją granatą RGN ties nukentėjusiajam A. C. priklausančiu kiosku, sugadindamas A. C. priklausantį turtą – kiosko šoninę sieną, tuo padarydamas nukentėjusiajam 300 Lt turtinę žalą;

2001 m. sausio mėn. pradžioje, tiksliai tardymo nenustatytomis dienomis, R. Č. , turėdamas tikslą prievartauti turtą iš (duomenys neskelbtini), esančios įmonės savininko V. K., parinko nusikaltimo vykdytoją – organizuotos grupės narį Ž. B., davė nurodymą vykdytojui nuvykti į įmonę ir iš įmonės pareikalauti 1000 Lt, dėl to Ž. B., vykdydamas jo kaip organizuotos grupės organizatoriaus ir vadovo nurodymą, neturėdamas teisėto pagrindo, užuominomis grasindamas ir panaudodamas kitokią psichinę prievartą, t. y. griežtai kalbėdamas bei paminėdamas jo vardą ir pavardę, tuo duodamas suprasti, kad ateityje gali būti panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį V. K. , atvirai vertė nukentėjusįjį V. R. Č. naudai perduoti 1000 Lt bei praėjus kelioms dienoms įmonės ,,XXXX” sandėlyje, neturėdamas teisėto pagrindo, gavo svetimą, nukentėjusiajam V. K. priklausantį turtą – 1000 Lt;

2001 m. sausio mėn. pradžioje, tiksliai tardymo nenustatytomis dienomis, R. Č., turėdamas tikslą prievartauti turtą iš V. B. įmonės, parinko nusikaltimo vykdytoją – organizuotos grupės narį Ž. B., davė nurodymą vykdytojui nuvykti į V. B. įmonę (duomenys neskelbtini), ir iš įmonės savininko pareikalauti 1000 Lt, dėl to Ž. B., vykdydamas jo kaip organizuotos grupės organizatoriaus ir vadovo nurodymą, neturėdamas teisėto pagrindo, užuominomis grasindamas ir panaudodamas kitokią psichinę prievartą, t. y. griežtai kalbėdamas bei paminėdamas, kad pinigai reikalingi R. Č. advokatams sumokėti, tuo duodamas suprasti, jog ateityje gali būti panaudotas fizinis smurtas, atvirai vertė įmonės savininką V. R. Č. naudai perduoti 1000 Lt, tokiu būdu praėjus kelioms dienoms (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo gavo svetimą, nukentėjusiajam V. B. priklausantį turtą – 500 Lt.

S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 1998 m. lapkričio 7 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), ties kavine-baru ,,XXXX”, nukentėjusiajam V. T. pasakęs ,,ko čia vaikštai” vieną kartą sudavė kumščiu į veido sritį, tuo sukeldamas V. T. fizinį skausmą.

S. K. , V. K. , V. K. , M. S. , V. T. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad 2000 m. vasario mėn., naktį iš 6 į 7 dieną, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai įsibrovė į negyvenamąją patalpą – ŽŪB ,,XXXX” priklausantį sandėlį ir pagrobė svetimą, ŽŪB ,,XXXX” priklausantį turtą – 8016,92 Lt vertės 15800 kg salyklinių miežių grūdų, padarydami ŽŪB ,,XXXX” 8016,92 Lt materialinę žalą.

R. P. , M. Š. , T. B. , E. T. ir A. J. pripažinti kaltais bei nubausti už tai, kad 2000 m. kovo 17 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai, neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami fizinį smurtą, t. y. rankomis ir kojomis smūgiuodami R. R. į įvairias kūno vietas, jėga patalpino R. R. į automobilio ,,XXXXXXXX, valstybinis numeris XXXXXXX bagažinę, tuo neteisėtai atėmė R. R. laisvę, išvežė jį už Valakėlių k. ribų, kur panaudodami fizinį smurtą – rankomis ir kojomis suduodami nukentėjusiam R. R. į įvairias kūno vietas, tuo padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas veide, muštinę apatinės lūpos žaizdą, poodines kraujosruvas dešinėje plaštakoje, kairėje alkūnėje, kairiame pakinklyje, kairėje blauzdoje, paviršutinę muštinę kairės blauzdos žaizdą, t. y. lengvą kūno sužalojimą, nesukėlusį trumpalaikio sveikatos sutrikimo, atvirai kito asmens – ŽŪB ,,XXXX” direktoriaus S. S. naudai vertė nukentėjusįjį R.. R. perduoti svetimą, R. R. ir D. R. priklausantį turtą – pinigus 1000 JAV dolerių (4000 Lt).

D. Ž. pripažintas kaltu ir nubaustas už tai, kad 2001 m. vasario 6 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su Ž. B. , L. L. (paskelbta paieška), D. A. ir M. P. , užsidėjęs ant galvos kaukę, D. A. grasinant panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudojant – lipnia juosta užklijuojant nukentėjusiajai S. L. burną, L. L. grasinant revolveriu, panašiu į šaunamąjį ginklą, ir tuo atimant nukentėjusiajai galimybę priešintis, užvaldė svetimą, UAB ,,XXXX” priklausantį turtą: 400 Lt, bendros 557 Lt vertės 39 butelius įvairių alkoholinių gėrimų ir bendros 532,96 Lt vertės 229 pakelius įvairių cigarečių, padarydami UAB ,,XXXX” 1489,96 Lt materialinę žalą.

Dėl apeliacinio skundo motyvų turi būti atmesti ir civiliniai ieškiniai.

Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.

Dėl BPK normų taikymo

Nuteistieji R. Č. , K. Č. ir R. A. nuosprendį ginčija tiek fakto, tiek teisės taikymo aspektais. Jų apeliacinių skundų bendro pobūdžio teiginiai sutampa, todėl atskirai neanalizuojami.

Dėl išdėstytų motyvų tokie apeliacinių skundų teiginiai neįrodo baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo.

BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatos numato, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad I instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nes apeliaciniuose skunduose nenurodyta, kokios bylos aplinkybės neišnagrinėtos.

Dėl organizuotos grupės

Kad būtų įrodytas organizavimas, reikia įrodyti bent vieną iš alternatyvių požymių, apibūdinančių organizatorių.

Dėl E. J. turto prievartavimo

Dėl S. D. turto prievartavimo

Nuteistieji R. ir K. Č. niekada nepripažino prievartavę S. D. turtą, tačiau jų kaltę padarius šį nusikaltimą įrodo byloje surinktų įrodymų visuma.

Taigi, šis procesinis veiksmas atliktas, nepažeidžiant BPK 194 str. reikalavimų.

Dėl V. M. turto prievartavimo

Todėl liudytojo A. J. parodymų keitimą teisme teisėjų kolegija vertina kaip nuteistųjų baimę arba jo norą padėti nuteistiesiems, sumenkinti šių kaltės laipsnį.

BPK 20 str. nuostatos numato, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla.

Teisėjų kolegija I instancijos teisme duotus šių liudytojų parodymus vertina kaip nuteistųjų baimę arba norą padėti R. ir K. Č. išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jų nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Teismas pagrįstai nuosprendyje rėmėsi jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Dėl savavaldžiavimo A. G. atžvilgiu

R. ir K. Č. ikiteisminio tyrimo metu pareikštas kaltinimas teisme pakeistas. Teismas nuosprendyje išsamiai motyvavo, kodėl R. ir K. Č. pakeistas veikos kvalifikavimas. Teisėjų kolegija sutinka su I instancijos teismo motyvais, todėl jų nekartoja.

Dėl pasikėsinimo pagrobti A. J. turtą

Teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą, kadangi byloje nėra jokių automobilio vagystės faktą patvirtinančių įrodymų.

Dėl sukčiavimo A. Š. atžvilgiu

Teisėjų kolegija skundžiamame ir šiame nuosprendžiuose aptartų įrodymų šaltinių duomenis laiko apelianto kaltės įrodymu.

Dėl A. V. ir P. V. turto sunaikinimo

Priešingai apeliacinio skundo motyvui, įrodymų visuma įrodo nuteistojo kaltę.

Savo parodymus liudytojas Ž. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3 b. l. 168-170).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojo Ž. B. parodymais, nes juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Dėl G. P. ir R. P. turto prievartavimo

Taigi, iš tiesų veika padaryta 1998 m. liepos mėn., tiksliai nenustatytu laiku.

I. G. ir Z. V. duris

Teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę, t. y. nematė galimybės skirti švelnesnės bausmės rūšies.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam palankesnis ne naujasis, bet nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, numatęs trumpesnės trukmės šią bausmės rūšį, todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas.

Skundžiamas nuosprendis priimtas, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, todėl baudžiamoji byla šioje dalyje D. V. turi būti nutraukta.

Dėl savavaldžiavimo G. B. atžvilgiu

Priešingai apeliacinio skundo teiginiui, įrodymų visuma įrodo nuteistojo kaltę.

Taip pat atmetamas apeliacinio skundo teiginys, kad teismo išvada, jog D. B. patvirtino trijų vyriškių užėjimo į butą faktą, nepagrįsta.

R. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 294 str. 2 d., nes nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai, panaudodamas psichinę prievartą, vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą kito asmens tikrą teisę ir padarė didelės žalos nukentėjusiojo teisėms.

Dėl R. G. turto prievartavimo

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusysis R. G. bei nuteistieji R. ir K. Č. savo skunduose teigia, jog byloje nesurinkta jokių įrodymų, galinčių pagrįsti pastarųjų kaltę.

I instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir nepatikėjo jo prieštaringais parodymais teisme.

Atmetamas kaip nepagrįstas ir kitas apeliacinių skundų motyvas, jog R. G. nepažįsta R. Č., nors ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pažįsta abu Č.s, su abiem sėdėjo įkalinimo įstaigoje, su Rolandu – Pravieniškių bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje.

R. G. savo apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog liudytojas S. B. teisme patvirtino, kad nukentėjusysis nešlubavo, nebuvo purvinas, rūbai nesuplėšyti, o automobilio sėdynės nebuvo iškruvintos.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ekspertizės akto Nr. 374 duomenimis.

Tačiau tai nepaneigia paties sužalojimo fakto, kurį patvirtina jau minėto ekspertizės akto duomenys.

Nepagrįstas R. G. apeliacinio skundo motyvas, kad ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnai vertė duoti melagingus parodymus, dėl to 2001-05-01 buvo parašęs pareiškimą, jog būtų ištirti policijos pareigūnų veiksmai, tačiau atsakymo negavo.

Taigi, R. G. pareiškimas ištirtas, jis apie tai įstatymo nustatyta tvarka informuotas.

Dėl S. J. turto sunaikinimo

Teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo Ž. B. parodymais, kadangi jie atitinka kitus jau aptartus objektyvius įrodymus.

Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad teismas pažeidė BPK reikalavimus, perskaitydamas E. G. parodymus.

Dėl A. ir V. M. turto vagystės

Nuteistasis R. Č. savo kaltę neigia ir nurodo, jog teismas nepagrįstai rėmėsi melagingais liudytojų V. M. bei Ž. B. parodymais, kurie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Dėl pasikėsinimo apiplėšti ŽŪB ,,XXXX”

Nuteistieji R. Č., J-as ir J. P. teigia, jog jokio nusikaltimo nepadarė, o teismas, priimdamas jų atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojų Ž. B. ir V. M. parodymais.

Argumentai dėl atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojų parodymų patikimumo išdėstyti, aptariant BPK normų taikymą, todėl nekartojami.

Nepagrįstas K. P. apeliacinio skundo motyvas, jog liudytojai nenurodė, kuo pasireiškė jo veiksmai.

Tai, kad J. P. pagal liudytojų parodymus jų turėjo laukti Paįstryje, nereiškia, jog jis nedalyvavo nusikaltimo padaryme, nes skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas kaip organizatorius, o ne kaip nusikaltimo tiesioginis vykdytojas.

Nepagrįstas brolių J. ir J. P. apeliacinių skundų motyvas, kad nukentėjusysis parodė, jog Ž. B. parodymai melagingi.

Priešingai, nukentėjusysis B. V. parodė, kad 1998-10-03 pavaduodamas savo sūnų saugojo ŽŪB ,,XXXX” teritoriją. Naktį sargų poste pro duris įsiveržė du jaunuoliai, kurie pradėjo jį mušti, surišo rankas, mušė į galvą, kol prarado sąmonę.

Taigi, nukentėjusysis B. V. patvirtino liudytojo Ž. B. parodymus, kuris parodė, jog įsiveržė jis, A. V. ir J. P. , visi rišo sargą, mušė.

Teismo medicinos specialisto išvados Nr. 1865 duomenys (t. 14 b. l. 156-157) įrodo, kad B. V. nustatyta galvos smegenų trauminė liga, smegenų sukrėtimas, veido sumušimas, odos nubrozdinimai.

Iš ŽŪB ,,XXXX” pažymos (t. 14 b. l. 149) matyti, kad 1998-10-04 buvo įsilaužta į sandėlius, iš kurių pasikėsinta pagrobti chemikalų už 5574,55 litus.

Atmetamas kaip nepagrįstas ir kitas apeliacinių skundų teiginys, kad ikiteisminio tyrimo metu Ž. B. bei V. M. painiojosi savo parodymuose, vieną kartą nurodydami J-ą, o kitą – J. P. .

Neįtikinamas ir kitas apeliacinių skundų motyvas, jog Ž. B. kerštaudamas juos apkalba.

I instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje (t. 56 b. l. 52) nurodė, jog iš kaltinimų R. Č., J. P. ir J. P. šalintina aplinkybė, kad buvo pasirinktas nusikaltimo vykdytojas R. A. ir kad jis dalyvavo darant šį nusikaltimą. Tačiau nusikalstamos veikos aprašyme (t. 56 b. l. 23) teismas šios aplinkybės nepašalino. Todėl laikytina, jog R. A. nedalyvavo šiame nusikaltime.

R. Č. ir K. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 180 str. 2 d., kadangi jie parengė nusikalstamą veiką, o J. P. – pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d., nes panaudodamas fizinį smurtą pasikėsino užvaldyti svetimą turtą, įsibraunant į patalpas. Svetimo turto užvaldymas nebuvo baigtas dėl nuo kaltininkų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi paaiškėjus, kad nukentėjusysis B. V. pabėgo, jie išsigando ir patys pabėgo.

Dėl ŽŪB ,,XXXX” ir ŽŪB ,,XXXX” turto vagysčių

Nuteistieji R. Č., R. A. , S. K. , V. K. ir M. S. neprisipažino dalyvavę vagiant ŽŪB ,,XXXX” bei ŽŪB ,,XXXX” priklausančius grūdus, laikomus sandėliuose Joniškio ir Radviliškio rajonuose, tačiau jų kaltę padarius grūdų vagystes įrodo byloje surinktų įrodymų visuma.

Iš ŽŪB ,,XXXX” pirmininkės S. E. pranešimo policijai matyti, kad 1998-11-17 pastebėta išplėšta saugykla, kur laikomi kviečiai (t. 16 b. l. 160).

1998-11-18 patikrinimo akto duomenys (t. 16 b. l. 181) įrodo, jog patikrinus trūkstamų kviečių kiekį, nustatytas 71,83 t kviečių trūkumas.

Iš Radviliškio r. PK Kriminalinės policijos 1999-05-22 tarnybinio pranešimo matyti, kad 1998 m. lapkričio mėn. pradžioje gautas pranešimas telefonu įtarus, jog iš ŽŪB ,,XXXX” sandėlio, esančio Maldžiūnų k., gali būti pavogti grūdai (t. 17 b. l. 12).

Šie parodymai atitiko nuteistojo R. A. nevienkartinius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ši aplinkybė patvirtina teisėjų kolegijos nuomonę dėl R. A. parodymų pakeitimo nurodytų motyvų nerealumo.

Atmetamas kaip nepagrįstas nuteistųjų apeliacinių skundų argumentas, jog liudytojų parodymuose nesutampa nusikalstamų veikų laikas, ir tai įrodo apeliantų nekaltumą.

Įvertinus tai, kad grūdai iš bendrovių buvo vagiami ilgą laiko tarpą, teismas negalėjo konkretizuoti, kada tiksliai buvo daromos vagystės. Tačiau teigti, jog įvykio metu tikrai nebuvo sniego, nėra pagrindo.

Apeliantai teigia, kad atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojų Ž. B. ir V. M. parodymai vertintini kritiškai, nes jie nepagrįsti jokiais kitais įrodymais.

Su tokiu apeliacinių skundų motyvu negalima sutikti.

BPK 20 str. nuostatos numato, jog įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla.

Minėtų liudytojų parodymai kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Argumentai dėl jų patikimumo bei leistinumo išdėstyti, aptariant BPK normų taikymą, todėl nekartojami.

Nepagrįstas apeliacinių skundų argumentas, kad ŽŪB ,,XXXX” grūdai nebepriklausė, nes buvo parduoti, todėl nenustatyta, kam jie priklausė.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.845 str. 1 d. nuostatomis, saugotojas atsako už jam perduotų daiktų praradimą, trūkumą ar sugedimą. Taigi, bendrovė buvo atsakinga už sandėlyje laikomus grūdus, todėl civilinis ieškinys ŽŪB ,,XXXX” priteistas pagrįstai.

Civilinių ieškinių priteisimas solidariai iš visų nusikaltimus padariusių asmenų atitinka CK 6.279 str. 1 d. nuostatas.

R. Č., R. A. , S. K. , V. K. ir M. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d., nes grūdų vagystės padarytos įsibrovus į sandėlį, t. y. į patalpą. R. Č. veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 24 str. 4 d., kadangi grūdų vagystes jam vadovaujant padarė jo suburtos organizuotos grupės nariai.

Dėl V. D. , E. A. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo sukėlimo V. T. ir poveikio nukentėjusiesiems

Su šiuo apeliacinių skundų motyvu sutikti negalima, nes liudytojo Ž. B. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Nepagrįstas K. P. apeliacinio skundo motyvas, kad jis neva įkalbinėjo Ž. B. nedaryti nusikaltimo sakydamas, kad ,,...pas radviliškiečius nebėra ko lįsti....”.

Nepagrįstas nuteistojo R. Č. apeliacinio skundo motyvas, jog nukentėjusieji nenurodė jam inkriminuotų nusikaltimų aplinkybių.

Dėl to teismas pagrįstai rėmėsi pirminiais nukentėjusiųjų V. D. ir E. A. parodymais.

Nepagrįstas nuteistųjų R. Č. ir S. K. apeliacinių skundų motyvas, jog teismas peržengė kaltinimo ribas.

BPK 255 str. 1 d. nuostatos reglamentuoja, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Iš kaltinamojo akto turinio matyti, jog S. K. buvo pateiktas kaltinimas poveikio darymu ir 2001 metais, todėl teismas, neperžengdamas kaltinimo ribų, pagrįstai jį pripažino kaltu.

Pagrįstas nuteistųjų R. Č. ir S. K. apeliacinių skundų argumentas, nors ši veika R. Č. ir nebuvo inkriminuota, kad veikai, numatytai BK 140 str. 1 d., turėjo būti taikoma senojo BK norma.

Tokiu būdu, naujojo BK 140 str. 1 d. sankcija, numatanti atsakomybę už S. K. padarytą nusikalstamą veiką, yra griežtesnė, negu senojo BK 117 str. 1 d., galiojusios veikos padarymo metu. Pagal 2000 m. BK 3 str. 3 d. baudžiamasis įstatymas, sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Dėl to nuteistojo S. K. veika turi būti kvalifikuojama pagal asmens teisinę padėtį labiausiai švelninantį įstatymą, o šiuo atveju, teisėjų kolegijos nuomone, tokiu laikytina 1961 m. BK 117 str. 1 dalis.

Nepagrįstas R. Č. apeliacinio skundo motyvas, jog pagal BK 117 str. 1 d. baudžiamosios bylos keliamos teisme privataus kaltinimo tvarka tik esant nukentėjusiojo skundui.

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BPK 126 str. 5 d. nuostatos numatė prokurorui išimtinę teisę iškelti bylą ir nesant nukentėjusiojo skundo.

Tačiau S. K. už veiką, numatytą 1961 m. BK 117 str. 1 d., suėjusi patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis.

2002 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. IX-1162 su vėlesniais pakeitimais 13 str. 1 d. nuostatos numato, kad asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką ar nuteistiems iki 2003-05-01, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ar apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis nustatoma vadovaujantis arba naujojo BK 3, 95 ir 96 str. taisyklėmis,- kai senaties terminai pagal naujojo BK nuostatas yra tokie patys ar trumpesni, arba senojo BK 7, 49 ir 50 str. taisyklėmis,- kai senaties terminai pagal naujojo BK nuostatas yra ilgesni.

S. K. palankesnės senojo BK 49 str. nuostatos, numatančios trumpesnius patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminus, lyginant su naujojo BK 95 str. nuostatomis. Jam inkriminuotai veikai, kvalifikuotai pagal 1961 m. BK 117 str. 1 d., to paties BK 49 str. 1 d. 2 p. numato patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminą trejus metus nuo tos dienos, kai buvo padarytas nusikaltimas.

Šį nusikaltimą S. K. padarė 1998-11-07, tačiau po jo padarė dar kelis nusikaltimus. Sutinkamai su 1961 m. BK 49 str. 2 d. nuostatomis, senatis tokiu atveju pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai padarytas naujas nusikaltimas. Tad senatis pradedama skaičiuoti nuo paskutinio nusikaltimo padarymo momento, šiuo atveju nuo 2000-02-07.

Skundžiamas nuosprendis priimtas, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, todėl baudžiamoji byla šioje dalyje S. K. turi būti nutraukta.

Dėl poveikio nukentėjusiesiems V. K. ir B. V.

Nuteistasis R. Č. tvirtina, jog Ž. B. nedavė jokių nurodymų paveikti nukentėjusiuosius B. V. ir V. K. , tačiau tai paneigia byloje esantys įrodymai.

Iš byloje esančių baudžiamosios bylos Nr. 50-1-2581-98 dokumentų kopijų matyti, kad Panevėžio m. VPK Tardymo skyriuje 1998-10-12 K. Č. iškelta baudžiamoji byla dėl chuliganizmo B. V. ir V. K. atžvilgiu (t. 17 b. l. 69-109).

Liudytojas Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, jog R. Č. jam davė nurodymą padegti namą Panevėžio m., Kolūkiečių g. 3, ir paaiškino, kad tame name gyvenantis vyriškis nenori pakeisti parodymų jo brolio K. Č. naudai. Tačiau padegti namo jam nepavyko, gal dėl apledėjusios sienos ar prasto benzino. Tada R. Č. liepė pakartotinai padegti, tačiau ir vėl jam nepavyko, nes kai nuvyko prie namo, pamatė policijos pareigūnus.

Apeliantas nepagrįstai teigia, jog perskaitydamas nukentėjusiųjų B. V. ir V. K. parodymus teisiamajame posėdyje, teismas pažeidė procesines teisės normas.

Nukentėjusieji B. V. ir V. K. iš tiesų neapklausti teisme, nes dėl ligos ir sunkios materialinės padėties negalėjo atvykti į teismą (t. 47 b. l. 1, 4).

Tačiau tai nereiškia, kad jų parodymais negalima pagrįsti nuosprendžio tiek, kiek jie atitinka įrodymų visumą.

Nepagrįstas apeliacinių skundų argumentas, kad nukentėjusiosios V. B. parodymai teisme perskaityti, pažeidžiant procesines teisės normas.

Atmetamas kaip nepagrįstas apeliacinių skundų motyvas, kad tarp nukentėjusiųjų ir Ž. B. bei V. M. nebuvo daromos akistatos, atpažinimai.

Atkreipiamas dėmesys, jog sutinkamai su BPK 190 str. 1 d. nuostatomis akistatos darymas yra ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro teisė, o ne pareiga. Dėl tokio tyrimo veiksmo tikslingumo sprendžia būtent šie asmenys. Akistata atliekama tada, kai ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų parodymams būdingi esminiai prieštaravimai.

Šioje byloje nėra tokios situacijos, kadangi tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų Ž. B. ir V. M. parodymai nuo pat pradžių buvo nuoseklūs.

Apeliantai teisūs, kad ant kaukės, išimtos iš V. Č. (Bitinienės), nerasta biologinių pėdsakų, priklausančių R. A. , Ž. B. ir V. M. . Tačiau tai nepaneigia jų kaltės.

Nurodyti motyvai nereiškia, jog byloje nėra apeliantų kaltės įrodymų. Jie išdėstyti skundžiamame ir šiame nuosprendžiuose.

Civilinis ieškinys patenkintas pagrįstai.

R. Č. ir R. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 5, 8 p., nes dėl chuliganiškų paskatų buvo sumušti du žmonės, o R. Č. veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 24 str. 4 d., kadangi jo nurodymu tai padarė jo suburtos organizuotos grupės nariai.

Pagrįsti apeliacinių skundų argumentai, nors ši veika R. Č. ir nebuvo inkriminuota, kad veikai, numatytai BK 140 str. 1 d., turėjo būti taikoma senojo BK norma.

Teismas neįvertino 2000 m. BK 140 str. 1 d. ir atitinkamą nusikaltimo sudėtį numatančios teisės normos, galiojusios nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 1961 m. BK 117 str. 1 d., santykio.

1961 m. BK 117 str. 1 d. sankcija numato galimybę asmeniui skirti švelnesnę bausmę – pataisos darbus iki vienerių metų arba baudą, arba visuomeninio poveikio priemonių taikymą – nei tai numato 2000 m. BK 140 str. 1 d. sankcija, pagal kurią už analogišką veiką gali būti skiriama viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Tokiu būdu, naujojo BK 140 str. 1 d. sankcija, numatanti atsakomybę už R. A. padarytą nusikalstamą veiką, yra griežtesnė, negu senojo BK 117 str. 1 d., galiojusios veikos padarymo metu.

Pagal 2000 m. BK 3 str. 3 d. baudžiamasis įstatymas, sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Dėl to nuteistojo R. A. veika turi būti kvalifikuojama pagal asmens teisinę padėtį labiausiai švelninantį įstatymą, o šiuo atveju, teisėjų kolegijos nuomone, tokiu laikytina 1961 m. BK 117 str. 1 dalis.

Tas pat taikoma veikai, kvalifikuotai pagal 2000 m. BK 187 str. 1 d. ir 24 str. 4 dalį.

Veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, t. y. BK 278 str. 1 d., numatė bausmę pataisos darbus iki dvejų metų arba baudą, o naujasis BK už analogišką veiką numatė viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Tokiu būdu, veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas nuteistajam yra lengvesnis. Todėl nuteistojo R. Č. veika turi būti kvalifikuojama pagal 1961 m. BK 18 str. 4 d. ir 278 str. 1 dalį.

Nepagrįsti nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai, jog pagal BK 117 str. 1 d. baudžiamosios bylos keliamos teisme privataus kaltinimo tvarka tik esant nukentėjusiojo skundui.

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BPK 126 str. 5 d. nuostatos numatė prokurorui išimtinę teisę iškelti bylą ir nesant nukentėjusiojo skundo.

Tačiau R. A. už veiką, numatytą 1961 m. BK 117 str. 1 d., suėjusi patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis.

2002 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. IX-1162 su vėlesniais pakeitimais 13 str. 1 d. nuostatos numato, kad asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką ar nuteistiems iki 2003-05-01, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ar apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis nustatoma vadovaujantis arba naujojo BK 3, 95 ir 96 str. taisyklėmis,- kai senaties terminai pagal naujojo BK nuostatas yra tokie patys ar trumpesni, arba senojo BK 7, 49 ir 50 str. taisyklėmis,- kai senaties terminai pagal naujojo BK nuostatas yra ilgesni.

R. A. palankesnės senojo BK 49 str. nuostatos, numatančios trumpesnius patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminus, lyginant su naujojo BK 95 str. nuostatomis. Jam inkriminuotai veikai, kvalifikuotai pagal 1961 m. BK 117 str. 1 d., to paties BK 49 str. 1 d. 2 p. numato patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminą trejus metus nuo tos dienos, kai buvo padarytas nusikaltimas.

Šį nusikaltimą R. A. padarė 1998-12-17, tačiau po to 1998 m. gruodžio 18-20 d. jis padarė naują nusikaltimą. Sutinkamai su 1961 m. BK 49 str. 2 d. nuostatomis, senatis tokiu atveju pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai padarytas naujas nusikaltimas. Šiuo atveju senatis pradedama skaičiuoti nuo paskutinio nusikaltimo padarymo momento.

Skundžiamas nuosprendis priimtas, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, todėl baudžiamoji byla šioje dalyje R. A. turi būti nutraukta.

Dėl V. B. turto prievartavimo

Nepagrįstas nuteistųjų R. Č. ir R. A. apeliacinių skundų motyvas, kad teismas, pripažindamas juos kaltais dėl V. B. turto prievartavimo, rėmėsi tik liudytojo Ž. B. parodymais.

I instancijos teismas pagrįstai nesuabejojo pirminiais nukentėjusiojo parodymais, nes jie sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais.

Liudytojas V. M. parodė, kad 1998 m. žiemą R. Č. jam ir R. A. liepė nueiti pas V. B. ir pagąsdinti, jog neva jį ruošiasi reketuoti ,,Psichiniai”, o kad taip nebūtų, V. B. turi mokėti R. Č.. Jie nuėjo pas V. B. ir perdavė R. Č. žodžius.

Savo parodymus liudytojas V. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 5 b. l. 1-2, 5) ir akistatoje su R. Č. (t. 33 b. l. 107-109).

Nukentėjusysis V. B. taip pat atpažino V. M. kaip asmenį, kuris buvo pas jį atėjęs reikalauti pinigų (t. 18 b. l. 7-9).

Taigi, apeliantų kaltė įrodyta I instancijos teismo ir šiame nuosprendžiuose aptartais ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo V. B. , nuosekliais liudytojo V. M. parodymais bei kitais įrodymais.

R. Č. ir R. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 181 str. 1 d., nes neturėdami teisėto pagrindo, grasindami atvirai vertė perduoti turtą, o R. Č. veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 24 str. 4 d., kadangi jo nurodymu organizuotos grupės nariai prievartavo turtą.

Dėl A. J. turto prievartavimo

Nuteistieji R. Č. ir A. K. teigia, jog jokio nusikaltimo nepadarė, teismas nepagrįstai pripažino juos kaltais, remdamasis tik liudytojų Ž. B. ir ,,P. K. ” parodymais.

Nuteistųjų kaltę įrodo byloje surinktų įrodymų visuma.

Atmetamas kaip nepagrįstas R. Č. apeliacinio skundo motyvas, kad teismas netinkamai vertino teisme duotus nukentėjusiojo A. J. parodymus.

I instancijos teisme iš dalies pakeistus A. J. parodymus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina kaip R. Č. baimę ir su tuo susijusį sąmoningą ar nesąmoningą siekį padėti jam, sušvelninti kaltės laipsnį, todėl remiasi jo pirminiais parodymais.

Nepagrįstas nuteistojo R. Č. apeliacinio skundo motyvas, kad įslaptinus liudytoją, pažeistos jo procesinės ir konstitucinės teisės.

BPK 198 str. 2 d. nuostatos numato, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kai tam yra pagrindas, taiko nukentėjusiajam ar liudytojui anonimiškumą. BPK 199 straipsnyje nurodyti pagrindai, kada gali būti taikomas anonimiškumas, t. y. kai gresia realus pavojus liudytojo ar jo šeimos narių arba artimųjų giminaičių gyvybei, sveikatai, laisvei ar turtui; kai liudytojo parodymai yra svarbūs baudžiamajai bylai; kai liudytojas dalyvauja procese dėl labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo. Šioje situacijoje yra visi paminėti pagrindai, todėl liudytojui anonimiškumas taikytas pagrįstai, tuo nebuvo pažeistos apelianto teisės.

Liudytojas ,,P. K. ” ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustas, nepažeidžiant BPK 203 str., 282 str. reikalavimų. Iš byloje esančių procesinių dokumentų (apklausos, parodymų atpažinti asmenį iš fotonuotraukų protokolų) matyti, jog juose nėra informacijos, iš kurios būtų galima nustatyti liudytojo ,,P. K. ” tapatybę. Tikrieji liudytojo ,,P. K. ” tapatybės duomenys yra užslaptinti ir saugomi atskirai nuo baudžiamosios bylos medžiagos. Su šiais duomenimis gali susipažinti tik prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ikiteisminio tyrimo teisėjas ir teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą.

Taigi, nuteistojo R. Č. apeliacinio skundo motyvas, kad įslaptintas liudytojas yra pardavėja R. R. , tėra prielaida.

Beje, A. J. parodydamas, jog A. K. pirmas atvažiavo į parduotuvę, sąžiningai klydo, nes iš byloje esančių duomenų (t. 41 b. l. 32), matyti, kad A. K. tik 1999-02-02 paleistas lygtinai iš įkalinimo įstaigos. Taigi, jis 1998 metais negalėjo atvykti į A. J. parduotuvę.

Atkreiptinas dėmesys, jog į parduotuvę buvo atvykstama pinigų daug kartų, reikalavimas tęsėsi ilgą laiko tarpą, t. y. nuo 1998 metų pabaigos iki 1999 metų pabaigos. Ž. B. vykdavo ne tik su A. K. , bet ir su A. V. bei V. M. , todėl akivaizdu, kad A. J. galėjo suklysti.

Savo parodymus Ž. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3 b. l. 168-170) ir akistatoje su A. K. (t. 24 b. l. 134-135).

Tai, jog, pasak R. Č., Ž. B. nuslėpė nuo teismo pats dirbęs toje parduotuvėje, neturi reikšmės nuteistųjų veikos kvalifikavimui, nes be liudytojo Ž. B. parodymų jų kaltę įrodo kiti byloje esantys įrodymai.

Pretekstą nuteistojo A. K. skundo motyvui, kad nenustatytas tikslus nusikalstamos veikos padarymo laikas, davė tiek kaltinamajame akte, tiek nuosprendžio aprašomojoje dalyje aprašant šią veiką padarytas rašymo apsirikimas.

R. Č. ir A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 181 str. 1 d., nes neturėdami teisėto pagrindo, grasindami atvirai reikalavo perduoti turtą, o R. Č. veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 24 str. 4 d., kadangi jo nurodymu ir jam dalyvaujant turtą prievartavo jo suburtos organizuotos grupės nariai.

Dėl poveikio nukentėjusiajam E. K.

Nepagrįstas R. Č. apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusiojo E. K. parodymai teisme perskaityti, pažeidžiant procesines teisės normas.

Iš Anykščių rajono apylinkės teismo 1999-05-05 nuosprendžio (t. 18 b. l. 117-120) matyti, jog V. Ž. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už E. K. sužalojimą.

Nukentėjusiojo parodymų teisingumą patvirtina ir tas faktas, kad po parodymų pakeitimo M. J. bei N. V. iškeltos baudžiamosios bylos už melagingų parodymų davimą teismo posėdyje (t. 18 b. l. 121, 122).

Apeliantai teigia, jog jų kaltė pagrįsta BPK 20 str. reikalavimų neatitinkančiu įrodymu – asmens parodymo atpažinti protokolu.

Pagal BPK 191 str. 2 d. atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį.

Todėl teigti, jog šis procesinis veiksmas atliktas, nesilaikant BPK 191 str. reikalavimų, nėra pagrindo. I instancijos teismas pagrįstai atpažinimą laikė įrodymu, gautu įstatymų nustatyta tvarka, ir vertino jį kartu su kitais bylos duomenimis (BPK 20 str. 1 d.).

Atmetamas kaip nepagrįstas ir kitas apeliantų skundų argumentas dėl liudytojų Ž. B. bei V. M. parodymų teisingumo. Argumentai dėl šių liudytojų parodymų patikimumo išdėstyti aptariant BPK normų taikymą, todėl nekartojami.

R. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 str. 4 d. ir 233 str. 1 d., o A. K. – pagal BK 233 str. 1 d., tačiau pastarajam už šią veiką suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis.

2002 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. IX-1162 su vėlesniais pakeitimais 13 str. 1 d. nuostatos numato, jog asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką ar nuteistiems iki 2003-05-01, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ar apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis nustatoma vadovaujantis arba naujojo BK 3, 95 ir 96 str. taisyklėmis,- kai senaties terminai pagal naujojo BK nuostatas yra tokie patys ar trumpesni, arba senojo BK 7, 49 ir 50 str. taisyklėmis,- kai senaties terminai pagal naujojo BK nuostatas yra ilgesni.

A. K. veikai, kvalifikuotai pagal BK 233 str. 1 d., taikomos naujojo BK 95 str. 1 d. 1 p. ,,b” pp. nuostatos, nes tiek šio įstatymo, tiek senojo BK 49 str. nuostatos numato vienodą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą – penkerius metus nuo tos dienos, kai padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas.

Skundžiamas nuosprendis priimtas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, todėl baudžiamoji byla šioje dalyje A. K. turi būti nutraukta.

Dėl neteisėto laisvės atėmimo R. T.

Teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 887 duomenys (t. 18 b. l. 187-188) įrodo, kad R. T. padarytas apysunkis sužalojimas.

Savo parodymus liudytojas Ž. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3 b. l. 104-107) ir akistatoje su A. K. (t. 24 b. l. 134-135).

Teismas šioje dalyje R. A. išteisino, nes byloje be liudytojo A. V. , kuris teisme nebuvo apklaustas, kadangi išvykęs į užsienį, parodymų jokių kitų įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo R. T. teiginį, kad jį mušė keturiese, nėra. Taigi, nesutapimai tarp Ž. B. ir R. T. parodymų dėl pastarąjį mušusių asmenų skaičiaus, esant objektyvioms priežastims, negalėjo būti pašalinti, tačiau ši aplinkybė neturi įtakos R. Č. bei A. K. veikos kvalifikavimui.

I instancijos teisme liudytojas G. D. patvirtino faktą, jog buvo užpulta jo motina, bet neigė prašęs R. Č. sumušti užpuolikus bei žadėjęs atsilyginti. Tačiau nurodė, kad apie jo motinos sumušimą R. Č. galėjo girdėti, kadangi lankydavosi jo bendrovėje.

Kupiškio r. PK buvo iškelta baudžiamoji byla dėl G. D. motinos F. D. užpuolimo (t. 19 b. l. 2).

Teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo R. T. ir liudytojų sutampančiais parodymais, juos papildė skundžiamame nuosprendyje aptarti objektyvūs įrodymai. Jie įrodo, jog R. Č. nurodymu jo organizuotos grupės nariai neteisėtai atėmė R. T. laisvę ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.

R. Č. bei A. K. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 146 str. 1 d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p., o R. Č. – dar ir pagal BK 24 str. 4 dalį.

Tačiau A. K. už veiką, numatytą BK 146 str. 1 d., suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis.

2002 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. IX-1162 su vėlesniais pakeitimais 13 str. 1 d. nuostatos numato, kad asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką ar nuteistiems iki 2003-05-01, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ar apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis nustatoma vadovaujantis arba naujojo BK 3, 95 ir 96 str. taisyklėmis,- kai senaties terminai pagal naujojo BK nuostatas yra tokie patys ar trumpesni, arba senojo BK 7, 49 ir 50 str. taisyklėmis,- kai senaties terminai pagal naujojo BK nuostatas yra ilgesni.

A. K. veikai, kvalifikuotai pagal BK 146 str. 1 d., taikomos naujojo BK 95 str. 1 d. 1 p. ,,b” pp. nuostatos, nes tiek šio įstatymo, tiek senojo BK 49 str. nuostatos numato vienodą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą – penkerius metus nuo tos dienos, kai buvo padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas.

Šį nusikaltimą A. K. padarė 1999-04-20. Po to jis nėra padaręs nusikalstamų veikų.

Skundžiamas nuosprendis priimtas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, todėl baudžiamoji byla šioje dalyje A. K. turi būti nutraukta.

Dėl pasikėsinimo apiplėšti J. ir E. M.

Nėra pagrindo teigti, kaip tai daro M. S. savo apeliaciniame skunde, jog jis padarė ne plėšimą, bet vagystę.

Esminis skirtumas tarp šių dviejų nusikaltimų yra fizinio smurto panaudojimas, grasinimas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atėmimas galimybės nukentėjusiajam priešintis, grobiant svetimą turtą.

M. S. kartu su kitais nuteistaisiais nuteistas už plėšimą todėl, kad veikdamas su Ž. B. ir A. V. , grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti nukentėjusiųjų turtą.

Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais.

Buvus grasinimą parodo ne tik nukentėjusiųjų E. ir J. M. parodymai, jog bandyta išlaužti duris, bet įrodo ir įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys (t. 19 b. l. 142-144), kad išdaužtas langas.

Įvertinus tai, jog veiksmas vyko vėlai vakare, kai nukentėjusieji jau miegojo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jie turėjo realų pagrindą išsigąsti.

Nepagrįstas nuteistojo M. S. apeliacinio skundo motyvas, jog nebuvo jokio išankstinio susitarimo apiplėšti.

Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 ,,Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose” 14 p. nuostatomis, nustatydami nusikalstamo sumanymo turinį, teismai turi neapsiriboti pirmine jo forma, tačiau privalo aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu. Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka vien nustatyti tik objektyviuosius veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas.

Liudytojas Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu (t. 4 b. l. 19) parodė, kad prie UAB ,,XXXX” sandėlio R. Č., G. B. ir S. K. ėmė aiškinti, jog jis, A. V. ir M. S. iš prie Subačiaus gyvenančių asmenų turi pagrobti pinigus, kuriuos šie gavo kaip palikimą. Jie nurodė, kad reikia įsibrauti į vidų, surišti tuos žmones, ištardyti, kur paslėpti pinigai, ir juos paimti. Dar nurodė, kokiose vietose gali būti paslėpti pinigai.

Analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė liudytojas A. V. (t. 5 b. l. 170-179).

Iš jau aptartų liudytojų parodymų seka, jog nuteistieji turėjo išankstinį sumanymą būtent apiplėšti, todėl atmetamas kaip nepagrįstas apelianto teiginys, kad Ž. B. savo parodymuose žodį ,,apiplėšti” pavartojo, nesuvokdamas šio žodžio teisinės prasmės.

Nepagrįstas ir kitas M. S. apeliacinio skundo teiginys, jog jis, supratęs, kad name yra žmonės, atsisakė tolimesnių nusikalstamų veiksmų.

Priešingai, tik J. M. panaudojus kirvį po to, kai besibraunančiųjų nepavyko nubaidyti šauksmais, nuteistieji išsigando ir pabėgo.

R. Č. ir S. K. nepagrįstai teigia, jog jiems inkriminuoti nekonkretūs kaltinimai, kadangi neaišku, kuris iš jų davė nurodymus.

Tai, kad jie abu aiškino Ž. B. , A. V. ir M. S. , kaip ir ką reikės daryti, šie po nepavykusio apiplėšimo viską papasakojo R. Č. bei S. K. , pastarieji ant jų rėkė ir išvadino ,,asilais”, rodo abiejų nuteistųjų veiksmus buvus vienodus.

Dėl šios priežasties ir jų veikos kvalifikuotos vienodai.

Taigi, I instancijos teismas nuteistųjų veiksmus dėl pasikėsinimo apiplėšti J. ir E. M. įvertino, atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų visumą, o ne vien į M. S. dalinį prisipažinimą.

M. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d., nes grasindamas panaudoti fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibraunant į patalpą, o R. Č. ir S. K. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 22 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 180 str. 2 d., nes jie suorganizavo bei vadovavo šio nusikaltimo padarymui.

Dėl savavaldžiavimo D. ir R. R. atžvilgiu

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad R. P. , M. Š. , T. B. , E. T. ir A. J. , tęsdami I instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis ( t. 56 b. l. 26) 1999 m. gruodžio 23 d. R. Č., R. P. , M. Š. , T. B. ir K. C. pradėtą nusikalstamą veiką, 2000 m. kovo 17 d., apie 17 val., Pasvalio r., Valakėlių k., veikdami bendrai, neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami fizinį smurtą, t. y. rankomis ir kojomis smūgiuodami R. R. į įvairias kūno vietas, jėga patalpino R. R. į automobilio ,,XXXXXXXX, valstybinis numeris XXXXXXX bagažinę, tuo neteisėtai atėmė R. R. laisvę, išvežė jį už Valakėlių k. ribų, kur panaudodami fizinį smurtą – rankomis ir kojomis suduodami nukentėjusiajam R. R. į įvairias kūno vietas, tuo padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas veide, muštinę apatinės lūpos žaizdą, poodines kraujosruvas dešinėje plaštakoje, kairėje alkūnėje, kairiame pakinklyje, kairėje blauzdoje, paviršutinę muštinę kairės blauzdos žaizdą, t. y. lengvą kūno sužalojimą, nesukėlusį trumpalaikio sveikatos sutrikimo, atvirai kito asmens – ŽŪB ,,Gegužinė” direktoriaus S. S. naudai vertė nukentėjusįjį R. R. perduoti svetimą, R. R. ir D. R. priklausantį turtą – pinigus 1000 JAV dolerių (4000 Lt).

I instancijos teismas, nuteistųjų veiksmus kvalifikavęs kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas, neatsižvelgė, jog jų veiksmai nukreipti į vieningą objektą, padaryti esant vieningai tyčiai ir siekiant vieningo rezultato.

Atmetamas nuteistųjų M. Š. , T. B. ir E. T. apeliacinių skundų motyvas, kad nuosprendis pagrįstas tik prieštaringais nukentėjusiųjų D. ir R. R. parodymais.

Teismas turėjo pagrindą remtis nukentėjusiųjų parodymais, kurie nelaikomi prieštaringais.

Savo parodymus nukentėjusysis R. R. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 21 b. l. 33-37) ir akistatose su R. Č., R. P. , A. J. (t. 21 b. l. 70-71, 73-74, 76-77).

Atpažinimų metu nukentėjusysis D. R. atpažino M. Š. , T. B. , R. P. ir R. Č. (t. 21 b. l. 86-88, 92-94, 95-97, 98-100).

2001-02-22 apklausoje (t. 21 b. l. 22-23) R. R. patvirtino, jog akistatoje su R. Č. jis suglumo, kai R. Č. pradėjo įtikinėti, kad tikrai jo nebuvo, todėl ir suabejojo, bet po to suprato suklydęs, nes R. Č. tikrai buvo ir reikalavo pinigų.

Nepagrįstas nuteistojo E. T. apeliacinio skundo teiginys, jog atpažinimas buvo daromas, pažeidžiant 1961 m. BPK 185 str. 1 d. nuostatas.

Nepagrįstas nuteistojo R. Č. apeliacinio skundo motyvas, jog šiame nusikaltime jis nedalyvavo, kadangi tuo metu buvo nuvežtas į Panevėžio m. apylinkės teismą, iš kur paleistas tik 16 valandą.

Iš Panevėžio m. apylinkės teismo 1999-12-23 teisiamojo posėdžio protokolo kopijos (t. 50 b. l. 129-130) matyti, kad R. Č. iš tiesų įvykio dieną dalyvavo posėdyje, tačiau teisiamasis posėdis baigėsi ne 16, bet 14²⁰ valandų. Ši aplinkybė jam netrukdė dalyvauti aptariamoje nusikalstamoje veikoje.

Argumentai dėl nuteistųjų M. Š. ir T. B. apeliacinių skundų motyvų, jog teismas pažeidė BPK 255 str. reikalavimus, išdėstyti aptariant BPK normų taikymą, todėl nekartojami.

R. Č., R. P. , K. C. , M. Š. , T. B. , E. T. ir A. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 294 str. 2 d., nes jie nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai, panaudodami fizinę prievartą, vykdė ginčijamą kito asmens tariamą teisę ir padarė didelės žalos nukentėjusiųjų teisėms.

Nuteistieji nuteisti pagal naujojo BK 294 str. 2 d., kurios sankcija numato areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Ši veika pagal senąjį BK atitinka 214 str. 2 d., kurios sankcija numatė tik laisvės atėmimą iki penkerių metų ir baudą.

Šiuo atveju naujasis įstatymas yra palankesnis nuteistiesiems, nes numato alternatyvią bausmę – areštą. Teismas teisingai taikė naujojo kodekso normą.

Dėl pasikėsinimo sunaikinti AB ,,XXXX”

Nepagrįstas nuteistojo R. Č. apeliacinio skundo argumentas, jog teismas rėmėsi tik liudytojo V. M. parodymais.

Analogiškus parodymus liudytojas V. M. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 5 b. l. 18-25).

Savo parodymus V. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 4 b. l. 179-185).

V. M. parodymus teisme patvirtino liudytojai P. R. bei D. P. , kurie nurodė, kad 2000 m. sausio mėnesį matė išdaužtus parduotuvės langus ir aprūkusias sienas.

Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys (t. 24 b. l. 169-171) taip pat įrodo, jog buvo išdaužti du parduotuvės langai.

Atmetamas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad nebuvo tikrinami V. M. parodymai.

Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog teismas vadovavosi BPK 20 str. 3, 4 d. nurodytais reikalavimais, t. y. ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus ištyrė, juos patikrino apklausdamas nuteistąjį, liudytojus, nukentėjusiojo atstovą, paskelbdamas ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad tiek nuteistojo, tiek liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys duomenys teismo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Teisėjų kolegijai nekelia abejonių I instancijos teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visuma, iš kurios matyti, jog apelianto veika atitinka BK 22 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 187 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, nes jo nurodymu buvo pasikėsinta sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, t. y. padegant, bei atitiktų BK 24 str. 4 d. ir 187 str. 1 d. sudėtį, kadangi sugadintas svetimas turtas.

Tačiau teismas, kvalifikavęs R. Č. nusikalstamą veiką pagal BK 187 str. 1 d., neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nesivadovavo BK 3 str. nuostatomis. BK 187 str. 1 d. sankcija numato bausmę viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Nusikalstamų veikų padarymo metu veika atitiko 1961 m. BK 278 str. 1 d. (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija) numatyto nusikaltimo sudėtį. Šio įstatymo sankcija numatė bausmę laisvės atėmimą iki vienerių metų arba baudą, t. y., lyginant su 2000 m. BK 187 str. 1 d., švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam palankesnis ne naujasis, bet nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas, R. Č. nusikalstama veika iš 2000 m. BK 187 str. 1 d. ir 24 str. 4 d. perkvalifikuojama į 1961 m. BK 18 str. 4 d. ir 278 str. 1 dalį.

Civilinio ieškinio priteisimas R. Č. atitinka CK 6.263 str. nuostatas.

Dėl ŽŪB ,,XXXX” turto vagystės

Nuteistasis S. K. teigia, jog nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo, tačiau byloje esantys įrodymai įrodo jo kaltę.

Medeikių žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) direktorius raštu kreipėsi į Biržų rajono policijos komisariatą (t. 25 b. l. 5) nurodydamas, kad 2000-02-07 pastebėta, jog iš šios bendrovės sandėlio dingo dalis miežių grūdų.

Kaltinamajame akte ir I instancijos teismo nuosprendyje bendrovė klaidingai vadinama ,,Madeikiai”. Iš bendrovės antspaudo (t. 25 b. l. 5) matyti, kad tai aiškus rašymo apsirikimas, todėl jis šiame nuosprendyje ištaisomas, bendrovė vadinama jos tikruoju pavadinimu ,,Medeikiai”.

2000-02-07 inventorizacijos aprašo duomenys (t. 25 b. l. 100-101) įrodo, jog pavogta 15800 kg miežių už 8016,92 litų.

Apklausiamas apie šią vagystę nuteistasis M. S. parodė (t. 26 b. l. 201-202; t. 27 b. l. 17-18), kad 2000-02-06 jam paskambino S. K. ir jie susitarė susitikti. Jie susitiko apie 17-17³⁰ val., Saulius atvažiavo automobiliu ,,VW Golf”, kartu buvo jo sūnus Marius ir V. T. . Bekalbant kilo mintis nuvažiuoti į sandėlį Biržų r., Skultiškių k., pasikrauti miežių. Į sandėlį automobiliu ,,KAMAZ” atvažiavo ir V. K. su nepažįstamu vyriškiu. M. S. bei V. T. skirstė grūdus mašinos kėbule ir priekaboje, Saulius su sūnumi sėdėjo savo automobilyje. Pakrovus grūdus, S. K. vairuojamu automobiliu ,,VW Golf” M. S. , V. T. , S. K. sūnus grįžo į Panevėžį, o Vincas su nepažįstamu asmeniu važiavo automobiliu ,,KAMAZ”.

Nuteistasis V. T. ikiteisminio tyrimo metu (t. 28 b. l. 2, 5; t. 39 b. l. 30) parodė, kad 2000-02-06 jis vedžiodamas šunį sutiko S. K. , kuris pasiūlė važiuoti į Biržus ir paskirstyti grūdus. Kartu važiavo M. S. ir S. K. sūnus Marius. Kraunant grūdus jis nesuprato, jog daroma vagystė. Tai suprato tik juos sulaikius policijai, nes jis, S. K. ir M. S. tarėsi policijai nesakyti tiesos.

Tiesa, I instancijos teisme V. T. teigė neprisimenąs, ar buvo sandėlyje, ar ne, nes buvo išgėręs.

Teisėjų kolegija pakeistus jų parodymus vertina kaip norą padėti S. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl tiki jų pirminiais parodymais, nes jie tarpusavyje sutampa.

Beje, V. K. ikiteisminio tyrimo metu (t. 27 b. l. 64-65) parodė, kad 2000-02-06 vakare jam paskambino S. K. ir pasakė, jog reikia nuvažiuoti į Biržų r. esančią bendrovę, kur anksčiau buvo pirkę grūdų. Jis pasiūlė važiuoti ir broliui Vytautui. Į sandėlį taip pat atvažiavo Saulius su sūnumi, M. S. bei V. T. . Pasikrovus grūdų, jis su broliu Vytautu išvažiavo ,,KAMAZ” automobiliu.

Vėliau apklausiamas (t. 27 b. l. 94; t. 39 b. l. 151) jis iš esmės patvirtino anksčiau duotus parodymus, tik teigė, kad S. K. vagystėje nedalyvavo.

Tačiau teisėjų kolegija jo ikiteisminiame tyrime duotais parodymais tiki tiek, kiek jie sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais.

S. K. nenurodė, kur ir kokiu tikslu jis su savo sūnumi, M. S. bei V. T. važiavo, kai juos Biržuose sulaikė policija, todėl atmetamas kaip nepagrįstas jo apeliacinio skundo teiginys, jog jis su sūnumi vyko visai kitais tikslais.

Ikiteisminio tyrimo metu (t. 25 b. l. 113-114) ir teisme ji atpažino V. K. , kuris, prisistatęs K. A. , pirko grūdų.

Dėl šios priežasties ekspertizės metu nebuvo nustatytas jau minėtų grūdų pavyzdžių tapatumas.

Teismas pagrįstai rėmėsi pirminiais M. S. ir V. T. parodymais, nes jie tarpusavyje sutapo, juos papildė skundžiamame bei šiame nuosprendyje aptarti objektyvūs įrodymai. Jie įrodo S. K. dalyvavus grūdų vagystėje, nors šis pasirinko gynybos taktiką viską neigti.

S. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d., nes grūdų vagystė padaryta įsibrovus į sandėlį, t. y. patalpą.

Civilinio ieškinio priteisimas solidariai iš visų nusikaltimą padariusių asmenų atitinka CK 6.279 str. 1 d. nuostatas.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo ištepant V. G. duris

Su tokiu skundo motyvu negalima sutikti. Jo kaltę įrodo byloje esančių įrodymų visuma.

Nukentėjusysis V. G. nebuvo apklaustas teisiamajame posėdyje, nes išvykęs į užsienį (t. 47 b. l. 94-110). I instancijos teismas, perskaitydamas jo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, BPK 276 str. nuostatų nepažeidė, apelianto procesinių teisių nesuvaržė, nepažeidė ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų.

I instancijos teisme liudytojai G. G. , P. S. ir I. S. patvirtino nukentėjusiojo parodymus.

Nukentėjusiojo V. G. parodymus patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolų duomenys (t. 28 b. l. 43-48). Jie įrodo, jog buvo išteptos buto, esančio (duomenys neskelbtini), durys ir apipiltas automobilis ,,AXXXXXXXX.

Nepagrįstas R. Č. apeliacinio skundo motyvas, kad teismas be pagrindo atmetė jo prašymą į teismo posėdį iškviesti liudytoją V. Z. .

Nuteistojo D. V. parodymų pakeitimas teisme vertinamas kaip noras sau ir R. Č. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jo nurodytas motyvas, jog ikiteisminio tyrimo metu jis nedavė tokių parodymų, pareigūnai patys rašė, ką norėjo, yra neįtikinamas ir atmetamas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ir jo apklausos protokolai, ir parodymų patikrinimo vietoje protokolas įforminti, nepažeidžiant 1961 m. BPK 114 str. reikalavimų. D. V. pastabų dėl šių procesinių dokumentų nepateikė. Teismas pagrįstai minėtus dokumentus laikė patikimais įrodymų šaltiniais.

Nors D. V. ir neprisipažino, jog apipylė V. G. automobilį, tačiau įvertinus tai, kad durys išteptos, pašto dėžutė ir automobilis apipilti vienu metu, teismas pagrįstai pripažino D. V. kaltu dėl visų šių veikų.

Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija tiki pirminiais D. V. parodymais, kartu su skundžiamame ir šiame nuosprendžiuose aptartais įrodymais įrodančiais kito apelianto R. Č. kaltę organizavus viešosios tvarkos pažeidimą bei V. G. turto sugadinimą.

Tačiau teismas, kvalifikavęs R. Č. nusikalstamas veikas pagal BK 187 str. 1 d. ir BK 284 str. 1 d., neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nesivadovavo BK 3 str. nuostatomis.

BK 187 str. 1 d. sankcija numato bausmę viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų, BK 284 str. 1 d. – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Nusikalstamų veikų padarymo metu veikos atitiko 1961 m. BK 278 str. 1 d. (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija) ir BK 225 str. 1 d. (1994-07-19 įstatymo Nr. I-551 redakcija) numatytų nusikaltimų sudėtis. 1961 m. BK 278 str. 1 d. sankcija numatė bausmę laisvės atėmimą iki vienerių metų arba baudą, o BK 225 str. 1 d. – laisvės atėmimą iki vienerių metų arba pataisos darbus tam pačiam laikui, arba baudą.

Teismas už abi veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmę, t. y. nematė galimybės skirti švelnesnės bausmės rūšies.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam palankesnis ne naujasis, bet nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, numatęs trumpesnės trukmės šią bausmės rūšį, todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas.

Už vieną veiką gali būti taikomas tik vienas baudžiamais įstatymas, todėl senasis BK taikomas ir bendrininkavimui kvalifikuoti.

Nors nuteistasis D. V. skundžia tik bausmę, tačiau sutinkamai su BPK 320 str. 5 d. nuostatomis tas pat taikoma ir jo padarytoms veikoms.

D. V. nusikalstama veika iš 2000 m. BK 284 str. 1 d. perkvalifikuojama į 1961 m. BK 225 str. 1 d. ir iš 2000 m. BK 187 str. 1 d. perkvalifikuojama į 1961 m. BK 278 str. 1 dalį. R. Č. nusikalstama veika iš 2000 m. BK 284 str. 1 d. ir 24 str. 4 d. perkvalifikuojama į 1961 m. BK 18 str. 4 d. ir 225 str. 1 d., o iš 2000 m. BK 187 str. 1 d. ir 24 str. 4 d. perkvalifikuojama į 1961 m. BK 18 str. 4 d. ir 278 str. 1 dalį.

Tačiau D. V. už šias veikas suėjusi patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis.

2002 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. IX-1162 su vėlesniais pakeitimais 13 str. 1 d. nuostatos numato, jog asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką ar nuteistiems iki 2003-05-01, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ar apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis nustatoma vadovaujantis arba naujojo BK 3, 95 ir 96 str. taisyklėmis,- kai senaties terminai pagal naujojo BK nuostatas yra tokie patys ar trumpesni, arba senojo BK 7, 49 ir 50 str. taisyklėmis,- kai senaties terminai pagal naujojo BK nuostatas yra ilgesni.

D. V. palankesnės senojo BK 49 str. nuostatos, numatančios trumpesnius patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminus, lyginant su naujojo BK 95 str. nuostatomis. Jam inkriminuotoms veikoms pagal 1961 m. BK 225 str. 1 d. ir 278 str. 1 d. to paties BK 49 str. 1 d. 2 p. numato patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminą trejus metus nuo tos dienos, kai buvo padarytas nusikaltimas.

Šias nusikalstamas veikas D. V. padarė 2000 m. kovo mėnesį, tačiau vėliau jis padarė dar vieną naują nusikaltimą. Sutinkamai su 1961 m. BK 49 str. 2 d. nuostatomis, senatis tokiu atveju pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai padarytas naujas nusikaltimas. Šiuo atveju senatis pradedama skaičiuoti nuo paskutinio nusikaltimo padarymo momento, t. y. nuo 2000-10-04.

Skundžiamas nuosprendis priimtas, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, todėl baudžiamoji byla šioje dalyje D. V. turi būti nutraukta.

Dėl A. K. turto vagystės

Nuteistasis R. Č. neigia padaręs šį nusikaltimą ir nurodo, jog teismas kaltę grindžia tik liudytojo Ž. B. parodymais.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą tokį apeliacinio skundo motyvą.

2003-05-27 (t. 39 b. l. 42) apklausoje D. V. patvirtino, kad ankstesnėse apklausose nusikaltimo padarymo aplinkybės išdėstytos teisingai, tačiau neigė, jog padangas vogė R. Č. nurodymu.

Šitoks parodymų pakeitimas vertinamas kaip noras padėti sau ir bendrininkams išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jo nurodytas motyvas, jog ikiteisminio tyrimo metu prieš jį buvo naudojamas smurtas, todėl jis apkalbėjo R. Č., yra neįtikinamas ir atmetamas. Nors jis ikiteisminio tyrimo metu dažniausiai atsisakydavo gynėjo, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo teiginį dėl patirto spaudimo ar smurto.

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2000-10-05 išlaužus sandėliuką pavogtos 26 padangos ir padaryta 3380 Lt žala.

Civilinio ieškinio priteisimas solidariai iš visų nusikaltimą padariusių asmenų atitinka CK 6.279 str. 1 d. nuostatas.

D. V. ir T. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d., o R. Č. – pagal BK 24 str. 4 d. ir 178 str. 2 d., nes buvo pagrobtas svetimas turtas, įsibraunant į patalpą, ir tai padaryta pastarojo nurodymu.

Dėl neteisėto sprogmenų įgijimo, laikymo

Argumentai dėl liudytojo Ž. B. parodymų patikimumo išdėstyti, aptariant BPK normų taikymą, todėl nekartojami.

Teismas neturėjo pagrindo abejoti šio liudytojo nuosekliais parodymais, nes juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Tą patį nukentėjusysis parodė ikiteisminiame tyrime (t. 29 b. l. 91, 92, 165-166).

Nukentėjusiojo parodymus patvirtina 2000-10-11 ir 2001-01-02 įvykio vietos apžiūros protokolų (t. 29 b. l. 2-6, 146-149) duomenys.

Liudytojas Ž. B. I instancijos teisme parodė, kad 2000-10-10 R. Č. nurodymu iš vieno vaikino paėmė dvi granatas ir jas paslėpė. R. Č. pasakė, jog vakare reikės granatą įmesti į A. C. priklausantį kioską už tai, kad šis ,,pasodino” A. K. . R. Č., automobiliu veždamas jį Alyvų gatve, parodė kioską ir langą, pro kurį jis turi įmesti granatą. Vakare jis atsinešė vieną granatą pas R. Č. į namus Panevėžyje, Pažagienių g. 13, pastarasis jį nuvežė į Alyvų gatvę ir laukė automobilyje. Įmetęs granatą jis girdėjo silpną garsą, todėl mano, jog granata nesprogo. Kitą granatą paslėpė R. Č. namuose. Pastarasis pasakė, kad jei jį suims, tai jis paskambins ir pasakys, ką su ta granata daryti. Prieš pat Naujuosius metus R. Č. paskambino iš tardymo izoliatoriaus ir liepė paimti granatą bei susprogdinti ją šalia A. C. kiosko.

Analogiškus parodymus liudytojas davė ikiteisminio tyrimo metu (t. 4 b. l. 21-22).

Savo parodymus Ž. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3 b. l. 141-147, 168-171).

Ekspertizių aktų Nr. 8901/8902 (t. 29 b. l. 25-27) ir Nr. 231/232 (t. 29 b. l. 159-161) duomenys įrodo, jog abu kartus susprogdinta fabrikinės gamybos (Rusija) puolamoji rankinė granata RGN, kurioje yra apie 114 g padidinto galingumo brizantinės sprogstamosios medžiagos – heksogeno kiekvienoje.

Iš daktiloskopinės ekspertizės akto Nr. 2/1115 duomenų (t. 29 b. l. 30-32) matyti, kad vienas rankos piršto pėdsakas Nr. 2, esantis ant plastmasinio granatos sprogdiklio gaubto, rasto 2000-10-11 įvykio vietos apžiūros metu, yra tinkamas asmens identifikavimui.

Iš papildomos daktiloskopinės ekspertizės akto Nr. 2-1392 duomenų (t. 29 b. l. 79-80) matyti, kad paliktas pėdsakas yra ne Ž. B. ir ne K. Č. , o kito asmens.

Bylos medžiaga įrodo, jog R. Č. atsisakė duoti lyginamajam tyrimui kairės rankos nykščio atspaudo pavyzdį (t. 29 b. l. 75).

Tai netiesiogiai patvirtina, kad vienos rankos piršto pėdsaką ant plastmasinio granatos sprogdiklio gaubto, rasto 2000-10-11 įvykio vietos apžiūros metu, galėjo palikti R. Č..

Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, jog R. Č. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodyta.

R. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 str. 4 d. ir 253 str. 2 d.; BK 22 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 187 str. 2 d.; BK 24 str. 4 d. ir 187 str. 2 d., nes neturint teisėto leidimo jo nurodymu buvo įgyti, gabenami bei laikomi didelės sprogstamosios galios sprogmenys, 2000-10-10 pasikėsinta sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, 2000-12-31 sugadintas svetimas turtas visuotinai pavojingu būdu, o tai darė jam vadovaujant ir jo nurodymu jo suburtos organizuotos grupės narys Ž. B. .

Civilinis ieškinys patenkintas pagrįstai.

Dėl V. K. turto prievartavimo

Nepagrįstas nuteistojo R. Č. apeliacinio skundo motyvas, jog jo kaltė grindžiama tik melagingais liudytojo Ž. B. parodymais, kurie prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir nukentėjusiojo parodymams.

Nėra pagrindo netikėti nuosekliais liudytojo Ž. B. parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Liudytojas Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu (t. 4 b. l. 22) parodė, kad po mėnesio, kai buvo sulaikytas R. Č., E. R. (Čiapienė) davė R. Č. telefono numerį ir liepė po 23 val. paskambinti į Šiaulių tardymo izoliatorių. R. Č. nurodė adresus, liepė nueiti surinkti pinigus ir juos perduoti E. R. . Nuvykęs į V. K. įmonę ,,Duslintuvai”, prisistatė nuo R. Č. ir paaiškino, jog reikia padėti R. Č., nes šiuo metu jis suimtas. Gautus pinigus atidavė E. R.

Jo parodymai visiškai atitinka nukentėjusiojo V. K. parodymus.

Nukentėjusysis V. K. teisme parodė, kad 2001 m. sausio pradžioje į jo įmonę atvažiavo vaikinas, kuris jau kartą buvo atvažiavęs su R. Č., ir pasakė, jog reikia padėti R. Č., surinkti 1000 litų. Jis suprato, kad vaikinas susijęs su R. Č., todėl, bijodamas blogų pasekmių, davė jam 1000 litų.

Tai, jog nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas, įslaptinus jo tapatybę nustatančius duomenis (t. 30 b. l. 8-9), rodo, kad iš spaudos žinodamas apie Č-ų. padarytus nusikaltimus, jis bijojo dėl savo saugumo.

Atpažinimo metu nukentėjusysis V. K. atpažino Ž. B. kaip asmenį, kuris iš jo reikalavo pinigų (t. 30 b. l. 12-13; t. 39 b. l. 22-24).

Išdėstytuose įrodymų šaltiniuose užfiksuoti duomenys papildo vieni kitus ir įrodo R. Č. kaltę padarius aptariamą nusikalstamą veiką.

Civilinis ieškinys patenkintas teisingai.

Atmetamas kaip nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad už šią nusikalstamą veiką jis nuteistas antrą kartą.

Iš Panevėžio m. apylinkės teismo 2003-09-01 nuosprendžio (t. 50 b. l. 165-171) matyti, jog R. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2003 m. sausio 13 d., apie 15³⁰ val., V. K. priklausančios IĮ ,,Vilkrika” patalpose Panevėžio m., Staniūnų g. 67 b, iš anksto susitarę ir veikdami bendrai su K. Č. , grasindami panaudoti fizinį smurtą, reikalavo perduoti V. K. priklausančios IĮ ,,Vilkrika” turtą.

Nuosprendžio aprašomoji dalis rodo, jog aptariamas nusikaltimas padarytas kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis.

R. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 str. 4 d. ir 181 str. 1 d., nes jo nurodymu jo organizuotos grupės narys atvirai, naudodamas psichinę prievartą, vertė perduoti turtą.

Dėl V. B. turto prievartavimo

I instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliais liudytojo Ž. B. parodymais.

Apklausiamas ikiteisminiame tyrime (t. 30 b. l. 19-20) nukentėjusysis parodė Ž. B. pasakius, kad pinigus reikia mokėti, norint neturėti problemų, o R. Č. reikia mokėti už advokatus, todėl pinigus turi sumokėti.

Tai, jog Ž. B. reikalavo R. Č. vardu pinigų, nukentėjusysis patvirtino ir akistatoje su Ž. B. (t. 30 b. l. 17-18).

Nukentėjusiojo V. B. pakeisti parodymai bylą nagrinėjant teisme vertinami kaip sąlygoti baimės ar noro sušvelninti R. Č. teisinę padėtį.

Dėl bausmių

Perkvalifikavus R. Č. veikas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ištepant V. P. , I. G. ir Z. V. duris, fizinio skausmo sukėlimo E. G. , A. Č. turto sugadinimo, AB ,,Autalis” turto sunaikinimo, viešosios tvarkos pažeidimo ištepant V. G. duris ir V. G. turto sugadinimo, šiam nuteistajam skiriamos švelnesnės bausmės. Paskyrus naujas bausmes, jos turi būti iš naujo subendrintos tarpusavyje bei su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis.

R. A. , D. V. , A. K. ir S. K. bausmės iš naujo subendrinamos, nes jiems baudžiamoji byla dėl kai kurių šiame nuosprendyje aptartų veikų nutraukiama, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.

V. T. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė iš naujo subendrinama su kitu nuosprendžiu paskirta bei vėlesne nutartimi palikta galioti bausme, ištaisant I instancijos teismo padarytą klaidą.

K. C. ir A. J. skiriamos naujos bausmės dėl savavaldžiavimo D. ir R. R. atžvilgiu (tokio sprendimo motyvai bus išdėstyti toliau), todėl jiems taip pat turi būti iš naujo subendrintos bausmės.

I instancijos teismas, skirdamas bausmes R. Č., K. Č. , R. A. , D. V. , A. K. , S. K. , V. K. , M. S. , V. T. , J. P. , J. P. ir D. Ž. , BK 54 str. reikalavimų nepažeidė.

Teismas atsižvelgė į kiekvieno nuteistojo atskirai padarytų nusikaltimų skaičių, nenustatė R. Č., K. Č. , R. A. , A. K. , S. K. , V. K. , M. S. , Josvydo ir J. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o veikų padarymą organizuota grupe pagrįstai pripažino jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Nuteistiesiems D. V. , V. T. ir D. Ž. teismas nenustatė nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

Teismas įvertino kaltininkų asmenybes, jog R. Č., K. Č. , A. K. , V. T. , Josvydas ir J. P. , D. Ž. anksčiau teisti, o R. A. , D. V. , S. K. , V. K. , M. S. nusikalto nebūdami teisti, teigiamai charakterizuojami.

Beveik už visas nusikalstamas veikas nuteistiesiems paskirtos minimalios arba artimos minimalioms bausmės.

Už kiekvieną veiką atskirai paskirtos bausmės atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, bausmės paskirtį ir dėl minimalaus ar beveik minimalaus dydžio nėra per griežtos.

Pakeitus veikos vertinimą dėl savavaldžiavimo panaudojant fizinę prievartą D. ir R. R. atžvilgiu bei atsižvelgus į I instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo A. J. motyvus, t. y. kad padarytas apysunkis nusikaltimas, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, bausmė švelninama ir pastarajam.

Nuteistasis R. Č. savo apeliaciniame skunde teigia, jog jo nusikalstamos veikos padarytos 1998-2000 metais, todėl teismas, subendrindamas bausmes vadovavęsis naujojo BK nuostatomis, pasunkino jo teisinę padėtį.

Atkreipiamas apelianto dėmesys, kad 2003 m. birželio 19 d. priimtas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4, 5, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo papildymo 10¹ straipsniu bei 14 ir 45 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas, kurio 10¹ str. 1 d. numato, jog jeigu nusikalstama veika, padaryta iki 2003 m. gegužės 1 d., perkvalifikuojama pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą, skiriamos naujajame Baudžiamajame kodekse numatytos bausmės ir taikomos jų skyrimo taisyklės.

BK 63 str. 1 d. nurodyta, kad skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.

Beje, senojo BK 42 str. 1 d. nuostatos taip pat numatė, jog esant realiajai nusikaltimų sutapčiai, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti, o esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai – tik apimti.

I instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė 2005 m. sausio 14 d., jau galiojant 2000 m. Baudžiamajam kodeksui, todėl remdamasis BK 3 str. 2 d. nuostatomis, R. Č. daugumą nusikalstamų veikų kvalifikavo, paskyrė už jas bausmes ir visas jas subendrino pagal naujojo BK nuostatas. Baudžiamasis įstatymas pritaikytas teisingai, tuo nuteistojo padėtis nepasunkinta.

Nepagrįstas A. K. apeliacinio skundo motyvas, kad teismas neteisingai taikė BK 63 str. 9 d. nuostatas, nes skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su 2000-02-17 nuosprendžiu, pakeistu 2003-06-25 nutartimi paskirta ir atlikta bausme.

Teismas teisingai taikė BK 63 str. 9 d. nuostatas, kurios numato, jog skiriant bausmę pagal šio straipsnio taisykles, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matosi, kad A. K. teismas į bausmės laiką įskaitė bausmę, atliktą pagal 2000-02-17 nuosprendį. Jeigu bausmės pagal kelis nuosprendžius nebūtų subendrintos, nebūtų pagrindo į bausmės laiką įskaityti pagal ankstesnį nuosprendį atliktos bausmės. Tokia situacija blogintų nuteistojo teisinę padėtį.

V. T. gynėjas apeliaciniame skunde teisingai nurodo, jog teismas, vadovaudamasis BK 63 str. 9 d., paskirtą bausmę subendrino su Panevėžio m. apylinkės teismo 2002-04-02 nuosprendžiu paskirta ir atlikta bausme, tačiau neatkreipė dėmesio, jog 2003-06-25 nutartimi, veikai netekus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

2002-04-02 nuosprendžiu V. T. paskirta bausmė, vadovaujantis 1961 m. BK 43 str., buvo subendrinta su 2001-09-12 nuosprendžiu paskirta bausme, kuri jau minėta 2003-06-25 nutartimi palikta galioti. Todėl apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti subendrinta su 2001-09-12 nuosprendžiu paskirta bausme, ištaisant teismo padarytą klaidą.

Negali būti patenkintas A. J. ir S. K. prašymas atidėti subendrintos bausmės vykdymą, taikant BK 75 straipsnį.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

A. J. teismo parodytą pasitikėjimą jau kartą sulaužė ir, ankstesniu nuosprendžiu atidėjus bausmės vykdymą, vėl nusikalto.

Minėtas straipsnis negali būti taikomas asmenims, nuteistiems už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą, o vienas iš S. K. inkriminuotų nusikaltimų yra sunkus (BK 22 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 180 str. 2 d.).

Taigi, abiem nuteistiesiems taikyti BK 75 str. nėra pagrindo.

D. V. skunde nepagrįstai nurodo, kad teismas neatsižvelgė, jog jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi.

Iš tiesų D. V. savo kaltę pripažino tik ikiteisminio tyrimo pradžioje, vėliau pakeitė parodymus ir pripažino tik patį nusikalstamų veikų padarymo faktą, neigdamas savo ryšį su šių veikų organizatoriumi. Dėl to dar labiau švelninti bausmės nėra pagrindo.

Nuteistasis D. Ž. prašo jo prisipažinimą ir nuoširdų gailestį pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas prisipažino ikiteisminio bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tačiau iš D. Ž. 2001-02-07, 2001-02-14 apklausos protokolų (t. 30 b. l. 137, 140) matyti, kad jis neprisipažino padaręs jam inkriminuoto nusikaltimo, o apklausiamas 2002-02-06 savo kaltę pripažino tik iš dalies (t. 30 b. l. 148-149). Todėl to, jog jis teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, negalima laikyti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kiti R. A. , S. K. , M. S. , D. Ž. apeliaciniuose skunduose nurodyti motyvai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo daug laiko, jie vieni išlaiko mažamečius vaikus, žmonos nėščios ir pan., yra nepakankami tam, jog bausmės būtų sušvelnintos, pakeičiant rūšį.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistiesiems paskirtos arba pakoreguotos bausmės atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės paskirtį (BK 41 str.) ir savo dydžiu yra teisingos.

Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, I instancijos teismas kai kuriems nuteistiesiems be pagrindo netaikė arba netinkamai pritaikė įstatymą dėl amnestijos.

Teismas K. Č. , S. K. , M. S. , J. P. netaikė 2000-04-11 Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl amnestijos akto”, nors jis turėjo būti pritaikytas, kadangi nebuvo teisinio pagrindo jo netaikyti.

Be to, 2002-11-07 Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį” 16 str. 1 d. numato, jog tuo atveju, kai asmeniui gali būti taikomas ir šis, ir anksčiau priimtas įstatymas dėl amnestijos, taikomas tik vienas, asmeniui palankesnis, įstatymas.

I instancijos teismas nesivadovavo šia nuostata ir V. T. bei J. P. pritaikė ne tą įstatymą dėl amnestijos, kuris turėjo būti pritaikytas.

Teismas V. T. taikė 2002-11-07 Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį” 4 str. 1 d. 2 p. ir neatliktąją laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu ketvirtadaliu, o J. P. taikė to paties įstatymo 5 straipsnį ir neatliktąją bausmės dalį sumažino vienu šeštadaliu.

Bylos duomenys patvirtina, kad V. T. palankesnis 2000-04-11 Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl amnestijos akto” 3 str. 1 d. 1 p., o J. P. – to paties įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., kadangi šiuo įstatymu sumažinama paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalis, o ne neatliktosios.

Dėl to V. T. turi būti taikomas šio įstatymo 3 str. 1 d. 1 p. ir paskirtoji bausmė sumažinama vienu trečdaliu, o J. P. – to paties įstatymo 3 str. 2 d. 2 p. ir paskirtoji bausmė sumažinama vienu penktadaliu, bet ne daugiau kaip vieneriais metais.

Dėl BK 55 straipsnio taikymo

Teisėjų kolegija nustatė, kad I instancijos teismas, parinkdamas nuteistiesiems R. P. , M. Š. , T. B. bei E. T. bausmės rūšį, netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir, paskirdamas jiems laisvės atėmimo bausmes, pažeidė BK VIII skyriaus nuostatas.

BK 55 str. nustato, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Ši teisės norma pakartota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” 3.1.13 p. 1 dalyje, kurios nuostatos kategoriškai numato, kad nuosprendyje teismas privalo motyvuoti laisvės atėmimo bausmės paskyrimą asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą.

Teismas, nenurodydamas motyvų, kodėl nuteistiesiems paskyrė griežčiausią, t. y. laisvės atėmimo, bausmę, pažeidė šį reikalavimą.

Skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, I instancijos teismas nurodė, jog atsižvelgia į padarytų nusikaltimų skaičių kiekvieno kaltinamojo atskirai. Tačiau minimi nuteistieji pripažinti kaltais padarę tik vieną nusikalstamą veiką, kuri numatyta BK 294 str. 2 d., t. y. savavaldžiavę panaudodami fizinę prievartą D. ir R. R. atžvilgiu. Šio BK straipsnio sankcija numato areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Sutinkamai su BK 11 str. 4 d. nuostatomis, nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių. Pagal bylos duomenis matyti, kad nuteistųjų R. P. , M. Š. , T. B. bei E. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jie teisiami pirmą kartą, gerai charakterizuojami, R. P. ir E. T. dirba. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, I instancijos teismui nenurodžius jokių motyvų, kodėl aptariamiems nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jiems turi būti taikomos BK 55 str. nuostatos ir paskirtos arešto bausmės, kurių trukmė nustatoma priklausomai nuo kaltininkų nusikalstamų veiksmų apimties.

Pakeitus veikos vertinimą dėl savavaldžiavimo panaudojant fizinę prievartą D. ir R. R. atžvilgiu bei R. P. , M. Š. , T. B. ir E. T. sušvelninus bausmes, tais pačiais motyvais bausmė švelninama ir nuteistajam K. C. , nors jis nepadavė apeliacinio skundo.

Teismas sprendžia, ar yra pagrindas nuteistajam atidėti paskirtos bausmės vykdymą. BK 75 str. taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. BK 75 str. nustatyta, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai.

Nuteistiesiems R. P. , M. Š. , T. B. ir E. T. paskyrus arešto bausmes, t. y. labai sušvelninus I instancijos teismo paskirtas bausmes, netikslinga jiems taikyti BK 75 str. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) nuostatas, nes, teisėjų kolegijos nuomone, tokių švelnių bausmių atidėjimas neatitiktų bausmės paskirties ir neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo. Dėl to nuteistiesiems R. P. , M. Š. , T. B. ir E. T. naikinamas BK 75 str. taikymas.

Nuteistasis R. A. apeliaciniame skunde teigia, jog teismas, paskirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, pažeidė BK 55 str. nuostatas.

Su tokiu skundo motyvu negalima sutikti.

BK 55 str. nuostatos nedraudžia pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą paskirti laisvės atėmimo bausmės, tik toks sprendimas turi būti motyvuotas. Tačiau šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik tada, kai BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta ir kita, nesusijusi su laisvės atėmimu, bausmė.

BK 138 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų. Šiuo atveju skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, galima tik nustačius švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygas (BK 62 str. 1, 2 d.) arba kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.). R. A. negali būti pritaikytas nė vienas iš nurodytų BK straipsnių, todėl jam skirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, bausmę nėra pagrindo.

Dėl BK 66 straipsnio taikymo

BK 66 str. nuostatos numato, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikyta kardomoji priemonė suėmimas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.

Skundžiamu nuosprendžiu R. P. ir T. B. bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000-06-16 nutarimo Nr. 25 ,,Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą” 14 p. nuostatomis, jog atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas įskaito kardomojo kalinimo laiką į bausmės laiką. Teismas to nepadarė, todėl netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normą.

Nuteistasis R. P. sulaikytas 2000-11-14 (t. 23 b. l. 50). 2001-02-15 suėmimas jam pakeistas 14000 Lt užstatu (t. 23 b. l. 91). Taigi, laikotarpis nuo 2000-11-14 iki 2001-02-15 turėjo būti įskaitytas į bausmės laiką.

Iš bylos duomenų matyti, kad T. B. sulaikė Anglijoje 2002-10-10 (t. 23 b. l. 147). Jam 2002-10-31 paskyrė kardomąją priemonę namų areštą (t. 37 b. l. 92). Laikotarpis nuo 2002-10-10 iki 2002-10-31 taip pat turėjo būti įskaitytas į bausmės laiką.

I instancijos teismas, nuteistajam J. P. skirdamas galutinę bausmę, ją subendrino su 2003-05-12 nuosprendžiu paskirta bausme. Pastaruoju nuosprendžiu į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikotarpis nuo 1997-01-27 iki 1997-07-29 ir nuo 2001-04-30 iki 2002-01-14 imtinai. Skundžiamu nuosprendžiu paskyrus galutinę bausmę, visi šie laikotarpiai turėjo būti įskaityti į bausmės laiką, tačiau teismas įskaitė tik laikotarpį nuo 2001-04-30 iki 2002-01-14. Taigi, laikotarpis nuo 1997-01-27 iki 1997-07-29 taip pat įskaitomas į bausmės laiką.

Nepagrįstas K. Č. apeliacinio skundo motyvas, jog teismas privalėjo įskaityti į bausmės laiką laikotarpį nuo 1998-11-23 iki 2000-06-13, kai jis atlikinėjo bausmę pagal Panevėžio m. apylinkės teismo 2000-02-21 nuosprendį už tariamą pasikėsinimą sunaikinti visuotinai pavojingu būdu nukentėjusiųjų V. K. ir B. V. turtą.

BK 63 str. 9 d. numato, kad į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Tačiau tai galima padaryti, tik subendrinus abiem nuosprendžiais paskirtas bausmes.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog I instancijos teismas paskirtas bausmes K. Č. subendrino su 2002 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu (1961 m. BK 225 str. 2 d.) ir 2003 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu (2000 m. BK 181 str. 1 d.), pakeistu 2003 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu, paskirtomis bausmėmis. Su K. Č. apeliaciniame skunde minimu nuosprendžiu bausmės nebuvo bendrinamos, todėl jo nurodytas laikotarpis negali būti įskaitytas į bausmės laiką pagal skundžiamą nuosprendį.

Atmetamas nuteistojo R. P. apeliacinio skundo motyvas, kad teismas nepagrįstai jam netaikė BK 38 str., nors visos sąlygos tam buvo.

BK 38 str. 1 d. nuostatos numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos keturios būtinos sąlygos, t. y. jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; susitaikė su nukentėjusiuoju; yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

I instancijos teismas R. P. pagrįstai netaikė BK 38 str., nes nenustatė dviejų būtinų sąlygų šiai teisės normai taikyti, t. y. to, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (jis kaltu prisipažino tik iš dalies) ir susitaikė su nukentėjusiuoju (byloje tokių duomenų nėra).

R. P. ir E. T. savo apeliaciniuose skunduose nepagrįstai nurodo, kad jiems negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nes bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis.

R. P. ir E. T. veikai, kvalifikuotai pagal BK 294 str. 2 d., naujojo BK 95 str. 1 d. 1 p. ,,c” pp. nuostatos numato apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą aštuonerius metus nuo tos dienos, kai buvo padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas, o 1961 m. BK 49 str. 1 d. 3 p. – penkerius metus. Šį nusikaltimą abu nuteistieji padarė 2000-03-17.

BK 95 str. 2 d. nuostatos numato, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Vadinasi, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino skaičiavimas baigiasi, I instancijos teisme priėmus nuosprendį. Tai reiškia, jog į apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą neįskaitomas laikotarpis nuo nuosprendžio priėmimo iki jo įsiteisėjimo.

1961 m. BK 49 str. tiesiogiai nereglamentavo, jog senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos, tačiau būtent tokią teismų praktiką suformavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Taigi, R. P. ir E. T. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas būtų pasibaigęs 2005-03-17, tuo tarpu apkaltinamasis nuosprendis I instancijos teisme priimtas 2005-01-14. Dėl to jiems negali būti taikomos 1961 m. BK 49 str. 1 d. 3 p. nuostatos.

Teismas neišsprendė klausimo dėl užstato grąžinimo J. P. .

2001-02-15 R. P. suėmimas pakeistas į 14000 Lt užstatą. Jį sumokėjo motina J. P. (t. 23 b. l. 94), tačiau skundžiamu nuosprendžiu užstato klausimas neišspręstas, nors kardomosios priemonės sąlygos nepažeistos.

Vadovaujantis BPK 133 str. 6 d. nuostatomis, įsiteisėjus nuosprendžiui 14000 Lt užstatas turi būti grąžintas užstato davėjai J. P. .

Be to, iš daiktinių įrodymų apžiūros protokolo duomenų (t. 15 b. l. 37-38) matyti, jog kaip daiktinis įrodymas apžiūrėta poėmio metu iš K. P. paimta geltono metalo grandinėlė- apyrankė.

BPK 307 str. 6 d. 2 p. nuostatos reglamentuoja, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas privalo nurodyti sprendimą dėl daiktinių įrodymų likimo, tačiau tai nebuvo padaryta.

Iš K. P. nepriteistas joks civilinis ieškinys, todėl sutinkamai su BPK 94 str. 1 d. 5 p. nuostatomis, geltono metalo grandinėlė-apyrankė įsiteisėjus nuosprendžiui turi būti grąžinta jo teisėtam savininkui.

Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1, 2, 3 p., 2 d. 2 p., 327 str. 1 p., 328 str. 1, 2, 3, 4 p.,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2005 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalį dėl R. A. , D. V. , A. K. ir S. K. nuteisimo už dalį nusikalstamų veikų panaikinti:

R. A. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš 2000 m. BK 140 str. 1 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo V. B. ir I. S. ) į 1961 m. BK 117 str. 1 d. (1994-07-19 įstatymo Nr. I-551 redakcija) ir šioje dalyje baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui;

D. V. nusikalstamas veikas perkvalifikuoti: iš 2000 m. BK 284 str. 1 d. (dėl viešosios tvarkos pažeidimo ištepant V. P. , I. G. , Z. V. , V. G. duris) į 1961 m. BK 225 str. 1 d. (1994-07-19 įstatymo Nr. I-551 redakcija), iš 2000 m. BK 187 str. 1 d. (dėl V. G. turto sugadinimo) į 1961 m. BK 278 str. 1 d. (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija) ir šioje dalyje baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui;

A. K. baudžiamosios bylos dalį dėl nuteisimo pagal BK 233 str. 1 d. (dėl poveikio nukentėjusiajam E. K. ) ir BK 146 str. 1 d. (dėl neteisėto laisvės atėmimo R. T. ) nutraukti, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui;

S. K. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš 2000 m. BK 140 str. 1 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo V. T. ) į 1961 m. BK 117 str. 1 d. (1994-07-19 įstatymo Nr. I-551 redakcija) ir šioje dalyje baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.

Šiaulių apygardos teismo 2005 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalį Rolando Č., K. Č. , R. A. , D. V. , A. K. , S. K. , M. S. , V. T. , K. P. , J. P. , R. P. , K. C. , M. Š. , T. B. , E. T. ir A. J. nuteisimo dalyje pakeisti:

Rolandui Č., pripažintam kaltu dėl savavaldžiavimo prieš G. B. , panaikinti BK 24 str. 4 d. taikymą.

iš 2000 m. BK 284 str. 1 d. ir 24 str. 4 d. (dėl viešosios tvarkos pažeidimo ištepant V. P. , I. G. , Z. V. duris) į 1961 m. BK 18 str. 4 d. ir 225 str. 1 d. (1994-07-19 įstatymo Nr. I-551 redakcija) ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 6 mėnesiams;

iš 2000 m. BK 140 str. 1 d. ir 24 str. 4 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo E. G. ) į 1961 m. BK 18 str. 4 d. ir 117 str. 1 d. (1994-07-19 įstatymo Nr. I-551 redakcija) ir paskirti bausmę 10 MGL (1250 Lt) dydžio baudą;

iš 2000 m. BK 187 str. 1 d. ir 24 str. 4 d. (dėl A. Č. turto sugadinimo) į 1961 m. BK 18 str. 4 d. ir 278 str. 1 d. (1994-07-19 įstatymo Nr. I-551 redakcija) ir paskirti bausmę 6 MGL (750 Lt) dydžio baudą;

iš 2000 m. BK 187 str. 1 d. ir 24 str. 4 d. (dėl AB ,,Autalis” turto sunaikinimo) į 1961 m. BK 18 str. 4 d. ir 278 str. 1 d. (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija) ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 6 mėnesiams;

iš 2000 m. BK 284 str. 1 d. ir 24 str. 4 d. (dėl viešosios tvarkos pažeidimo ištepant V. G. duris) į 1961 m. BK 18 str. 4 d. ir 225 str. 1 d. (1994-07-19 įstatymo Nr. I-551 redakcija) ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 6 mėnesiams;

iš 2000 m. BK 187 str. 1 d. ir 24 str. 4 d. (dėl V. G. turto sugadinimo) į 1961 m. BK 18 str. 4 d. ir 278 str. 1 d. (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija) ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., šias bausmes ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 24 str. 4 d. ir 181 str. 1 d.; 24 str. 4 d. ir 181 str. 2 d.; 24 str. 4 d. ir 294 str. 2 d.; 22 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 178 str. 2 d.; 24 str. 4 d. ir 182 str. 1 d.; 24 str. 4 d. ir 187 str. 2 d.; 24 str.

4 d. ir 178 str. 2 d.; 22 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 180 str. 2 d.; 138 str. 2 d. 5, 8 p.; 24 str. 4 d. ir 233 str. 1 d.; 22 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 187 str. 2 d.; 24 str. 4 d. ir 138 str. 2 d. 5, 8 p.; 24 str. 4 d. ir 146 str. 1 d.; 24 str. 4 d. ir 138 str. 2 d. 8 p.; 294 str. 2 d.; 24 str. 4 d. ir 253 str. 2 d. subendrinti jas iš dalies sudedant ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams bei 13 MGL (1625 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., subendrintą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su 2002 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu ir 2003 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu, pakeistu 2003 m. lapkričio 7 d., paskirtomis bausmėmis ir galutinę subendrintą bausmę Rolandui Č. paskirti laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams bei 13 MGL (1625 Lt) baudą.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

K. Č. taikyti 2000-04-11 Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl amnestijos akto” 3 str. 2 d. 2 p. ir paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/5 dalimi, bet ne daugiau kaip vieneriais metais.

R. A. , vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 178 str. 2 d. (dėl ŽŪB ,,Daukšiai” turto vagystės), BK 178 str. 2 d. (dėl ŽŪB ,,Draugas” turto vagystės), BK 138 str. 2 d. 5, 8 p. ir BK 181 str. 1 d. subendrinti jas iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę R. A. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Taikyti 2002-11-07 Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį” 4 str. 1 d. 2 p. ir R. A. neatliktos bausmės dalį sumažinti ¼ dalimi.

D. V. , vadovaujantis BK 63 str. 9 d., skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 178 str. 2 d. subendrinti iš dalies sudedant su 2001 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę D. V. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Taikyti 2002-11-07 Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį” 4 str. 1 d. 2 p. ir D. V. neatliktos bausmės dalį sumažinti ¼ dalimi.

D. V. laikyti atlikusiu bausmę.

Kardomąją priemonę suėmimą panaikinti.

A. K. , vadovaujantis BK 63 str. 4 d., skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 181 str. 1 d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p. subendrinti jas iš dalies sudedant ir subendrintą bausmę A. K. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., subendrintą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2000 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirta bei 2003 m. birželio 25 d. nutartimi sumažinta bausme ir galutinę subendrintą bausmę A. K. paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

S. K. , vadovaujantis BK 63 str. 4 d., skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 178 str. 2 d. (dėl ŽŪB ,,Daukšiai” turto vagystės), BK 178 str. 2 d. (dėl ŽŪB ,,Draugas” turto vagystės), BK 233 str. 1 d. ir 24 str. 4 d., BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. ir 24 str. 4 d., BK 178 str. 2 d. (dėl ŽŪB ,,Medeikiai” turto vagystės) subendrinti jas iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę S. K. paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, ją atliekant pataisos namuose.

S. K. taikyti 2000-04-11 Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl amnestijos akto” 3 str. 2 d. 2 p. ir paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/5 dalimi, bet ne daugiau kaip vieneriais metais.

M. S. taikyti 2000-04-11 Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl amnestijos akto” 3 str. 2 d. 2 p. ir paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/5 dalimi, bet ne daugiau kaip vieneriais metais.

V. T. , vadovaujantis BK 63 str. 9 d., skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 178 str. 2 d. subendrinti iš dalies sudedant su 2003 m. birželio 25 d. nutartimi palikta galioti bausme pagal 2001-09-12 nuosprendį ir galutinę subendrintą bausmę V. T. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

V. T. panaikinti 2002-11-07 Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį” taikymą.

Taikyti 2000-04-11 Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl amnestijos akto” 3 str. 1 d. 1 p. ir V. T. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi.

J. P. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 1997-01-27 iki 1997-07-29.

Taikyti 2000-04-11 Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl amnestijos akto” 3 str. 2 d. 2 p. ir J. P. paskirtą bausmę sumažinti 1/5 dalimi, bet ne daugiau kaip vieneriais metais.

Areštuotą geltono metalo grandinėlę grąžinti J. P. .

J. P. panaikinti 2002-11-07 Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį” taikymą.

Taikyti 2000-04-11 Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl amnestijos akto” 3 str. 2 d. 2 p. ir J. P. paskirtą bausmę sumažinti 1/5 dalimi, bet ne daugiau kaip vieneriais metais.

R. P. , pripažintam kaltu pagal BK 294 str. 2 d. (dėl savavaldžiavimo D. ir R. R. atžvilgiu 1999-12-23 ir 2000-03-17), paskirti bausmę areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2000 m. lapkričio 14 d. iki 2001 m. vasario 15 dienos.

R. P. panaikinti BK 63 str. 4 d. ir BK 75 str. taikymą.

R. P. laikyti atlikusiu bausmę.

Užstatą 14000 Lt grąžinti užstato davėjai J. P. .

K. C. , pripažintam kaltu pagal BK 294 str. 2 d. (dėl savavaldžiavimo D. ir R. R. atžvilgiu 1999-12-23), paskirti bausmę areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., šią bausmę ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 181 str. 1 d. subendrinti jas iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę K. C. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams, konfiskuojant 400 litų.

Vadovaujantis BK 75 str., K. C. bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos.

M. Š. , pripažintam kaltu pagal BK 294 str. 2 d. (dėl savavaldžiavimo D. ir R. R. atžvilgiu 1999-12-23 ir 2000-03-17), paskirti bausmę areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.

M. Š. panaikinti BK 63 str. 4 d. ir BK 75 str. taikymą.

T. B. , pripažintam kaltu pagal BK 294 str. 2 d. (dėl savavaldžiavimo D. ir R. R. atžvilgiu 1999-12-23 ir 2000-03-17), paskirti bausmę areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.

T. B. panaikinti BK 63 str. 4 d. ir BK 75 str. taikymą.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laikotarpį nuo 2002-10-10 iki 2002-10-31.

E. T. , pripažintam kaltu pagal BK 294 str. 2 d. (dėl savavaldžiavimo R. R. atžvilgiu 2000-03-17), paskirti bausmę areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

E. T. panaikinti BK 75 str. taikymą.

A. J. , pripažintam kaltu pagal BK 294 str. 2 d. (dėl savavaldžiavimo R. R. atžvilgiu 2000-03-17), paskirti bausmę laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., bausmę, neatliktą pagal 1998 m. kovo 30 d. nuosprendį, subendrinti su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę A. J. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taikyti 2002-11-07 Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį” 5 str. ir A. J. neatliktos bausmės dalį sumažinti 1/6 dalimi.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nukentėjusiojo R. G. ir nuteistųjų V. K. , D. Ž. apeliacinius skundus atmesti.